- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-14
- Bylos Nr.
- e2-768-467/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01340-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Urbanika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 3 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo (kreditoriaus) R. V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) R. V. pareiškimą dėl ginčijamo finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Urbanika“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1338-430/2025 iškėlė atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Urbanika“ (toliau – ir bendrovė, ir atsakovė) bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „INOVESTUS“. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-331-577/2025 Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 29 d. nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartimi bankroto byloje nemokumo administratorė UAB „INOVESTUS“ atstatydinta ir bankrutuojančios UAB „Urbanika“ nemokumo administratore paskirta D. J. (toliau – ir nemokumo administratorė). Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartimi patvirtintas atsakovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.
Šalies argumentai
2. Nemokumo administratorė kreipėsi į teismą, prašydama netvirtinti pareiškėjo R. V. finansinio reikalavimo bendrovės bankroto byloje. Atsižvelgdamas į tai, teismas R. V. finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą išskyrė į atskirą bylą.
3. Pareiškėjas R. V. (toliau –ir pareiškėjas) pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones 315 000 Eur sumai areštuojant ir (arba) uždraudžiant nemokumo administratorei šiuo turtu bei iš jo kylančiomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis disponuoti ir uždrausti šaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą, kol nėra išspręstas pareiškėjo (kreditoriaus) R. V. hipoteka užtikrinto finansinio reikalavimo (ne)tenkinimo klausimas.
4. Pareiškėjas nurodė, kad yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol nebus išspręstas pareiškėjo kaip kreditoriaus hipoteka užtikrinto reikalavimo (ne)patvirtinimo klausimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 3 d. nutartimi pareiškėjo (kreditoriaus) R. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies – uždraudė bendrovės nemokumo administratorei disponuoti 315 000 Eur turtu bei iš jo kylančiomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, uždraudė bendrovės nemokumo administratorei šaukti pirmąjį bendrovės kreditorių susirinkimą, kol nėra išspręstas pareiškėjo (kreditoriaus) R. V. hipoteka užtikrinto finansinio reikalavimo (ne)tenkinimo klausimas.
6. Teismo vertinimu, pareiškėjas pakankamai aiškiai suformulavo skundo pagrindą ir dalyką, pateikė jo poziciją pagrindžiančius argumentus, kurie yra pakankami teismui konstatuoti preliminarų skundo pagrįstumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu.
7. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja ir grėsmė, kad galbūt pareiškėjui palankus teismo sprendimas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, laikinai neapribojus 315 000 Eur sumos, uždraudžiant nemokumo administratorei šiuo turtu bei iš jo kylančiomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis disponuoti, ir uždrausti šaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą, kol nėra išspręstas kreditoriaus R. V. hipoteka užtikrinto finansinio reikalavimo (ne)tenkinimo klausimas, realiai egzistuoja tikimybė, jog tai galėtų sukelti neigiamus materialiuosius padarinius pareiškėjui.
8. Teismas pažymėjo, kad bendrovės nemokumo atveju atsiranda viešasis interesas, visų kreditorių interesai yra aktualūs bankroto procese, jų reikalavimai ir šių reikalavimų patenkinimas yra reglamentuojami specialaus įstatymo (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ)) normų, kurio nuostatos paprastai turi pirmumą prieš kituose įstatymuose nustatytas taisykles. Įvertinus pareiškėjo ginčijamo finansinio reikalavimo esmę, netaikius pareiškėjo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, galbūt pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali apskritai netekti prasmės.
9. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra siauros apimties, adekvačios ir proporcingos susidariusioje situacijoje, leisiančios užtikrinti pareiškėjo teisių efektyvią ir veiksmingą gynybą, išlaikys proceso šalių interesų pusiausvyrą, užkirs kelią tolesniems teisminiams ginčams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė bankrutuojanti UAB „Urbanika“, atstovaujama nemokumo administratorės, atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo (kreditoriaus) R. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas neteisingai įvertino grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimą, neatsižvelgė į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką.
10.2. Teismas, remdamasis vien pareiškėjo, kaip kreditoriaus, interesų apsauga bei ignoruodamas kitų bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones faktiškai sustabdė neapibrėžtam laikui bendrovės bankroto procedūras, o tai nėra suderinama su JANĮ nustatytais nemokumo proceso efektyvumo ir kreditorių lygiateisiškumo principais, taip pat imperatyviomis JANĮ nuostatomis, nustatančiomis griežtus terminus nemokumo procedūroms vykdyti.
10.3. Spręsdamas dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino nagrinėjamos bylos proceso (jo rezultato) santykio su juridinio asmens nemokumo procesu, taip pat neįvertino, kad bendrovės bankroto procedūras prižiūri bylos baigtimi nesuinteresuotas nemokumo administratorius, kuris turi JANĮ nustatytas pareigas užtikrinti visų kreditorių teisėtų interesų apsaugą bei tinkamą bankroto procedūrų vykdymą.
10.4. Pateiktame prašyme pareiškėjas rėmėsi nemokumo administratorės nesąžiningumo aplinkybe, siedamas ją vien tik su tuo, kad nemokumo administratorė neva nepateikia pareiškėjo (kreditoriaus) pageidaujamų dokumentų. Pirmosios instancijos teismas nevertino šių argumentų ir apskritai nepasisakė dėl bendrovės ar nemokumo administratorės galimo (ne)sąžiningumo. Teismas nenustatė būtinojo elemento, kuris turi būti vertinamas, sprendžiant dėl grėsmės, kaip vienos iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, egzistavimo.
