Kauno apygardos teismo sprendimas

2017-07-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-431-485/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2017-07-11
Bylos Nr.
AN2-431-485/2017
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00836-2017-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. AN2-431-485/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00836-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarimo D. Z. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Z. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2017 m. kovo 6 d., 21.35 val., vairavo transporto priemonę Citroen C8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 1,23 promilės girtumas, kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teiseną D. Z. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalį nutraukė, nesant administracinio nusižengimo požymių.Apeliaciniu skundu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – Institucija) prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui.Skunde nurodo, jog D. Z. veiksmai pagal ANK normas kvalifikuoti tiksliai ir tinkamai, tyrimo metu surinktų duomenų pakanka tvirtinti, kad jo veiksmuose yra nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje požymių. Teismas atmestinai ir formaliai įvertino surinktus įrodymus, pažeidėjo asmenybę, kitus jį charakterizuojančius duomenis dėl ko nutraukė nusižengimo bylos teiseną.Institucijos nuomone, teismas nepagrįstai pripažino D. Z. draugo, suinteresuoto bylos baigtimi, liudytojo A. R. parodymus, neapklausė D. T., kuri kvietė policijos pareigūnus dėl D. Z. vairavimo neblaiviam. Neišsiaiškinta kaip liudytojo A. R. žinion pateko automobilis Citroen C8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio savininkė yra G. A.. Automobilio savininkė nurodė, jog automobilį buvo davusi naudotis broliui, tačiau A. R. nėra susijęs giminystės ryšiu su G. A.. Teismo posėdžio metu šių aplinkybių nenurodė A. R., teismas neklausė dėl automobilio naudojimosi. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad automobilis buvo rastas stovintis su užvestu varikliu, degančiomis šviesomis, automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo D. Z.. Pastarasis su nusižengimu nesutinka nurodė pareigūnams tik žodžiu, tačiau nusižengimo protokole ir ant alkotesterio kvito pasirašė, bet kas vairavo ir kitų aplinkybių nenurodė.Institucija skunde nurodė, jog teismui apklausus R. T., jis nurodė, kad D. Z. neblaivų matė jų kaimynai, pas kuriuos sumontuotos kameros, tačiau siekiant pilnai atskleisti padarytą nusižengimą šių asmenų duomenų apklausai teismas neprašė pas liudytoją R. T. nurodyti. Taip pat kritikuojamas teismo motyvas, kad tarp administracinėn traukiamo asmens ir liudytojo A. R. duotų parodymų nėra prieštaravimų, nors analizuojant liudytojo A. R. teiginį, kad jis abejoja, jog D. Z. galėjo vairuoti automobilį, Institucijai duoda pagrindą manyti, jog teismas nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną priėmė neįsitikinęs liudytojo duotų parodymų teisingumu. Skunde taip pat nurodo, jog D. T. pareigūnus pirma kvietė dėl smurto, o po poros minučių dėl neblaivaus D. Z. vairavimo ir tai seka, kad po konflikto su D. T. D. Z. sėdo į automobilį ir važiavo. Šių aplinkybių teismas neįvertino. Be to, iš administracinių nusižengimų registre esančios foto nuotraukos tuščia alaus skardinė yra numesta ant kleivio sėdynės, kita – laikiklyje. D. Z. neminėjo policijos pareigūnams nei teismui, kad transporto priemonėje gėrė alaus. Be to, jeigu jį būtų vežęs kitas asmuo, ant keleivio sėdynės nebūtų numesta tuščia alaus skardinė, kadangi ten būtų sėdėjęs keleivis. Taigi, nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, bylos aplinkybės įvertintos neišsamiai, neištyrus įrodymų visumos. D. Z. atsiliepime nurodė atsikirtimus į apeliacinio skundo argumentus ir iš jo turinio spręstina, jog su apeliaciniu skundu nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Nagrinėjamu atveju ANK 424 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę asmenims vairuojantiems transporto priemones, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisės vairuoti transporto priemones ir jam nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau nei 0,4 promilės, bet ne daugiau nei 1,5 promilės). Administracinio nusižengimo byloje neginčijamas faktas, jog 2017 