Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. birželio 11 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – ir Tauragės apskrities VPK KPS, Institucija) 2021-04-20 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-883-2021 E. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 500 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 18 mėnesių už tai, kad 2020-10-03 7.57 val. (duomenys neskelbtini) k., Tauragės r. sav., vairuodamas automobilį, iš chuliganiškų paskatų gyvenvietėje, kur leistinas važiavimo greitis 50 km/h, važiavo stipriai viršydamas leistiną važiavimo greitį (pagal automobilio spidometro rodmenis, važiavo apie 150 km/h greičiu), kelio vingyje, pažeisdamas siauros ištisinės kelio ženklinimo linijos reikalavimus, važiavo priešpriešinio eismo juosta, kur tai daryti draudžiama. Vairuodamas automobilį vairavo viena ranka, o kitoje rankoje laikė vaizdo įrašymo įrenginį (mobiliojo ryšio telefoną) ir filmavo savo daromus šiurkščius Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus. Tokiais veiksmais vairuotojas kėlė grėsmę eismo saugumui. Nufilmuotą nusižengimo įrašą įkėlė į socialinį tinklą „Facebook“, tuo norėdamas parodyti kitiems asmenims, kad jam negalioja KET reikalavimai. Tokiais savo veiksmais E. R. pažeidė KET 4, 5, 8, 9, 20, 127 punktų, 3 priedo 1.1 papunkčio reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Dėl įrodymų administracinio nusižengimo byloje

4.5. Pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartis byloje Nr. N143-1083/2012).

4.6. Įvertinus byloje surinktus duomenis, pareigūnų pareigą išsamiai surinkti duomenis, kurie nenuginčijamai patvirtintų, jog asmuo padarė administracinį nusižengimą, galima daryti išvadą, jog nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra priimtas neturint faktiškai nė vieno įrodymo, kuris atitiktų teisės aktuose numatytus reikalavimus. Menamas pažeidimas nėra fiksuotas pareigūnų, turinčių teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą, menamo pažeidimo liudytojų nėra. Apelianto teigimu, išvada, jog jis viena ranka vairavo, o kita filmavo, yra niekuo nepagrįsta prielaida, nes lygiai tiek pat tikėtina, jog galėjo vairuoti bet kuris asmuo, o kitas asmuo filmuoti, o nenustačius konkrečiai, tiksliai ir neabejotinai vairavusio asmens, nutarimas ir nutartis priimti, remiantis tik prielaidomis, bet ne faktais. Toks nutarimas yra priimtas neteisėtai, pažeidžiant anksčiau minimą in dubio pro reo principą, todėl turi būti panaikintas, o byla nutraukta.

Dėl ANK 420 straipsnio 2 dalies taikymo

4.10. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Pagal teismų praktiką, chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos A. T. (toliau – ir LAT, kasacinis teismas) nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50- 788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Teismų praktikoje tai siejama ir su KET 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, nesilaikymu, tačiau vien tik šių reikalavimų pažeidimas dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).

4.12. Kaip minėta, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn turi būti nustatyta visa administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Apelianto teigimu, nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra surašytas remiantis įrodymais, kurie neatitinka ANK nustatytų reikalavimų. Transporto priemonės valdytojas E. R. nebuvo supažindintas su teisėmis ir pareigomis, tai turėjo būti padaryta bylos nagrinėjimo metu, liudytojas galėjo neduoti parodymų prieš savo sūnų E. R.. Taip pat kyla abejonė, kas vairavo automobilį pažeidimo metu, nes nėra filmuotos įvykio medžiagos, kuri būtų padaryta policijos pareigūnų ir kuri įrodytų, jog transporto priemonės vairuotojas yra būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – E. R., ir kad tai yra ta pati transporto priemonė. Automobilio apžiūra ir nustatyti automobilių panašumai nepatvirtina tokio fakto, nes tinklapyje „Facebook“ pasidalytas ir vėliau perduotas policijos pareigūnams vaizdo įrašas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, remiantis teismų praktika. Vaizdo medžiaga, atsiųsta anonimiškai, negali būti patikimas įrodymas administracinio nusižengimo byloje.

