- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-13
- Bylos Nr.
- AN2-257-312/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00169-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. G.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. birželio 27 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos 2022 m. kovo 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-6098-2022 (toliau – ir Nutarimas) A. G. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis 2022 m. vasario 2 d., apie 13.11 val., Šalčininkų r. sav., Šalčininkėlių k., Vilniaus g., magistralinio kelio Vilnius-Lyda 32,00 km, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 140.1, 140.3 punktų reikalavimus, vairuodamas automobilį „Volkswagen Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lenkė priekyje važiavusias transporto priemones pagrindiniame kelyje sankryžoje, pažymėtoje pirmumo kelio ženklu „Pagrindinis kelias“. Toliau tęsdamas judėjimą apie 13.14 val. pavojingai lenkė transporto priemonių koloną įkalnėje kelio ruože, kur blogai matomas kelias. A. G. paskirta 170 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 (trims) mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teismas 2022 m. birželio 27 d. nutartimi atmetė A. G. skundą ir 2022 m. kovo 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos nutarimą Nr. 10-ANR_N-6098-2022 paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu A. G. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-138-419/2022, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarytą nusižengimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba atimti teisę vairuoti trumpiau nei 3 (trims) mėnesiams.
3.2. Apeliantas skunde nurodo, kad savo kaltės dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo neneigia, ginčija tik tai, kad buvo paskirta pernelyg griežta administracinio poveikio priemonė. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kokios jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leido spręsti, kad jo atžvilgiu negalimas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas ir kodėl jam negali būti neskiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ar skiriamas trumpesniam terminui. Apelianto manymu, teismas atsižvelgė tik į tai, kad paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė atitiktų įstatymo reikalavimą, bet neatsižvelgė į nuostatas, skirtas nuobaudai ir administracinio poveikio priemonei individualizuoti, taip pat nesivadovavo ir teisingumo, proporcingumo principais.
3.3. Pagal teismų praktiką, teismai, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas į apelianto prašymą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neatimti teisės vairuoti arba atimti trumpesniam nei 3 (trijų) mėnesių terminui, lakoniškai nurodė, jog „skiriant nuobaudą, vadovautasi ANK reglamentuotomis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, atsižvelgta į pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pobūdį, į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį ir aplinkybių, leidžiančių tenkinti skundo reikalavimus, teismas nenustatė“, nepateikdamas jokių argumentų, kurie pagrįstų tokią teismo padarytą išvadą. Neišsami teismo sprendimo motyvacija dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo verčia abejoti, ar byla išspręsta teisingai. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino A. G. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių.
3.4. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad paskirtąją baudą jis sumokėjo, kartu su apeliaciniu skundu pateikė baudos sumokėjimo kvitą. Skunde pažymi, kad administracinį nusižengimą padarė neturėdamas galiojančių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Apeliacinio skundo teikimo metu jau yra praėję daugiau nei 4 mėnesiai nuo pažeidimo padarymo ir jis nepadarė jokio Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Šis faktas pagrindžia tai, kad nagrinėjamas pažeidimas buvo atsitiktinis, sąlygotas nepakankamo atsargumo ir atidumo, o ne sisteminis jo elgesys, sąmoningai ignoruojant Kelių eismo taisykles ir visuomenės saugumą.
3.5. Skunde akcentuojama, kad A. G. turi 30 metų vairavimo patirtį. Jis dažnai vairuoja, nes visi jo darbai yra susiję su vairavimu. Darbdavys charakteristikoje-tarpininkavimo rašte patvirtina, kad A. G., vykdydamas darbines funkcijas, per mėnesį nuvažiuoja daugiau nei 2000 tikslinių kilometrų. Už analogišką ar kitokius šiurkščius, pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus niekada nebuvo baustas ir jam niekada nebuvo atimta teisė vairuoti. Nors A. G. atžvilgiu yra užfiksuoti keli Kelių eismo taisyklių pažeidimai, tačiau jie yra nešiurkštūs, padaryti nesistemingai per ilgą laikotarpį, už kuriuos paskirtos neženklios baudos yra sumokėtos.
