Klaipėdos apygardos teismo nutartis, AN2-420-606/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-29
Bylos Nr.: AN2-420-606/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-24-3-00170-2021-6
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti

Teisėjas: Edita Lapinskienė (pirm.)
Pažeidėjas: K. Č.
Institucija: Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas

Kategorijos

21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-420-606/2021Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00170-2021-6Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto K. Č. atstovės advokatės A. P. ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko A. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. spalio 29 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK) Reagavimo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu K. Č. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 1 dalį subendrinta galutine nuobauda – 520 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių už tai, kad 2021 m. birželio 27 d., apie 13.55 val., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) (kairė pusė), vairavo transporto priemonę remontuojamajame kelio ruože, ir priekyje susidariusioje spūstyje, persirikiavo į kelkraštį, kirsdamas „Siaurą ištisinę liniją“ ir važiavo kelkraščiu, taip iš chuliganiškų paskatų apvažiuodamas visas spūstyje, dviejuose eismo juostose stovėjusias transporto priemones, taip demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo spūstyje, keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Taip pat, dėl akivaizdžiai padidėjusios eismo įvykio rizikos, kurio metu galėjo būti apgadintos kitos transporto priemonės, sukėlė realų pavojų eismo saugumui sau ir kitiems eismo dalyviams. Šiuo savo vairavimu iš chuliganiškų paskatų, sukėlė kitų transporto priemonių vairuotojų, kurie stovėjo spūstyje, nepasitenkinimą. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 8, 9, 125 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. spalio 29 d. nutartimi pakeistas Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Reagavimo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas – K. Č. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarymą paskirta 450 Eur dydžio bauda ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto K. Č. atstovė advokatė A. P. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. spalio 29 d. nutarties dalį, kuria nebuvo tenkintas K. Č. skundas dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Reagavimo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo, ir priimti naują nutartį – Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Reagavimo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą, kuriuo K. Č. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 1 dalį, panaikinti, K. Č. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 10 Eur baudą.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad K. Č. buvo neteisėtai surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Aptariamos administracinio nusižengimo protokolo turinį (ANK 609 straipsnis), administracinio nusižengimo protokolo surašymą (ANK 608 straipsnis) reglamentuojančios nuostatos ir teigiama, kad K. Č. atvejis nepatenka į ANK 608 straipsnio 2 dalyje numatytą atvejų sąrašą, kai protokolas galėjo būti surašytas K. Č. nedalyvaujant. Kadangi protokolas buvo surašytas K. Č. nedalyvaujant, protokolas vertintinas kritiškai įrodomosios galios byloje prasme – nors atitinkamas procesinis pažeidimas nevertintinas kaip esminis pažeidimas, nulėmęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens galimybės naudotis jo procesinėmis teisėmis, tačiau protokolas negali būti traktuojamas kaip tinkamas įrodymas (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

3.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad, nors K. Č. neneigė ir neneigia faktinės aplinkybės, jog protokole bei nutarime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje jis, vairuodamas transporto priemonę, persirikiavo į kelkraštį ir juo judėjo, tačiau atitinkami jo veiksmai visiškai nepagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Aptardama ANK 569 straipsnio nuostatas, ANK 420 straipsnio 2 dalies dispoziciją, taip pat nurodydama, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, apeliantė tvirtina, kad K. Č. aptariamu atveju ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis neegzistuoja, todėl skundžiamoje nutarties dalyje, konstatuodamas priešingai, apylinkės teismas ydingai aiškino ir taikė ANK 420 straipsnio 2 dalies normą. Apeliantė nesutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad „apvažiuodamas susidariusį transporto priemonių kamštį (spūstį)“, ir važiuodamas kelkraščiu, K. Č. kėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, tokį vairavimo būdą K. Č. pasirinko „tyčia, demonstruodamas savo išskirtinumų ir nepagarbą kitiems vairuotojams“, „tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, niekindamas elementarias elgesio kelyje normas“. Apeliantės įsitikinimu, K. Č. vairavimas neatitinka „chuliganiško vairavimo“ sąvokos, o priešingas teismo išvadas nulėmė netinkamas byloje surinktos informacijos vertinimas bei netinkamas ANK normų aiškinimas ir taikymas. Analizuojamu atveju K. Č. apskritai nesiekė „apvažiuoti visų kamštyje stovėjusių transporto priemonių“. K. Č. nutarė persirikiuoti į kelkraštį ne siekdamas „apvažiuoti visas spūstyje buvusias transporto priemones“, bet, siekdamas kelkraščiu kuo skubiau pasiekti leistiną sustoti vietą, ir sustojus leistinoje vietoje pamėginti išspręsti netikėtai pašlijusios mamos sveikatos sąlygotą situaciją. Atitinkamos pozicijos K. Č. nuosekliai laikėsi nuo nusižengimo padarymo iki pat bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje pabaigos ir pateikė bylą nagrinėjusiai policijos įstaigai bei teismui šią poziciją pagrindžiančius dokumentus. Taigi, visi pirmosios instancijos teismo motyvai bei išvados, siejami su siekiu „apvažiuoti spūstyje buvusias transporto priemones“ ir/ar teiginiai, neva K. Č. atitinkamą siekį įgyvendino („apvažiavo susidariusių automobilių spūstį“), privalo būti vertinami kritiškai, kaip prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams. Kadangi aptariamais motyvais bei ydingomis išvadomis grindžiamas K. Č. veiksmų teisinis kvalifikavimas, jis taip pat vertintinas kaip nepagrįstas.

