- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-24
- Bylos Nr.
- eB2-3303-871/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01340-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Beinoravičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Zootaip“
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Zootaip“ patikslintą prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Urbanika“ nemokumo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 29 d. iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Urbanika“. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 20 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartį. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartimi atstatydinta nemokumo administratorė UAB „Inovestus“ ir UAB „Urbanika“ nemokumo administratore paskirta Daiva Jablonskienė.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė kreipėsi į nemokumo administratorę, prašydama įtraukti į UAB „Urbanika" kreditorių sąrašą su 862 783,35 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2025 m. rugpjūčio 27 d. gautas bendrovės nemokumo administratorės Daivos Jablonskienės prašymas patikslinti bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, be kita ko, prašant netvirtinti UAB „Zootaip“ 862 783,35 Eur finansinio reikalavimo. Nurodė, kad UAB „Zootaip“ anksčiau jau kreipėsi į nemokumo administratorę su prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą, kurį grindė Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-2670-1239/2025, kuriuo UAB „Zootaip“ iš bendrovės priteista 862 783,35 Eur skola pagal 2023 m. gegužės 10 d. Nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo ir žemės nuomos teisės perleidimo sutartį (toliau – sutartis), 6 proc. metinės procesinės palūkanos ir 1 862,00 Eur bylinėjimosi išlaidos. Nemokumo administratorei pateikus prieštaravimus (motyvuojant UAB „Zootaip“ 2024 m. kovo 26 d. pažyma apie visišką atsiskaitymą pagal minėtą sutartį), Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartimi 2025 m. vasario 10 d. teismo įsakymas panaikintas. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-2439-430/2025 išnagrinėjo UAB „Zootaip“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą ir 2025 m. liepos 16 d. nutartimi kreditorės prašymą atmetė, konstatavęs, kad 2025 m. vasario 10 d. išduotas teismo įsakymas buvo panaikintas, o nemokumo administratorė, remdamasi buhalterinės apskaitos duomenimis, nenustatė, jog UAB „Zootaip“ yra bendrovės kreditorė, be kita ko, teismas pažymėjo, kad UAB „Zootaip“ nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos reikalavimą. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartis yra įsiteisėjusi. Nemokumo administratorės teigimu, UAB „Zootaip“ reiškiamas patikslintas reikalavimas yra tapatus tam, kuris jau buvo įvertintas ir atmestas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartimi. Abiem reikalavimais kreditorė įrodinėja bendrovės skolos jai pagal 2023 m. gegužės 10 d. sutartį egzistavimą. Patikslintame prašyme UAB „Zootaip“ pateikti nauji argumentai nėra pagrindas iš naujo vertinti finansinio reikalavimo pagrįstumą, nes visi įrodymai turėjo būti pateikti byloje Nr. eB2-2439-430/2025, kurioje UAB „Zootaip“ nepateikė atsiliepimo ir reikalavimą pagrindžiančių įrodymų. Nemokumo administratorės vertinimu, kreditorės pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2024 m. kovo 26 d. pažymos apie visišką atsiskaitymą pagal 2023 m. gegužės 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį suklastojimo ir buvusio bendrovės vadovo rašytinis patvirtinimas, kad bendrovė skolinga UAB „Zootaip“, savaime nepatvirtina UAB „Zootaip“ patikslintame prašyme nurodytų aplinkybių bei patikslinto finansinio reikalavimo pagrįstumo, kadangi ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti. Be to, pagal 2023 m. gegužės 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį bendrovė sutarties pasirašymo metu neįgijo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – šalys buvo susitarusios, kad nuosavybė pirkėjai pereis tik po visiško atsiskaitymo. Tačiau šiuo metu turtas priklauso trečiajam asmeniui, todėl UAB „Zootaip“ negali perduoti turto