m. kovo 6 d. 21.39 val. alkotesterio matuokliu Drager Alcotest 6810 D. Z. nustatytas 1,23 promilės (lengvas) neblaivumo laipsnis. Taip pat neginčijama ir tai, kad D. Z. yra atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių nuo 2016 m. gegužės 11 d. iki 2017 m. gegužės 10 d. Tačiau tam, kad būtų inkriminuotas šis administracinis nusižengimas, būtina įrodyti objektyvia bylos medžiaga tai, kad D. Z. 2017 m. kovo 6 d., 21.35 val. vairavo transporto priemonę Citroen C8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. Z. vairavimo faktą patvirtina tik D. T. ir jos tėvas liudytojas R. T., kitų asmenų, kurie buvo įvykio metu ir matė kaip D. Z., būdamas neblaivus, vairavo automobilį byloje nenustatyta. Pats D. Z. nuo pat pradžių neigė vairavimą, nurodė, jog jį pas D. T. atvežė jo draugas A. R.. Liudytojas A. R. šias aplinkybes patvirtino, nurodė, jog jis atvežė D. Z. į (duomenys neskelbtini) vaiko pamatyti. Liudytojas pasiliko laukti automobilyje, o D. Z. nuėjo, tačiau išgirdęs kaip kieme D. Z. pykstasi su savo drauge ir grasinama iškviesti policiją, nenorėdamas veltis, paliko automobilį ir išvažiavo namo taksi. Paskui jam D. Z. pasakojo, jog jam buvo iškviesta policija ir kaltina jį vairavus neblaiviam. Šio liudytojo parodymų teismas nesureikšmino ir nepadarė lemiančiais dėl galutinės teismo teisinės išvados. Tokių aplinkybių, kad teismas įrodymus vertino ne visumoje, nenustatyta, todėl priešingai nei nurodyta skunde, esant abejonei, jog šio liudytojo parodymai, sutampantys su D. Z. paaiškinimais, ir priešingi D. T. bei R. T. parodymams, kurie taip pat abejotini dėl stebimų konfliktiškumo apraiškų ir galimo nusistatymo prieš D. Z., nėra objektyvūs. Todėl svaresni kiti byloje surinkti įrodymai. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų bei teismo posėdyje apklaustų jų parodymų analizės taip pat nėra pagrindo kategoriškai tvirtinti, kad D. Z. vairavimo faktas yra nustatytas ir įrodytas. Tai, kad pareigūnai atvyko ir rado D. Z. sėdintį automobilyje, vairuotojo vietoje, automobilis buvo užvestas ir degė žibintai, nereiškia, kad jis jį besąlygiškai vairavo, nes iš pačių pareigūnų parodymų nustatyta, jog jie prieš atvažiuojant į iškvietimą pagal adresą, netoliese sankryžoje pora minučių palaukė, norėdami įsitikinti ar vairuotojas vairuos transporto priemonę ar ne, tačiau automobilis nebuvo pajudintas iš vietos. Apklausti policijos pareigūnai nematė vairuojančio D. Z.. Institucijos skunde nurodoma, kad teismas nepilnai ir nevisapusiškai nagrinėjo bylos aplinkybes, nes apklaustas liudytoju R. T. nurodė, jog D. Z. neblaivumą matė ir jo kaimynai, pas kuriuos yra filmuojama, tačiau apklausos metu tokių duomenų jau nebuvo galimybės gauti bei patikrinti šį liudytojo teiginį, kadangi pats liudytojas R. T. patvirtino, jog teiravosi dėl vaizdo įrašų išlikimo, bet jie neišliko. Taigi, įvertinus visus reikšmingus duomenis teisingam bylos ištyrimui objektyvios tiesos nustatymo procese, aukštesnysis teismas, sutinkamai su apylinkės teismo padaryta išvada, pilnai sutinka ir mano, kad nėra surinkta pagrįstų ir abejonių nekeliančių D. Z. kaltę pagrindžiančių įrodymų, jog būtų pagrindas jį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį. Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei siekia apeliantas (Institucija), savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir netinkamai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir nustatytas aplinkybes, Institucijos argumentus dėl nenustatytos aplinkybės kaip automobilis pateko A. R. žinion, atmeta kaip nepagrįstus, nes išklausius Kauno apylinkės teismo posėdžio, vykusio 2017 m. balandžio 12 d., garso įrašą, automobilio savininkė G. A. patvirtino aplinkybes ir situaciją kaip buvo automobilis perduotas jos broliui, o vėliau ir A. R..Taigi, iš bylos išanalizuotų įrodymų ir aplinkybių matyti, jog Institucija nors ir nesutinka su apylinkės teismo procesiniu sprendimu, tačiau administracinio nusižengimo protokole nurodytas administracinis nusižengimas surinkta ir ištirta bylos medžiaga neįrodytas, nenustačius visų būtinųjų objektyviosios pusės požymių, t. y. neįrodytas faktas, kad D. Z. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Taigi, pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė, tinkamai taikė ANK nuostatas ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Algirdas Remeika