3.6. Visos A. G. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės buvo paliktos nuošalyje, nors ieškant balanso tarp administracinės nuobaudos paskirties ir jos visiško įgyvendinimo bei galimybės sušvelninti administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, būtina įvertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti individualizuojant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymą. Apeliantas pažymi, kad jo gyvenimo būdas tvarkingas, jis stengiasi visiems būti geranoriškas, jaučiasi atsakingas tiek už save, tiek už artimuosius. A. G. neserga priklausomybės ligomis, yra neteistas. Jis sudaręs ilgai trunkančią santuoką, turi du vaikus. Visapusiškai rūpinasi tėvais, ypač rimtų sveikatos problemų turinčiu tėvu. Nurodo, kad jis niekada nebuvo valstybės išlaikytinis, paskutinius 14 metų dirba UAB (duomenys neskelbtini). Šios darbovietės generalinė direktorė jį laiko atsakingu, organizuotu, pozityviu ir proaktyviu.
3.7. Apeliantas teigia, kad kartu su skundu buvo pateikęs savo gerą reputaciją patvirtinančias charakteristikas žmonių, su kuriais jam yra tekę bendradarbiauti. (duomenys neskelbtini) tyrėjas S. D. A. G. apibūdina kaip disciplinuotą, darbštų, atkaklų, nuoširdų ir prašo, kad nagrinėjant bylą būtų įvertinta teigiama asmenybė ir priimtas teisingas sprendimas. Taip pat apie A. G. teigiamai atsiliepia ir įmonės instaliacijų koordinatorius S. F., nurodo, kad dirbdamas A. G. pasižymi kruopštumu, drausminių nuobaudų nėra turėjęs. UAB (duomenys neskelbtini) gamybos vadovas K. S., su kuriuo A. G. pažįstamas daugiau nei 20 metų, jį apibūdina kaip pareigingą, kruopštų, paslaugų, atsargų, patvirtina, kad jis yra drausmingas vairuotojas. (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininkas J. T., su kuriuo A. G. taip pat bendrauja ilgiau nei 20 metų, nurodo, kad per šį laiką jam niekada neteko pastebėti dalykų, verčiančių suabejoti jo teigiama reputacija, nurodo, kad A. G. yra punktualus, pareigingas, alkoholiu nepiktnaudžiaujantis, pagarbiai bendraujantis ir, jo manymu, A. G. paauklėtų ir švelnesnė nuobauda. Apelianto manymu, jo asmenybės charakteristika sudaro prielaidą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
3.8. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) stalius-baldininkas. Darbo funkcijų atlikimui bendrovės veikloje jam reikalingas mobilumas. Daugelis įmonėje gaminamų gaminių projektuojami ir gaminami pagal individualius projektus, todėl jam būtina nuvykti pas klientą ir kaskart gilintis į naujus klientų pageidavimus. Įvairiuose mokymuose jis tobulina gebėjimus. Taip pat jis vadovauja komandai ir yra atsakingas už visą komandos darbo organizavimą bei jo pavesto projekto įgyvendinimą. Jis veža komandą į paskirtą objektą ir jie kartu dirba. Jeigu ko pritrūksta, A. G. atsakingas už reikiamos detalės, įrankio ar kitos priemonės atvežimą. Jis dažnai vyksta į komandiruotes užsienyje, ten jo vardu yra išnuomojama transporto priemonė, darbo įrankiai ir jis vežioja savo komandą. Nuo jo gebėjimų ir galimybių tinkamai vykdyti savo darbo funkcijas priklauso įmonės sėkmingas veiklos tęstinumas ir darbuotojų gerovė, nes jeigu laiku, ar net greičiau nei numatyta ir tinkamai įgyvendinamas projektas, A. G. vadovaujamai darbuotojų komandai mokami priedai ir greičiau galima imtis kito projekto. A. G. netekus nors ir minimaliam laikui teisės vairuoti transporto priemones, jis privalės išeiti neapmokamų atostogų visam teisės vairuoti praradimo laikotarpiui. Be to, įmonei iškiltų daug problemų ir pradėtų strigti visi suplanuoti darbai, reikėtų mokėti delspinigius už įsipareigojimų laiku neįvykdymą. Dėl A. G. skirtinos administracinio poveikio priemonės gali nukentėti visos bendrovės ūkinės veiklos bei finansiniai rezultatai, o kartu ir darbuotojų interesai gauti didesnį atlyginimą dėl pelningų bendrovės veiklos rezultatų. A. G. prašo sudaryti jam galimybę pasitaisyti netaikant jam teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, taip prisidedant prie lietuviško kapitalo įmonės sėkmingo vystymosi. Darbdavys patvirtina, kad A. G. darbo funkcijų atlikimui būtina turėti teisę vairuoti ir prašo, kad būtų peržiūrėtas paskirtos poveikio priemonės terminas.