3.3. Apeliaciniame skunde remiamasi kasacinio teismo praktika, nurodomi, kokie atvejai teismų praktikoje paprastai pripažįstami chuliganiškomis paskatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018, 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018, 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-16-489/2017) bei teigiama, kad K. Č. padarytas administracinis nusižengimas savo pobūdžiu, priežastimis bei galimais padariniais jokiu būdu negali būti tapatinamas su veiksmais, kurie pagal teismų praktiką traktuojami kaip chuliganiškas vairavimas iš chuliganiškų paskatų. Nurodoma, kad K. Č. jį sustabdžiusiam policijos pareigūnui nurodė, kaip vėliau paaiškino ir policijos įstaigai siųstuose papildomuose paaiškinimuose, skunde ir teismo posėdyje, kad prieš tai, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jis gavo žinią apie labai pablogėjusią mamos sveikatą. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (mobiliosios programėlės „Viber“ duomenys), kad 2021 m. birželio 27 d. 13.36 val. K. Č. mama M. G. Č. (gim. (duomenys neskelbtini)), kurią jis vadina močiute, programėlės „Viber“ pagalba pranešė, jog jai bloga. K. Č. gavo trumpą pranešimą: „SŪNELI MAN LABAI BLOGAI“. Prieš tai, t. y. 13.29 val. ir 13.34 val. K. Č. mama skambino jam programėlės „Viber“ pagalba, tačiau jis tuo metu vairavo transporto priemonę, į skambučius neatsiliepė. 13.41 val. K. Č. perskambino savo mamai ir pokalbio su ja metu K. Č. nerimas tik dar labiau išaugo, nes tapo akivaizdu, kad tiek psichinė, tiek fizinė mamos sveikatos būklė yra bloga, ji skundėsi ypatingai stipriu galvos skausmu bei galvos svaigimu, ūmiai smarkiai sutrikusia judesių koordinacija ir kt. Į bylą pateikti M. G. Č. pensininko bei tremtinio pažymėjimai liudija apie jos garbų amžių bei tai, jog ji yra buvusi tremtyje, tai neabejotinai turėjo neigiamos įtakos sveikatai. Byloje esančios sveikatos priežiūros įstaigų epikrizės liudija, kad M. G. Č. sveikatos būklė yra sudėtinga ir reikalaujanti nuolatinės priežiūros bei medikamentinio gydymo, ir tai patvirtina, jog K. Č. nerimas dėl gautos iš mamos informacijos turėjo pagrindą. Kadangi atitinkamo pranešimo metu M. G. Č. buvo (duomenys neskelbtini) esančioje J. K. ir I. K. sodyboje kartu su K. Č. dukromis, K. Č. stipriai sunėrimus tiek dėl savo mamos sveikatos, tiek dėl dukterų saugumo bei galimo streso, o transporto kamščiui vis nesibaigiant, jis nutarė persirikiuoti į kelkraštį, siekdamas, kaip akcentuota jau, ne „apvažiuoti visas spūstyje buvusias transporto priemones“, bet kelkraščiu kuo skubiau pasiekti leistiną sustoti vietą. Natūralu ir akivaizdu, jog gavęs M. G. Č. žinutę, K. Č. labai susijaudino ir pasimetė, nes išsigando dėl mamos sveikatos ir su mama buvusių dukrų psichologinės būsenos, todėl sprendimas išsukti į kelio (duomenys neskelbtini) kairės pusės kelkraštį, siekiant paminėtų tikslų, jam pasirodė tinkamiausias. Iki tol K. Č., taip pat, kaip ir kiti (duomenys neskelbtini) kryptimi važiuojantys vairuotojai, apie 30 minučių stovėjo transporto kamštyje ir į kelkraštį išsukti neketino bei nemėgino. Byloje nustatytą faktinę aplinkybę mini ir Klaipėdos apylinkės teismas, tą raštu paliudijo ir J. K., kuris su I. K. aptariamu metu važiavo savo automobiliu greta K. Č. vairuoto automobilio. Todėl, apeliantės tvirtinimu, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad K. Č. „demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo spūstyje, keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams“. Priešingai, byloje esantys įrodymai tokių paskatų buvimą paneigia. Todėl pirmosios instancijos išvada, kad neva K. Č. atliko aptariamus veiksmus, yra akivaizdžiai nepagrįsta. Be to, ir aplinkybė, jog K. Č. apie 30 minučių stovėjo transporto kamštyje, kelia rimtų abejonių dėl K. Č. veikos chuliganiško pobūdžio.

3.4. Be kita ko, apeliantė pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie kitų eismo dalyvių „pasipiktinimą“ K. Č. veiksmais. Priešingai, byloje esanti vaizdo medžiaga paneigia, jog savo vairavimu K. Č. sukėlė kitų transporto priemonių vairuotojų, kurie stovėjo spūstyje, nepasitenkinimą. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad po to, kai buvo užfiksuotas K. Č. padarytas nusižengimas ir pareigūnai jam leido važiuoti toliau, kiti eismo dalyviai geranoriškai, nerodydami jokio nepasitenkinimo/pasipiktinimo ženklų, leido K. Č. vairuojamai transporto priemonei grįžti iš kelio (duomenys neskelbtini) kelkraščio į pirmąją eismo juostą. Nors, kaip akcentuojama skundžiamoje nutartyje, policijos įstaigos ekipažas į įvykio vietą atvyko gavęs piliečio pranešimą apie remontuojamame kelio (duomenys neskelbtini) ruože kelkraščiu važiuojančius automobilius, tačiau pažymima, jog šis pranešimas nesietinas su K. Č. veiksmais ir neturi bei negali turėti įtakos jų teisiniam kvalifikavimui, kadangi atitinkamas piliečio pranešimas buvo gautas ne dėl K. Č. veiksmų.

3.5. Reziumuodama išdėstytus motyvus, apeliantė teigia, kad byloje esantys įrodymai neabejotinai nepatvirtina, jog aptariamus veiksmus K. Č. atliko „dėl chuliganiškų paskatų“. Priešingai, byloje esanti informacija tokią poziciją paneigia. Todėl skundžiamos nutarties dalis, kurioje K. Č. veika kvalifikuota pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, vertintina kaip nepagrįsta. Apeliantės įsitikinimu, jos poziciją patvirtina ir teismų praktika, į kurią, priimant nutartį, nebuvo atsižvelgta. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose. Esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus. Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą.

