- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-18
- Bylos Nr.
- e2-1008-854/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01340-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Alma Urbanavičienė, Giedrė Čėsnienė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Urbanika“, atstovaujamos nemokumo administratorės D. J., atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 6 d. nutarties, kuria patvirtintas uždarosios akcinės bendrovės „Zootaip“ finansinis reikalavimas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Urbanika“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Urbanika“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 20 d. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartimi, atstatydinus anksčiau paskirtą nemokumo administratorių, bendrovės nemokumo administratore paskirta D. J. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi UAB „Urbanika“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 9 d. nutartimi patvirtino neginčijamus bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus; ginčijami kreditorių reikalavimai išskirti nagrinėti į atskiras bylas. Bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas vėlesnėmis teismo nutartimis tikslintas.
3. 2025 m. rugpjūčio 27 d. gautas bendrovės nemokumo administratorės D. J. prašymas patikslinti bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, be kita ko, prašant netvirtinti UAB „Zootaip“ 862 783,35 Eur finansinio reikalavimo. UAB „Zootaip“ reikalavimas ginčytas šiais argumentais:
3.1. UAB „Zootaip“ anksčiau jau kreipėsi į nemokumo administratorę su prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą, kurį grindė Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-2670-1239/2025, kuriuo UAB „Zootaip“ iš bendrovės priteista 862 783,35 Eur skola pagal 2023 m. gegužės 10 d. Nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo ir žemės nuomos teisės perleidimo sutartį (toliau – sutartis), 6 proc. metinės procesinės palūkanos ir 1 862,00 Eur bylinėjimosi išlaidos. Nemokumo administratorei pateikus prieštaravimus (motyvuojant UAB „Zootaip“ 2024 m. kovo 26 d. pažyma apie visišką atsiskaitymą pagal minėtą sutartį), Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartimi 2025 m. vasario 10 d. teismo įsakymas panaikintas.
3.2. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-2439-430/2025 išnagrinėjo UAB „Zootaip“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą ir 2025 m. liepos 16 d. nutartimi kreditorės prašymą atmetė, konstatavęs, kad 2025 m. vasario 10 d. išduotas teismo įsakymas buvo panaikintas, o nemokumo administratorė, remdamasi buhalterinės apskaitos duomenimis, nenustatė, jog UAB „Zootaip“ yra bendrovės kreditorė, be kita ko, teismas pažymėjo, kad UAB „Zootaip“ nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos reikalavimą. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartis yra įsiteisėjusi.
3.3. Nemokumo administratorės teigimu, UAB „Zootaip“ reiškiamas patikslintas reikalavimas yra tapatus tam, kuris jau buvo įvertintas ir atmestas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartimi. Abiem reikalavimais kreditorė įrodinėja bendrovės skolos jai pagal 2023 m. gegužės 10 d. sutartį egzistavimą. Patikslintame prašyme UAB „Zootaip“ pateikti nauji argumentai nėra pagrindas iš naujo vertinti finansinio reikalavimo pagrįstumą, nes visi įrodymai turėjo būti pateikti byloje Nr. eB2-2439-430/2025, kurioje UAB „Zootaip“ nepateikė atsiliepimo ir reikalavimą pagrindžiančių įrodymų.