3.9. Apelianto teigimu, 3 mėnesiai be darbo esant padidėjusiai infliacijai yra pražūtis. A. G. nurodo, kad jis šeimoje vairuoja automobilį vienintelis ir išlaiko keturių asmenų šeimą, todėl netekęs teisės vairuoti transporto priemonės jis nebegalės dirbti, o gal ir neteks darbo, kuris yra vienintelis jo pajamų šaltinis ir pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis. Apeliantas pažymi, kad jis išlaiko ir pensininkus tėvus, nes jų visa pensija išleidžiama higienos prekėms, vaistams ir papildams. Taip pat A. G. nuolat rūpinasi savo tėvais. Mama dėl garbaus amžiaus nebėra savarankiška, o tėvui įtariama piktybinė kraujo liga, A. G. vežioja tėvą daryti įvarius tyrimus į Santaros klinikas, kadangi vienas tėvas nepajėgus iš Širvintų atvykti į Vilnių viešuoju transportu. Anot apelianto, teisės vairuoti atėmimas atims jo galimybes tinkamai pasirūpinti sunkiai sergančiu tėvu.
3.10. Kaip nurodoma skunde, pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių išsamių argumentų, kad kilusios neigiamos pasekmės yra proporcingos padaryto nusižengimo ir A. G. asmenybės pavojingumui. A. G. manymu, šiuo atveju byloje susiklosčiusi situacija rodo, kad bendrosios nuobaudų skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai nuobaudai bei administracinio poveikio priemonei paskirti.
3.11. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas lenkė vietose, kuriose lenkti draudžiama, į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo nesant automobilių ar esant mažam jų srautui, tiek tais atvejais, kai sukelia pavojingą situaciją. Pavojingos situacijos sukėlimas – tai kitų eismo dalyvių privertimas staigiai keisti judėjimo kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės taikymo principus. Apskritai, valdant transporto priemonę, kuri yra padidinto pavojaus šaltinis, visuomet yra rizika įvykti eismo įvykiui ar atsirasti avarinei situacijai. Tačiau būtina į situaciją pažiūrėti ne hipotetiškai, bet individualiai. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju nebuvo tokios situacijos, kad jam atliekant lenkimo manevrą, kuris nors eisme dalyvavęs automobilis būtų priverstas staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. A. G. teigia nesukėlęs avarinės situacijos, aplenkdamas transporto priemones jis neviršijo leistino greičio, jam grįžus į savo eismo juostą, tik po pakankamai ilgo laiko priešine juosta atvažiavo transporto priemonė. A. G. įsitikinimu, jo veiksmai nebuvo tokio mąsto, kad net minimalus įstatyme numatytas administracinio poveikio priemonės terminas galėtų būti laikomas proporcingu. Apeliantas pabrėžia, kad teismų praktika analogiškose bylose panašiai sprendžia iškilusias problemas (pavyzdžiui, nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-324-361/2021, AN2-259-380/2021, AN2-116-768/2021, AN2-122-350/2021, AN2-150-337/220, AN2-13-282/2018, AN2-629-485/2017, AN2-160-397/2018, AN2-37-174/2018).
