Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-555-413/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-12
Bylos Nr.: e2A-555-413/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-00290-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Diana Labokaitė
Atsakovas: J. V.
Ieškovas: E. G.

Kategorijos

2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-555-413/2023Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00290-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.9.2; 2.6.10.1; 3.3.1.18.3 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Dianos Labokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje Nr. e2-2208-805/2022, pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovei J. V. dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. G. teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės J. V. 7 882,13 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji yra mirusio A. G. dukra, kuriam 2020 m. birželio 15 d. buvo diagnozuotas galvos smegenų piktybinis navikas. 2020 m. birželio 26 d. naktį greitosios medicinos pagalbos automobiliu A. G. buvo išvežtas į ligoninę, o (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė. A. G. kurį laiką gyveno su atsakove J. V., prieš mirtį testamento nebuvo sudaręs, todėl turtą po jo mirties pagal įstatymą paveldėjo vienintelė dukra – ieškovė. 2020 m. lapkričio 26 d. ieškovei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame nurodyta, jog paveldimą turtą sudaro piniginės lėšos, esančios „Swedbank“, AB, banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Susipažinus su banko išrašu už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1d. iki 2020 m. liepos 5 d., paaiškėjo, kad A. G. esant ligoninėje atsakovė nuo 2020 m. birželio 26 d. iki 2020 m. liepos 3 d. iš minėtos sąskaitos išgrynino beveik visas pinigines lėšas – 7 882,13 Eur. Šioje banko sąskaitoje buvo likę tik 239,14 Eur. Ieškovės nuomone, atsakovė, neteisėtai pasinaudodama A. G. išduota banko mokėjimo kortele, save identifikuodavo kaip teisėtą banko sąskaitos savininką, nors jis tuo metu kritinės sveikatos būklės buvo gydomas ligoninėje.

Atsiliepimas

3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nuo 2012 m. ji su A. G. gyveno kartu atsakovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį, ketino įteisinti tarpusavio santykius ir sudaryti santuoką. Jie rūpinosi vienas kitu, bendrai naudojosi vienas kito gaunamomis lėšomis, žinojo vienas kito kreditinių kortelių slaptažodžius bei kodus. Todėl ieškovės tėvo banko sąskaita ji naudojosi turėdama A. G. leidimą. Dalį pinigų ji išleido A. G. slaugai ir kelionės į Vilnių išlaidoms padengti, taip pat norėjo turėti grynų pinigų sumokėti už ligonių kasų nekompensuojamą gydymą. Pinigų suma, kuri nebuvo išleista A. G. slaugymui, buvo panaudota jo laidotuvėms, kapavietės sutvarkymui bei priežiūrai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei E. G. iš atsakovės J. V. 7 882,13 Eur nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. balandžio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 559,66 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 117,00 Eur žyminį mokestį; priteisė valstybei iš atsakovės 185,00 Eur išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą bei 6,73 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas nurodė, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Nors atsakovė savo procesiniuose dokumentuose, o jos atstovė – ir teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, kad atsakovė naudojosi A. G. banko kortele su jo žinia ir sutikimu, tačiau šias aplinkybės patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, šių aplinkybių nepatvirtino ir atsakovės iniciatyva į teismo posėdį pakviesti liudytojai, kadangi jiems tokios aplinkybės nėra žinomos.

6. Iš pateiktų į bylą įrodymų teismas sprendė, kad atsakovė ir ieškovės tėvas per kartu nugyventą laiką neturėjo bendros banko sąskaitos, atsakovė, grįžusi iš Norvegijos į Lietuvą faktiškai niekur nedirbo ir jokių oficialių pajamų iš darbinės veiklos negavo, gyveno iš užsienyje sukauptų santaupų. Atsakovė turėjo atskirą savo vardu atidarytą banko sąskaitą Swedbank, AB. Iš banko išrašo teismas nustatė, kad per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 21 d. jai buvo mokama VSDFV išmoka, atliekami mokėjimai atsiskaitant už prekes, kurą, komunalines paslaugas ir kt., buvo vykdomas grynųjų pinigų išėmimas. Tuo tarpu A. G. dirbo vairuotoju (duomenys neskelbtini) Alytuje, gaudavo pastovias pajams iš darbinės veiklos, jomis disponavo savarankiškai, pildavo kurą pakeliui į darbą, už kurį atsiskaitydavo Balbieriškio degalinėje turima banko kortele.

7. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės, kad A. G., gyvendamas pas atsakovę duodavo jai iš algos kas mėnesį po 500 eurų elementariesiems poreikiams tenkinti (maistui, buto komunalinėms paslaugoms apmokėti), ar kad padėdavo atsakovei tvarkytis jai nuosavybės teise priklausančiame bute, niekaip nepagrindžia bendrosios jungtinės veiklos rezultato CK 6.969 straipsnio prasme. Teismas pažymėjo, kad iš pateiktų į bylą įrodymų nenustatyta, kad atsakovė ir A. G. kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu, kas būtų pagrindas pripažinti tarp šalių buvus susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos.

8. Be to, kaip nurodė teismas, įrodinėdama bendrą jungtinę veiklą, atsakovė savarankiško reikalavimo (priešieškinio) byloje nepareiškė, laidojimo ar kitų turėtų išlaidų, susijusių su A. G. gydymu, slauga ar sveikatinimo procedūromis ji taip pat neįrodinėjo, jokių kompensacijų, kaip išvestinių reikalavimų, priteisti iš ieškovės neprašė, pažymėdamas, kad teismas minėtos kategorijos bylose nėra iniciatyvus ir pareigos rinkti už atsakovę, atstovaujamą kvalifikuoto teisininko, įrodymus neturi. Remdamasis nurodytu, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovės patirta žala pasireiškė jai priklausiusio palikimo, t. y. piniginių lėšų, buvusių tėvo sąskaitoje, netekimu.

9. Teismas pažymėjo, kad į bylą nebuvo pateikta ir kitų rašytinių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad A. G. pagal savo sveikatos būklę bei tuometinę epidemiologinę situaciją ir sveikatos priežiūros įstaigose taikomus apribojimus būtų gebėjęs ir turėjęs galimybę išreikšti savo valią dėl jo asmeninėje sąskaitoje buvusių lėšų panaudojimo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovė J. V. (toliau – ir apeliantė) prašo prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus (kelionės ir laidojimo išlaidas patvirtinančius kvitus), bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir teismo sprendimu priteistą sumą sumažinti iki 1 120,06 (atsakovei priklausančia lėšų dalimi – 3 941,07 Eur, patirtų 2 568,99 Eur laidojimo išlaidų ir 252,02 Eur slaugymo išlaidų suma) ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Apeliantės ir A. G. gyvenimas kartu bei jų susitarimas dėl jungtinės veiklos pasireiškė lėšų bendrumu, buities darbų pasidalijimu, rūpesčiu vienas kitu ir kitais elementais, kurie yra būdingi susituokusiems asmenims, gyvenantiems santuokoje. Pradėjus gyventi su A. G. kartu, ji gaudavo neįgalumo išmokas ir turėjo pakankamai daug santaupų, kurias sukaupė dirbdama Norvegijoje, vėliau sulaukė pensinio amžiaus ir gaudavo senatvės pensiją. A. G. tuo metu dirbo maršrutinio autobuso vairuotoju, vėliau 2015 metais įsidarbino (duomenys neskelbtini). Pradėjęs dirbti (duomenys neskelbtini), jis 2015 metais atsidarė banko sąskaitą ir išsiėmė banko kortelę. 2015 m. sausio 1 d. buvo įnešta 4 797,92 Eur grynųjų pinigų, iš šios sumos 4 000 Eur pervesta į indėlio sąskaitą. Šios lėšos buvo jų bendros santaupos.

10.2. Vedamas bendras ūkis pasižymėjo lėšų bendrumu, nes jie bendrai pirkdavo ir mokėdavo ne tik už kasdienio naudojimo daiktus, bet turėjo ir kitų bendrų išlaidų, pavyzdžiui, susijusių su A. G. tėvų kapų sutvarkymu. A. G. susirgus, išlaidos, susijusios su jo gydymu, reabilitacija, vaistų įsigijimui, buvo dengiamos tiek iš A. G. uždirbtų lėšų, tiek iš atsakovės lėšų. Ieškovė pati pripažino, kad apeliantė ir jos tėvas nuo 2012 metų buvo sugyventiniai, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad tarp jų buvo susitarimas ir dėl jungtinės veiklos. Todėl atsakovei priklausė pusė nuo mirusiojo sąskaitos nuimtų lėšų, t. y. 3 941,07 Eur.

10.3. Nepagrįsta teismo išvada, kad pinigines lėšas iš A. G. banko sąskaitos apeliantė nusiėmė be teisinio pagrindo, nes byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovė žinojo A. G. banko kortelės slaptažodį leidžia daryti išvadą, kad jis leido atsakovei laisvai naudotis jo banko kortele ir disponuoti banko sąskaitoje esančiomis lėšomis. Kaip nuosekliai nurodė atsakovė, jai lėšas buvo nurodęs nuimti ir pats A. G., be to, dėl blogos A. G. sveikatos apeliantė nežinojo, ar lėšos bus reikalingos A. G. slaugymui ir gydymui, ar laidotuvėms.