3.4. Nemokumo administratorės vertinimu, kreditorės pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2024 m. kovo 26 d. pažymos apie visišką atsiskaitymą pagal 2023 m. gegužės 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį suklastojimo ir buvusio bendrovės vadovo rašytinis patvirtinimas, kad bendrovė skolinga UAB „Zootaip“, savaime nepatvirtina UAB „Zootaip“ patikslintame prašyme nurodytų aplinkybių bei patikslinto finansinio reikalavimo pagrįstumo, kadangi ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti. Be to, pagal 2023 m. gegužės 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį bendrovė sutarties pasirašymo metu neįgijo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą – šalys buvo susitarusios, kad nuosavybė pirkėjai pereis tik po visiško atsiskaitymo. Tačiau šiuo metu turtas priklauso trečiajam asmeniui, todėl UAB „Zootaip“ negali perduoti turto bendrovei ir įvykdyti sutarties. Dėl to, net jei būtų nustatyta, kad bendrovė dar nėra visiškai atsiskaičiusi su UAB „Zootaip“, bendrovė turi teisę atsisakyti vykdyti savo prievoles, nes sutarties įvykdymas tapo neįmanomas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į bendrovės nemokumo administratorės pareiškimą UAB „Zootaip“ prašė įtraukti ją į bendrovės kreditorių sąrašą ir patvirtinti jos 862 783,35 Eur finansinį reikalavimą. Reikalavimą grindė šiais argumentais:
4.1. UAB „Zootaip“ 2025 m. kovo 24 d. kreipėsi su prašymu įtraukti ją į bendrovės kreditorių sąrašą ir patvirtinti 862 783,35 Eur finansinį reikalavimą, kurį grindė Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. teismo įsakymu. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 16 d. nutartimi atmetė UAB „Zootaip“ prašymą, pažymėjęs, kad reikalavimas buvo pagrįstas vien tik teismo įsakymu, kuris buvo panaikintas, nemokumo administratorei pateikus 2024 m. kovo 26 d. pažymą apie visišką atsiskaitymą, tačiau kitų įrodymų pateikta nebuvo.
Šalies argumentai
4.2. UAB „Zootaip“, neradusi duomenų apie pažymos kilmę ir duomenų, galinčių patvirtinti pažymoje nurodytą faktą apie visišką atsiskaitymą, su pareiškimu kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ikiteisminio tyrimo institucija, surinkusi papildomus duomenis ir patikrinusi pareiškime nurodytas aplinkybes, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodydama ginčą spręsti civilinio proceso tvarka. Tačiau nutarime nurodyta, kad buvęs bendrovės vadovas patvirtino skolų buvimo faktą, pareigūnams pateikdamas raštiškus paaiškinimus ir atitinkamus finansinius bei kitus dokumentus. UAB „Zootaip“, gavusi nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, surinko papildomus duomenis ir nemokumo administratorei pateikė patikslintą finansinį reikalavimą. UAB „Zootaip“ anksčiau pateikti įrodymų negalėjo dėl objektyvių priežasčių – kol teisėsaugos institucijos nebuvo patikrinusios ir įvertinusios pareiškime nurodytų aplinkybių, susijusių su netikros pažymos atsiradimu.
4.3. Patikslintą finansinį reikalavimą patvirtina nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai: UAB „Zootaip“ vadovo paneigimas, kad jis ar kitas darbuotojas parengė ir pasirašė pažymą apie atsiskaitymą pagal sutartį; buvusio bendrovės vadovo patvirtinimas apie skolą UAB „Zootaip“; finansinių ir kitokių dokumentų bei duomenų, patvirtinančių pažymos autentiškumą ir joje nurodytą faktą apie visišką bendrovės atsiskaitymą pagal 2023 m. gegužės 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį, nebuvimas; bendrovės atsakymas į 2023 m. spalio 16 d. pretenziją; 2025 m. vasario 12 d. skolų su bendrove suderinimo aktas; nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą; 2023 m. gegužės 10 d. pirkimo–pardavimo sutartis; banko išrašai, patvirtinantys iš bendrovės gautus avansinius mokėjimus ir iš antstolio už priverstinai parduotą nekilnojamąjį turtą gautas lėšas.