3.6. Priimant procesinį sprendimą šioje administracinio nusižengimo byloje, apeliantės nuomone, reikėtų vadovautis ir Klaipėdos apygardos teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-123-360/2020, kurioje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai, identiški atliktiesiems K. Č., vėlgi buvo kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 19 d. nutartis ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. sausio 8 d. nutarimas, kuriuo M. U. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, panaikinti, o M. U. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 80 Eur bauda. Aptariamu atveju teismas konstatavo, jog „byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta tai, kad M. U. vairuojamas automobilis, kirtęs „Siaurą ištisinę liniją“ (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.1), važiavo kelkraščiu, tačiau įrodymai byloje neabejotinai nepatvirtina, jog ši veiksmą jis atliko dėl chuliganišku paskatų <...>. Vaizdo įraše iš pareigūnų automobilio iš tikrųjų matomas M. U. vairuojamo automobilio važiavimas kelkraščiu, tačiau nepaneigta, tokį elgesį galėjo lemti gyvenimiškai reali reakcija į pablogėjusią vaiko savijautą, o ne siekis pademonstruoti visuomenės negerbimą ar savo išskirtinumą. Taigi bylos duomenys neabejotinai neįrodo būtino subjektyvaus požymio M. U. veiksmuose, todėl nėra ir M. U. inkriminuoto ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių visumos. Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog pagal byloje surinktus duomenis nėra pagrindo pripažinti, kad M. U. automobilį vairavo chuliganiškai. Tokią išvadą institucija ir apylinkės teismas padarė netinkamai įvertinę bylos duomenis ir nepagrįstai M. U. veiką kvalifikavo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį kaip chuliganišką vairavimą.“ Taip pat dėl K. Č. veiksmų perkvalifikavimo remiamasi ir Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-301-593/2021, Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-312-397/2016. Taip pat teigiama, kad nepakeitus K. Č. veiksmų teisinio kvalifikavimo, jis būtų sutapatintas su nesulyginamai pavojingesniais, nepagarbesniais kitų asmenų atžvilgiu, keliančiais neabejotiną grėsmę tiek pačiam nusižengimą padariusiam asmeniui, tiek eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams veiksmų teisiniam vertinimui, ir tai vėlgi nesuderinama su protingumo ir teisingumo principais. Viešai aprašytoje Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-255-557/2021, teismas nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. birželio 11 d. nutarties, kuria buvo paliktas nepakeistas Tauragės apskrities VPK KPS 2021 m. balandžio 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR N-883-2021. Atitinkamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo pritaikyta 500 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 18 mėnesių už tai, kad jis 2020 m. spalio 3 d. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, gyvenvietėje, kur leistinas važiavimo greitis 50 km/h, važiavo stipriai viršydamas leistiną važiavimo greitį (pagal automobilio spidometro rodmenis, važiavo apie 150 km/h greičiu), kelio vingyje, pažeisdamas siauros ištisinės kelio ženklinimo linijos reikalavimus, važiavo priešpriešinio eismo juosta, kur tai daryti draudžiama, automobilį vairavo viena ranka, o kitoje rankoje laikė vaizdo įrašymo įrenginį (mobiliojo ryšio telefoną) ir filmavo savo daromus šiurkščius KET pažeidimus, juos įkėlė į socialinį tinklą „Facebook“. Atitinkamoje nutartyje teismas pasisakė, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų chuliganiškas paskatas liudija ne pats KET pažeidimo faktas savaime, bet tai, kad atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, siekiant pavojingais eismo saugumui veiksmais demonstruoti savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams faktą patvirtina paties pažeidėjo atliktas pažeidimų filmavimas ir jų demonstravimas socialiniame tinkle. Kitaip tariant, iš esmės atitinkamoje nutartyje teismas pasisakė, kad net ir automobilio važiavimas itin stipriai viršijant leistiną greitį, siauros ištisinės kelio ženklinimo linijos reikalavimų nesilaikymas kelio vingyje ir išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą savaime nebūtinai reikštų „chuliganiškų paskatų“ buvimą, tačiau teismo aptariamu atveju tokią išvadą patvirtino papildomi byloje buvę objektyvūs duomenys, kurių šioje byloje nėra.

3.7. Apeliantė taip pat pažymi, kad K. Č. „chuliganiškų paskatų“ buvimą, 2021 m. birželio 27 d. vairuojant transporto priemonę, paneigia ir jo asmenybę charakterizuojantys duomenys. K. Č. yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), daugiau kaip 20 metų atliekantis profesinę (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) . Byloje esanti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) E. K. parengta charakteristika liudija, jog K. Č. yra sąžiningas ir teisingas (duomenys neskelbtini). Kaip pažymima charakteristikoje, tarnybos metu K. Č. ne kartą skatintas įvairiais apdovanojimais, iki aptariamo administracinio nusižengimo niekuomet neturėjęs tarnybinių nuobaudų. Byloje esanti (duomenys neskelbtini) charakteristika liudija, jog K. Č. vertinamas kaip atsakingas, pareigingas, doras, pavyzdingas, aukštos moralės, pirmiausia sau aukštus pareigos ir moralės reikalavimus keliantis asmuo. Byloje esantys (duomenys neskelbtini) mero bei (duomenys neskelbtini) atsiliepimai vėlgi liudija, kad K. Č. yra atsakingas, iniciatyvus, organizuotas, pareigingas, nuoširdus, doras, sąžiningas, besilaikantis duoto žodžio žmogus. VšĮ (duomenys neskelbtini) miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorės parengta charakteristika taipogi atspindi, jog K. Č. yra išskirtinai mandagus, pareigingas, sąžiningas, tvarkingas žmogus, tokio pat pobūdžio charakterio savybės išskirtos ir Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento rekomendacijoje bei (duomenys neskelbtini) rašte, taip pat (duomenys neskelbtini) fakulteto atsiliepime. (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio atsiliepime apie K. Č. pabrėžiama, kad jis aktyviai dalyvauja saugant, prižiūrint bei atkuriant (duomenys neskelbtini) savivaldybėje esantį mišką, kiekvienais metais geranoriškai dalyvauja miško sodinimo darbuose, savo aktyvia ir nuoširdžia visuomenine veikla skatina jaunimą mylėti savo kraštą, mišką, būti dorais piliečiais, noriai dalijasi savo patirtimi ir žiniomis su moksleiviais bei kitais asmenimis, rodo pilietiškumo, patriotiškumo bei užsibrėžto tikslo siekimo pavyzdį. Be to, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos raštas „Dėl informacijos pateikimo“ liudija, jog K. Č. yra ilgametis neetatinis (duomenys neskelbtini), vykdantis šią funkciją laisvu nuo tarnybos metu, be papildomo atlygio, noriai ir aktyviai dalyvaujantis visuomenei naudingoje aplinkosauginėje veikloje, aptariamame rašte pažymima, jog K. Č., rūpindamasis aplinkos apsaugos pažeidimų prevencija, nuolat teikia Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos informaciją apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą, reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ne tik (duomenys neskelbtini) teritorijoje, bet ir apie pastebėtus tokio pobūdžio pažeidimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, jis pasižymi sąžiningumu, atsakingumu, yra nepakantus jokiems įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimams ir reikalaujantis laikytis teisės aktų nuostatų ne tik iš kitų, bet ir iš savęs, aktyviai dalyvaujantis vykdant visuomenės ir (duomenys neskelbtini) švietimą aplinkos apsaugos srityje bei esantis puikiu pavyzdžiu aplinkiniams dėl savo aukštos moralės bei aktyvaus prisidėjimo kuriant tvarią Lietuvos ateitį.

