Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gyti Večerskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 20 d. nutarties A. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. 2017 m. birželio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20ANN-104432681-17 už nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 1 dalyje paskirta 170 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Šį nutarimą A. S. skundė apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartimi skundas tenkintas iš dalies. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. birželio 13 d. nutarimas pakeistas, panaikinant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Teismas sprendė, jog specialiosios teisės atėmimas neatitinka administracinei nuobaudai keliamų reikalavimų, šiuo atveju yra per griežta ir neproporcinga priemonė padarytam pažeidimui, todėl atsižvelgęs į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo serga sunkiomis ligomis, dėl kurių jam nuolat reikia lankytis gydymo įstaigose, jo darbas susijęs su nuolatiniu važinėjimu tarp Lietuvos miestų, įvertinęs tai, kad padarytas nusižengimas nesukėlė pavojaus kitų eismo dalyvių sveikatai ir saugumui, nebuvo šiurkštus, sprendė, kad piniginės baudos paskyrimas bus pakankama priemonė pasiekti administracinės nuobaudos tikslų. Institucija Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartį skundžia Kauno apygardos teismui ir prašo ją pakeisti – skirti A. S. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams.

3.1. Skunde teigiama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas nusižengimas yra vienas pavojingiausių, todėl vien tik baudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pažymima, kad pažeidėjas, atsižvelgdamas į tai, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, privalėjo ypač atidžiai ir rūpestingai įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes.

3.2. Skunde nurodoma, jog teismas neteisingai vertino A. S. asmenybę – neatsižvelgė į tai, kad A. S. sistemingai traukiamas administracinėn atsakomybėn ir jo padaryti pažeidimai vis sunkėja, o anksčiau taikytos piniginės baudos nebuvo veiksmingos. Be to, padarytas nusižengimas yra pavojingas, nepaisant to, kad nebuvo sukeltos pasekmė, nes ištisinė kelio ženklinimo linija kirsta įvažiuojant į priešingos krypties eismo juostą, lenkiant kitą transporto priemonę, taip keliant grėsmę eismo saugumui. Šiuo atveju paskirta bauda nėra didelė ir nebus pakankama užtikrinti nuobaudos tikslus, todėl turėtų būti skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. S. prašo apeliacinio skundo netenkinti. Teigia, jog teismas pagrįstai sprendė, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra pernelyg griežta nuobauda. Nesutinka su negatyviu asmenybės vertinimu. Nurodo, jog tai, kad asmuo yra padaręs nežymių nusižengimų, kurie nėra tapatūs, neįrodo, kad padaryti pažeidimai sunkėja.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinis skundas atmetamas. Ginčo dėl padarytų nusižengimo nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 1 dalyje.Apeliaciniame institucijos skunde keliamas A. S. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Institucijos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog paskirta administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, yra per griežta poveikio priemonė, neatitinkanti proporcingumo principo. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis). Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė, kad administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šiuo atveju būtų neproporcinga, t. y. per griežta, neatitinkanti administracine nuobauda siekiamų tikslų. Galimybę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 5 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014). Be to, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms, ypatingoms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos nusižengimą padariusio asmens naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tik tokių aplinkybių visuma galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pagal teismo nustatytas aplinkybes ir nutartyje išdėstytus motyvus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai neprieštarauja. A. S. pripažintas padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus. Įstatymas numato, kad už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą gali būti skiriama, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. A. S. už numatytus pažeidimus skirta piniginė 170 eurų dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, t. y. minimaliam įstatyme numatytam terminui. Iš apylinkės teismo nutarties matyti, kad teismas, sušvelnindamas administracinę nuobaudą, įvertino visas ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tikslus, kurių siekiama administracinėmis nuobaudomis bei administracinio poveikio priemonėmis, jų tikslingumą ir proporcingumą padarytam pažeidimui. Sutiktina su skundo argumentu, jog ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas iš tiesų yra pavojingas, tačiau kiekvienu atveju būtina vertinti konkretaus pažeidimo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, jog A. S. padarytas konkretus nusižengimas nėra šiurkštus ir, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, realaus pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ar sveikatai nesukėlė. Byloje nenustatyta, jog dėl šio pažeidimo būtų kliudyta kitiems eismo dalyviams, kad jie turėjo dėl to keisti važiavimo greitį ar kryptį, staigiai stabdyti ir pan. Vertindamas šios poveikio priemonės poveikį nusižengimą padariusiam asmeniui kasdieniame gyvenime, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. S. šiuo metu serga sunkiomis ligomis, dėl kurių jam būtina nuolat lankytis pas gydytojus, o darbas susijęs su nuolatiniu važinėjimu, todėl specialiosios teisės atėmimas neišvengiamai turėtų didelių neigiamų pasekmių. Ir nors asmens materialinė, darbinė, šeiminė padėtis ir sveikatos būklė, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo, tačiau būtent realios taikomos priemonės pasekmės leidžia spręsti apie jos proporcingumą. Nagrinėjamu atveju aukštesnės instancijos teismas sutinka su nutarties išvada, jog, įvertinus A. S. padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam įstatyme numatytam terminui savo pasekmėmis šioje konkrečioje situacijoje būtų akivaizdžiai neproporcinga, neteisinga poveikio priemonė. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į A. S. asmenybę neigiamai charakterizuojančius duomenis, o būtent į tai, kad jis anksčiau ne kartą yra baustas už įvairius Kelių eismo taisyklų pažeidimus, jo pažeidimai sunkėja ir anksčiau taikytos vien piniginės nuobaudos nebuvo efektyvios, tačiau aukštesnės instancijos teismas su tokiu A. S. asmenybės vertinimu nesutinka. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad iki nagrinėjamų nusižengimų padarymo A. S. administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas buvo penkis kartus. Nusižengimo padarymo dienai turėjo vieną galiojančią nuobaudą už pažeidimą, padarytą 2016 m. liepos 8 d. Prieš tai paskutinis pažeidimas buvo padarytas 2014 m. Iš tiesų matyti, jog A. S. daugiausia baustas už greičio viršijimą įvairiose Lietuvos vietovėse, tačiau įvertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbo pobūdį ir tai, kad jis transporto priemones vairuoja kone kasdien, šie pažeidimai nevertintini kaip apibūdinantys A. S. kaip asmenį, piktybiškai pažeidinėjantį Kelių eismo taisykles, o taikytas poveikio priemones – baudas, kaip visiškai neefektyvias. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, šios A. S. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nepašalina galimybės A. S. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Apibendrinant aptartus argumentus darytina išvada, kad apylinkės teismo sprendimas taikyti A. S. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, yra motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.