Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 22 d. nutarties, kuria A. V. įgalioto atstovo advokato Jaroslav Los skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-24031-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23222171359 paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. V. Institucijos 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimu buvo nubausta už tai, kad ji 2023 m. rugsėjo 20 d. 20.25 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „RENAULT CLIO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama tam teisės, tokiais veiksmais nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimų ir padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, už tai jai paskirta 375 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams.

2. Nesutikdama su Institucijos jos atžvilgiu priimtu nutarimu ir jai paskirta nuobauda A. V. įgaliotas atstovas advokatas Jaroslav Los pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, tačiau šis 2024 m. kovo 22 d. nutartimi skundą atmetė, pažymėdamas, kad pagal bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą A. V. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje kvalifikuotas teisingai, administracinė nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

7. A. V. Institucijos 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – bauda 375 Eur bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemonės) atėmimas minimaliam įstatyme numatytam terminui – 6 (šešiems) mėnesiams. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 22 d. nutartimi Institucijos nutarimas paliktas galioti nepakeistas konstatuojant, jog administracinė nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų. Visgi, aukštesnės instancijos teismo vertinu, sutiktina su apeliantės skunde dėstoma pozicija, jog nagrinėjamu atveju A. V. paskirta administracinio poveikio priemonė nebuvo tinkamai individualizuota.

8. Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis proporcingumo principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. Tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės.

9. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų / administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, būtina atsižvelgti tiek į administracinio nusižengimo, tiek ir į jį padariusio asmens pavojingumą. Nagrinėjamu atveju vertinant A. V. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą svarbu paminėti tai, kad A. V. yra užsienio šalies pilietė, turinti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 10-11). Apeliantė nusižengimo padarymo metu, tai yra 2023 m. rugsėjo 23 d. visgi turėjo savo šalyje išduotą ir galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kuris jai buvo išduotas dar 2017 m. spalio 5 d. ir galiojantis iki 2047 m. spalio 5 d. (b. l. 8-9). Be to, pažeidimo padarymo metu ji turėjo ir Lietuvos Respublikoje galiojančią iki 2032 m. rugsėjo 16 d. vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, kuri numatė, jog ji gali vairuoti be apribojimų šios kategorijos transporto priemones – 1 grupė AM, B1, B, BE (b. l. 52), bei 2022 m. rugsėjo 16 d. išduotą sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą (b. l. 50). Taip pat, dar 2022 m. spalio 7 d. VĮ Regitra (duomenys neskelbtini) filiale buvo išlaikiusi B kategorijos vairuotojų teorijos egzaminą (b. l. 51). Nurodytos aplinkybės teismo vertinimu rodo, jog apeliantė iš esmės turėjo tiek teorinių, tiek praktinių žinių, kaip vairuoti automobilį, vairuoti automobilį jai leido ir nustatyta sveikatos būklė. Būtent šių, aukščiau išdėstytų aplinkybių egzistavimas aukštesniojo teismo vertinimu rodo mažesnį padaryto administracinio nusižengimo rūšinį pavojingumą.

11. Sutiktina su skundžiamos nutarties išvadomis, jog apeliantė visgi savalaikiai nesiėmė priemonių pasirūpinti tinkamu vairuotojo pažymėjimo išdavimu Lietuvos Respublikoje pagal mūsų šalyje galiojantį teisinį reglamentavimą, dėl ko ir buvo nubausta pagal ANK 424 straipsnio 3 d. Visgi, atitinkamai įvertintini ir jos paaiškinimai, jog ji administracinį nusižengimą padarė dėl nežinojimo, tinkamos ir teisingos informacijos jai nepateikimo, o po pažeidimo padarymo A. V. netrukus ėmėsi aktyvių veiksmų ir jau po 2 mėnesių įvykdžiusi visas sąlygas 2023 m. lapkričio 7 d. įgijo vairuotojo pažymėjimą (b. l. 48-49). Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad A. V. neturėjo intencijos ir motyvų vairuoti transporto priemonę, neturint teisės jos vairuoti. Akivaizdu, jog apeliantės padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, kai asmuo sąmoningai vairuoja transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, suvokia, kad tokiu elgesiu daro teisės pažeidimą, tačiau vis tiek pasirenka tokį elgesio variantą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. V. padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių veiklos. Iš vaizdo įrašo esančio administracinio nusižengimo bylos medžiagoje matyti, jog apeliantė tiesiog įvažiuoja į kiemą ir pasistato automobilį. Jos atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

12. Be to, apeliantė augina neįgalią dukrą, kuriai nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, pateiktas neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, jog jis galioja iki 2030 m. kovo 27 d. (b. l. 70). Kaip nurodo A. V., ji su šeima gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, dėl ko susisiekimas su miesto infrastruktūra yra ribotesnis. Tad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga siekiant tinkamai patenkinti savo ir šeimos narių poreikius, nuvykti į atitinkamai toliau esančius objektus. Netikėti šiais A. V. paaiškinimais teismas neturi jokio pagrindo, nepaisant to, kad Institucija nurodė, jog A. V. deklaruota gyvenamoji vieta registruose nurodyta (duomenys neskelbtini) mieste. Kaip žinia asmenys nebūtinai gyvena deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, dažnu atveju, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta gali skirtis.

13. Nurodytų aplinkybių visuma, leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas, minimaliam sankcijoje nustatytam terminui – 6 mėnesiams, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išdėstytų aplinkybių visuma, leidžia daryti išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju būtų pasiekti sutrumpinus A. V. skirtos administracinio poveikio priemonės terminą iki 1 (vieno) mėnesio.

14. Tenkinti apeliantės prašymo ir visiškai neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo šiuo atveju nėra pagrindo. Tokia išvada daroma atsižvelgus į tai, kad nors dabartinis nusižengimas, dėl kurio paskirta ginčijama administracinio poveikio priemonė, buvo ne piktybiškas, sąlygotas teisės aktų neišmanymo, neatidumo, tačiau po jo padarymo apeliantė toliau daro nusižengimus, 2024 m. sausio 3 d. bausta administracine tvarka už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje, tai yra vairavo transporto priemonę, kai buvo pasibaigęs galioti civilinės atsakomybės privalomasis draudimas ir nevykdė pareigos apdrausti viešajame eisme dalyvaujančios transporto priemonės, kas leidžia spręsti, jog ir toliau tam tikra prasme tęsiasi vairuotojos neatidumas ir išsiblaškymas. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad A. V. administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus bausta ir anksčiau, pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 2 dalį, 538 straipsnį (administracinio nusižengimo bylos 61-63 lapai). Šios aplinkybės atitinkamai charakterizuoja A. V., dėl ko, nėra pagrindo išvadai, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti išvis neskiriant A. V. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

15. Remiantis visomis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktos A. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, A. V. už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas trumpinamas iki 1 (vieno) mėnesio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent tokios trukmės administracinio poveikio priemonė atitiks padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, A. V. asmenybę ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos A. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 22 d. nutartį:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-24031-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23222171359 dalį dėl A. V. skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pakeisti ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, A. V. skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą sutrumpinti iki 1 (vieno) mėnesio.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. kovo 22 d. nutartį ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimą palikti nepakeistus.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.