3.8. Aptartų K. Č. charakterizuojančių duomenų visuma, apeliantės nuomone, dar kartą paneigia poziciją, kad neva aptariamą administracinį nusižengimą K. Č. padarė iš „chuliganiškų paskatų“, „demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams“ ir/ar „keldamas jiems pavojų“. Aptarti K. Č. charakterizuojantys dokumentai akivaizdžiai ir neginčijamai patvirtina, jog tiek K. Č. charakterio savybės, tiek jo visuomenei ir teisiniam reglamentavimui, siekiu įmanomai prisidėti prie visuomenės gerovės, parodo, kad K. Č. yra ypatingai aktyvus, sąžiningas, doras Lietuvos pilietis, besirūpinantis šalies ateitimi, todėl jo elgesio kelyje susiklosčiusioje situacijoje vertinimas kaip „chuliganiško“ ar sąlygoto „chuliganiškų paskatų“ arba kaip „išskirtinumo ir ypatingos nepagarbos kitiems eismo dalyviams demonstravimas“ akivaizdžiai prieštarauja objektyviai byloje esančiai medžiagai ir yra akivaizdžiai neteisingas. Taip pat ir policijos pareigūnui sustabdžius K. Č. vairuojamą automobilį, jo veiksmuose ir elgesyje, po įvykio bendraujant su pareigūnais, nebuvo jokių chuliganizmo apraiškų ar indikatorių, sietinų su K. Č. galbūt „chuliganiškomis paskatomis“, tačiau ir ši aplinkybė liko neįvertinta. Iš vaizdo įrašų matyti, jog K. Č. buvo akivaizdžiai sutrikęs, susijaudinęs ir iki ašarų apgailestaujantis dėl susidariusios situacijos, tačiau bendravo su policijos pareigūnu išskirtinai pagarbiai, mandagiai, jokių įžeidžiančių, žeminančių ženklų, žodžių, gestų ar veiksmų, kurie galėtų būti laikomi kaip „būdingi chuliganiškų paskatų turinčiam asmeniui“, K. Č. elgesyje nebuvo. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad K. Č. vairavimo stažas yra 27 metai, jis yra įgijęs teisę vairuoti visų kategorijų, išskyrus A, transporto priemones, jokių reikšmingų Kelių eismo taisyklių pažeidimų per 27 vairavimo metus nėra padaręs, jokių panašių ar tapačių aptariamajam administracinių pažeidimų/nusižengimų jam nebuvo fiksuota, už chuliganišką vairavimą niekuomet nėra baustas. Tai dar kartą liudija, jog pirmosios instancijos teismo išvados apie K. Č. veiksmų chuliganišką pobūdį yra nepagrįstos.

Žemesnės instancijos teismas

3.9. Reziumuodama išdėstytus argumentus, apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagristai konstatavo, jog K. Č. 2021 m. birželio 27 d. kelyje (duomenys neskelbtini), kirsdamas „Siaurą ištisinę liniją“ ir išsukdamas į kelkraštį, šį veiksmą atliko dėl „aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementariu moralės bei elgesio normų niekinimo“, ir tokiu būdu „parodė savo išskirtinumą ir išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams“. Šiuo atveju K. Č. veiksmus nulėmė susiklosčiusios kitos gyvenimiškos aplinkybės, sukėlusios jo sumišimą, susijaudinimą ir sąlygojusios sprendimą taip pasielgti. Todėl nėra pagrindo kvalifikuoti K. Č. veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

3.10. Apeliaciniame skunde pažymima, kad ANK 420 straipsnio 2 dalies taikymui būtina prielaida – grėsmė eismo saugumui ar kitų eismo dalyvių saugumui, kuri aptariamu atveju neegzistuoja, o priešinga pirmosios instancijos teismo išvada yra visiškai nepagrįsta. 2021 m. birželio 27 d. kelyje (duomenys neskelbtini) išsukdamas į kelkraštį, K. Č. buvo itin atidus ir atsargus, atitinkamą manevrą atliko lėtai, nesukeldamas jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams. Kelkraštis aktualioje vietoje buvo tuščias, t. y. jame nebuvo nei kitų transporto priemonių, nei pėsčiųjų. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad pareigūnai K. Č. vairuoto automobilio išsukimo į kelkraštį momento nematė ir negalėjo matyti; iš atitinkamų įrašų visiškai akivaizdu, kad pareigūnams užfiksavus administracinį pažeidimą ir K. Č. leidus vykti toliau, į pirmąją eismo juostą, jo vairuotas automobilis grįžo lėtai, kiti vairuotojai geranoriškai sudarė sąlygas atlikti atitinkamą persirikiavimo manevrą, ir jokio pavojaus dėl to nei jiems, nei K. Č. nekilo. Aktualiu metu, aktualioje kelio (duomenys neskelbtini) atkarpoje nė vienas iš eismo dalyvių nepakeitė judėjimo krypties, nebuvo kitaip sutrikdytas eismas, dėl K. Č. padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo (nebuvo sugadintas svetimas turtas, asmenys nenukentėjo ir nebuvo grėsmės jiems nukentėti). Byloje nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad atlikdamas aptariamus veiksmus, K. Č. sukėlė realų pavojų eismo saugumui, sau ir kitiems eismo dalyviams. Pirmosios instancijos teismo pozicija dėl „pavojaus eismo saugumui“ grindžiama tuo, neva kelkraščiu tuo pačiu metu „galėjo važiuoti dviratininkai ir/ar eiti pėstieji“, tačiau tokia pozicija vertintina kritiškai. Pažymima, kad (duomenys neskelbtini) kelkraštyje dviratininkų ir/ar pėsčiųjų nebūna ir negali būti. Remiantis Kelių eismo taisyklių 174 straipsnio 1 dalimi, keliuose, pažymėtuose kelio ženklais „Automagistralė“ ar „Automobilių kelias“, draudžiama judėti pėstiesiems, vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti, važiuoti dviračiais, mopedais, visų rūšių keturračiais ir visomis kitomis transporto priemonėmis, išskyrus automobilius, motociklus, triračius, motociklus ir automobilius su priekabomis, jeigu šių motorinių transporto priemonių maksimalus konstrukcinis greitis arba greitis dėl jų techninės būklės ne mažesnis kaip 60 km/h. Vaizdo įrašai liudija, jog aktualioje automagistralės vietoje, dviratininkų ir/ar pėsčiųjų išties nebuvo, kelkraštis buvo tuščias. Todėl Klaipėdos apylinkės teismo išvados dėl K. Č. veiksmų kilusio „akivaizdaus pavojaus“ eismo saugumui yra nepagrįstos.