10.5. Uždrausdamas nemokumo administratorei šaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą, kol nėra išspręstas pareiškėjo (kreditoriaus) R. V. hipoteka užtikrinto finansinio reikalavimo (ne)tenkinimo klausimas, pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, faktiškai atidėjo pirmojo susirinkimo sušaukimą neapibrėžtam terminui (neapibrėžtam laikui sustabdė bankroto procedūras), o tai akivaizdžiai prieštarauja imperatyvioms JANĮ 60 straipsnio nuostatoms bei pažeidžia kitų kreditorių interesus.
Atsiliepimas
11. Pareiškėjas (kreditorius) R. V. atsiliepime prašo bendrovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
11.1. Laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos prevenciniams tikslams pasiekti, t. y. užkardyti nesąžiningo asmens elgesį. Laikinosios apsaugos priemonės, kurios nėra neatskiriamai susijusios su prevenciniais tikslais, vertinant bendrovės pateiktą teisinį vertinimą, faktiškai negalėtų būti taikomos. Esant konservacinės paskirties laikinosioms apsaugos priemonėms, nėra privaloma, kad bendrovė arba nemokumo administratorė būtų nesąžiningi. Teismas nutartimi teisėtai ir pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nevertindamas bendrovės ir (arba) nemokumo administratorės nesąžiningumo. Konservacinės paskirties laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pakanka tik rizikos, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
11.2. Vykdomosiose bylose pardavus nekilnojamąjį turtą, kuris buvo hipoteka užtikrintas pareiškėjo naudai, tačiau vengiant šio pareiškėjo finansinį reikalavimą įtraukti į bendrovės bankroto bylą, kyla pareiga užtikrinti status quo (faktinę padėtį), kol bus teisme išspręstas pareiškėjo finansinio reikalavimo (ne)tenkinimo klausimas.
11.3. Kreditorių sąskaitoje esančios lėšos – 315 300 Eur buvo pervestos išimtinai dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo egzistavimo. Civilinėje byloje egzistuoja reali rizika, kad 315 300 Eur piniginės lėšos gali būti paskirstytos kreditoriams, taip nepatenkinant įkaito turėtojo reikalavimo. Teismui patvirtinus bendrovės kreditoriaus (įkaito turėtojo) finansinį reikalavimą, šis turėtų būti tenkinamas pirmiausiai. Tai garantuotų realią galimybę pareiškėjui (kreditoriui) atgauti pinigines lėšas, kurios buvo gautos vykdomojoje byloje pardavus turtą, kuris buvo įkeistas kreditoriui.
11.4. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės savo prigimtimi yra ribotos laike ir galioja tik iki nutarties (ne)patvirtinti kreditoriaus finansinį reikalavimą įsiteisėjimo dienos, t. y. iki dienos kada kreditorius (ne)įgis teisę balsuoti bendrovės kreditorių susirinkime. Šios apimties laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia viešojo intereso bei kitų kreditorių teisių.
11.5. Pirmosios instancijos teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nesustabdė bankroto procedūrų neapibrėžtam laikui, kadangi laikinosios apsaugos priemonės galios tik iki pareiškėjo finansinio reikalavimo (ne)įtraukimo į bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Lietuvos apeliaciniam teismui 2025 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjas (kreditorius) R. V. pateikė pranešimą apie pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones pasibaigimą, kuriame nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 16 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus R. V. 495 245,77 Eur finansinį reikalavimą ir įtraukė jį į bankrutuojančios bendrovės hipoteka užtikrintų kreditorių reikalavimų sąrašą. Įsiteisėjus 2025 m. liepos 16 d. nutarčiai, laikinosios apsaugos priemonės turėjo netekti galios. Laikinosioms apsaugos priemonėms netekus galios, jų (ne)panaikinimo klausimas tapo nebeaktualus. Dėl šių priežasčių galėtų būti sprendžiamas apeliacinio proceso nutraukimo klausimas
15. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 338 straipsnis).
16. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 16 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. eB2-2437-430/2025 pagal pareiškėjo R. V. pareiškimą dėl ginčijamo finansinio reikalavimo patvirtinimo bendrovės bankroto byloje ir priėmė procesinį sprendimą, kuriuo patvirtino kreditoriaus R. V. 495 245,77 Eur finansinį reikalavimą ir įtraukė jį į bankrutuojančios UAB „Urbanika“ hipoteka užtikrintų finansinių reikalavimų sąrašą. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. liepos 25 d.
17. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamos nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir (ar) teisėtumo vertinimas apeliacine tvarka nebeteko teisinės prasmės, t. y. laikinosios apsaugos priemonės nebeteko galios, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir (ar) teisėtumo įvertinimas, esant nurodytai situacijai, nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims teisinių pasekmių.
18. Dėl išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 3 d. nutarties, kaip apeliacinio apskundimo objekto, pagrįstumo ir (ar) teisėtumo vertinimo tikslingumas išnyko, todėl dėl jos pradėtas apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
19. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas nutrauktas išnykus apeliacijos objektui. Dėl šios priežasties, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, šalys turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, atsiradusių apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
20. Pareiškėjas (kreditorius) R. V. ir atsakovė bankrutuojanti UAB „Urbanika“ bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atskirąjį skundą ir atsiliepimą į jį, patvirtinančių įrodymų apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Urbanika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 3 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo (kreditoriaus) R. V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) R. V. pareiškimą dėl ginčijamo finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Urbanika“ bankroto byloje, nutraukti.