3.12. Skunde nurodoma, kad formalus ANK 420 straipsnio 6 dalies sankcijos laikymasis prasilenktų su konstitucine nuostata, jog skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Jeigu valstybė būtų prieš bausmių individualizavimą, tai panaikintų ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neleistų teismams sumažinti sankcijoje numatytos minimalios nuobaudos ar specialiosios teisės atėmimo.
3.13. Apeliantas nurodo, kad jis supranta, jog nesaugus vairavimas yra nepriimtinas visuomenėje. Jis turėjo pakankamai laiko apmąstyti savo poelgį ir padarė išvadas, kad padarytas administracinis nusižengimas, kuris nors ir nesukėlė jokių sunkių pasekmių, buvo nepateisinama klaida, kuri niekada nepasikartos. Jis supranta, jog žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra itin reikšminga dėl to, kad ji reikalinga darbui ir tėvo priežiūrai, privalėjo pats įvertinti šias aplinkybes prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus. Jis suvokia, kad yra nusipelnęs administracinės nuobaudos, todėl jos neginčija. Dėl padaryto nusižengimo jis patyrė pakankamai neigiamų pasekmių, t. y. patyrė nerimą dėl vykstančio teisminio proceso baigties, atsisakius šeimos poreikių patenkinimo teko sumokėti baudą, be to, jis įgys administracinį baustumą. Jis žino, kad padaręs analogišką ar kitą grubų nusižengimą sulauks dar sunkesnių pasekmių. Tas suvokimas jį atgraso nuo minties pažeisti Kelių eismo taisykles. Kadangi niekada nebuvo praradęs teisės vairuoti, tad ir nesusimąstė, kokia ji jam svarbi. Kai gresia realus teisės vairuoti praradimas, jis įvertino galėjimo vairuoti reikšmę savo ir artimųjų gyvenimo kokybei, todėl yra tvirtai pasiryžęs elgtis atsakingai kelyje ir nepadaryti naujų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Taip pat pataria visiems savo draugams ir kolegoms elgtis atsakingai kelyje.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas prašo netenkinti A. G. skundo. Atsiliepime nurodo, kad 2022 m. kovo 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjęs surinktą medžiagą bei ištyręs visas aplinkybes, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatęs būtinus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymius, taip pat atsižvelgęs į traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens A. G. asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuodamas, kad A. G. kaltė dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo yra visiškai įrodyta, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo A. G. skundą ir priėmė nutartį skundo netenkinti. Institucijos nuomone, A. G. skundas yra nepagrįstas, nes darydamas nusižengimą jis nesielgė atsakingai visuomenės atžvilgiu, be to, jis galėjo nuspėti galimas pasekmes, kilsiančias jam bei jo artimiesiems dėl neleistino elgesio. Vyriausiasis tyrėjas pabrėžia, kad A. G. administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliančių grėsmę eismo saugumui. ANK 22 straipsnyje nurodyta, kad administracinės nuobaudos paskirtis atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, skunde A. G. kaltės klausimai dėl padarytų pažeidimų neginčijami, tačiau apeliantas nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone.
4. Pagrindinės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje. Pagal šį straipsnį, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
5. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
6. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
7. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, matyti, kad pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį, už A. G. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir turi būti skiriamas nuo trijų iki šešių mėnesių terminui. Šiuo atveju, A. G. paskirtas minimalus teisės vairuoti atėmimo terminas – 3 (trys) mėnesiai.
8. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei skundžiamą apylinkės teismo nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai nenustatė išskirtinių aplinkybių A. G. administracinio nusižengimo byloje. Sprendžiant administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumo klausimą, pastebėtina, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, A. G. padarytas administracinis nusižengimas yra šiurkštus ir keliantis pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Lenkimo manevras draudžiamoje vietoje sudaro itin didelę eismo įvykio kilimo tikimybę, nes kitų transporto priemonių vairuotojai gali pagrįstai tikėtis, jog šioje vietoje kiti eismo dalyviai laikysis Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir neatliks lenkimo manevro. Toks neatsakingas ir lengvabūdiškas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia neigiamą jo požiūrį į visuomenines nuostatas bei visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad A. G. atliekant lenkimo manevrą joks eisme dalyvavęs automobilis nebuvo priverstas staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitokių veiksmų ir kad jis nesukėlė avarinės situacijos, aplenkdamas transporto priemones jis neviršijo leistino greičio, tačiau šios aplinkybės visiškai nepateisina pavojingo jo elgesio. Priešingai, tai parodo tik tai, kad apeliantas, būdamas brandi asmenybė su ilgamete vairavimo patirtimi, turėdamas šeimą bei darbą, kuriam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, pateisina savo pavojingą elgesį, t. y. transporto priemonių lenkimą neleistinoje vietoje, kas dažnai sąlygoja eismo įvykių, su ypač sunkiomis pasekmėmis, kilimą.
9. Nors apeliaciniame skunde didelis dėmesys skiriamas A. G. asmenybę ypatingai teigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms, akcentuojama, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga, tačiau šiuo atveju, apygardos teismo vertinimu, netaikyti administracinio poveikio priemonės arba ją švelninti nėra tikslinga, kadangi nusižengimas yra potencialiai pavojingas, o paskirtas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas nelaikytinas neproporcingu ar per griežtu. Pažymėtina, jog tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens nubaudimas jį gali paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir padaryti administracinį nusižengimą.
10. A. G. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl to, jog jis negalės nuvežti į gydymo įstaigą sergančio tėvo, kad galimai jis turės išeiti neapmokamų atostogų visam teisės vairuoti praradimo laikotarpiui, kad jis nebegaus finansinių pajamų, kad įmonei, kurioje jis dirba, iškils problemos ir pradės strigti suplanuoti darbai, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu, darbu bei rūpinimusi kitais asmenimis. Šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir A. G. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu. Tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė, todėl manyti, jog šiuo atveju jos gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo apelianto pakartotinio nusižengimo, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Neabejotina, kad A. G., būdamas socialiai atsakingas asmuo, kuris dirba ir gauna pajamas, privalėjo įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes.
11. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog nagrinėjamas pažeidimas buvo atsitiktinis, sąlygotas nepakankamo atsargumo ir atidumo, o ne sisteminis apelianto elgesys, niekaip nemažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir nepaneigia jo kaltės. Nagrinėjamu atveju nebuvo būtinybės išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą toje vietoje, kur lenkimo manevras draudžiamas ir taip sudaryti pavojingą situaciją ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Objektyvių aplinkybių, kodėl pažeidėjas negalėjo aplenkti transporto priemonių vietoje, kur toks manevras leidžiamas Kelių eismo taisyklių, pažeidėjas apeliaciniame skunde nenurodė. Pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad anksčiau padarytų išvadų nepaneigia ir apeliaciniame skunde minimose nutartyse kitų teismų padarytos išvados ar priimti procesiniai sprendimai. Apeliaciniame skunde nurodytose nutartyse padarytos išvados nekvestionuojamos, tačiau jose yra nagrinėjamos visiškai kitos faktinės situacijos, vykusios kitomis aplinkybėmis. Pažymėtina, jog skunde nurodytose teismų nutartyse, priimtose administracinių nusižengimų bylose asmenys nebuvo patraukti administracinėn atsakomybėn už kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, t. y. už transporto priemonių lenkimą sankryžoje ir už pavojingą transporto priemonių kolonos lenkimą įkalnėje kelio ruože, kur blogai matomas kelias. Atsižvelgiant į tai, pagrindo taikyti analogiją nėra.
13. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad A. G. paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuotos tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų. Administracinio poveikio priemonė yra ne per griežta, paskirtas minimalus ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytas specialios teisės atėmimo terminas, poveikio priemonė adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu A. G. galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo terminą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nenustatyta. Nors apelianto pateikti duomenys jį charakterizuoja teigiamai, tačiau įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes, tai nesudaro pakankamo pagrindo švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, sutrumpinant jos taikymo terminą žemiau minimalaus ar išvis jos neskiriant.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.