3.11. Apeliaciniu skundu taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai surašyti tik 2021 m. liepos 17 d., t. y. nuo aptariamo nusižengimo padarymo praėjus beveik mėnesiui, ir tik po to, kai policijos įstaigoje buvo gautas K. Č. prašymas dėl šių tarnybinių pranešimų pateikimo. K. Č. įsitikinimu, tokiu atveju tarnybiniai policijos pareigūnų pranešimai apskritai negali būti laikomi objektyviais bei patikimais įrodymais byloje, kadangi jie buvo surašyti ne pagal realiai susiklosčiusias faktines aplinkybes, bet pagal parengto administracinio nusižengimo protokolo turinį. Abiejų policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra faktiškai identiško turinio, didžiąja dalimi pažodžiui nurašyti vienas nuo kito, kas realiai yra neįmanoma tuo atveju, jei pareigūnai susiklosčiusią situaciją būtų atpasakoję savais žodžiais, o ne pasirašę iš anksto parengtą tekstą. Negana to, aptariamuose tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad policijos tarnybinį automobilį vairavęs policijos pareigūnas K. Č. vairuotą automobilį pastebėjo jam būnant 1 kilometro atstumu iki policijos tarnybinio automobilio, nors, kaip matyti iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio gale įrengta vaizdo kamera įrašyto vaizdo, to, ką nurodė, pareigūnai, apskritai negalėjo matyti, kadangi K. Č. vairuotas automobilis yra žemas, o „1 km atstumu“ automobilį pastebėjęs pareigūnas sėdėjo vairuotojo, t. y. kairėje automobilio pusėje. Abiejų pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad neva K. Č. jiems „demonstravo savo tarnybinį pažymėjimą“, nors, kaip matyti iš byloje esančių vaizdo ir garso įrašų, to nebuvo. Ši faktinė aplinkybė dar kartą liudija, kad tarnybiniuose pranešimuose nurodomi faktiniai duomenys neatitinka tikrovės ir suponuoja prielaidą apie pareigūnų siekį „pateisinti“ administracinio nusižengimo protokolo turinį bei jame pateiktą K. Č. veiksmų kvalifikavimą. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog abu pareigūnai savo tarnybiniuose paaiškinimuose nurodė K. Č. buvus įspėtu apie jo nubaudimą už „chuliganišką vairavimą“, nors iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog K. Č. sustabdęs pareigūnas nurodė jam, kad atsakomybė už jo padarytą nusižengimą numatyta pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Nusižengimo fiksavimo momentu policijos pareigūnas traktavo padarytą pažeidimą kaip numatytąjį ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ir apie „chuliganišką vairavimą“ nei užuominų, nei teiginių nebuvo. Tai dar kartą patvirtina, jog policijos pareigūnų raštiški paaiškinimai prieštarauja byloje esančiai vaizdinei medžiagai ir negali būti vertinami kaip K. Č. kaltę pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį pagrindžiantys įrodymai.

3.12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas skundžiamoje nutartyje susietas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, taip pat su Kelių eismo taisyklių 125 įtvirtintu draudimu apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės. Vadovaujantis teismų praktika, vien Kelių eismo taisyklių 9 punkto ir/ar 125 punkto reikalavimų nesilaikymas (pažeidimas) dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Chuliganiško vairavimo požymiais gali būti nesaugus manevravimas (pvz., panaudojant šoninį automobilio slydimą) ir/ar kitų transporto priemonių apvažiavimas, tačiau visais atvejais jis turi būti vertinamas ir kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Pažymima, jog „Siauros ištisinės linijos“ kirtimas bei išvažiavimas į kelkraštį, savaime negali ir neturi būti vertinamas kaip atitinkantis ANK 420 straipsnio 2 dalyje įvardinto nusižengimo sudėtį, nes kiekvienu atveju pažeidimo pobūdis (pavojingumo, paskatų, priežasčių ir kitais aspektais) vertintinas individualiai. Nustačius objektyviuosius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius, būtina nustatyti ir subjektyviuosius jo požymius, kuriuos pagrindžiančių įrodymų, ir bet kokias kylančias abejones išsklaidančių įrodymų byloje nėra. Teismų praktikoje aiškiai ir nedviprasmiškai pažymima, jog visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-356-485/2020). Panevėžio apygardos teismas nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-141-334/2019 pabrėžė: „siekiant paneigti M. S. versiją apie įvykio aplinkybes, byloje turi būti surinkta pakankamai kitų jo kaltę pagrindžiančių objektyvių ir abejonių nekeliančių įrodymų, kuriuos privalo surinkti policijos pareigūnai, o teismas privalo juos tikrinti ir vertinti, prireikus – rinkti papildomus įrodymus“. Kauno apygardos teismas nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-431-485/2017 pažymėjo, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančiu įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Todėl, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei aktualią teismų praktiką, šiuo atveju darytina išvada, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį K. Č. pritaikyta nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo. Kadangi K. Č. kelio (duomenys neskelbtini) kilometre persirikiuodamas į kelkraštį ir kirsdamas „Siaurą ištisinę liniją“ pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9 punktų reikalavimus, o ANK nėra specialiosios normos, kurioje būtų numatyta asmens atsakomybė konkrečiai už šiuos pažeidimus, todėl asmenys, atlikę tokius veiksmus, atsako pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, numatančią atsakomybę už ANK nenumatytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Todėl K. Č. veiksmai, kurie policijos įstaigoje ir pirmosios instancijos teisme buvo kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, turi būti perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.

3.13. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nutarimu K. Č. buvo pritaikyta atsakomybė ir pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį dėl kelio ženklinimo taisyklių nesilaikymo, t. y. Kelių eismo taisyklių 8 punkto reikalavimų nesilaikymo. Tačiau teismas pažymėjo, kad K. Č. nepagrįstai buvo nustatytas Kelių eismo taisyklių 8 punkto reikalavimo pažeidimas dėl kelio ženklinimo nesilaikymo. Pažymima, kad Kelių eismo taisyklių 3 priedo I skyriaus 1.1 punkte, apibūdinančiame horizontalaus kelių ženklinimo režimą ir tvarką, nustatyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. K. Č. atliktas manevras kertant ištisinę liniją, žyminčią važiuojamosios dalies kraštą ir atskiriančią kelkraštį nuo važiuojamosios dalies, nėra draudžiama. Nutartimi pirmosios instancijos teismas turėjo patenkinti K. Č. skundą dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 1 dalyje, teisenos nutraukimo (ANK 591 straipsnio 1 punktas), todėl tai turėtų būti padaryta apeliacinės instancijos teisme.