bendrovei ir įvykdyti sutarties. Dėl to, net jei būtų nustatyta, kad bendrovė dar nėra visiškai atsiskaičiusi su UAB „Zootaip“, bendrovė turi teisę atsisakyti vykdyti savo prievoles, nes sutarties įvykdymas tapo neįmanomas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į bendrovės nemokumo administratorės pareiškimą UAB „Zootaip“ prašė įtraukti ją į bendrovės kreditorių sąrašą ir patvirtinti jos 862 783,35 Eur finansinį reikalavimą. Nurodė, kad UAB „Zootaip“ 2025 m. kovo 24 d. kreipėsi su prašymu įtraukti ją į bendrovės kreditorių sąrašą ir patvirtinti 862 783,35 Eur finansinį reikalavimą, kurį grindė Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. teismo įsakymu. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 16 d. nutartimi atmetė UAB „Zootaip“ prašymą, pažymėjęs, kad reikalavimas buvo pagrįstas vien tik teismo įsakymu, kuris buvo panaikintas, nemokumo administratorei pateikus 2024 m. kovo 26 d. pažymą apie visišką atsiskaitymą, tačiau kitų įrodymų pateikta nebuvo. UAB „Zootaip“, neradusi duomenų apie pažymos kilmę ir duomenų, galinčių patvirtinti pažymoje nurodytą faktą apie visišką atsiskaitymą, su pareiškimu kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ikiteisminio tyrimo institucija, surinkusi papildomus duomenis ir patikrinusi pareiškime nurodytas aplinkybes, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodydama ginčą spręsti civilinio proceso tvarka. Tačiau nutarime nurodyta, kad buvęs bendrovės vadovas patvirtino skolų buvimo faktą, pareigūnams pateikdamas raštiškus paaiškinimus ir atitinkamus finansinius bei kitus dokumentus. UAB „Zootaip“, gavusi nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, surinko papildomus duomenis ir nemokumo administratorei pateikė patikslintą finansinį reikalavimą. UAB „Zootaip“ anksčiau pateikti įrodymų negalėjo dėl objektyvių priežasčių – kol teisėsaugos institucijos nebuvo patikrinusios ir įvertinusios pareiškime nurodytų aplinkybių, susijusių su netikros pažymos atsiradimu. Patikslintą finansinį reikalavimą patvirtina nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai: UAB „Zootaip“ vadovo paneigimas, kad jis ar kitas darbuotojas parengė ir pasirašė pažymą apie atsiskaitymą pagal sutartį; buvusio bendrovės vadovo patvirtinimas apie skolą UAB „Zootaip“; finansinių ir kitokių dokumentų bei duomenų, patvirtinančių pažymos autentiškumą ir joje nurodytą faktą apie visišką bendrovės atsiskaitymą pagal 2023 m. gegužės 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį, nebuvimas; bendrovės atsakymas į 2023 m. spalio 16 d. pretenziją; 2025 m. vasario 12 d. skolų su bendrove suderinimo aktas; nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą; 2023 m. gegužės 10 d. pirkimo–pardavimo sutartis; banko išrašai, patvirtinantys iš bendrovės gautus avansinius mokėjimus ir iš antstolio už priverstinai parduotą nekilnojamąjį turtą gautas lėšas. Administratorė taip pat remiasi aplinkybe, kad pagal sutartį nuosavybės į nekilnojamąjį turtą sutarties pasirašymo metu bendrovė neįgijo, nekilnojamasis turtas, dėl kurio perleidimo šalys susitarė pasirašydamos sutartį, šiuo metu priklauso trečiajam asmeniui ir todėl nuosavybės teisės perleidimas negalimas, t.y. pardavėjas (kreditorius) nebegali įvykdyti savo įsipareigojimo perduoti pirkėjui (bendrovei) sutartą daiktą. Šiuo atveju pažymėtina, kad kreditorius turto neteko dėl to, kad turtas trečiajam asmeniui buvo priverstine tvarka parduotas, išieškant būtent bendrovės skolą, t.y. išimtinai dėl bendrovės (pirkėjo) kaltės. Dėl šios aplinkybės kreditorius patyrė atitinkamą žalą ir įgijo regreso teisę CK 6.249 ir 6.280 straipsnių pagrindu reikalauti iš bendrovės atlyginti žalą ir atitinkamai reikšti kreditorinį reikalavimą bendrovės atžvilgiu šioje byloje. Šias papildomas aplinkybes patvirtina, tai, kad bendrovei sudarius sutartį ir kreditoriui ją vykdant, nekilnojamas turtas faktiškai buvo perduotas bendrovei valdyti, juo iš dalies disponuoti (žr. sutarties 3.3, 7.16, 8.2.4 (sutartyje klaidingai nurodytas numeris 6.2.4) punktuose). Bendrovės prašymu ir sutikimu (žr. sutarties 7.23 punkte ir pridedamą kreditoriaus sutikimą turtą su hipoteka parduoti Urbanikai) turtą kreditorius įkeitė, užtikrindamas būtent bendrovės 460 000,00 Eur dydžio prievolę ir kitus skolinius įsipareigojimus, kylančius iš bendrovės ir trečiojo asmens – T. R. 2023 m. kovo 22 d. pasirašytos paskolos sutarties. Šias aplinkybes patvirtina 2023 m. kovo 30 d. sutartis dėl hipotekos sukūrimo (pridedama). Šioms aplinkybėms esant, bendrovė neįvykdė savo įsipareigojimų T. R., pati negalėjo sumokėti ir nesumokėjo T. R. skolos – 460000 Eur. Todėl T. R. prašymu skolininkas (bendrovė) ir įkaito davėjas (kreditorius) notarine tvarka buvo informuoti apie prievolę sumokėti bendrovės skolą ir apie tai, kad per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo bus vykdomas priverstinis išieškojimas. Šias aplinkybes patvirtina notaro 2024 m. rugpjūčio 9 d. pranešimas skolininkui ir įkaito davėjui. Tačiau skolininkas (bendrovė) prievolės neįvykdė ir todėl skola – 460000 Eur ir kitos išieškojimo išlaidos bendroje sumoje 536648,94 Eur priverstine tvarka buvo išieškota iš kreditoriui (įkaito davėjui) tuo metu priklaususio turto, jį varžytinėse pardavus už 1 001 100,00 Eur. Tokiu būdu kreditorius dėl bendrovės kaltės – įsipareigojimų T. R. nevykdymo patyrė 536648,94 Eur žalą. Šias aplinkybes patvirtina 2025 m. sausio 7 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas. Nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina kreditoriaus teisę CK 6.249 ir 6.280 straipsnių pagrindu reikalauti bendrovės atlyginti 536648,94 Eur žalą, atsiradusią dėl bendrovės kaltės. Dėl būtent bendrovės kaltės kreditorius neteko turto, kurio vertė 1 679 000,00 Eur (nurodyta 2023 m. kovo 30 d.) sutarties dėl hipotekos sukūrimo 6 punkte), ir kurio sutartimi nustatyta pardavimo kaina – 1 655 017,31 Eur (žr. sutarties 4.1 punkte), kuriuos visa apimtimi turėjo gauti kreditorius pagal sutartį. Tačiau bendrovė neįvykdė savo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nesumokėjo visos sutarties kainos ir tuo pažeidė sutarties 7.26, 8.2.1 punktus. Būtent dėl šių priežasčių – dėl bendrovės kaltės nuosavybės teisės į turtą perleidimas negalimas, o kreditorius taip pat patyrė žalą – negavo likusios, pagal sutartį bendrovės nesumokėtos sumos – 862 783,35 Eur, apie kurių atsiradimo aplinkybes taip pat pasisakyta patikslintame reikalavime, pateikiant kreditoriaus banko išrašus ir kitus dokumentus. Be to, kreditorius būtent dėl bendrovės kaltės prarado teisę turtą parduoti kitam galimam pirkėjui bent jau už tą pačią kainą, kuri buvo nustatyta sutartyje, t.y. kreditorius, dėl bendrovės kaltės netekęs turto, taip pat neteko galimybės gauti pajamas už turto pardavimą, kurias siekė gauti pagal sutartį ir būtų gavęs iš kito galimo pirkėjo, jeigu nebūtų buvę bendrovės neteisėtų veiksmų. Tokiu būdu kreditorius patyrė atitinkamą žalą – viso negavo 862 783,35 Eur bei taip pat įgavo regreso teisę reikalauti iš bendrovės šią žalą atlyginti CK 6.249 ir 6.280 straipsnių nuostatų pagrindu, būtent to kreditorius prašo šiuo atsiliepimu. Administratorė taip pat nepagrįstai nurodo, kad kreditorius taip pat nepateikė jokių jo finansinį reikalavimą pagrindžiančių įrodymų. Kreditorius pateikė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą; sutartį; banko išrašus, patvirtinančius iš skolininko (bendrovės) gautus avansinius mokėjimus pagal sutartį ir iš antstolio už priverstinai parduotą turtą gautas lėšas; tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo susitarimą, patvirtinantį skolos buvimą; antstolio patvarkymą, kuriuos administratorė taip pat pateikė teismui šioje byloje. Tačiau administratorė kreditoriaus pateiktus dokumentus, kaip ir patikslintame reikalavime nurodytas aplinkybes, iš esmės nepagrįstai laiko netinkamais, juos ignoruoja. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Administratorė, apart savo nuomonės, nepateikė jokių įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti, jog kreditoriaus teikiamas tvirtinti finansinis reikalavimas nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 6 d. nutartimi tenkino pareiškėjos UAB „Zootaip“ prašymą ir patvirtino UAB „Zootaip“ antrąja eile tenkinimą 862 783,35 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Urbanika“ bankroto byloje.
6. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-1008-854/2025) panaikino Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 6 d. nutartį ir uždarosios akcinės bendrovės „Zootaip“ finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Urbanika“ bankroto byloje perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje priimta skundžiama nutartimi išsprendęs UAB „Zootaip“ patikslintą reikalavimą iš esmės, dėl galimo bylų tapatumo nepasisakė, nors bendrovės nemokumo administratorė ginčijo UAB „Zootaip“ pirmiausia būtent šiuo pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nevertino, koks UAB „Zootaip“ 862 783,35 Eur finansinio reikalavimo santykis su įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2439-430/2025 atmestu UAB „Zootaip“ prašymu patvirtinti 864 645,35 Eur (862 783,35 Eur + 1 862,00 Eur) dydžio finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje. Taigi susiklostė procesinė situacija, kuomet teismas iš esmės vertino UAB „Zootaip“ šioje byloje pateiktų įrodymų visumą, neišsprendęs pirminio klausimo, kurį bendrovės nemokumo administratorė kėlė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir kelia atskirajame skunde, t. y., ar UAB „Zootaip“ pareikštas reikalavimas nėra tapatus civilinėje byloje Nr. eB2-2439-430/2025 jau išnagrinėtam UAB „Zootaip“ reikalavimui. Teismas nepasisakė ir dėl bendrovės nemokumo administratorės prašymo taikyti procesines pasekmes – atsisakyti priimti UAB „Zootaip“ patikslintą reikalavimą nagrinėti, o pradėjus pagal jį bylą – procesą nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl reikalavimo tapatumo su civilinėje byloje Nr. eB2-2439-430/2025 išnagrinėtu UAB „Zootaip“ reikalavimu
7. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kituose įstatymuose. Bankroto bylų nagrinėjimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymu (toliau – JANĮ), kuriame įtvirtinta, jog nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (JANĮ 15 straipsnio 2 dalis).
8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus pareikštas reikalavimas skolininko bankroto byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011). Vadinasi tokio kreditoriaus reikalavimo nagrinėjimo procesui teisme taikomos atitinkamos civilinio proceso taisyklės.
9. Viena iš prielaidas kreiptis į teismą paneigiančių aplinkybių įtvirtinta CPK 137 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šiai aplinkybei paaiškėjus jau po bylos iškėlimo, yra pagrindas bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Toks reguliavimas susijęs su res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) – vieno pagrindinių principų, kuriais grindžiama teisinė tvarka, įgyvendinimu civiliniame procese.
10. Bankroto byloje visus klausimus teismas išsprendžia priimdamas nutartis, kurios įsiteisėjusios įgyja res judicata galią. Pagal bendrąją taisyklę, įsiteisėjus išnagrinėtoje byloje priimtam teismo sprendimui, šalių teisės ir pareigos tampa nustatytos, pasiekiamas tam tikras procesinis rezultatas, dėl kurio ir vyko procesas. Kartu subjektinė teisė kreiptis į teismą laikoma įgyvendinta ir ji išnyksta. Tam, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų, CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog, sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo teisme pareikšti tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Atsižvelgiant į bankroto bylos specifiškumą, visus klausimus iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo teismas sprendžia nutartimis. Tokios teismo nutartys, kuriomis nustatomos šalių teisės ir pareigos, savo turiniu prilygsta teismo sprendimo galiai, todėl joms taikomos CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2010).
11. Lietuvos apeliacinis teismas grąžindamas klausimą dėl UAB „Zootaip“ finansinio reikalavimo patvirtinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nurodė, kad nagrinėdamas bylą iš naujo ir nustatęs, kad UAB „Zootaip“ pareikštas reikalavimas bendrovės bankroto byloje yra tapatus jau išnagrinėtam civilinėje byloje Nr. eB2-2439-430/2025, teismas turėtų taikyti įsiteisėjusio teismo sprendimo sukeliamas pasekmes, nustatytas CPK 18 straipsnyje, 279 straipsnio 4 dalyje, šiuo atveju – spręsti dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą, pirmiausia turi nustatyti, ar UAB „Zootaip“ patikslintu prašymu reiškiamas reikalavimas atitinka ankstesnįjį, įvertinti pateiktus naujus dokumentus, kurių pagrindu prašoma patvirtinti kreditorės reikalavimą, ir nuspręsti, ar jie pagrindžia kitą, nei jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-2439-430/2025, materialinį reikalavimo atsiradimo pagrindą.
12. Taigi teismas pirmiausia pasisako dėl UAB „Zootaip“ patikslintu prašymu reiškiamo reikalavimo tapatumo civilinėje byloje Nr. eB2-2439-430/2025 jau išnagrinėtam UAB „Zootaip“ reikalavimui.
13. Kasacinio teismo jurisprudencijoje CPK 293 straipsnio 3 punkto aiškinimo ir taikymo klausimu suformuotos tokios pagrindinės taisyklės: pirma, šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; antra, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-602/2013).
14. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-2439-430/2025 buvo sprendžiamas ginčas dėl pareiškėjos prašomo patvirtinti 864 645,35 Eur dydžio finansinio reikalavimo (862 783,35 Eur + 1862 Eur). Nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-2439-430/2025 pareiškėja prašyme nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. vasario 10 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-2670-1239/2025 priteisė iš skolininkės UAB „Urbanika“ 862 783,35 Eur skolos, susidariusios neatsiskaičius už daiktus pagal 2023 m. gegužės 10 d. Vilniaus m. 7-ojo notaro biuro notarės Danguolės Bieliūnaitės patvirtintą Nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo ir žemės nuomos teisės perleidimo sutartį, notarinio registro Nr. VB7-2868, 6 % (šešių procentų) metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ir 1862 Eur bylinėjimosi išlaidų kreditorei UAB „Zootaip“. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2439-430/2025 pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Zootaip“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Urbanika“ nemokumo byloje atmetė. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreditorinį reikalavimą grindė Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. išduotu teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-2670- 1239/2025, tačiau kitų įrodymų, tokių kaip sandorių, apskaitos, mokėjimo dokumentų ir kt. įrodymų, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas bankrutuojančiai bendrovei, nepateikė. Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartimi kreditorės UAB „Zootaip“ pareiškimas dėl 862 783,35 Eur skolos, 6 % metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 1862 Eur bylinėjimosi išlaidų laikytas nepaduotu ir grąžintas kreditorei, panaikintas Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2025 m. vasario 10 d. teismo įsakymas skolininkei UAB „Urbanika“. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. liepos 16 d. Nemokumo administratorė, atlikusi pirminį pareiškėjos pareikšto kreditorinio reikalavimo patikrinimą, nurodė, kad buhalterinės apskaitos duomenimis nenustatyta, kad UAB „Zootaip“ yra BUAB „Urbanika“ kreditorė. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, konstatavo, kad pareiškėjai UAB „Zootaip“ nepateikus įrodymų, pagrindžiančių jos prašomą patvirtinti kreditorinį reikalavimą, nėra teisinio pagrindo įtraukti ją į BUAB „Urbanika“ kreditorių sąrašą. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartis yra įsiteisėjusi.
15. Nagrinėjamu atveju 2025 m. liepos 23 d. UAB „Zootaip“ kreipėsi į LUAB „Urbanika“ nemokumo administratorę su patikslintu 862 783,35 Eur dydžio reikalavimu, o nemokumo administratorė 2025 m. rugpjūčio 27 d. prašyme teismui dėl bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo nurodė su juo nesutinkanti, pirmiausia pažymėdama, kad šį reikalavimą turėtų būti atsisakyta priimti nagrinėti teisme, kadangi, nemokumo administratorės vertinimu, jis yra tapatus tam, kuris jau buvo išnagrinėtas ir atmestas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2439-430/2025.
16. Tiek šioje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. eB2-2439-430/2025 ginčų šalys tapačios, tačiau vien šis kriterijus nėra pakankamas ieškinių tapatumui konstatuoti.
17. Ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. Ieškinio faktinis pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021).
Žemesnės instancijos teismas
18. Pažymėtina, kad Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d teismo įsakymu buvo priteista iš skolininkės UAB „Urbanika“ 862 783,35 Eur skola, susidariusi neatsiskaičius už daiktus pagal 2023 m. gegužės 10 d. Vilniaus m. 7-ojo notaro biuro notarės Danguolės Bieliūnaitės patvirtintą Nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo ir žemės nuomos teisės perleidimo sutartį, notarinio registro Nr. VB7-2868, būtent ši sutartis buvo nurodyta pareiškime prie faktinio pagrindo. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-2439-430/2025 yra konstatavęs, kad pareiškėjai UAB „Zootaip“ nepateikus įrodymų, pagrindžiančių jos prašomą patvirtinti kreditorinį reikalavimą, nėra teisinio pagrindo įtraukti ją į BUAB „Urbanika“ kreditorių sąrašą, taigi sutartinės atsakomybės dėl neatsiskaitymo pagal minėtą sutartį klausimas yra išspręstas ankstesne įsiteisėjusia teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2439-430/2025, kuri turi res judicata galią (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis). Jei yra aplinkybės, numatytos CPK 366 straipsnyje, pareiškėja turi teisę inicijuoti proceso atnaujinimą civilinėje byloje Nr. eB2-2439-430/2025, tačiau negali inicijuoti naujos bylos dėl neįrodyto atmesto reikalavimo, pateikdama papildomus įrodymus. Tačiau pareiškėja 2025 m. liepos 23 d. patikslintu prašymu šioje byloje prašo patvirtinti 862 783,35 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, taip pat atsiliepimu į bendrovės nemokumo administratorės pareiškimą UAB „Zootaip“ nurodė naujas, civilinėje byloje Nr. eB2-2439-430/2025 nenagrinėtas aplinkybes dėl to, kad kreditorius neteko savo turto dėl to, kad turtas trečiajam asmeniui buvo priverstine tvarka parduotas, išieškant būtent bendrovės skolą, t.y. dėl bendrovės (pirkėjo) kaltės. Dėl šios aplinkybės kreditorius patyrė žalą ir įgijo regreso teisę reikalauti iš bendrovės atlyginti žalą ir atitinkamai reikšti kreditorinį reikalavimą bendrovės atžvilgiu šioje byloje. Nurodė, kad kreditorius patyrė žalą – viso negavo 862 783,35 Eur bei taip pat įgavo regreso teisę reikalauti iš bendrovės šią žalą atlyginti.
19. Teismas pažymi, kad nors abejose bylose pareikštas reikalavimas siejamas su šalių sudaryta 2023 m. gegužės 10 d. Vilniaus m. 7-ojo notaro biuro notarės Danguolės Bieliūnaitės patvirtintos Nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo ir žemės nuomos teisės perleidimo sutartimi, notarinio registro Nr. VB7-2868, dalies reikalavimų pagrindo sutapimas nesudaro pagrindo vertinti reikalavimų kaip visiškai tapačių. Pareiškėja 2025 m. liepos 23 d. patikslintu prašymu šioje byloje prašo patvirtinti 862 783,35 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, reikalavimui pagrįsti pateikė naujus dokumentus, kurių pagrindu prašoma patvirtinti kreditorės reikalavimą, taip pat atsiliepimu į bendrovės nemokumo administratorės pareiškimą UAB „Zootaip“ nurodė naujas, civilinėje byloje Nr. eB2-2439-430/2025 nenagrinėtas aplinkybes dėl to, kad kreditorius patyrė žalą – viso negavo 862 783,35 Eur bei taip pat įgavo regreso teisę reikalauti iš bendrovės šią žalą atlyginti, nes kreditorius neteko savo turto dėl to, kad turtas trečiajam asmeniui buvo priverstine tvarka parduotas, išieškant būtent bendrovės skolą, t.y. dėl bendrovės (pirkėjo) kaltės. Dėl šios aplinkybės kreditorius patyrė žalą ir įgijo regreso teisę reikalauti iš bendrovės atlyginti žalą ir atitinkamai reikšti kreditorinį reikalavimą bendrovės atžvilgiu šioje byloje. Taigi nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl nuostolių grindžiamas hipotekos sutarties pagrindu pareiškėjos realizuoto turto prarasta verte.
20. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vien tik ieškinio faktinio pagrindo ar jo dalies sutapimas su to paties asmens kitoje byloje pareikšto kito ieškinio faktiniu pagrindu neeliminuoja pradėto proceso, t. y. vienoje byloje pareikšto ieškinio to paties faktinio pagrindo nurodymas kitose bylose pareikštuose ieškiniuose, jeigu ieškovų reikalavimai (ieškinio dalykas) skiriasi, nesudaro teisinio pagrindo nutraukti bylą pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, tik gali sukelti padarinius pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą – atleidimą nuo atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020 39 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 21 punktas).
21. Aptarti argumentai nesudaro pagrindo vertinti nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. eB2-2439-430/2025 pateiktų reikalavimų kaip tapačių, nes iš dalies skiriasi reikalavimo dalykas bei įrodinėjimo dalyko apimtis (faktinis pagrindas), kuriuo šioje byloje grindžiamas patikslintas reikalavimas dėl 862 783,35 Eur žalos atlyginimo. Su patikslintu prašymu pateikti dokumentai pagrindžia kitą, nei jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-2439-430/2025, materialinį reikalavimo atsiradimo pagrindą.
Dėl reikalavimo pagrįstumo
22. Remiantis pareiškėjos pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2023 m. kovo 30 d. svetimo daikto hipotekos sutartimi, užtikrindama UAB „Urbanika“ 460 000 Eur dydžio prievolę su palūkanomis kreditoriui T. R., pareiškėja įkeitė jai priklausantį sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gamybinį pastatą su administracinėmis patalpomis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gamybinį pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Bendra hipotekos objektų vertė – 1 679 000 Eur.
23. 2023 m. gegužės 10 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pareiškėja UAB „Zootaip“ įsipareigojo parduoti UAB „Urbanika“ ankščiau minėtą turtą, kuris buvo įkeistas, užtikrinant UAB „Urbanika“ prievolę ir papildomai gamybiniame pastate esančius kilnojamuosius daiktus už 1 655 017,031 Eur. Remiantis sutarties 7.16, 8.2.4 punktais UAB „Zootaip“ nuo sutarties pasirašymo leidžia UAB „Urbanika“ naudotis parduodamais daiktais, tame tarpe pradėti jų paprastąjį remontą.
24. Pareiškėjos pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad UAB „Urbanika“ nuo 2023 m. birželio mėn. atlikdavo periodinius pavedimus UAB „Zootaip“ paskirtyje nurodydama „už komunalinius pagal išrašytą sąskaitą“. Remiantis 2023 m. gegužės 10 d. pirkimo pardavimo sutarties 5.1 punktu UAB „Urbanika“ sumokėjo pareiškėjai 197 782,90 Eur avansą dar iki sutarties pasirašymo pagal 2023 m. kovo 3 d. preliminarią sutartį. Tai patvirtina pareiškėjos pateiktas banko sąskaitos išrašas. Dar 30 000 Eur UAB „Urbanika“ sumokėjo UAB „Zootaip“ 2023 m. liepos 21 d. pavedimu. Byloje pateiktas 2024 m. vasario 12 d. Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo susitarimas patvirtina UAB „Urbanika“ atsiskaitymą pagal 2023 m. gegužės 10 d. sutartį dar 100 000 Eur apimtyje.
25. Nustatyta, kad UAB „Urbanika“ neįvykdė savo prievolės T. R., todėl minėtos 2023 m. kovo 30 d. svetimo daikto hipotekos sutartimi įkeistas pareiškėjai priklausęs turtas buvo parduotas iš varžytinių už 1 001 100 Eur, iš šios sumos padengta UAB „Urbanika“ skola įkaito turėtojui T. R., o 464 451,06 Eur suma grąžinta įkaito davėjai UAB „Zootaip“.
26. Pareiškėja prašo patvirtinti 862 783,35 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, nurodydama, kad pagal 2023 m. gegužės 10 d. sutartį UAB „Urbanika“ už daiktus turėjo pareiškėjai sumokėti viso 1 655 017,31 Eur iš kurių pareiškėja yra gavusi viso 792 233,96 Eur (avansas - 197782,90 Eur; 100000,00 Eur – 2024-02-12 užskaitymas; 30000,00 Eur - pavedimas ir 464 451,06 Eur grąžinti antstolio pardavus minėtą turtą iš varžytinių). Taip pat nurodo, kad patyrė žalą – viso negavo 862783,35 Eur bei taip pat įgavo regreso teisę reikalauti iš bendrovės šią žalą atlyginti CK 6.249 ir 6.280 straipsnių nuostatų pagrindu.
27. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021, 64 punktą).
28. Ar kreditoriaus reiškiamas reikalavimas pagrįstas, teismas nusprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas būtent kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojantį juridinį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
29. Teismas iš dalies sutinka su nemokumo administratore, jog byloje nėra vienareikšmiškų įrodymų leidžiančių spręsti, kad 2024 m. kovo 26 d. UAB „Zootaip“ direktoriaus pasirašyta pažyma yra suklastota (CPK 178, 185 straipsniai). Kita vertus, vadovaujantis nutarties 27 punkte aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad UAB „Urbanika“ pagal 2023 m. gegužės 10 d. pirkimo pardavimo sutartį nėra atsiskaičiusi pilnai. Byloje pateiktas 2025 m. vasario 12 d. (beveik metus vėlesnė data, nei minėta pažyma) skolų suderinimo aktas (su UAB „Urbanika“ buvusio vadovo prierašu „gavau“), kuriame užfiksuota 897 778,41 Eur UAB „Urbanika“ skola UAB „Zootaip“.
30. Nemokumo administratorė nesutikimą su prašomu patvirtinti kreditoriniu reikalavimu grindžia ir tuo, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį šalys sutarė, kad nuosavybės teisė pereis po visiško atsiskaitymo, tačiau turtas, dėl kurio perleidimo šalys susitarė pasirašydamos pirkimo-pardavimo sutartį, šiuo metu priklauso trečiajam asmeniui ir akivaizdu, kad nuosavybės teisės perleidimas negalimas, t.y. pardavėjas (kreditorius) nebegali įvykdyti savo įsipareigojimo perduoti pirkėjui (bendrovei) sutartą daiktą. Teismo vertinimu, šios aplinkybės būtų teisiškai reikšmingos tuo atveju, jei tarp šalių būtų sudaryta tik pirkimo-pardavimo sutartis ir nebūtų susiklostę ir svetimo daikto hipotekos teisiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrovės prašymu ir sutikimu turtą pareiškėja įkeitė, užtikrindama būtent bendrovės 460 000 Eur dydžio prievolę ir kitus skolinius įsipareigojimus, kylančius iš bendrovės ir trečiojo asmens – T. R. 2023 m. kovo 22 d. pasirašytos paskolos sutarties. Bendrovė neįvykdė savo įsipareigojimų T. R., pati negalėjo sumokėti ir nesumokėjo T. R. skolos – 460 000 Eur. Todėl T. R. prašymu skolininkas (bendrovė) ir įkaito davėjas (pareiškėja) notarine tvarka buvo informuoti apie prievolę sumokėti bendrovės skolą ir apie tai, kad per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo bus vykdomas priverstinis išieškojimas. Tačiau skolininkas (bendrovė) prievolės neįvykdė ir todėl skola – 460 000 Eur ir kitos išieškojimo išlaidos bendroje sumoje priverstine tvarka buvo išieškotos iš pareiškėjai (įkaito davėjai) tuo metu priklaususio turto, jį varžytinėse pardavus už 1001100,00 Eur. Taigi turtas, dėl kurio perleidimo šalys susitarė pasirašydamos pirkimo-pardavimo sutartį, šiuo metu trečiajam asmeniui priklauso ne dėl pareiškėjos, o dėl pačios UAB „Urbanika“ kaltės, t.y. UAB „Urbanika“ neįvykdžius jos turimos prievolės kreditoriui T. R., pareiškėjai UAB „Zootaip“ priklausantis turtas (tas pats dėl kurio pirkimo susitarta 2023 m. gegužės 10 d. sutartimi), buvo privertinai parduotas iš varžytinių.
31. CK 4.195 straipsnio 4 d. numato, kad jeigu įkeisto daikto savininkas įvykdė skolininko įsipareigojimą arba jeigu jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytynių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo.
32. Kasacinio teismo konstatuota, kad kai skolininko prievolę kreditoriui (visiškai arba iš dalies) įvykdo trečiasis asmuo (įkaito davėjas), įkeitęs nekilnojamąjį daiktą kito asmens (skolininko) prievolei užtikrinti, arba kai toks įkeistas turtas parduodamas iš viešųjų varžytynių, įkaito davėjo teises į skolininką reglamentuoja CK 4.195 straipsnio nuostata, pagal kurią šis asmuo įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-687/2017, 25, 26 punktai).
33. Taigi, svetimo daikto hipoteka užtikrinus UAB „Urbanika“ prievoles UAB „Zootaip“ nuosavybės teise priklausiusiu nekilnojamuoju turtu, kuris kaip prievolės neįvykdymo pasekmė buvo parduotas įvykusiose viešosiose varžytynėse, UAB „Zootaip“ įgijo į LUAB „Urbanika“ atgręžtinio reikalavimo teisę dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.195 straipsnio 4 dalis). Teismas sutinka su pareiškėjos argumentais, jog būtent dėl LUAB „Urbanika“ kaltės UAB „Zootaip“ prarado turtą, o kartu ir galimybę perleisti nuosavybę į jį pagal 2023 m. gegužės 10 d. sutartį ir gauti už šį turtą likusią sumokėti 862 783,35 Eur sumą iš UAB „Urbanika“, todėl patyrė tokio dydžio žalą.
34. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytų argumentų visumą, konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas patvirtinti pareiškėjos UAB „Zootaip“ kreditorinį reikalavimą ir įtraukti ją į BUAB „Urbanika“ antros eilės kreditorių sąrašą su 862 783,35 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41, 42 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Zootaip“ patikslintą prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Urbanika“ nemokumo byloje tenkinti.
Įtraukti uždarąją akcinę bendrovę „Zootaip“ į LUAB „Urbanika“ antros eilės kreditorių sąrašą su 862 783,35 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu
Pavesti nemokumo administratorei per 3 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos apie priimtą nutartį informuoti kreditorius ir pateikti teismui kreditorių informavimą patvirtinančius dokumentus.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.