10.4. Ieškovė viso proceso metu siekė sumenkinti atsakovę, nurodydama, kad apeliantė neleido lankyti tėvo ligoninėje, nesitarė dėl laidojimo ir laidotuvių organizavimo. Liudytojais apklausti artimiausi asmenys, t. y. A. G. sesuo (ieškovės teta) J. P. ir jo brolis A. G. (ieškovės dėdė), kategoriškai paneigė ieškovės nurodytas faktines aplinkybes ir paaiškino, kad A. G. santykiai su dukra buvo šalti, ieškovė išnaudojo tėvą, ir būtent atsakovė labai rūpinosi savo sugyventiniu, jo sveikata, savijauta, o jam mirus, iš esmės vienintelė rūpinosi laidotuvėmis ir dengė visas su laidojimu susijusias išlaidas. Atsakovė kiekvieną dieną važinėdavo iš Prienų į Vilnių pas sugyventinį, domėjosi jo būkle, bendraudavo su medikais, dėl to patyrė 252,05 Eur dydžio kelionės išlaidas.

10.5. A. G. kūnas buvo kremuotas, atsakovė mokėjo už gedulingus pietus, aukojo bažnyčiai, organizavo ketvirtines ir už jas mokėjo. Iš viso atsakovė patyrė 2 568,99 Eur laidojimo išlaidų. Patirtas išlaidas patvirtinantys dokumentai teikiami kartu su apeliaciniu skundu.

10.6. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pirmosios instancijos teisme atsakovę atstovaujanti advokatė nurodė jai neiti į posėdžių salę, nedalyvauti teismo posėdžiuose, atsakovė teismo posėdyje nebuvo apklausta, dėl to byla buvo išnagrinėta neišsamiai ir nevisapusiškai, nebuvo nustatytos visos faktinės bylos aplinkybės.

Atsiliepimas

11. Atsiliepime į ieškovė apeliacinį skundą ieškovė E. G. prašo Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

11.1. Įrodinėdama bendrą jungtinę veiklą, atsakovė nepareiškė byloje priešieškinio, todėl jos argumentai dėl vykdytos su A. G. jungtinės veiklos vertintini kaip siekis išvengti piniginių lėšų grąžinimo ieškovei.

11.2. Į bylą nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė ir A. G. būtų susitarę, kad mirusiojo banko sąskaitoje laikytos lėšos būtų bendroji dalinė nuosavybė. Priešingai, bylos rašytiniai įrodymai ir joje nustatytos faktinė aplinkybės patvirtina, kad A. G. banko sąskaitoje buvusios piniginės lėšos buvo jo asmeninės lėšos, kuriomis ieškovės tėvas disponavo savo nuožiūra. Atsakovė neįrodė, jog ji turėjo A. G. leidimą iš jo asmeninės banko sąskaitos nusiimti pinigines lėšas.

11.3. Atsakovė ir jos atstovė viso proceso metu derino gynybinę poziciją byloje, buvo teikiami papildomi rašytiniai įrodymai, teikiami procesiniai dokumentai, atsakovės prašymu į bylą buvo kviečiami liudyti atsakovės liudytojai, atsakovę byloje atstovavo profesionali teisininkė, prašomi prijungti prie bylos nauji rašytiniai įrodymai nebuvo teikti pirmos instancijos teismui, todėl prijungti šiuos įrodymus prie bylos apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo.

11.4. Prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso neturėtų būti tenkinamas, kadangi vien tai, kad atsakovė nedalyvavo teismo posėdžiuose nereiškia, jog byla nebuvo išnagrinėta visapusiškai. Pasirengimas bylai vyko paruošiamųjų dokumentų būtų, atsakovė turėjo galimybę suformuoti savo poziciją, pateikti rašytinius įrodymus kartu su procesiniais dokumentais (atsiliepimu ar tripliku), viso proceso metu atsakovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo

12. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, kurie, jos vertinimu, patvirtina apeliacinio skundo argumentus apie patirtas A. G. laidojimo išlaidas ir kuro sąnaudas lankant A. G. ligoninėje Vilniuje.

13. Ieškovė nesutinka dėl naujų įrodymų prijungimo, nurodo, kad tokie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.

14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15. Draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra šio teismo diskrecija, kurią įgyvendindamas teismas visų pirma turi patikrinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant pagal CPK 314 straipsnį nauji įrodymai gali būti priimami: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 44 punktas). Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Taigi apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktą).

16. Sutiktina su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad atsakovės su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Tačiau sprendžiant šį klausimą būtina atsižvelgti ir į kitas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atsakovė teismo posėdžiuose nedalyvavo ir bylą vedė per savo atstovę, savo procesiniuose dokumentuose (triplike) nurodė, jog ginčijamų lėšų (ieškovės paveldimo turto) panaudojimo aplinkybes ji įrodinės liudytojų parodymais. Byloje apklaustos liudytojomis J. P. ir P. B. patvirtino atsakovės atsikirtimuose į ieškinį įrodinėjamas aplinkybes, kad apeliantė organizavo palikėjo laidotuves ir prižiūrėjo jį ligoninėje. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, apklausęs liudytojas ir nustatęs, kad jų liudijimų nepakanka atsakovės įrodinėjamų išlaidų dydžiui nustatyti, nepasinaudojo CPK 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise ir nepasiūlė atsakovei (jos atstovei) pateikti į bylą papildomus įrodymus. Apeliantės prašomi prijungti prie bylos nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu ginču, ieškovė (jos atstovai) su šiais įrodymais susipažino ir turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę dėl jų įrodomosios reikšmės, minėtų įrodymų prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė piktnaudžiauja įrodymų pateikimo teise, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja CPK 314 straipsnyje nurodyta šio įstatymo taikymo išimtis ir nutaria apeliantės pateiktus įrodymus prijungti prie bylos.

Dėl civilinės bylos sustabdymo

17. Apeliantės atstovė 2023 m. gegužės 2 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose, kurioje apeliantė J. V. pateikė ieškinį atsakovei E. G., prašydama teismo pripažinti, kad ieškovė J. V. su A. G. vedė bendrą ūkį, veikė jungtinės veiklos pagrindu bei sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę; pripažinti, kad ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4 060,64 Eur, t. y. ½ partnerių sukauptų santaupų; priteisti iš atsakovės 2 392,34 Eur dydžio laidojimo išlaidas.

18. Prašyme nurodo, kad minėtoje civilinėje byloje teismui nusprendus patenkinti ieškovės ieškinį ir pripažinus, kad J. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4 060,64 Eur, t. y. ½ santaupų partnerių sukauptų santaupų, šios bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka apskritai taps netikslingas, kadangi kitoje civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir jų pagrindu priimtas galutinis procesinis sprendimas sukurs tiesiogines teisines pasekmes ir nagrinėjamai bylai.

19. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad teisėjų kolegijai išėjus priimti procesinio sprendimo, Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose 2023 m. gegužės 12 d. yra priimtas nagrinėti ieškovės J. V. ieškinys atsakovei E. G., kuriuo prašoma: 1) pripažinti, kad ieškovė J. V. su A. G. vedė bendrą ūkį, veikdami jungtinės veiklos pagrindu sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę (8 121,27 Eur santaupų); 2) pripažinti, kad ieškovei J. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4 060,64 Eur, t. y. ½ partnerių sukauptų santaupų; 3) priteisti iš atsakovės E. G. 2 392,34 Eur A. G. laidojimo išlaidų; 4) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas (civ. byla Nr. e2-4430-1060/2023).

20. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus nagrinėjamoje byloje gali nustatyti pats, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2014).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas buvo grindžiamas teisės normomis, reglamentuojančiomis nepagrįstą praturtėjimą, t y. atsakovei be teisėto pagrindo nuėmus nuo palikėjo banko sąskaitos pinigines lėšas, sudarančias ieškovės, kaip įstatyminės įpėdinės, palikimo pagrindą. Atsakovė savo atsikirtimus grindė tuo, kad ginčijamos piniginės lėšos buvo jos ir mirusio ieškovės tėvo bendroji dalinė nuosavybė, įgyta sugyventinių jungtinės veiklos pagrindu, todėl jai priklauso pusė ieškovės prašomos priteisti pinigų sumos.

22. Aptariamam kontekste atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimas pripažinti tarp sugyventinių buvus jungtinę veiklą (partnerystę) yra materialinis reikalavimas, kurį reglamentuoja CK LI skyrius (CPK 6.969 – 6.982 straipsniai), todėl atsakovė, siekdama įrodinėti buvus jungtinę veiklą su A. G., turėjo pareikšti šioje byloje savarankišką reikalavimą (priešieškinį), tačiau toks reikalavimas nebuvo pareikštas.

23. Kaip jau minėta, apeliantė tik po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo kreipėsi į teismą su nauju ieškiniu, kuriuo prašoma pripažinti, kad J. V. su A. G. vedė bendrą ūkį, veikdami jungtinės veiklos pagrindu sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę ir kad jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4 060,64 Eur, t. y. ½ dalis partnerių sukauptų santaupų.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, kitoje civilinėje byloje (Nr. e2-4430-1060/2023) teismui nustačius, kad J. V. su A. G. vedė bendrą ūkį, veikdami jungtinės veiklos pagrindu sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę ir kad jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4 060,64 Eur, apeliantė turės reikalavimo teisę į E. G. nurodytai sumai. Tokiu atveju jai nebus užkirsta galimybė minėtoje byloje tikslinti savo ieškinio reikalavimus, taip pat naudotis kitais savo teisių gynimo būdais. Kita vertus, kitoje byloje savo reikalavimą dėl turėtų laidojimo išlaidų ir kitų su mirusiojo sveikata turėtų išlaidų priteisimo apeliantė įrodinėja tais pačiais įrodymais, kuriuos ji pateikė šioje civilinėje byloje ir kuriuos teisėjų kolegija nutarė prijungti prie bylos. Tai reiškia, kad dėl šių įrodymų teisėjų kolegija pasisakys ir jų įrodomąją reikšmę įvertins nagrinėjamoje byloje.

25. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, todėl atsakovės J. V. prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 163 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

26. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 28 punktas).

28. CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013; 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 29 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-313/2023).

29. Apeliantė prašo jos apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes ji nedalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės ir nebuvo apklausta.

30. Bylos duomenimis nustatyta, kad pasiruošimas bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, atsakovė teismui teikė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, jos interesus teikiant procesinius dokumentus ir dalyvaujant teismo posėdžiuose atstovavo profesionali teisininkė (advokatė).

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad apeliantė nepasinaudojo savo teise dalyvauti teismo posėdyje, kai jos teisės buvo užtikrintos profesionalaus atstovo dalyvavimu teismo posėdyje, nepriskirtina prie išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Kitų išimtinių aplinkybių apeliantė nenurodė, šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstyta šalių aiški pozicija nagrinėjamais ginčo klausimais, todėl tenkinti atsakovės prašymą ir nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso nėra pagrindo.

Dėl apeliacinio skundo esmės

32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė E. G. yra A. G., mirusio (duomenys neskelbtini), duktė. Ieškovei 2020 m. lapkričio 26 d. buvo išduotas Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, kuriame nurodytas ir paveldimas turtas – piniginės lėšos, esančios „Swedbank“, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Iš banko sąskaitos išrašo, kuris pateiktas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 3 d., matyti, kad palikimo atsiradimo dieną nurodytoje turto palikėjo banko sąskaitoje buvo likę 239,14 Eur.

34. Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 7 882,13 Eur, kuriuos apeliantė pasisavino per laikotarpį nuo 2020 m. birželio 26 d., kai ieškovės tėvas buvo paguldytas į ligoninę, iki jo mirties – (duomenys neskelbtini).

35. Atsikirsdama į ieškovės reikalavimą atsakovė savo procesiniuose dokumentuose teigė, kad ji su ieškovės tėvu nuo 2012 m. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, tarp jų buvo susiklostę jungtinės veiklos (partnerystės) santykiai, ji turėjo A. G. leidimą disponuoti jo banko kortele bei banko sąskaitoje esančiais pinigais, ir šią aplinkybę patvirtina jos žinojimas apie prisijungimo prie banko sąskaitos kodą ir slaptažodį. Be to, iš ginčijamos pinigų sumos apeliantė organizavo ieškovės tėvo laidotuves ir padengė su tuo susijusias išlaidas, kiekvieną dieną važinėjo iš Prienų į Vilnių slaugyti ligonį, patirdama dėl to papildomas išlaidas.

36. Skundžiamu sprendimu teismas ieškinį tenkino, sprendime, be kita ko, nurodydamas, kad atsakovė, įrodinėdama bendrą jungtinę veiklą, byloje savarankiško reikalavimo (priešieškinio) nepareiškė, aplinkybių, susijusių su A. G. gydymu, slauga ar sveikatinimo procedūromis, taip pat neįrodinėjo ir jokių kompensacijų priteisti iš ieškovės neprašė. Be to, teismas minėtos kategorijos bylose nėra iniciatyvus ir neturi pareigos rinkti už atsakovę, atstovaujamą kvalifikuoto teisininko, įrodymus.

37. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame, kaip ir savo procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teismui, dar kartą nurodė, jog tarp jos ir sugyventinio A. G. buvo susiklostę jungtinės veiklos (partnerystės) santykiai, ji turėjo teisę disponuoti mirusiojo pinigais ir pusė sąskaitoje buvusių lėšų, t. y. 3 941,07 Eur priklausė jai. Be to, atsakovė patyrė 2 568,99 Eur palikėjo laidojimo išlaidų, 252 Eur išlaidų kurui važinėdama į Vilnių slaugyti A. G.. Dėl to apeliantė prašo pakeisti teismo sprendimą ir priteistą sumą sumažinant iki 1 120,06 Eur (7 882,13 Eur – 3 941,07 Eur – 2 568,99 Eur – 252,02 Eur).

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvoje įtvirtinta dalinė (ribota) apeliacija, apibrėžiama kaip pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 306 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-220-687/2016, 36 punktas). Tokia išvada darytina atsižvelgiant į apeliacinio skundo turinį reglamentuojančių CPK 306 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų normas, taip pat į šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, CPK 312 straipsnyje įtvirtintą draudimą apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

39. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teisme yra patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas pagal pateikto apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas, neperžengdamas pareikšto ieškinio ribų, remdamasis šalių pateiktais ir teismo ištirtais įrodymais, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar pagal nustatytas faktines aplinkybes teisingai pritaikė įstatymą (įskaitant šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimą). Todėl bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme pagal tokius reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, neatitiktų CPK 306 straipsnyje įtvirtinto apeliacijos modelio, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje).

40. Kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, ieškovė nebuvo pareiškusi pirmosios instancijos teismui savarankiško materialaus reikalavimo dėl pripažinimo buvus tarp jos ir A. G. jungtinei veiklai, neprašė teismo sumažinti prašomą priteisti pinigų sumą ½ dalimi, kadangi tokia pinigų suma jai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tai reiškia, kad reikalavimai dėl pripažinimo (jungtinės veiklos ir bendrosios dalinės nuosavybės) apeliacinės instancijos teisme negali būti nagrinėjami ir negali būti savarankišku apeliacijos dalyku. Be to, kaip jau minėta, apeliantė pirmosios instancijos teisme yra pateikusi ieškinį dėl jungtinės veiklos pripažinimo, todėl teisėjų kolegija dėl šio apeliacinio skundo reikalavimo plačiau nepasisakys.

41. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus, kad piniginių lėšų išgryninimas nuimti iš mirusiojo palikėjo A. G. banko sąskaitos buvo vykdomas su jo žinia ir pritarimu.

42. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad A. G. 2020 m. birželio 26 d. dėl sunkios sveikatos būklės (ištiko koma) buvo paguldytas į Prienų ligoninę, po to išvežtas į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas, kuriose (duomenys neskelbtini) mirė.

43. Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2020 m. birželio 26 d. Prienuose iš A. G. banko sąskaitos grynais buvo išimta 700 Eur (500 Eur ir 200 Eur), birželio 27 d. – 2 000 Eur (600 Eur, 200 Eur, 500 Eur, 700 Eur), birželio 28 d. – 2 000 Eur (600 Eur, 700 Eur, 700 Eur), birželio 29 d. – 1 400 Eur (du kartus po 700 Eur), 1 400 Eur (du kartus po 700 Eur), liepos 2 d. – 200 Eur. Dėl pinigų išgryninimo bankas nusirašė 136 Eur komisinių mokesčių. 2020 m. birželio 30 d. A. G. kortele buvo pasinaudota apsiperkant parduotuvėje Maxima – 4,50 Eur. 2020 m. liepos 1 d. Prienuose už 41,63 Eur buvo užpiltas kuras.

44. Taigi, per itin trumpą laiką (per 7 dienas) iš A. G. banko kortelės buvo išgryninta iš viso 7 882,13 Eur (7 700 Eur išimta grynais ir 182,13 Eur komisiniai mokesčiai, kitos prekės, kuras). Byloje nėra ginčo, kad būtent apeliantė disponavo A. G. banko kortele ir ja pasinaudojo pinigų išgryninimui bei prekių įsigijimui, tačiau į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad šiuos pinigus aptartu laikotarpiu atsakovė panaudojo A. G. interesais ir su jo pritarimu.

45. Iš pateiktų į bylą A. G. medicininių dokumentų nustatyta, kad jis 2020 m. birželio 26 d. buvo hospitalizuotas sunkios būklės (koma, smegenų edema, kvėpavimo nepakankamumas, gydomas reanimacijoje, būklė be esminės dinamikos išliekanti labai sunki, kontakto nėra). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų, kad A. G. pagal savo sveikatos būklę būtų gebėjęs ir turėjęs galimybę išreikšti savo valią dėl jo asmeninėje sąskaitoje buvusių lėšų panaudojimo. Todėl daugiau tikėtina, kad aptariamu laikotarpiu A. G. negalėjo duoti atsakovei jokių nurodymų dėl naudojimosi jo banko kortele ir sąskaita (CPK 285 straipsnis).

46. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovės pateikti įrodymai, jos apklaustų liudytojų parodymai bylai reikšmingų aplinkybių buvus atsakovės ir A. G. susitarimui dėl ginčijamos pinigų sumos dalinės nuosavybės nepatvirtino, todėl teismas pagrįstai minėtus atsakovės argumentus atmetė kaip neįrodytus (CPK 178 straipsnis).

47. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas yra reglamentuojamas CK 6.137–6.242 straipsniuose. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančiame pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą, nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.

48. Pagal kasacinio teismo praktiką CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020 19 punktą).

49. Teismų praktikoje išskiriamos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016 67 punktą). Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą. Šios aplinkybės bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022).

50. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad buvo nustatytos visos atsakovės neteisėto praturtėjimo sąlygos, t. y. aptariamu pinigų išgryninimo laikotarpiu (2020 m. birželio 26 d. – 2020 m. liepos 3 d.) atsakovė neturėjo teisinio pagrindo (sutarties ar įstatymo) šiuos pinigus nuimti nuo palikėjo sąskaitos; atsakovei nuėmus pinigus, ieškovė negalėjo realizuoti savo teisės į atsiradusį palikimą ir nebuvo prisiėmusi prieš ieškovę jokios nuostolių atsiradimo rizikos; tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo yra tiesioginis priežastinis ryšys; ieškovė pasirinko tinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą.

51. Apeliantė nurodė, kad iš ginčijamos pinigų sumos ji apmokėjo A. G. laidojimo išlaidas ir šiems argumentams pagrįsti teikė apeliacinės instancijos teismui tai pagrindžiančius įrodymus. Ieškovė apeliantės įrodinėjamų aplinkybių neginčijo. Anot apeliantės, laidojimo išlaidos susideda iš: 2020 m. liepos 3 d. laidojimo paslaugų firmai (duomenys neskelbtini) sumokėtų 900 Eur; iš 2020 m. liepos 4 d. Kauno savivaldybės kapinių priežiūros įmonei sumokėtų 92,08 Eur; iš 2020 m. liepos 4 d. pirkinių kvito 7,91 Eur sumai; iš 2020 m. liepos 3 d. sumokėtų 554 Eur kavinėje (duomenys neskelbtini); iš 2020 m. liepos 3 d. paaukotų bažnyčiai 100 Eur mišioms už velionį; iš 2020 m. rugpjūčio 3 d. paaukotų bažnyčiai 100 Eur ketvirtinių mišioms už velionį; iš 2020 m. rugpjūčio 4d. sumokėtų 305 Eur kavinėje per ketvirtinių paminėjimą; iš 2021 m. liepos 4 d. metinių minėjimui skirtų 360 Eur; iš 150 Eur išlaidų už velionio antkapio raidžių iškalimą. Iš viso – 2 568,99 Eur.

52. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas Kremacijos Sertifikatas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) buvo kremuotas mirusiojo A. G. kūnas. Laidojimo paslaugas teikusios (duomenys neskelbtini) kainoraštyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) už suteiktas mirusiojo A. G. laidojimo paslaugas priskaičiuota 1 924 Eur. Sumokėtas avansas 900 Eur, kita dalis paslaugų buvo apmokėta iš laidojimo pašalpos (312 Eur), pensijos (528,35 Eur) ir priemokos (183,35 Eur). Teismui pateiktas kvitas patvirtina, kad minėtai laidojimo firmai 2020 m. liepos 3 d. buvo sumokėta 900 Eur. Minėtas 2020 m. liepos 4 d. parduotuvės Maxima kvitas patvirtina, kad tą dieną už 7,91 Eur buvo įsigyta 50 vienetų vienkartinių lėkščių ir stiklinių, 2 buteliai natūralaus gazuoto vandens, 2 vienetai sulčių.

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti įrodymai patvirtina apeliantės nurodytą aplinkybę, kad dalį laidojimo išlaidų ji padengė. Nors į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad apeliantė paaukojo bažnyčiai 100 Eur, tačiau visuotinai žinoma, jog tokiais gyvenimo atvejais yra aukojama bažnyčiai už mirusį asmenį užsakant mišias, ši suma atitinka ir protingumo kriterijus, dėl to yra pagrindas pripažinti šias išlaidas būtinomis laidojimo išlaidos. Be to, visuotinai žinoma, kad pagal susiklosčiusias tradicijas po laidotuvių visi mirusįjį asmenį palydėję laidotuvių dalyviai yra kviečiami gedulingų pietų, todėl (duomenys neskelbtini) kavinėje (duomenys neskelbtini) sumokėta 354 Eur suma (ne 554 Eur, kaip nurodo apeliantė) taip pat priskirtina prie būtinųjų laidojimo išlaidų.

54. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė leistinais įrodymais pagrindė, kad iš viso A. G. laidotuvėms ji išleido 1 453,91 Eur (900 Eur + 7,91 Eur + 92 Eur + 100 Eur + 354 Eur). Kitos vėliau patirtos apeliantės išlaidos (velionio ketvirtinių ir metinių organizavimas), teisėjų kolegijos nuomone, negali būti priskirtos būtinoms laidojimo išlaidoms, nes tokių mirusio asmens paminėjimų organizavimas yra susijęs su asmens (paminėjimo organizatoriaus) pasirinkimo teise ir galimybėmis. Be to, apeliantė nepateikė teismui įrodymų, kurie pagrįstų jos išlaidas ir dydį dėl antkapio raidžių iškalimo, todėl pripažinti šias išlaidas būtinomis taip pat nėra pagrindo.

55. Vertinant apeliantės pateiktus įrodymus apie patirtas kuro išlaidas, matyti, kad kuras buvo pilamas 2020 m. gegužės 27 d., 2020 m. birželio 4 d., 10 ir 23 dienomis, t. y. tuo metu, kai A. G. dar nebuvo ligoninėje. Ant kitų pateiktų kvitų nematyti jų išrašymo datų, 2020 m. liepos 4 d. buvo pilama kuro už 29,99 Eur. Taigi, kaip matyti iš aptartų įrodymų, kuro įsigijimo datos yra iki A. G. išvežimo į ligoninę ir po jo mirties. Tai reiškia, kad minėti įrodymai paneigia apeliantės įrodinėjamą aplinkybę, kad 252 Eur ji išleido kurui kelionėms į ligoninę slaugyti A. G..

56. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija pagrįstomis pripažįsta tik jau minėtas 1453,91 Eur dydžio išlaidas, susijusias su A. G. laidotuvėmis, todėl yra pagrindas šia suma sumažinti ieškovei priteistą pinigų sumą (CPK 285 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

57. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir sumažinti teismo sprendimu priteistą sumą iki 6 428,22 Eur (7 882,13 Eur – 1 453,91 Eur; CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

58. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

59. Teisėjų kolegijai nusprendus skundžiamą sprendimą pakeisti ir patenkinti 81,55 proc. (6 428,22 Eur × 100 proc. / 7 882,13 Eur) ieškinio reikalavimų, atmesti 18,45 proc. (100 proc. – 81,55 proc.) ieškinio reikalavimų, atitinkamai perskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme ir paskirstytinos šalių bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).

60. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

61. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Rekomendacijomis, pagrįstomis pirmosios instancijos teisme patirtomis išlaidomis pripažino 3 676,66 Eur. Teismo sprendimą pakeitus, atitinkamai ieškovei iš atsakovės priteistina 2 998,32 Eur (3 676,66 × 81,55 proc. / 100 proc.) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

62. Atsakovei J. V. pirmosios instancijos teisme buvo suteikta Valstybės garantuojama teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. spalio 24 d. pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-8067 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudarė 370,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus ieškinį tenkinti iš dalies, valstybei iš ieškovės priteistina 68,27 Eur (370 × 18,45 proc. / 100 proc.).

63. Pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu buvo patirtos 13,46 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė 50 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, ieškinį tenkinus iš dalies, valstybei iš atsakovės priteistina 5,48 Eur (13,46 Eur / 2 × 81,55 proc. / 100 proc.) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

64. Apeliacinės instancijos teisme apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 755 Eur, iš kurių 155 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 600 Eur už suteiktas teisines paslaugas. Ieškovės E. G. apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 1 016,40 Eur.

65. Apeliacinio skundo suma yra 6 762,07 Eur. Teisėjų kolegijai nusprendus tenkinti 21,5 proc. (1 453,91 Eur × 100 proc. / 6 762,07 Eur) apeliacinio skundo reikalavimų ir atmesti 78,5 proc. (100 proc. – 21,5 proc.), atitinkamai ieškovei iš atsakovės priteistina 797,87 Eur (1016,40 Eur × 78,5 proc. / 100 proc.), o atsakovei iš ieškovės priteistina 162,33 Eur (755 Eur × 21,5 proc. / 100 proc.). Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 635,54 Eur (797,87 Eur – 162,33 Eur) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

66. Susumavus abejose instancijose ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovei iš atsakovės priteistina 3 633,86 Eur (635,54 Eur + 2 998,32 Eur) teismuose turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti ieškovei E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 6 428,22 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 22 centus) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. balandžio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 998,32 Eur (du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 32 ct) pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 68,27 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 27 ct) išlaidas už J. V. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“ AB, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AS „Citadele banka“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti valstybei iš atsakovės J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 5,48 Eur (penkis eurus 48 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.“

Priteisti ieškovei E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 635,54 Eur (šešis šimtus trisdešimt penkis eurus 54 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlgimantas KukalisDiana Labokaitė