3.14. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad Lietuvos Respublikos teisėje įtvirtinti teisingumo, protingumo kriterijai, ANK nuostatos, skunde išdėstytos faktinės aplinkybės, nutarties motyvai dalyje dėl ANK 34 straipsnyje 6 dalies taikymo šioje byloje, taip pat teismų praktika liudija apie būtinybę neskirti K. Č. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo net ir kvalifikuojant jo veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Todėl tuo atveju, jei teismas pritartų nutartyje įvardintam K. Č. veiksmų kvalifikavimui, nutarties dalis dėl administracinio poveikio priemonės neskyrimo privalo būti palikta nepakeista.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Reagavimo skyriaus viršininkas A. B. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Reagavimo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą arba, kad nebūtų panaikinta paskirta administracinio poveikio priemonė visiškai.

4.1. Apelianto manymu, teismas byloje surinktas aplinkybes vertino K. Č. naudai neatsižvelgdamas į tai, kad K. Č. pateikė išgalvotą istoriją apie sergančią mamą, kuri nepagrįsta jokiais įrodymais, o policijos paneigta, užklausiant (duomenys neskelbtini) GMP. Apie tai teisme nepasisakyta ir neįrodinėta. Pats K. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo pirmos minutės, kai padarė administracinį nusižengimą, dėl jo gailisi, teismas tai nurodė kaip faktinę aplinkybę, tačiau nustatytos aplinkybės rodo, kad nuo pirmos minutės K. Č. bandė išsisukti nuo atsakomybės, prašė policijos pareigūnų nerašyti jam administracinio nusižengimo protokolo, nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), demonstravo (duomenys neskelbtini) pažymėjimą, stengdamas išvengti atsakomybės, tuo dar labiau išreikšdamas savo išskirtinumą. Pateiktuose prašymuose ir skunduose prašė visiškai jį išteisinti nuo inkriminuojamo nusižengimo, o jį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Padarytas pažeidimas yra visiškai įrodytas tarnybinės transporto priemonės ir „Body“ kamerų įrašais, tarnybiniais pranešimais bei kita surinkta medžiaga.

4.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad dėl K. Č. pateiktos jį teigiamai charakterizuojančios medžiagos nėra švelninama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybė, nes asmuo dėl padaryto pažeidimo nesigaili ir su juo nesutinka. Priimant nutarimą ir paskiriant baudą bei administracinio poveikio priemonę, policija K. Č. naudai neįžvelgė nei vienos lengvinančios aplinkybės, tačiau įžvelgė sunkinančią aplinkybę. Apelianto nuomone, nors teismas, priimdamas nutartį, ir pripažino K. Č. kaltu padarius jam inkriminuojamus nusižengimus, tačiau netinkamai įvertino byloje surinktas aplinkybes ir K. Č. sušvelnino paskirtą baudą nuo 520 iki 450 eurų bei visiškai panaikino administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą – vairuoti transporto priemones 18 mėnesių. ANK 22 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos paskirtį nustatyta, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Reagavimo skyriaus viršininkas A. B. prašo administracinėn atsakomybėn patraukto K. Č. atstovės advokatės A. P. apeliacinio skundo netenkinti, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. spalio 29 d. nutartį ir priimti naują nutarimą (nutartį).

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukto K. Č. atstovė advokatė A. P. prašo Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Reagavimo skyriaus viršininko A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

7. Apeliaciniai skundai atmestini.

8. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto K. Č. atstovės advokatės A. P. apeliacinio skundo

9. Apeliaciniame skunde ginčijama, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas K. Č. vairavo chuliganiškai ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, prašoma jo veiką perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 7 dalį.

10. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai surašyti tik 2021 m. liepos 17 d., t. y. nuo aptariamo nusižengimo padarymo praėjus beveik mėnesiui, ir tik po to, kai policijos įstaigoje buvo gautas K. Č. prašymas dėl šių tarnybinių pranešimų pateikimo. K. Č. įsitikinimu, tokiu atveju policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai apskritai negali būti laikomi objektyviais bei patikimais įrodymais byloje, kadangi jie buvo surašyti ne pagal realiai susiklosčiusias faktines aplinkybes, bet pagal parengto administracinio nusižengimo protokolo turinį.

12. Šiuo atveju apygardos teismas pažymi, kad policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys vertinami kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, tikrinamas užfiksuotų duomenų pagrįstumas. Vien tai, kad tarnybiniai pranešimai surašyti vėliau po įvykio, savaime nesudaro pagrindo abejoti juose užfiksuotų duomenų teisingumu. Dar kartą akcentuotina, kad ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

13. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad K. Č. sustabdęs pareigūnas nurodė jam, jog atsakomybė už jo padarytą nusižengimą numatyta pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad policijos pareigūnas K. Č. veiksmų jam konkrečiai nenurodė. Aplinkybė, jog įvykio vietoje policijos pareigūnas netiksliai pasakė baudos dydį ir administracinio poveikio priemonės taikymo terminą, savaime nereiškia, kad prieš surašant administracinio nusižengimo protokolą, policijos pareigūnas nebūtų įvertinęs visų aplinkybių, padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir nebūtų kvalifikavęs K. Č. padaryto nusižengimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

14. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Reagavimo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu, pakeistu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. spalio 29 d. nutartimi, K. Č. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad vairuojamu automobiliu persirikiavo į kelkraštį ir važiavo kelkraščiu, taip iš chuliganiškų paskatų apvažiuodamas visas spūstyje, dviejuose eismo juostose stovėjusias transporto priemones, taip demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo spūstyje, keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Taip pat, dėl akivaizdžiai padidėjusios eismo įvykio rizikos, kurio metu galėjo būti apgadintos kitos transporto priemonės, sukėlė realų pavojų eismo saugumui sau ir kitiems eismo dalyviams. Šiuo savo vairavimu iš chuliganiškų paskatų, sukėlė kitų transporto priemonių vairuotojų, kurie stovėjo spūstyje, nepasitenkinimą. Taip vairuodamas, K. Č. padarė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 125 punktų pažeidimus.

15. Kelių eismo taisyklių 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Kelių eismo taisyklių 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 125 punkte numatyta, kad draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės.

16. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų.

17. Chuliganiškas vairavimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia; būtinasis nusižengimo sudėties požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ir jį vairuojančiam asmeniui, ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-16-489/2017, 2AT-64-942/2017).