4.4. UAB „Zootaip“ ir bendrovei sudarius 2023 m. gegužės 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį, nekilnojamasis turtas faktiškai buvo bendrovei perduotas valdyti ir juo iš dalies disponuoti. Bendrovės prašymu ir sutikimu UAB „Zootaip“ įkeitė nekilnojamąjį turtą, užtikrindama bendrovės 460 000 Eur dydžio prievolę ir kitus įsipareigojimus, kylančius iš bendrovės ir T. R. sudarytos 2023 m. kovo 22 d. paskolos sutarties. Bendrovei neįvykdžius įsipareigojimų pagal paskolos sutartį, nekilnojamasis turtas buvo parduotas varžytinėse už 1 001 100 Eur, iš kurių T. R. buvo išieškota 536 648,94 Eur. UAB „Zootaip“ nekilnojamąjį turtą prarado, nes turtas buvo parduotas priverstine tvarka, išieškant bendrovės skolą trečiajam asmeniui. Dėl bendrovės kaltės UAB „Zootaip“ neįgijo nekilnojamojo turto, kurio vertė 1 679 000 Eur ir kurio 2023 m. gegužės 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nustatyta pardavimo kaina buvo 1 655 017,31 Eur. Dėl to UAB „Zootaip“ patyrė žalą – prarado galimybę nekilnojamąjį turtą parduoti kitam pirkėjui ir iš suderėtos su bendrove sumos liko negavusi 862 783,35 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 6 d. nutartimi tenkino pareiškėjos UAB „Zootaip“ prašymą ir patvirtino UAB „Zootaip“ antrąja eile tenkinimą 862 783,35 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Urbanika“ bankroto byloje.
6. Teismas nustatė, kad 2023 m. kovo 30 d. svetimo daikto hipotekos sutartimi, užtikrindama bendrovės 460 000 Eur su palūkanomis prievolę kreditoriui T. R., pareiškėja įkeitė jai priklausančius nekilnojamojo turto objektus Vilniuje, Justiniškių g. 21, kurių bendra vertė buvo 1 679 000 Eur. 2023 m. gegužės 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pareiškėja UAB „Zootaip“ įsipareigojo parduoti bendrovei už jos prievolę įkeistą turtą ir gamybiniame pastate esančius kilnojamuosius daiktus už 1 655 017,31 Eur, suteikdama bendrovei teisę naudotis turtu ir pradėti jo paprastąjį remontą. Bylos duomenimis bendrovė buvo sumokėjusi pareiškėjai 197 782,90 Eur avansą dar iki sutarties pasirašymo pagal 2023 m. kovo 3 d. preliminariąją sutartį, vėliau papildomai sumokėjo 30 000 Eur. Dar 100 000 Eur dalinį bendrovės atsiskaitymą pagal sutartį su pareiškėja patvirtina 2024 m. vasario 12 d. Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo susitarimas. Pareiškėjos pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad bendrovė pareiškėjai atlikdavo periodinius pavedimus už komunalines paslaugas. Kadangi bendrovė neįvykdė savo prievolės T. R., pareiškėjos įkeistas turtas buvo parduotas varžytinėse už 1 001 100 Eur, iš šios sumos padengta bendrovės skola įkaito turėtojui T. R., o 464 451,06 Eur grąžinta įkaito davėjai UAB „Zootaip“. Pareiškėja teismo prašė patvirtinti 862 783,35 Eur dydžio finansinį reikalavimą, nurodydama, kad pagal 2023 m. gegužės 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį bendrovė turėjo pareiškėjai sumokėti 1 655 017,31 Eur, o pareiškėja iš viso yra gavusi tik 792 233,96 Eur.
7. Teismas iš dalies sutiko su nemokumo administratore, kad byloje nėra vienareikšmiškų įrodymų, kurie leistų spręsti, jog 2024 m. kovo 26 d. UAB „Zootaip“ direktoriaus pasirašyta pažyma yra suklastota. Tačiau teismas, įvertinęs bylos įrodymų visumą ir byloje pateikto 2025 m. vasario 12 d. skolų suderinimo akto (su bendrovės buvusio vadovo prierašu „gavau“), kuriame užfiksuota 897 778,41 Eur bendrovės skola UAB „Zootaip“, turinį, konstatavo, kad bendrovė pagal 2023 m. gegužės 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį nėra visiškai atsiskaičiusi.
8. Teismas pažymėjo, kad nemokumo administratorės argumentai, jog pareiškėjos reikalavimas negalimas, nes turtas šiuo metu priklauso trečiajam asmeniui ir nuosavybės teisės perleidimas neįmanomas, būtų reikšmingi tuo atveju, jei tarp šalių nebūtų susiklostę svetimo daikto hipotekos teisiniai santykiai. Teismo vertinimu, turtas perėjo trečiajam asmeniui ne dėl pareiškėjos, o dėl bendrovės kaltės – pastarajai neįvykdžius savo prievolės kreditoriui T. R., įkeistas turtas buvo parduotas iš varžytinių. Be to, 2023 m. gegužės 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi bendrovė patvirtino, kad yra informuota apie tai, jog turtas įkeistas.
9. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja, įkeitusi savo nekilnojamąjį turtą bendrovės prievolėms užtikrinti ir jį praradusi turtą, pardavus turtą varžytinėse dėl bendrovės neįvykdytų įsipareigojimų trečiajam asmeniui, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į bendrovę. Teismas sutiko su pareiškėjos argumentais, kad dėl bendrovės kaltės UAB „Zootaip“ prarado turtą, o kartu ir galimybę parduoti jį pagal 2023 m. gegužės 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir gauti už šį turtą likusią nesumokėtą 862 783,35 Eur sumą iš bendrovės, dėl to laikytina, kad kreditorė patyrė tokio dydžio žalą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Likviduojama dėl bankroto UAB (toliau – ir LUAB) „Urbanika“ (toliau – ir apeliantė), atstovaujama nemokumo administratorės D. J., atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 6 d. nutartyje netyrė ir nevertino bendrovės nurodytų aplinkybių, susijusių su reikalavimo tapatumu išnagrinėtajam civilinėje byloje Nr. eB2-2439-430/2025, kurioje įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartimi atmestas UAB „Zootaip“ prašymas patvirtinti 864 645,35 Eur (862 783,35 Eur + 1 862,00 Eur) dydžio finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje, reikštą tuo pačiu pagrindu. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2439-430/2025 nustatė UAB „Zootaip“ terminą atsiliepti, tačiau atsiliepimas nebuvo pateiktas, taip pat nebuvo pateikti jokie jos finansinį reikalavimą pagrindžiantys įrodymai.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjos finansinis reikalavimas grindžiamas tuo, jog 2024 m. kovo 26 d. pažyma apie visišką atsiskaitymą pagal sutartį yra suklastota, pareiškėjos direktorius teigia jos nepasirašęs, tačiau, apeliantės vertinimu, aptariama pažyma yra vienašalis sandoris, patvirtinantis tam tikrus juridinius faktus ir sukeliantis teisinius padarinius.
10.3. Pagal pirkimo–pardavimo sutartį nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą sutarties pasirašymo metu bendrovė neįgijo, šalys sutarė, kad nuosavybės teisė pirkėjai pereis nuo turto perdavimo, o turtas bus perduotas po visiško atsiskaitymo, tačiau šis juridinis faktas neįvyko. Nekilnojamasis turtas, dėl kurio perleidimo šalys susitarė pasirašydamos 2023 m. gegužės 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį, šiuo metu teisėtai priklauso trečiajam asmeniui, dėl to ginčo nėra. Situacija, kai UAB „Zootaip“ negali įvykdyti prievolės perduoti daiktą bendrovei, turėtų būti prilyginama situacijai, kai pardavėjas nepagrįstai atsisako perduoti daiktus pirkėjui. Net jeigu būtų nustatyta, kad bendrovė su UAB „Zootaip“ nėra visiškai atsiskaičiusi, bendrovė turėtų teisę atsisakyti vykdyti savo prievoles pagal 2023 m. gegužės 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį.
Atsiliepimas
11. UAB „Zootaip“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
11.1. Šioje byloje pareikšti ir civilinėje byloje Nr. eB2-2439-430/2025 nagrinėti pareiškėjos finansiniai reikalavimai nėra tapatūs, nes skiriasi pateiktų prašymų pagrindas. Pareiškėja prašo atsižvelgti į tai, kad pirmosios instancijos teismui ji buvo nurodžiusi argumentus, kurie pagrindžia, jog šioje byloje reiškiami reikalavimai nėra tapatūs išnagrinėtiems, dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjos prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ar dėl to bylą nutraukti.
11.2. Apeliantės nurodytų aplinkybių, susijusių su išnagrinėta civiline byla Nr. eB2-2439-430/2025, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo vertinti, kadangi teismas pats patikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą, vertindamas dokumentus, gautus iš nemokumo administratoriaus ir kreditoriaus, būtent teismas sprendžia tvirtinti ar netvirtinti kreditoriaus finansinius reikalavimus bei neprivalo pasisakyti dėl nemokumo administratoriaus nuomonės.
11.3. Apeliantė neatsižvelgia į tai, kad turtas, dėl kurio perleidimo šalys susitarė pasirašydamos 2023 m. gegužės 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį, šiuo metu kitam asmeniui priklauso ne dėl pareiškėjos, o dėl pačios apeliantės kaltės, nes būtent apeliantei neįvykdžius jos turimos prievolės T. R. pareiškėjai priklausęs turtas buvo parduotas varžytinėse.
11.4. Apeliantė skunde nepateikė argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad UAB „Zootaip“ įgijo teisę reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo. Taip pat nepateikė argumentų ir įrodymų, galinčių paneigti faktą, kad būtent dėl apeliantės kaltės pareiškėja prarado turtą, o kartu ir galimybę perleisti nuosavybę į jį pagal 2023 m. gegužės 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį bei gauti už šį turtą likusią nesumokėtą 862 783,35 Eur sumą iš apeliantės.
11.5. Byloje nėra pagrindo pripažinti, kad teismas pažeidė įrodinėjimo ar įrodymų vertinimo taisykles. Teismas įvertino tiek bendrovės, tiek UAB „Zootaip“ pateiktus įrodymus, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių. Nutartis priimta ją tinkamai motyvavus, joje padarytos išvados atitinka faktinius bylos duomenis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas UAB „Zootaip“ 862 783,35 Eur finansinis reikalavimas LUAB „Urbanika“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Apeliantė, nesutikdama su Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 6 d. nutartimi, kuria patvirtintas UAB „Zootaip“ 862 783,35 Eur finansinis reikalavimas bendrovės bankroto byloje, atskirajame skunde pažymi, kad skundžiama nutartimi patvirtintas reikalavimas yra tapatus šios kreditorės anksčiau pareikštam finansiniam reikalavimui, kuris jau buvo išnagrinėtas ir atmestas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2439-430/2025. Šią aplinkybę apeliantė teigia nurodžiusi ir pirmosios instancijos teismui, dėstydama kreditorės reiškiamo patikslinto finansinio reikalavimo ginčijimo argumentus, tačiau pirmosios instancijos teismas reikalavimų tapatumo klausimo nesprendė – šių nemokumo administratorės nurodytų aplinkybių netyrė ir nevertino, skundžiamoje nutartyje dėl to nepasisakė. Apeliantei keliant šį klausimą ir tvirtinant, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo kreditorės prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atsisakyti priimti, o priėmęs – šią bylą nutraukti, teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl nurodytų atskirojo skundo argumentų.
15. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kituose įstatymuose. Bankroto bylų nagrinėjimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymu (toliau – JANĮ), kuriame įtvirtinta, jog nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (JANĮ 15 straipsnio 2 dalis).
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus pareikštas reikalavimas skolininko bankroto byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011). Vadinasi tokio kreditoriaus reikalavimo nagrinėjimo procesui teisme taikomos atitinkamos civilinio proceso taisyklės.
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 14 punktas).
18. Viena iš prielaidas kreiptis į teismą paneigiančių aplinkybių įtvirtinta CPK 137 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šiai aplinkybei paaiškėjus jau po bylos iškėlimo, yra pagrindas bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Toks reguliavimas susijęs su res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) – vieno pagrindinių principų, kuriais grindžiama teisinė tvarka, įgyvendinimu civiliniame procese.
19. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Tačiau esminis kreditorių reikalavimų vertinimas atliekamas pirmosios instancijos teisme, kuriam nemokumo administratorius ir teikia savo argumentuotą poziciją dėl pareikštų kreditorių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, gavęs aptartus duomenis, pirmiausia turi išspręsti reikalavimo priimtinumo klausimą – nustatyti, ar yra visos prielaidos procesui pagal kreditoriaus reikalavimą teisme pradėti, o kilus poreikiui, įvertinti ir ginčo (ne)tapatumą.
20. Bankroto byloje visus klausimus teismas išsprendžia priimdamas nutartis, kurios įsiteisėjusios įgyja res judicata galią. Pagal bendrąją taisyklę, įsiteisėjus išnagrinėtoje byloje priimtam teismo sprendimui, šalių teisės ir pareigos tampa nustatytos, pasiekiamas tam tikras procesinis rezultatas, dėl kurio ir vyko procesas. Kartu subjektinė teisė kreiptis į teismą laikoma įgyvendinta ir ji išnyksta. Tam, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų, CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog, sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo teisme pareikšti tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Minėta, kad, atsižvelgiant į bankroto bylos specifiškumą, visus klausimus iki sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo teismas sprendžia nutartimis. Tokios teismo nutartys, kuriomis nustatomos šalių teisės ir pareigos, savo turiniu prilygsta teismo sprendimo galiai, todėl joms taikomos CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2010).
21. Šiuo atveju nustatyta, kad 2025 m. birželio 6 d. LUAB „Urbanika“ nemokumo administratorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bendrovės kreditorių sąrašo patvirtinimo, jame, be kita ko, nurodė, kad UAB „Zootaip“ pateikė prašymą įtraukti ją į bendrovės kreditorių sąrašą su 864 645,35 Eur finansiniu reikalavimu, ir prašė šio reikalavimo netvirtinti. LUAB „Urbanika“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2025 m. birželio 9 d. nutartimi išskyrė šio reikalavimo tvirtinimo klausimą į atskirą bylą (Nr. eB2-2439-430/2025), kurioje priimta 2025 m. liepos 16 d. nutartimi šią bylą išnagrinėjo ir UAB „Zootaip“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bendrovės nemokumo byloje atmetė.
22. 2025 m. liepos 23 d. UAB „Zootaip“ kreipusis į LUAB „Urbanika“ nemokumo administratorę su patikslintu 862 783,35 Eur dydžio reikalavimu, nemokumo administratorė 2025 m. rugpjūčio 27 d. prašyme teismui dėl bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų patikslinimo nurodė su juo nesutinkanti, pirmiausia pažymėdama, kad šį reikalavimą turėtų būti atsisakyta priimti nagrinėti teisme, kadangi, nemokumo administratorės vertinimu, jis yra tapatus tam, kuris jau buvo išnagrinėtas ir atmestas Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2439-430/2025. Teismui šio reikalavimo (ne)tvirtinimo klausimą išskyrus nagrinėti į atskirą civilinę bylą (nagrinėjama byla), UAB „Zootaip“ pateiktame atsiliepime, be kitų taip pat išdėstė ir argumentus, susijusius su bylų pagrindo netapatumu.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad pakartotinis kreditorių reikalavimų, jau išspręstų įsiteisėjusia teismo nutartimi, pagrįstumo tikrinimas negali būti atliekamas, nes tai pažeistų įsiteisėjusio teismo sprendimo visuotinio privalomumo principą ir paneigtų ankstesnio įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galią. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kreditorių reikalavimai gali būti tikslinami tik pareiškėjui pateikus įrodymų, pagrindžiančių naujai paaiškėjusias (atsiradusias) aplinkybes, dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi ir kurios lemia patvirtintų kreditorių reikalavimų dydžio pasikeitimą (reikalavimo ar jo dalies pasibaigimą). Pareiškėjui tokių aplinkybių nenurodžius, pareiškimas dėl kreditorių reikalavimų tikslinimo vertintinas kaip tapatus reikalavimas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir CPK 293 straipsnio 3 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019).
24. Teisėjų kolegija pritaria apeliantei, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje priimta skundžiama nutartimi išsprendęs UAB „Zootaip“ patikslintą reikalavimą iš esmės, dėl galimo bylų tapatumo nepasisakė, nors bendrovės nemokumo administratorė ginčijo UAB „Zootaip“ pirmiausia būtent šiuo pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nevertino, koks UAB „Zootaip“ 862 783,35 Eur finansinio reikalavimo santykis su įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2439-430/2025 atmestu UAB „Zootaip“ prašymu patvirtinti 864 645,35 Eur (862 783,35 Eur + 1 862,00 Eur) dydžio finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje. Taigi susiklostė procesinė situacija, kuomet teismas iš esmės vertino UAB „Zootaip“ šioje byloje pateiktų įrodymų visumą, neišsprendęs pirminio klausimo, kurį bendrovės nemokumo administratorė kėlė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir kelia atskirajame skunde, t. y., ar UAB „Zootaip“ pareikštas reikalavimas nėra tapatus civilinėje byloje Nr. eB2-2439-430/2025 jau išnagrinėtam UAB „Zootaip“ reikalavimui. Teismas nepasisakė ir dėl bendrovės nemokumo administratorės prašymo taikyti procesines pasekmes – atsisakyti priimti UAB „Zootaip“ patikslintą reikalavimą nagrinėti, o pradėjus pagal jį bylą – procesą nutraukti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui bylų tapatumo klausimo neišsprendus, išlieka galima rizika, kad tvirtinant UAB „Zootaip“ pareikštą reikalavimą buvo pažeistas teismo nutarties privalomumo principas ir paneigta ankstesnės įsiteisėjusios teismo nutarties res judicata galia (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis).
25. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino bendrovės nemokumo administratorės nurodytų argumentų dėl bylų tapatumo, kurių pagrindu ginčytas UAB „Zootaip“ finansinis reikalavimas, o apeliacinėje instancijoje iš esmės tiriant ir vertinant šios bylos šalių su galimu ginčo tapatumu susijusius argumentus pirmą kartą, susiklostytų situacija, kad apeliacinės instancijos teismas pakeistų pirmosios instancijos teismą. Tai ne tik neatitiktų apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės teisėtumą ir pagrįstumą), bet ir apribotų šalių teisę į apeliaciją. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesprendė, kokią įtaką UAB „Zootaip“ pareikštam reikalavimui turėjo civilinėje byloje Nr. eB2-2439-430/2025 priimta Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartis, o to nepadarius, nebuvo galima nagrinėti UAB „Zootaip“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo iš esmės. Dėl šio civilinio proceso teisės pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, o apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo ištaisyti neturi galimybės. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nurodyti motyvai sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl UAB „Zootaip“ finansinio reikalavimo patvirtinimo panaikinti ir šį klausimas perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
26. Nagrinėdamas bylą iš naujo ir nustatęs, kad UAB „Zootaip“ pareikštas reikalavimas bendrovės bankroto byloje yra tapatus jau išnagrinėtam civilinėje byloje Nr. eB2-2439-430/2025, teismas turėtų taikyti įsiteisėjusio teismo sprendimo sukeliamas pasekmes, nustatytas CPK 18 straipsnyje, 279 straipsnio 4 dalyje, šiuo atveju – spręsti dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Tačiau teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą, pirmiausia turi nustatyti, ar UAB „Zootaip“ patikslintu prašymu reiškiamas reikalavimas atitinka ankstesnįjį, įvertinti pateiktus naujus dokumentus, kurių pagrindu prašoma patvirtinti kreditorės reikalavimą, ir nuspręsti, ar jie pagrindžia kitą, nei jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-2439-430/2025, materialinį reikalavimo atsiradimo pagrindą.
27. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, kaip neturintys reikšmės teisiniam bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka rezultatui, šioje nutartyje neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.
28. Apeliantė atleista nuo žyminio mokesčio už atskirąjį skundą mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 6 d. nutartį ir uždarosios akcinės bendrovės „Zootaip“ finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Urbanika“ bankroto byloje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.