4.14. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

4.15. Atkreiptinas aukštesniojo teismo dėmesys į aplinkybę, jog pirmą kartą skundą nagrinėjo tos pačios sudėties teismas, kaip ir skundą nagrinėjant antrą kartą. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pirmą kartą buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas iš Tauragės apskrities VPK patalpų, kuriose, E. R. teigimu, pareigūnas Petkus ne tik darė spaudimą, bet ir atvirai jam grasino, pats už jį surašė paaiškinimą ir liepė jį pasirašyti. Vien ši aplinkybė, apelianto teigimu, patvirtina, jog ex injuria jus non oritur principui užtikrinti šioje administracinio nusižengimo byloje esant aiškiai neteisėtiems ir nesuderinamiems su policijos pareigūno etika bei profesine pareiga veiksmams, kurie buvo pradinis neva teisėtas pagrindas patraukti jį, E. R., administracinėn atsakomybėn, administracinė teisena negalima, kadangi pradinė neteisėta asmens apklausa ir priverstinai duoti parodymai, nors neva pirmosios instancijos teismas jais nesivadovavo, neišsklaido abejonių, kad priimtas nutarimas ir nutartis yra pagrįsti ir teisėti.

4.16. Remiantis tuo, kas anksčiau išdėstyta, apelianto E. R. teigimu, galima daryti pagrįstą išvadą, kad jis buvo nepagrįstai nubaustas už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Institucijos dokumentuose nurodoma, kad jis, vairuodamas automobilį, iš chuliganiškų paskatų gyvenvietėje, kur leistinas važiavimo greitis 50 km/h, važiavo stipriai viršydamas leistiną važiavimo greitį (pagal automobilio spidometro rodmenis, važiavo apie 150 km/h greičiu), kelio vingyje, pažeisdamas siauros ištisinės kelio ženklinimo linijos reikalavimus, važiavo priešpriešinio eismo juosta, kur tai daryti draudžiama. Vairuodamas automobilį vairavo viena ranka, o kitoje rankoje laikė vaizdo įrašymo įrenginį (mobiliojo ryšio telefoną) ir filmavo savo daromus šiurkščius KET pažeidimus. Tačiau jokiomis priemonėmis šis pažeidimas nėra užfiksuotas ir byloje nėra įrodymų apie greitį, o kadangi greičio saugumas, neužfiksavus jo greičio fiksavimo priemonėmis, yra vertinamasis kriterijus, vien policijos pareigūno subjektyvios nuomonės apie tariamai nesaugų greitį nepakanka konstatuoti greitį iš tiesų buvus nesaugų.

4.17. Įvertinus, tai kas anksčiau išdėstyta, E. R. teigimu, jis negali būti laikomas kaltu.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. R. nesutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog vaizdo įraše matomą transporto priemonę – automobilį BMW – vairuoja būtent jis. Apelianto teigimu, kadangi vaizdo įrašas buvo pateiktas anonimiškai, o pats vaizdo įrašas yra ištrauktas iš socialinio tinklo „Facebook“, todėl, nenustačius asmens, pranešusio apie KET pažeidimą ir pateikusio minėtą vaizdo įrašą, nėra galimybės patikrinti tokio įrodymo patikimumo. Vien vaizdo įrašo pasidalijimas socialiniame tinkle, E. R. teigimu, savaime nesuponuoja fakto, jog jame matomą automobilį vairuojantis asmuo yra tas pats asmuo, pasidalijęs vaizdo įrašu socialiniame tinkle „Facebook“. Kitų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, apelianto teigimu, byloje nėra. Sutikti su šiais apelianto skundo argumentais nėra pagrindo.

7. E. R. inkriminuota administracinio nusižengimo protokole ir jis Tauragės apskrities VPK 2021-04-20 nutarimu Nr. 85-ANR_N-883-2021 nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį dėl chuliganiško vairavimo už tai, kad pažeisdamas KET 4, 5, 8, 9, 20, 127 punktų, 3 priedo 1.1 papunkčio reikalavimus, iš chuliganiškų paskatų gyvenvietėje, kur leistinas važiavimo greitis 50 km/h, važiavo stipriai viršydamas leistiną važiavimo greitį (pagal automobilio spidometro rodmenis, važiavo apie 150 km/h greičiu), kelio vingyje, pažeisdamas siauros ištisinės kelio ženklinimo linijos reikalavimus, važiavo priešpriešinio eismo juosta, kur tai daryti draudžiama. Vairuodamas automobilį vairavo viena ranka, o kitoje rankoje laikė vaizdo įrašymo įrenginį (mobiliojo ryšio telefoną) ir filmavo savo daromus šiurkščius KET pažeidimus. Tokiais veiksmais vairuotojas kėlė grėsmę eismo saugumui. Nufilmuotą nusižengimo įrašą įkėlė į socialinį tinklą „Facebook“, tuo norėdamas parodyti kitiems asmenims, kad jam negalioja KET reikalavimai.

8. Taigi, kaip matyti, administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta, gavus anoniminį pranešimą apie daromus KET pažeidimus, užfiksuotus vaizdo įraše, kuris buvo įkeltas į socialinį tinklą „Facebook“. Šiame pranešime, kuris Institucijoje buvo gautas 2020-10-03 13.25 val., nurodyta: „E. R., gyvenantis (duomenys neskelbtini) rajone (nesu tikslus dėl miestelio, bet anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini), šį rytą į facebook įkėlė „story“ kuriame pats nufilmavo kaip važiuoja su savo BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) miestelį. Vairuoja viena ranka, nes su kita filmuoja, važiuoja prieš eismą per posūkį ir labai viršija greitį, video gale matomas beveik 160 km/h greitis. Tokiu būdu sukeliamas pavojus visiems aplinkiniams, iš šalutinio kelio išvažiuodamas žmogus gali nepastebėti tokiu greičiu atskrendančio automobilio, ką jau kalbėti apie dviratininkus ar pėsčiuosius. Tokie vairuotojai neturėtų turėti teisės dalyvauti eisme. Vietą žemėlapyje nurodžiau apytiksliai, sunku pasakyti kurioje vietoje tiksliai šis video užfiksuotas, bet panašu kad taip pravažiuoja per visą miestelį“.

10. Byloje taip pat pateikti (duomenys neskelbtini) miestelio skirtingose vietose esančių 4 vaizdo kamerų įrašai, iš kurių matyti, kad 2020-10-03 7.53 val. pravažiuoja tamsios spalvos BMW markės automobilis. Šiuose įrašuose įžiūrėti automobilio valstybinį numerį ir vairuotoją nėra galimybės.

11. Šios bylos tyrimo metu Institucija, kaip matyti iš 2021-02-23 tarnybinio pranešimo ir daiktų patikrinimo protokolo, apžiūrėjo automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (apžiūros metu buvo filmuojama, automobilis nufotografuotas iš išorės ir vidaus). Šis automobilis buvo apžiūrėtas dalyvaujant E. R.. Apžiūros metu paprašius E. R. įjungti automobilyje esančią navigacinę sistemą, šis nurodė, kad tvarkė automobilį ir ji neveikia. Šiuos automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatytus ir užfiksuotus duomenis palyginus su vaizdo įrašu, kuris buvo įkeltas į „Facebooką“, kaip teisingai pažymėjo Tauragės apylinkės teismas skundžiamame nutarime, matyti, kad automobilio salonas, prietaisų skydelis ir kitos matomos automobilio detalės (salono spalva, prietaiso skydelio, informacinio skydelio forma ir apšvietimas, klimato kontrolės valdymo mechanizmai) sutampa. Apžiūros metu užfiksuota automobilio rida 366062, nusižengimo padarymo metu darytame vaizdo įraše matosi automobilio rida – 361862. Taigi nuo 2020-10-03, kai Institucijoje buvo gautas anoniminis pranešimas apie daromus KET pažeidimus, užfiksuotus vaizdo įraše, kuris buvo įkeltas į „Facebooką“, iki 2021-02-23, kai buvo apžiūrėtas BMW automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), matosi, kad buvo pravažiuota apie 4 200 km (t. y. vidutiniškai apie 30 km per dieną). Palyginęs automobilio ridą jo apžiūros metu su užfiksuota automobilio rida nusižengimo padarymo metu, įvertinęs vaizdo įraše, kuris buvo įkeltas į „Facebooką“, matomus ir automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu užfiksuotus tarpusavyje sutampančius duomenis, t. y. nustatęs, kad automobilio įranga yra identiška, taip pat nustatęs, kad automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ratlankių forma yra identiška vaizdo įrašuose (duomenys neskelbtini) miestelį 2021-02-23 7.53 val. pravažiuojančio BMW automobilio ratlankiams, kartu atsižvelgdamas į tai, kad minimo automobilio, kuriuo buvo padarytas administracinis nusižengimas, savininkas E. R., t. y. apelianto E. R. tėvas, savo rašytiniame 2020-10-12 paaiškinime Institucijai nurodė, kad 2020-10-03 jam priklausančiu automobiliu (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojosi jo sūnus E. R. – ryte važiavo į darbą Tauragės r., (duomenys neskelbtini) k., pas ūkininką R. V., o šis savo rašytiniame 2020-10-06 paaiškinime Institucijai nurodė, kad yra D. J. ūkio bendrasavininkis, jame dirba E. R., gyv. (duomenys neskelbtini), ir 2020-10-03 8.00 val. jis atvyko į darbą savo mėlynos spalvos automobiliu „BMW 5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vaizdo įraše, kuris buvo įkeltas į socialinį tinklą „Facebook“, užfiksuoti šiurkštūs KET pažeidimai buvo padaryti būtent Institucijos 2021-02-23 apžiūrėtu BMW automobiliu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

12. Apelianto teiginiai, jog konkrečiai ir neabejotinai nenustačius Institucijai anonimiškai atsiųstame vaizdo įraše užfiksuoto automobilio BMW, kuriuo buvo padaryti KET pažeidimai, vairavusio asmens, Institucija ir teismas sprendimą dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą padarė, vadovaudamiesi tik prielaidomis, jas grindžiant nepatikimu įrodymu – anonimiškai atsiųstu vaizdo įrašu, kuris, apelianto teigimu, negali būti laikomas patikimu, objektyviu ir neginčijamu įrodymu, patvirtinančiu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, nepagrįsti. Kaip minėta, nusižengimo tyrimas buvo pradėtas gavus anoniminį pranešimą apie chuliganišką vairavimą, užfiksuotą vaizdo įraše, kuris buvo įkeltas į socialinį tinklą „Facebook“. Taigi nusižengimai šiuo atveju buvo užfiksuoti ne tiesiogiai pareigūnų, o anonimiškai pateiktame vaizdo įraše, kuris buvo paskelbtas „Facebooke“. Šiame vaizdo įraše, kaip minėta, BMW markės automobilio valstybinio numerio ir jį vairavusio asmens nesimato, todėl Institucija, atsižvelgdama į anoniminio pranešimo duomenis, jog vaizdo įraše matomą BMW automobilį vairuoja E. R., pastarąjį apklausė, apžiūrėjo patį automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo užfiksuoto pažeidimo metu jis važiavo į darbą (tai, kaip minėta, patvirtino apelianto E. R. tėvas ir darbdavys), ir sulyginus vaizdo įrašuose užfiksuotus matomus automobilio duomenis su automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatytais duomenimis, kurie, kaip matyti iš anksčiau aptartų duomenų, tarpusavyje visiškai sutampa, buvo padaryta pagrįsta išvada, kad šį automobilį nusižengimo padarymo metu vairavo E. R.. Pats E. R. neginčija 2021-02-23 ryte važiavęs į darbą jo tėvui priklausančiu automobiliu, tai pat neginčija, kad važiavo vienas ir važiavo būtent tuo keliu, kuriuo važiuojantis vaizdo įraše tuo pačiu metu užfiksuotas BMW markės automobilis, be to, neneigia, kad vaizdo įrašu, kuriame filmuojant iš automobilio BMW salono užfiksuoti šiurkštūs KET pažeidimai, socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo būtent jis (tokią išvadą leidžia daryti apeliacinio skundo ir argumentas, jog „Vien vaizdo įrašo pasidalijimas socialiniuose tinkluose savaime nesuponuoja fakto, jog vaizdo įraše transporto priemonę vairuojantis asmuo yra tas pats asmuo, pasidalijęs vaizdo įrašu socialiniuose tinkluose“), todėl E. R. apeliacinio skundo teiginiai, kuriais bandoma paneigti vairavus vaizdo įraše užfiksuotą BMW automobilį, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog vaizdo įrašuose kitų pravažiuojančių BMW markės automobilių neužfiksuota. Kaip minėta, E. R. neginčija, kad vaizdo įrašuose užfiksuotu laiku važiavo į darbą tėvo automobiliu BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir būtent tuo keliu, kuriuo važiuojantis užfiksuotas BMW markės automobilis. Kad kartu su juo būtų važiavęs ir kitas asmuo ir būtų vairavęs jo tėvo BMW automobilį, E. R. nenurodė, to nenurodė nei automobilio savininkas, nei apelianto darbdavys. Be to, kaip minėta, jis neginčija, kad vaizdo įrašu, kuriame filmuojant iš automobilio BMW salono užfiksuoti šiurkštūs KET pažeidimai, socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo būtent jis pats. Šių duomenų visumos kontekste darytina išvada, jog vaizdo įraše užfiksuoti KET pažeidimai padaryti būtent BMW automobiliu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudodamasis E. R. jam surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje važiavo į darbą.

13. E. R. inkriminuotas chuliganiškas vairavimas. Už šį ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą atsakomybė kyla vairuotojui, kuris padarė KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, sukėlusį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime teisingai aptariama teismų praktika, pagal kurią chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018) ir panašiai.

14. Įvertinus E. R. į socialinį tinklą „Facebook“ įkeltą vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti šiurkštūs KET pažeidimai – automobilio vairuotojas gyvenvietėje važiuoja žymiai viršydamas leistiną 50 km/h važiavimo greitį (kaip matyti iš spidometro rodmenų, važiuodamas pasiekia apie 150 km/h greitį), kelio vingiuose ir įkalnėje, kur blogai matomas kelias, pažeisdamas siauros ištisinės kelio ženklinimo linijos reikalavimus, važiuojama priešpriešine eismo juosta, kur tai daryti draudžiama, nekyla abejonių, kad šie veiksmai buvo atliekami dėl chuliganiškų paskatų. Akivaizdu, jog jeigu apeliantas būtų viršijęs leistiną važiavimo greitį, nesilaikęs kelio ženklinimo tiesiog dėl skubėjimo į darbą, jam nebūtų buvę jokios priežasties šiuos savo daromus šiurkščius KET pažeidimus filmuoti (filmavimas tokio ekstremalaus vairavimo metu dar labiau apsunkino automobilio valdymą ir didino pavojų aplinkiniams) ir po to šią nufilmuotą medžiagą viešinti internetiniame socialiniame tinkle. Taigi objektyvūs byloje nustatyti apelianto veiksmai patvirtina jo siekį pabrėžti kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais demonstruoti savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams.

15. Negalima sutikti su apelianto argumentais, jog pagal spidometro parodymus greitis administracinio nusižengimo bylose negali būti nustatomas ir įrodinėjamas. Kaip žinoma iš gausios teismų praktikos autoįvykių baudžiamosiose bylose, taip pat ir panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų bylose, transporto priemonių važiavimo greitis yra nustatinėjamas ne tik jį matuojant realiu laiku specialiais greičio matavimo prietaisais, bet ir remiantis kitais duomenimis, pvz., stabdymo kelio pėdsakais, transporto priemonių sugadinimais po eismo įvykio, tame tarpe ir užstrigusios eismo įvykio metu sugadinto automobilio spidometro rodyklės padėtimi, vaizdo filmavimo kamerų duomenimis, liudytojų parodymais ir pan. Todėl E. R. inkriminuotas chuliganiškas vairavimas, kuris, bet kita ko, pasireiškė ir važiavimu žymiai didesniu nei gyvenvietėje leistinas greičiu, įvertinus vaizdo įraše aiškiai matomą techniškai tvarkingo BMW automobilio spidometro rodomą važiavimo greitį, abejonių nekelia.

16. Apygardos teismo nuomone, aptarti duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų visumą ir patvirtina, jog vaizdo įraše, kuris buvo įkeltas į „Facebooką“, užfiksuoti KET pažeidimai padaryti būtent BMW automobiliu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jį vairuojant E. R., ir tokie apelianto veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip chuliganiškas vairavimas. Teismo vertinimu, įvertinus byloje surinktus įrodymus, nelieka jokių pagrįstų ir protingų abejonių, kad byloje aktualų vaizdo įrašą su daromais šiurkščiais KET pažeidimais nufilmavo ir paviešino socialiniame tinkle apeliantas, ir kad šiuo atveju buvo filmuojami skundžiamoje nutartyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis paties apelianto daromi KET pažeidimai. Duomenų, kad minėtame vaizdo įraše būtų užfiksuoti kitų asmenų, kitu metu ar kitomis aplinkybėmis padaryti KET pažeidimai, byloje nenustatyta, kaip nenustatyta ir duomenų, kurie keltų abejonių šio vaizdo įrašo autentiškumu, to nenurodo ir pats apeliantas.

17. Remdamasis išdėstytais argumentais, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Nagrinėjamu atveju daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas, nėra pagrindo. Skundžiama nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, laikytina teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti Tauragės apylinkės teismo 2021-06-11 nutartį ir Institucijos 2021-04-20 nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. R. apeliacinio skundo netenkinti ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.