- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-10-29
- Bylos Nr.
- AN2-141-334/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00312-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
- Pažeidėjas
- M. S.
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
- Kategorijos
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus atstovui vyresniajam tyrėjui D. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal M. S. pateiktą apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. S. administracinių nusižengimų protokolas surašytas už tai, kad jis būdamas neblaivus, nustatytas 1,26 promilių girtumas, 2019 m. balandžio 22 d. 18.24 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į kairę pusę, vertėsi ir kliudė šalia kelio augančias pušis. Eismo įvykio metu susižalojo pats, apgadino automobilį bei nulaužė dvi pušis.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarimu M. S. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, bei jam paskirta administracinė nuobauda – 1350 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimties eurų) bauda, bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 (ketveriems) metams, terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu M. S. skundžia Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Prašo administracinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
4. Teigia, kad administracinio nusižengimo nepadarė, kadangi eismo įvykio metu automobilį vairavo kitas asmuo. Nurodo, kad apylinkės teismas rėmėsi iškart po eismo įvykio duotais V. K. bei T. M. paaiškinimais, tačiau teismas nevertino fakto, kad paaiškinimai iš visų asmenų buvo paimti jiems esant neblaiviems bei patyrus stresą dėl paties eismo įvykio. Pažymi, kad tiek apklausos metu, tiek ir administracinio nusižengimo nagrinėjimo teisme metu, visi kartu automobilyje važiavę asmenys paaiškino, kodėl tuoj po eismo įvykio netiksliai ir neteisingai nurodė įvykio aplinkybes, tačiau teismas nepagrįstai šiuos parodymus vertino kaip jų gynybinę versiją. Liudytojo R. J. parodymai, kuriuose jis nurodė, jog matė, kaip išlipus dviem žemesnio ūgio asmenims iš automobilio, visi trys pasikalbėjo ir po to žemesnieji norėjo pasišalinti, tik patvirtina, kad jie turėjo laiko ir galimybių susitarti, bei įrodo, jog jie tikrai kažką tarėsi.
5. Skunde taip pat nurodo, kad teismas pirminius V. K. paaiškinimus, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo automobilį, o pats V. K. sėdėjo keleivio pusėje, vertino kaip teisingus, tačiau vaizdo įrašas, kuriame matyti, jog V. K. ir T. M. išlipinėjo iš automobilio per galines dureles, turėtų būti vertinami kaip paneigiantys V. K. aukščiau minėtus paaiškinimus. Kita vertus, užfiksuota faktinė aplinkybė, kai iš automobilio per galines dureles išlipinėja du asmenys, visiškai patvirtina visų eismo įvykio dalyvių parodymus, kad po įvykio iš automobilio išlipę visi įvykyje dalyvavę asmenys pakartotinai lipo į automobilį ieškoti ir susirinkti savo išbarstytų daiktų. Byloje yra įrodymų, jog automobilis vertėsi, todėl visiškai suprantama ir logiška, kad siekiant susirasti išsibarsčiusius daiktus, buvo stumdomos automobilio sėdynės, daiktų buvo ieškoma ne tik ten kur asmenys sėdėjo, bet visame automobilio salone. Skunde pažymi, kad jokių, šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, byloje nėra, todėl teismo motyvas, kad nėra duomenų apie automobilio sėdynių stumdymą, turėtų būti vertintinas kaip grubiai pažeidžiantis nekaltumo prezumpcijos principą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo mano, kad administracinio nusižengimo byla nebuvo išnagrinėta išsamiai ir nešališkai, kad nebuvo pašalintos visos abejonės ir neaiškumai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad jo kaltė pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį yra įrodyta.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į M. S. apeliacinį skundą, Panevėžio AVPK Kelių policijos tarnybos viršininkas V. M. nesutinka su skunde išdėstytais reikalavimais ir teigia, kad skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai pripažino patikimais administracinėn atsakomybėn traukiamą M. S. kaltinančius įrodymus, kurie neabejotinai patvirtino, jog apeliantas įvykdė jam inkriminuojamo ANK 423 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatytą administracinį nusižengimą.
Motyvuojamoji dalis
7. M. S. skundas tenkinamas.
8. ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Versijų kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, kuri turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, ištirta ir įvertinta. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia (iš lot. be kita ko), yra būtina vadovautis ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018, 19 punktas).
9. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo bei skundžiamo nutarimo motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, spręsdamas M. S. administracinės atsakomybės pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį klausimą, netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai M. S. pripažino kaltu padarius šį nusižengimą.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-04-22 apie 18.30 val. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, vairuotojas galimai yra neblaivus. Nuvykus nurodytu adresu buvo rastas nuo kelio nuvažiavęs ir apvirtęs automobilis VW PASSAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prie jo stovėjo trys jaunuoliai - M. S., V. K. ir T. M., kurie teigė, jog visi važiavo virtusiame automobilyje. Paklausus, kas vairavo automobilį, M. S. tikino, jog jisai yra minėto automobilio vairuotojas bei valdytojas ir būtent jisai vairavo automobilį. Tai patvirtino ir kartu buvę keleiviai. Tačiau 2019-04-24 apklausos metu, M. S. neigė vairavęs automobilį ir teigė, kad iškart po eismo įvykio prisiėmė atsakomybę paprašytas V. K., kuris ruošėsi įgyti vairuotojo pažymėjimą ir bijojo kilsiančių pasekmių. Šias aplinkybes 2019-04-24 apklausos metu patvirtino ir pats V. K. bei T. M., kurie nurodė, jog automobilį vairavo būtent V. K.. Šios pozicijos visi automobilyje važiavę asmenys (M. S., V. K., T. M.) nuosekliai laikėsi viso teisminio bylos nagrinėjimo metu. Be to, versiją, kad M. S. sutiko prisiimti atsakomybę už V. K., iš dalies patvirtina ir liudytojo R. J. parodymai apie tai, kad jam nubėgus į eismo įvykio vietą, aukščiausias jaunuolis (M. S.) jau buvo išlipęs, o išlipus dar dviem mažesniems asmenims (T. M. ir V. K.) pro galines dureles, jie pasikalbėjo ir du žemesnio ūgio jaunuoliai bandė pasišalinti iš įvykio vietos. Nors liudytojo R. J. parodymai tiesiogiai ir nepatvirtina M. S. pateiktos versijos apie jaunuolių susitarimą, tačiau patvirtina tai, kad liudytojas R. J. akivaizdžiai nematė, jog automobilį būtų vairavęs M. S., ar kad jis būtų išlipęs iš vairuotojo pusės. Liudytoja A. J. parodė, kad jai atėjus į įvykio vietą prie automobilio stovėjo trys asmenys, tačiau kuris vairavo automobilį, ar kuris kur sėdėjo automobilyje pasakyti taip pat negali, nes nematė. Taigi, vien tas faktas, kad liudytojui R. J. atbėgus į įvykio vietą M. S. jau buvo išlipęs iš automobilio, o kiti du asmenys tik išlipinėjo pro galines dureles, negali būti pakankamu M. S. kaltės vairavus automobilį įrodymas. Juo labiau, kad liudytojai R. J. ir A. J. betarpiškai autoįvykio nematė. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad M. S. stovi prie keleivio pusės durelių, o pro galines dureles išlipa T. M. ir V. K.. Apylinkės teismas M. S., V. K. ir T. M. 2019-04-24 apklausos metu pateiktus paaiškinimus vertino kaip jų gynybinę versiją, tačiau čia būtina atkreipti dėmesį, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, patys surašė pirminius liudytojų M. M. ir V. K. paaiškinimus, ant kurių jie tik pasirašė, o M. S. paaiškinimų iš viso nėra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog siekiant paneigti M. S. versiją apie įvykio aplinkybes, byloje turi būti surinkta pakankamai kitų jo kaltę pagrindžiančių objektyvių ir abejonių nekeliančių įrodymų, kuriuos privalo surinkti policijos pareigūnai, o teismas privalo juos tikrinti ir vertinti, prireikus – rinkti papildomus įrodymus. Nagrinėjamu atveju, apygardos teismas daro išvadą, kad surinktų įrodymų nepakanka nuspręsti dėl M. S. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Atkreiptinas dėmesys, kad vienintelis apylinkės teismo argumentas, jog atliktus parodymų patikrinimą, kuomet į vairuotojo sėdynę pasodintas M. S., priešingai nei V. K., gerai pasiekė vairą bei pedalus, negali būti laikomas objektyviu ir nešališku M. S. kaltės padarius administracinį nusižengimą, įrodymu. Šiuo atveju neabejotina, kad verčiantis automobiliui, daiktai buvę automobilyje, išsibarstė po visą automobilio saloną, todėl visiškai logiška, kad automobiliu važiavę asmenys po autoįvykio siekė susirasti savo asmeninius daiktus. Tai patvirtina ir byloje esantis vaizdo ir garso įrašas, kuriame galima girdėti, kaip M. S., automobilyje esančių V. K. ir T. M. paklausė „ar ką radai?“. Negana to, iš foto lentelės (b. l. 39), kurioje pateiktas V. K. sėdėjimo padėties automobilio „VW PASSAT“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinėje keleivio sėdynėje vaizdas, matyti, kad keleivio sėdynė pernelyg pritraukta prie dėtuvės ir V. K. kojos realiai vos telpa, todėl abejotina, kad jis taip ir važiavo, t. y. su prispaustomis prie dėtuvės kojomis. Taigi sutiktina, kad ieškant išsibarsčiusių daiktų, automobilio sėdynių padėtis galėjo būti keičiama. Ši versija nėra paneigta. Jokių kitų duomenų, įrodančių, kad būtent M. S. nagrinėjamu atveju vairavo automobilį, byloje nėra pateikta.
11. Taigi, nesant jokių kitų objektyvių duomenų, kurie paneigtų M. S., V. K. bei T. M. parodymus, jais tikėtina ir vertintina kaip įrodymai, jog automobilį vairavo ne M. S., o būtent V. K.. Atsižvelgiant į tai, kad neįrodyta, jog M. S. padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Esant tokioms aplinkybėms apylinkės teismo nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla M. S. atžvilgiu dėl nusižengimo numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, nutrauktina, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
12. Nutraukus M. S. administracinę bylą, V. K. administracinės atsakomybės klausimas paliekamas spręsti bendra tvarka. Administracinio nusižengimo bylos medžiaga perduotina Panevėžio apskrities VPK, administracinio nusižengimo protokolo V. K. atžvilgiu surašymui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną M. S. pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį nutraukti.
Perduoti administracinio nusižengimo bylos medžiagą Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui administracinio nusižengimo protokolo V. K. atžvilgiu surašymui.
Šis nutarimas neskundžiamas.