18. Pažymėtina, kad konstatuojant chuliganiškas paskatas, remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018).

19. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas K. Č. neneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad jis važiavo kelkraščiu, apvažiuodamas visas spūstyje stovėjusias transporto priemones, tačiau, jo tvirtinimu, jis taip elgėsi ne iš chuliganiškų paskatų, o dėl to, jog gavo žinią apie labai pablogėjusią mamos sveikatą. K. Č. paskambino mamai, o pokalbio metu tik dar labiau sunerimo, nes ji skundėsi ypatingai stipriu galvos skausmu bei galvos svaigimu, ūmiai smarkiai sutrikusia judesių koordinacija ir panašiai. K. Č. tvirtinimu, jis buvo stipriai sunerimęs ne tik dėl savo mamos sveikatos, bet ir dėl dukterų saugumo bei galimo streso, todėl nutarė persirikiuoti į kelkraštį, kad kuo skubiau pasiektų leistiną sustoti vietą (degalinę, įvažiavimą į šalia kelio esančią teritoriją ar panašiai), ir sustojęs leistinoje vietoje, galėtų pamėginti išspręsti kilusią problemą.

20. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas šią aptartą K. Č. versiją vertina kaip pretekstą pateisinti padarytą nusižengimą. Pažymėtina, kad K. Č. nurodė, jog jis neva norėjo kuo greičiau sustoti leistinoje vietoje, kad galėtų pamėginti išspręsti kilusią problemą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad K. Č., kaip pats nurodė, su mama jau buvo bendravęs telefonu, todėl galėjo išsiaiškinti dėl jos sveikatos būklės, o, esant reikalui, galėjo iškviesti jai ir greitąją medicinos pagalbą, nes akivaizdu, kad jis pats, būdamas kelyje, daugiau niekuo nebūtų galėjęs mamai padėti. Apie jokius veiksmus dėl mamos, po to, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, K. Č. ir nebenurodo. Bylos duomenimis objektyviai nustatyta, kad K. Č. mamai greitoji medicinos pagalba kviesta nebuvo, o iš J. K. paaiškinimo nustatyta, kad K. Č. mama neva stresavo dėl to, kad nerado anūkės, kuri žaidė slėpynių.

21. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad vien tai, jog K. Č. charakterizuojamas teigiamai, yra pavyzdys kitiems, parodo, kad jis chuliganiškų veiksmų kelyje atlikti negalėjo. Tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad asmenį teigiamai charakterizuojančių duomenų visuma yra svarbi skiriant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nuobaudą, tačiau asmenį charakterizuojantys duomenys negali nei patvirtinti, nei paneigti asmens kaltės dėl jam inkriminuojamo nusižengimo.

22. Iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų neginčytinai nustatyta, kad K. Č. vairuojamu automobiliu persirikiavo į kelkraštį ir, važiuodamas kelkraščiu, apvažiavo priekyje susidariusią transporto priemonių spūstį dviejose eismo juostose, kol jo automobilio nesustabdė policijos pareigūnai. Ir šios objektyviai nustatytos aplinkybės aiškiai parodo, kad K. Č., važiuodamas kelkraščiu, elgėsi nesilaikydamas jokių atsargumo priemonių, vienareikšmiškai kėlė pavojų eismo saugumui, nes kiti vairuotojai negalėjo numatyti tokio K. Č. elgesio, t. y. kad automobilis važiuoja kelkraščiu, ir, jeigu būtų buvę kažkuriam iš vairuotojų reikalinga pasukti ir sustoti kelkraštyje dėl objektyvių priežasčių, yra visiškas pagrindas daryti išvadą, kad tokiu atveju būtų neišvengta eismo įvykio kilimo. Be to, važiuojant kelkraščiu, kuris nėra skirtas važiavimui, visada kyla tikimybė, kad automobilį gali sumėtyti į šonus. Todėl, važiuodamas kelkraščiu, K. Č. neabejotinai kėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Šiuo atveju K. Č., važiuodamas kelkraščiu iš dešinės pusės ir lenkdamas visus spūstyje stovinčius automobilius, neabejotinai elgėsi įžūliai, demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, niekindamas elementarias elgesio kelyje normas, o sustabdžius jo automobilį policijos pareigūnams, nurodė pretekstą taip elgtis, kuris, kaip jau aptarta, objektyviais duomenimis nepatvirtintas. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad K. Č. taip elgdamasis negerbė žmonių ir visuomenės, ir tai jis darė tyčia, kad būtų pranašesnis už kitus, ir greičiau pravažiuotų kelio atkarpą, kurioje buvo susidariusi automobilių spūstis. Šiuo atveju nekyla net menkiausia abejonė dėl to, kad toks K. Č. elgesys sukėlė kitų vairuotojų ir keleivių nepasitenkinimą. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai ir atvažiavo į automagistralę, kurioje buvo susidariusi spūstis, dėl to, kad buvo pranešta apie vairuotojų tokį elgesį, kai vairuotojai persirikiuoja į kelkraštį ir važiuoja juo. Šiuo atveju aplinkybė, ar buvo pranešta konkrečiai dėl K. Č. ar dėl kitų vairuotojų tokio pat nepriimtino elgesio, neturi reikšmės, nes pats faktas parodo, kad toks elgesys sukėlė kitų vairuotojų nepasitenkinimą. Ir šiuo atveju K. Č. aptarti veiksmai pagrįstai įvertinti kaip chuliganiški. Nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad K. Č. aiškiai suprato, kad vairuoja chuliganiškai ir kelia pavojų eismo saugumui, tačiau norėjo taip elgtis bei tikėjosi lengvabūdiškai išvengti atsakomybės, be to, kaip nustatyta iš vaizdo įrašo, net nežinojo, kad už tokį nusižengimą skiriama ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

23. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-2014). Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o teismas padarė jam nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir skundžiamoje nutartyje išdėstytų įrodymų visuma neabejotinai sudaro pagrindą išvadai, kad K. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 125 punktų reikalavimus, jo kaltė, padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta.

Žemesnės instancijos teismas

24. Apeliaciniame skunde pastebima, kad nutarimu K. Č. buvo nubaustas ir pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį dėl kelio ženklinimo taisyklių nesilaikymo, t. y. Kelių eismo taisyklių 8 punkto reikalavimų nesilaikymo. Tačiau apylinkės teismas pripažino, kad K. Č. nepagrįstai buvo nustatytas Kelių eismo taisyklių 8 punkto reikalavimo pažeidimas dėl kelio ženklinimo nesilaikymo, todėl skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas turėjo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

25. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu, kadangi iš skundžiamos nutarties aprašomosios dalies nustatyta, kad apylinkės teismas pripažino, jog K. Č. nepažeidė Kelių eismo taisyklių 8 punkto reikalavimų, tačiau skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodė, jog K. Č. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį nutraukiama, todėl ši aplinkybė ištaisytina. K. Č. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas), apie tai nurodant šios nutarties rezoliucinėje dalyje. Kartu naikintinas ir ANK 38 straipsnio nuostatų taikymas.

Dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Reagavimo skyriaus viršininko A. B. apeliacinio skundo

26. Apeliaciniame skunde manoma, kad nebuvo pagrindo skundžiama nutartimi K. Č. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir visiškai panaikinti nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, arba šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminas galėtų būti tik sumažintas.

27. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

28. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

29. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

30. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

31. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

32. Aiškinant ANK 34 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, Nr. 2AT-7-4-2013). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015).

33. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog teisė vairuoti reikalinga tam, kad asmuo galėtų atlikti darbines funkcijas, savo ir šeimos poreikių tenkinimui, iš esmės nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, jeigu būtų nustatyta, kad asmuo yra piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, t. y., be šių nustatytų aplinkybių, nagrinėjamu atveju yra labai svarbūs ir administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojantys ir kiti duomenys.

34. K. Č. padarytas nusižengimas vertinamas kaip pavojingas ir šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tačiau už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą K. Č. baudžiamas pirmą kartą, taip pat nėra duomenų, kad jis, turėdamas daug metų vairavimo stažą, būtų baustas ir už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ar administracinius nusižengimus. Tai rodo, kad K. Č. nėra piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas. Dėl K. Č. padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo (nebuvo sugadintas svetimas turtas, asmenys nenukentėjo). K. Č. turi šeimą, su sutuoktine augina dvi dukras, yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), daugiau kaip 20 metų atliekantis profesinę (duomenys neskelbtini) tarnybą (duomenys neskelbtini). Tarnybos atlikimui K. Č. reikalinga transporto priemonė ir būtina galimybė ją vairuoti, teisės vairuoti atėmimas apriboja K. Č. galimybes atlikti tam tikras funkcijas tarnyboje (vairuoti tiek įprastas transporto priemones, tiek karinę techniką), reikalavimas turėti B bei C vairuotojo kategorijas yra įtvirtintas ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareiginiuose nuostatuose. K. Č. teisės vairuoti transporto priemones netekimas Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) sistemos organizavimo ir (duomenys neskelbtini) tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies prasme gali būti vertinama kaip aplinkybė, suponuojanti būtinybę svarstyti su juo sudarytos profesinės (duomenys neskelbtini) tarybos sutarties nutraukimo klausimą. Nagrinėjamu atveju K. Č. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to, K. Č. charakterizuojamas išskirtinai teigiamai.

35. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) E. K. charakterizuojamas kaip sąžiningas ir teisingas (duomenys neskelbtini), tarnybos metu ne kartą skatintas įvairiais apdovanojimais, iki aptariamo administracinio nusižengimo niekuomet neturėjęs tarnybinių nuobaudų. (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas kaip atsakingas, pareigingas, doras, pavyzdingas, aukštos moralės, pirmiausia sau aukštus pareigos ir moralės reikalavimus keliantis asmuo. (duomenys neskelbtini) mero bei (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas taip pat kaip atsakingas, iniciatyvus, organizuotas, pareigingas, nuoširdus, doras, sąžiningas, besilaikantis duoto žodžio žmogus. VšĮ (duomenys neskelbtini) miesto greitosios medicinos pagalbos stoties, kurioje K. Č. dirbo anksčiau, direktorė K. Č. charakterizuoja kaip mandagų, pareigingą, sąžiningą, tvarkingą žmogų. Analogiškai labai teigiamai K. Č. charakterizuojamas ir Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius, taip pat (duomenys neskelbtini) fakulteto prodekanė. Valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) regioninio padalinio vadovė nurodo, kad K. Č. aktyviai dalyvauja saugant, prižiūrint bei atkuriant (duomenys neskelbtini) savivaldybėje esantį mišką, kiekvienais metais geranoriškai dalyvauja miško sodinimo darbuose, savo aktyvia ir nuoširdžia visuomenine veikla skatina jaunimą mylėti savo kraštą, mišką, būti dorais piliečiais, noriai dalijasi savo patirtimi ir žiniomis su moksleiviais bei kitais asmenimis, rodo pilietiškumo, patriotiškumo bei užsibrėžto tikslo siekimo pavyzdį. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos viršininkas nurodo, kad K. Č. yra ilgametis (duomenys neskelbtini), vykdantis šią funkciją laisvu nuo tarnybos metu, be papildomo atlygio, noriai ir aktyviai dalyvaujantis visuomenei naudingoje aplinkosauginėje veikloje, pažymi, jog K. Č., rūpindamasis aplinkos apsaugos pažeidimų prevencija, nuolat teikia Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos informaciją apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą, reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ne tik (duomenys neskelbtini) teritorijoje, bet ir apie pastebėtus tokio pobūdžio pažeidimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, jis pasižymi sąžiningumu, atsakingumu, yra nepakantus jokiems įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimams ir reikalaujantis laikytis teisės aktų nuostatų ne tik iš kitų, bet ir iš savęs, aktyviai dalyvaujantis vykdant visuomenės ir (duomenys neskelbtini) švietimą aplinkos apsaugos srityje bei esantis puikiu pavyzdžiu aplinkiniams dėl savo aukštos moralės bei aktyvaus prisidėjimo kuriant tvarią Lietuvos ateitį.

36. Iš aptartų K. Č. charakterizuojančių duomenų visumos nustatyta, kad jis itin teigiamai charakterizuojamas ne tik darbe, bet ir įvairių kitų įstaigų vadovų, ir jie visi apibūdina K. Č. kaip asmenį, atsakingą už savo veiksmus. Ir tai parodo, kad K. Č. turi žmonių pasitikėjimą ir jį pateisina, kad nėra pagrindo juo netikėti, jog jis kritiškai įvertino savo elgesį ir yra linkęs pasitaisyti.

37. Todėl, atsižvelgdamas į itin teigiamai K. Č. charakterizuojančių duomenų visumą, kartu ir į šeimines aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad K. Č. ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, ir už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, neskyrus administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. spalio 29 d. nutartį nepakeistą ir K. Č. atstovės advokatės A. P. bei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko A. B. apeliacinių skundų netenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo dalį, kuria K. Č. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalį 70 Eur dydžio bauda ir K. Č. administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalį nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, skirta galutinė nuobauda – 520 Eur dydžio bauda.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė