Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ir atsakovo L. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. patikslintą ieškinį atsakovui L. S. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė SEB bankas, AB Šiaulių bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Paslaugos būstui“, AB „Klaipėdos energija“, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, atsakovo L. S. patikslintą priešieškinį ieškovei L. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas, AB Šiaulių bankas, UAB „Paslaugos būstui“, AB „Klaipėdos energija“, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

37.1. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo vaikams priteisimo

37.13. Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, kompensacijos priteisimo

37.23. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos

38.19. Dėl teismo sprendimo dalies priteisti iš atsakovo L. S. išlaikymą nepilnamečiams vaikams

38.24. Dėl vaikams priteisto išlaikymo dydžio

38.29. Dėl išlaikymo mokėjimo iki kiekvieno mėnesio 5 dienos

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

41. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Apeliantai skundžia ne visas teismo sprendimo dalis, (neskundžiama sprendimo dalis dėl: dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; išlaikymo šalims viena kitai nepriteisimo; neturtinės žalos; vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove; bendravimo su nepilnamečiais vaikais; sprendimo nustatyti, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes sukėlė nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium pradžios, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 19 d.), todėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinamas, o byla nagrinėjama apeliacinių skundų ribose.

42. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijų priteisimo, išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams.

Dėl naujų įrodymų

43. Apeliantai kartu su apeliaciniais skundais pateikė naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, atsižvelgiant į tai, kad tai santuokos nutraukimo byla bei joje sprendžiami ir klausimai, susiję su nepilnamečių vaikų interesais, todėl teisėjų kolegija priima apeliantų teikiamus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.

Faktinės bylos aplinkybės

44. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė L. S. (iki santuokos sudarymo – V.), gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas L. S., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susituokė K. K. bažnyčioje, santuoka apskaityta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

45. Šalys turi du nepilnamečius vaikus – L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. S., gim. (duomenys neskelbtini).

46. VĮ „Registrų centras“ duomenimis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šalims priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, vidutinės rinkos vertės – 93 500 Eur (atliktas masinis vertinimas 2023 m. sausio 1 d.). 2020 m. balandžio 29 d. sudaryta daugiabučio namo kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pateikto kredito grąžinimo grafiko matyti, kad kredito mokėjimo laikotarpis nuo 2021 m. kovo 21 d. iki 2038 m. gegužės 20 d., įmokos suma paskaičiuota 51,40 Eur. Iš 2022 m. gruodžio mėn. pateiktos sąskaitos matyti, kad butui (duomenys neskelbtini), paskaičiuota grąžintina kredito dalis 2022 m. gruodžio mėn. sudarė 73,53 Eur, su palūkanomis ir delspinigiais - 119,88 Eur, likutis 2022 m. lapkričio 1 d. sudarė 456,60 Eur, 2023 m. sausio mėn. sąskaitoje paskaičiuota grąžintina kredito dalis 2023 m. sausio mėn. sudarė 73,53 Eur, su palūkanomis ir delspinigiais – 122,97 Eur, likutis 2022 m. gruodžio 1 d. sudarė 576,48 Eur, 2023 m. gegužės mėn. sąskaitoje paskaičiuota grąžintina kredito dalis 2023 m. gegužės mėn. sudarė 51,40 Eur, su palūkanomis ir delspinigiais – 92,40 Eur, likutis 2023 m. gegužės 1 d. sudarė 1099,61 Eur.

47. Tarp L. S., L. S. ir AB „SEB bankas“ 2019 m. rugsėjo 10 d. sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui, kredito bendra suma 70 000 Eur. Kredito grąžinimo pabaigos terminas nurodytas – 2035 m. rugpjūčio 26 d., mėnesio įmoka 440,31 Eur. Kredito likutis laikotarpio pradžioje (2022 m. sausio 1 d.) – 61 635,84 Eur, kredito likutis laikotarpio pabaigoje (2022 m. rugsėjo 30 d.) – 58 685,74 Eur. 2022 m. rugsėjo 20 d. sudarė 59 065,54 Eur. Iš pateikto AB „SEB bankas“ banko sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovas pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)sumokėjo: 2022 m. sausio 26 d. - 117,61 Eur palūkanų, 322,64 Eur kredito dalį, 2022 m. vasario 28 d. – 129,16 Eur palūkanų, 311,15 Eur kredito dalį, 2022 m, kovo 28 d. – 120,48 Eur palūkanų, 319,83 Eur kredito dalį, 2022 m. balandžio 26 d. – 111,86 Eur palūkanų, 328,45 Eur kredito dalį, 2022 m. gegužės 26 d. – 119,20 Eur palūkanų, 321,11 Eur kredito dalį, 2022 m. birželio 27 d. – 122,52 Eur palūkanų, 317,79 Eur kredito dalį, 2022 m. liepos 26 d. – 114 Eur palūkanų, 326,31 Eur kredito dalį, 2022 m. rugpjūčio 26 d. – 117,29 Eur palūkanų, 323,02 Eur kredito dalį, 2022 m. rugsėjo 26 d. – 0,13 Eur palūkanų, 2022 m. rugsėjo 27 d. - 105,29 Eur palūkanų, 379,80 Eur kredito dalį, 2022 m. spalio 26 d. - 508,35 Eur palūkanų. Kredito likutis 2022 m. gruodžio 28 d. sudarė 57 867,50 Eur. 2023 m. sausio 26 d. atsakovas sumokėjo – 223,10 Eur palūkanų, 285,25 Eur kredito dalį, 2023 m. vasario 27 d. – 237,32 Eur palūkanų, 271,03 Eur kredito dalį, 2023 m. kovo 27 d. – 228,57 Eur palūkanų, 279,78 Eur kredito dalį, 2023 m. balandžio 26 d. – 219,88 Eur palūkanų, 288,47 Eur kredito dalį, 2023 m. rugpjūčio 28 d. – 237,78 Eur palūkanų, 270,57 Eur kredito dalį. Kredito likutis 2023 m. gegužės 26 d. sudarė - 56 460,93 Eur (sumokėta 226,31 Eur palūkanų), 2023 m. birželio 26 d. kredito likutis sudarė – 56 177,76 Eur (sumokėta 225,18 Eur palūkanų), 2023 m. liepos 27 d. kredito likutis sudarė – 55 893,47 Eur (sumokėta 224,06 Eur palūkanų). 2023 m. rugsėjo 27 d. atsakovas sumokėjo – 19,10 Eur palūkanų, 349,24 Eur kredito dalį, 2023 m. rugsėjo 29 d. – 190,32 Eur palūkanų.

48. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovui nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2000 m. spalio 25 d. iki 2004 m. balandžio 26 d.; butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1992 m. spalio 6 d. iki 1993 m. spalio 19 d., butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2004 m. kovo 18 d. iki 2008 m. vasario 14 d.; butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2008 m. vasario 26 d. iki 2018 m. birželio 25 d.; gyvenamasis namas, žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. liepos 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d., priklausė L. S. ir L. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2018 m. birželio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį, Notarinio Registro Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. liepos 15 d. sudaryta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypas su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini). pardavimo už 139000 Eur sumą pirkėjui K. Č.. 2019 m. rugpjūčio 2 d. sudaryta preliminari pirkimo pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo už 85000 Eur kainą, sutartis pasirašyta sutuoktinių.

49. Ieškovė, prašydama nustatyti naudojimo butu tvarką, nustatant, kad ieškovė L. S. naudosis patalpomis: 13-6 (1/1) 15, 97 kv. m. (kambarys), 13-7 (1/1) 17, 65 kv. m. (kambarys), o atsakovas L. S. naudosis patalpomis: 13-5 (1/1) 10,27 kv. m. (kambarys), kartu ieškovė L. S. su atsakovu L. S. naudosis bendromis patalpomis 13-1 (1/2) Failas 7 / puslapis 64 10 4,36 kv. m., 13-2 (1/2) 4,52 kv. m., 13-3 (1/2) 0,62 kv. m. 13-4 (1/2) 1,38 kv. m., rūsiu ieškovė L. S. ir atsakovas L. S. naudojasi bendrai, pateikė buto, esančio (duomenys neskelbtini), išplanavimo schemą, kurioje nurodyta, jog butas yra 65,64 kv. m., koridorius – 8,72 kv. m., virtuvė – 9,04 kv. m., tualetas – 1,24 kv. m., vonia – 2,75 kv. m., kambariai – 10,27 kv. m., 15,97 kv. m., 17,65 kv. m., butas ketvirtame namo aukšte.

50. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bei iš pateikto transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, kad transporto priemonė VOLVO XC60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso AB „Šiaulių bankas“, atsakovas registruotas kaip šios transporto priemonės valdytojas.

51. Tarp atsakovo ir AB „Šiaulių bankas“ 2019 m. birželio 18 d. sudaryta lizingo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio VOLVO XC60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN numeris (duomenys neskelbtini), įsigijimo išperkamąja nuoma, automobilio vertė 11450 Eur, turtas įgyjamas šeimos ir namų ūkio poreikiams tenkinti. Išsimokėjimo terminas 60 mėn., t. y. nuo 2019 m. birželio 18 d. iki 2024 m. birželio 14 d., mėnesio įmoka – 144,03 Eur, likutinė vertė 2 865,13 Eur, pradelstas mokėjimas (2022 m. spalio 7 d.) – 228,96 Eur. Automobilis VOLVO XC60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apdraustas ERGO transporto priemonių KASKO draudimu, liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo įmoka 796,43 Eur, išdėstytas iki 2024 m. gegužės 26 d. po 66,37 Eur įmoką kas mėnesį (2023 m. birželio 26 d. kvitu 66,36 Eur suma sumokėta ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, 2023 m. rugpjūčio 26 d. sumokėta – 66,37 Eur draudimo įmoka). Iš pateiktų AB „SEB bankas“ sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialui už polisą Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo: 2022 m. sausio 26 d. - 60,30 Eur draudimo įmoką, 2022 m. vasario 25 d. – 60,30 Eur draudimo įmoką, 2022 m. kovo 26 d. - 60,30 Eur draudimo įmoką, 2022 m. balandžio 26 d. – 60,30 Eur draudimo įmoką, 2022 m. gegužės 26 d. – 60,30 Eur draudimo įmoką, 2022 m. liepos 20 d. – 146,20 Eur už (duomenys neskelbtini) civilinį draudimą, 2022 m. liepos 26 d. – 62,48 Eur draudimo įmoką, 2022 m. rugpjūčio 26 d. – 62,48 Eur draudimo įmoką. Atsakovas 2022 m. spalio 7 d. AB „SEB bankas“ mokėjimo pavedimu Nr. 616 pervedė 300 Eur sumą, 2022 m. lapkričio 18 d. mokėjimo pavedimu Nr. 621 pervedė 145 Eur sumą pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 18 d. mokėjimo pavedimu Nr. 622 pervedė 62,48 Eur draudimo įmoką už polisą Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 15 d. mokėjimo pavedimu Nr. 626 pervedė 150 Eur sumą pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 15 d. mokėjimo pavedimu Nr. 627 pervedė 64 Eur draudimo įmoką už polisą Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. sausio 13 d. mokėjimo pavedimu Nr. 630 pervedė 150 Eur sumą pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. sausio 13 d. – 64 Eur draudimo įmoka už polisą Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. vasario 17 d. – 64 Eur draudimo įmoka už polisą Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. vasario 17 d. AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo pavedimu Nr. 634 pervedė 145 Eur sumą pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 18 d. AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo pavedimu Nr. 638 pervedė 146 Eur sumą pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 637 – 64 Eur draudimo įmoka už polisą Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio 15 d. AB „Šiaulių bankas“ mokėjimo pavedimu Nr. 640 pervedė 146 Eur sumą pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. balandžio 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 641 – 64 Eur draudimo įmoką už polisą Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 31 d. mokėjimo nurodymu Nr. 648 – 64 Eur draudimo įmoką už polisą Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo 12 d. mokėjimo pavedimu Nr. 657 – 150 Eur sumą pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)AB „Šiaulių bankas“. AB „Šiaulių bankas“ 2023 m. birželio 12 d. duomenimis laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 16 d. iki 2022 m. spalio 21 d. L. S. ir L. S. pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 5 770 Eur įmokų. 2023 m. birželio 23 d. duomenimis automobilio likutinė vertė 1 684,25 Eur.

Dėl pirmosios instancijos sprendimo dalies dėl kompensacijos už atsakovo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto sumažinimą

52. CK 3.98 straipsnio 3 dalis nustato, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

53. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė priteisti ieškovei L. S. iš atsakovo L. S. 3484,27 Eur kompensaciją už atsakovo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto sumažinimą.

56. Byloje ieškovė nurodė, kad iš atsakovo darbovietės (duomenys neskelbtini) atsakovo prašymu laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 16 d. iki 2022 m. rugsėjo 26 d. į atsiskaitomąją sąskaitą AB „Swedbank“, kuri priklauso atsakovo mamai, pervedė 16 588,98 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų, be to, atsakovas nuo bendros šalių atsiskaitomosios sąskaitos nuėmė 2022 m. gegužės 1 d. 2000 Eur, o grįžęs iš reiso 2022 m. rugsėjo 19 d. – 400 Eur. Ieškovės teigimu, šios visos piniginės lėšos, iš viso 18 988,98 Eur nebuvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, nes atsakovas po reiso pabaigos (2022 m. rugsėjo 19 d.) į šeimą negrįžo.

57. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad iš bylos duomenų matyti, jog šalys bendrai naudojosi banko sąskaita, į kurią buvo pervedamas atsakovo darbo užmokestis. Iš šios banko sąskaitos šalys naudojo pinigines lėšas šeimos poreikiams tenkinti.

58. Pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad santuokos nutraukimas (santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimas) teisines pasekmes sukėlė nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium pradžios, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. Šalys šios sprendimo dalies neskundžia. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, atsižvelgiant į tai, jog šalys iki 2022 m. rugsėjo 19 d. gyveno faktiniuose šeimos santykiuose, nė vienos iš šalių išgrynintos ar į kitą banką pervestos piniginės lėšos, nesant konkrečių duomenų, jog piniginės lėšos buvo panaudotos asmeniniam šalių poreikiams tenkinti, o ne šeimos poreikiams tenkinti, nelaikytinos bendro šeimos turto sumažinimu, pagrįstai atsakovo 2022 m. gegužės 1 d. ir 2022 m. rugsėjo 19 d. iš šalių bendros banko sąskaitos išgrynintas lėšas teismas laikė panaudotomis šeimos poreikiams tenkinti. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovo 2022 m. gegužės 1 d. ir 2022 m. rugsėjo 19 d. iš šalių bendros banko sąskaitos išgrynintos lėšos laikytinos panaudotomis šeimos poreikiams tenkinti, o piniginės lėšos, kurios iki 2022 m. rugsėjo 19 d. buvo pervestos iš atsakovo darbovietės į atsakovo mamos banko sąskaitą – laikytinos šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad iš atsakovo darbo užmokesčio, laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 16 d. iki 2022 m. rugsėjo 26 d. pervesto į atsakovo mamai priklausančią banko sąskaitą, atimtina bendra šalių įsipareigojimams kreditoriams sumokėta suma, o likusi suma, t. y. 6968,54 Eur (16588,98 Eur – 9620,44 Eur), pripažintina kaip atsakovo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių piniginių lėšų sumažinimas ir pusę šios sumos, t. y. 3484,27 Eur, priteistina ieškovei. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies šalių apeliacinių skundų argumentų pagrindu nėra pagrindo keisti.

Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, kompensacijos priteisimo

60. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir jos nepilnamečiai vaikai L. S., L. S. nuo 2019 m. liepos 5 d. drausti ERGO universaliu gyvybės draudimu (liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), draudimo įmoka per mėnesį sudaro 91 Eur, draudimo pabaiga – 2043 m. gruodžio 31 d. „ERGO Life Insurance SE” 2023 m. kovo 22 d. duomenimis, vykdant 2019 m. liepos 5 d. gyvybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bendrovėje ,,ERGO Life Insurance SE”, L. S. sukaupta suma pagal 2019 m. liepos 5 d. gyvybės draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 793,19 Eur. Draudimo liudijime nurodyta: pagrindinis apdraustasis – L. S.; naudos gavėjai draudimo sutarties laikotarpio pabaigoje – vaikai L. S. ir L. S.. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliante, kad tai galima vertinti kaip vaikų būsimas lėšas, kurias jie gaus pasibaigus draudimo sutarties terminui su kitomis papildomai sukauptomis lėšomis. Dėl to pritartina apeliantei, kad ši įmokų suma neturi būti pripažinta kaip bendroji sutuoktinių nuosavybė.

62. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Todėl paprastai nutraukiant santuoką bendras sutuoktinių turtas yra padalijamas jiems lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis), o nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Tokios sąlygos, sudarančios prielaidas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo jį dalijant, yra išvardytos CK 3.123 straipsnyje, kuriame yra pateiktas nebaigtinis kriterijų sąrašas. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, tačiau įstatymų leidėjui CK 3.123 straipsnyje nurodžius iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, remiantis kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį. Galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-387/2022).

63. Nors įstatyme yra nustatyta bendra taisyklė dėl sutuoktinių turto lygių dalių principo, nuo kurio nukrypti galima tik išimtiniais atvejais, santuokos nutraukimo byloje dalijant sutuoktinių turtą gali susiklostyti situacija, kai padalyti šį turtą natūra lygiomis dalimis nėra objektyviai įmanoma ar kai toks padalijimo būdas gali lemti nepagrįstą sutuoktinių (vieno iš jų) padėties apsunkinimą ir pan.

64. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašydama nukrypti nuo lygių dalių principo, iš esmės remiasi vienu motyvu, tai yra, kad su apeliante lieka gyventi šalių nepilnamečiai vaikai. Pirmiausia pažymėtina, kad kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų savaime nėra priežastis, dėl kurios teismas galėtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Dalijant sutuoktinių turtą, yra sprendžiami ne vaiko, o tėvų turtiniai klausimai, todėl teismas, nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, turi įvertinti, ar tai yra vienintelis ir tinkamiausias būdas užtikrinti vaiko interesus. Vaiko teisė į būstą negali būti vienintelis kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

65. Pažymėtina, jog šalys bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. atsakovas negyvena šalims bendrosios nuosavybės teise priklausiančiame bute, nebuvo ten nuvykęs nei vieno karto. Be to, atsakovas patvirtino, jog dėl konfliktiškų tarpusavio santykių su ieškove neketina ten gyventi ir sutinka palikti naudoti jam priteistiną turto dalį vaikams, siekiant užtikrinti vaikų interesus ir jų poreikius.

66. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, nesutinka su ieškove, jog nenukrypus nuo lygių dalių principo bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai. Tokia išvada daroma pirmiausia atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas vengtų teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, vien tas faktas, jog su ieškove lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nesant jokių kitų objektyvių aplinkybių, nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, antra, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nukrypimas nuo lygių dalių principo ieškovės nurodytais motyvais ne užtikrintų nepilnamečių vaikų interesus, o iš esmės pagerins išimtinai vieno sutuoktinio, tai yra ieškovės finansinę padėtį, pažymint ir tai, kad dalijant sutuoktinių bendrą turtą, yra sprendžiami tėvų, bet ne vaiko turtiniai klausimai.

67. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovas prarado jam įstatymo suteiktą teisę gauti lygią turto dalį, nes santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir iniciatyvos, nelaikytinas teisiniu pagrindu, dėl kurio teismas galėtų būti nukrypstama nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

68. Taip pat svarbu paminėti, kad prievolė pagal su AB „Šiaulių bankas“ 2020 m. balandžio 29 d. sudaryta daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią paskolintos lėšos daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis butas, renovacijai, po santuokos nutraukimo (apskaitos akto įrašo panaikinimo) pripažintina daline ieškovės L. S. ir atsakovo L. S. prievole, t. y. kad ieškovė ir atsakovas pagal nurodytą sutartį atsako ir ją vykdo lygiomis dalimis – po 1/2 dalį. Nustatyta, kad prievolę pagal tarp ieškovės L. S. ir atsakovo L. S. bei AB SEB banko 2019 m. rugsėjo 10 d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo (apskaitos akto įrašo panaikinimo) pripažintina ieškovės L. S. ir atsakovo L. S. solidaria prievole, nustatant, kad ieškovė L. S. ir atsakovas L. S. ją vykdys lygiomis dalimis. Todėl ir dėl to būtų neteisinga atsakovo atžvilgiu nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsakovas mokėtų už prievoles po ½, o jam, ieškovės prašymu, priklausytų buto tik 1/3. Toks sprendimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

69. Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis ieškovės argumentais pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo konstatuoti ieškovės nurodytos būtinybės nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių, dalijant ginčo butą, nes ieškovės argumentai pagrįsti ne objektyviai egzistuojančiomis aplinkybėmis, bet tik jai labiau patogiomis aplinkybėmis naudotis buto dalimi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nenustatytos sąlygos nukrypti nuo lygių dalių principo, šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas lygiomis dalimis nepažeis šalių nepilnamečių vaikų bei pačių šalių teisių ir teisėtų interesų, todėl paliktina nepakeista ši sprendimo dalis, kuria po santuokos nutraukimo (apskaitos įrašo panaikinimo) butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteistinas šalims asmeninės nuosavybės teise po 1/2 dalį, t. y., nenustatant konkrečios naudojimosi butu tvarkos.

70. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pasiūlyta naudojimosi tvarka pažeidžia atsakovo, kaip bendraturčio teises, nes atsakovui siūloma nustatyti naudotis pačiu mažiausiu buto kambariu, turinčiu 10.27 kv.m., kuris plane pažymėtas indeksu 13-5, o ieškovei 2 kambarius, turinčius 17,65 kv.m. ir 15,97 kv.m., viso 33,62 kv. m. Pažymėtina, kad dalinant ginčo turtą bendro naudojimo patalpomis bendraturčiai naudojasi bendrai, todėl svarbu yra ir izoliuotų kambarių padalinimas. Ieškovė reikalauja jai priteisti 33,62 kv.m. iš 43,89 kv.m. buto gyvenamo ploto, o atsakovui 10,27 kv.m. iš 43,89 kv.m. gyvenamo ploto. t.y. ieškovė reikalauja jai priteisti 76,60 procentus gyvenamojo ploto, atsakovui 23,39 procentus. Todėl tokios naudojimosi tvarkos negalima tvirtinti. Teismas pats nustatyti kitokią naudojimosi tvarką negali. Pažymėtina, jog, jeigu ateityje šalims kils problemų naudotis bendru turtu, jie visada galės kreiptis ieškiniu į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

Dėl teismo sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimas priteisti 4 810,22 Eur atsakovui už ieškovę L. S. įvykdytų prievolių

71. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad atsakovo bendra asmeninėmis lėšomis įvykdytų bendrų sutuoktinių prievolių suma už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. yra 9620,44 Eur, už ieškovę įvykdytų prievolių dalis, atskaičius atsakovui tenkančių prievolių dalį yra 4810,22 Eur.

73. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismo sprendimu sukurta neteisėta ir nepagrįsta situacija, kuomet esant nenuginčytiems rašytiniams įrodymams, teismas nepriteisė atsakovui kompensacijos už ieškovę įvykdytą prievolių dalį po faktinio gyvenimo skyrium (2022-09-19). Ieškovė, faktiškai gavusi ½ dalį atsakovo pajamų, teismui nepriteisus kompensacijos, sprendimu dar papildomai gavo teismo nepriteistą prievolių už ją įvykdymą 4810,22 Eur sumoje, o tai vertintina kaip nepagrįstas praturtėjimas. Teisėjų kolegija su šiais atsakovo apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

74. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors atsakovo šis priešieškinio reikalavimas nebuvo patenkintas, tačiau pirmosios instancijos teismas įvertino šią sumą ir nurodė, kad atimtina bendra šalių įsipareigojimams kreditoriams atsakovo sumokėta suma, t. y. teismas atliko šios sumos įskaitymą ir todėl pamažino ieškovei priteistinos kompensacijos dydį.

Dėl teismo sprendimo dalies priteisti iš atsakovo 231,30 Eur už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto išlaikymo išlaidas

75. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog, įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei teisinį reglamentavimą, ieškovei iš atsakovo priteistina 279,39 Eur už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto išlaikymo išlaidas, atsakovui iš ieškovės priteistina 47,09 Eur už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto išlaikymo išlaidas, atlikus tarpusavio užskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 231,30 Eur dydžio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto išlaikymo išlaidos.

77. Bylos duomenimis nustatyta, kad iš atsakovo pateikto AB „SEB bankas“ banko sąskaitos ieškovė į savo banko sąskaitą persivedė per 2022 m. rugsėjo mėn. – 2498 Eur sumą (2022 m. rugsėjo 11 d. – 200 Eur, 2022 m. rugsėjo 15 d. – 1600 Eur, 2022 m. rugsėjo 23 d. – 698 Eur). 2022-10-28 atsakovas pervedė ieškovei 200 Eur mokesčių apmokėjimui, iš šių lėšų 2022-10-29 ieškovė sumokėjo 152,32 Eur UAB Viena sąskaita ir 34,12 Eur AB Energijos skirstymo operatoriui, viso 186,44 Eur. Šie įrodymai patvirtina, kad atsakovas pervedė ieškovei 200 Eur sumą, kurią ji panaudojo mokesčių sumokėjimui. Todėl nebuvo pagrindo ieškovei priteisti 231,30 Eur dydžio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto išlaikymo išlaidas.

78. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad byloje konstatuota ir to neginčija šalys, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes sukėlė nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium pradžios, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 19 d., todėl ieškovės 2022 m. rugsėjo 23 d. persivesta sau 698 Eur suma jau vertintina kaip persivestos atsakovo asmeninės lėšos. Todėl ir dėl to nebuvo teisinga ieškovei priteisti 231,30 Eur dydžio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto išlaikymo išlaidas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nereiškė reikalavimo įpareigoti ieškovę jam grąžinti nusiimtas jam asmeninės nuosavybes teise priklausančias lėšas (2022 m. rugsėjo 23 d. – 698 Eur), todėl toks klausimas nespręstinas. Tokios kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis) ir pan. Tačiau tais atvejais, kai nagrinėjama civilinė byla, kylanti iš šeimos teisinių santykių, tačiau byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais ir nėra pagrindo vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų gynimo tikslu teismui veikti aktyviai, galioja dispozityvumo ir rungimosi principai, teismas neturi pareigos veikti savo iniciatyva, t. y. kai sprendžiami bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimai, pareigą pateikti visą informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi buvę sutuoktiniai ir teismui nėra pareigos peržengti bylos nagrinėjimo ribas, teigiant, jog ginamas viešasis interesas (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas).

Dėl teismo sprendimo dalies po santuokos nutraukimo (apskaitos akto įrašo panaikinimo) priteisti atsakovui L. S. asmeninės nuosavybės teise turtinę teisę į automobilį VOLVO XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal su AB „Šiaulių bankui“ 2019 m. birželio 18 d. sudarytą Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)

80. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju parinkdamas turto padalijimo būdą, tai yra, turtinę teisę priteisdamas atsakovui, o ieškovei priteisdamas kompensaciją, tinkamai taikė CK 3.127 straipsnio nuostatas, atsižvelgė į visas šiuo atveju reikšmingas aplinkybes.

81. Nors iš bylos duomenų ir matyti, kad ieškovė naudojosi šiuo automobiliu, tačiau, įvertinus aplinkybes, kad atsakovė gauna daug mažesnes pajamas nei atsakovas, su ja lieka gyventi du šalių nepilnamečiai vaikai, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei šį automobilį išlaikyti ir dar sumokėti atsakovui kompensaciją būtų daug sunkiau, nei atsakovui. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nusprendė automobilį priteisti atsakovui. Jeigu atsakovui šis automobilis iš viso nėra reikalingas, jis jį įgijęs savo nuosavybėn galės jį parduoti, todėl nemanytina, jog šis priteistinas turtas atsakovui bus kokia nors našta.

82. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į svarbią aplinkybę, kad trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas bylos nagrinėjimo metu nesutiko, jog šios sutarties pagrindu atsiradę tarp jo kaip kreditoriaus bei ieškovės ir atsakovo sutartiniai santykiai būtų tam tikra dalimi modifikuojami, todėl pagrįstai sprendė prievolę pagal tarp atsakovo L. S. ir AB „Šiaulių bankas“ 2019 m. birželio 18 d. sudarytą lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą ieškovės L. S., po santuokos nutraukimo (apskaitos akto įrašo panaikinimo) pripažinti ieškovės L. S. ir atsakovo L. S. solidaria prievole, nustatant, kad ieškovė L. S. ir atsakovas L. S. ją vykdys lygiomis dalimis.

83. Vadovaujantis CK 3.119 straipsniu turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys byloje kito dalintino turto vertes taip pat nustatinėjo pagal rinkos kainas. Nagrinėjamu atveju byloje konstatuota, kad šalių santuoka pasibaigė 2022 m. rugsėjo 19 d. Pažymėtina, kad turtinės teisės vertė nustatoma pagal įgyjamo daikto pagal šią turtinę teisę vertę. Byloje atsakovas pateikė transporto priemonės VOLVO XC60 vertę pagal viešojoje erdvėje atliktą tokios rūšies ir techninių specializacijų transporto priemonių vertes, kuri sudaro 11 450 Eur. Ieškovė duomenų, paneigiančių atsakovo pateiktą transporto priemonės vertę, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad turtinės teisės į transporto priemonę VOLVO XC60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertė iš automobilio kainos 11 450 Eur atėmus 2022 m. spalio 1 d. neišpirktą turto vertę 2 864,47 Eur, yra 8 585,53 Eur.

84. Pakeitusi pirmosios instancijos sprendimą iš dalies, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovei po santuokos nutraukimo (panaikinus apskaitos įrašą) asmeninės nuosavybės teise priteistina turto, kurio vertė 28 020,43 Eur (1/2 dalis buto 25157,13 Eur vertės, turtinė teisė į pensijų kaupimo fonde esančias lėšas 2863,30 Eur vertės), atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistina turto, kurio vertė 38 607,31 Eur (1/2 dalis buto 25157,13 Eur vertės, turtinė teisė į transporto priemonę 8585,53 Eur vertės, turtinė teisė į pensijų kaupimo fonde esančias lėšas 4864,65 Eur vertės), ieškovei iš atsakovo priteistina 5 293,44 Eur (10 586,88 Eur/2) dydžio kompensacija už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtą. Įvertinusi visas ieškovei iš atsakovo priteistinas sumas, teisėjų kolegija sprendžia, jog visa ieškovei iš atsakovo priteistina suma yra 8 777,71 Eur, kurią sudaro 5 293,44 Eur kompensacija už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtą, 3484,27 Eur kompensacija už atsakovo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto sumažinimą.

Dėl teismo sprendimo dalies priteisti ieškovei L. S. iš atsakovo L. S. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 8612,42 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo

85. Atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimo dalis priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022-09-27 yra neteisėta ir nepagrįsta, nes sprendime nurodytą dieną (2022-09-27) teisme buvo iškelta byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, priimant teismo įsakymą. Ieškovės patikslintas ieškinys, kuriame suformuluotas ieškinio reikalavimas Nr. 22 „Priteisti ieškovei L. S. iš atsakovo L. S. 5 dydžio procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos 27872,54 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo“ byloje pateiktas tik 2023 m. birželio 20 dieną (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)). Todėl jokio teisėto pagrindo priteisti procesines palūkanas, nesant ieškinio reikalavimo, nėra. Teisėjų kolegija šiuos atsakovo apeliacinio skundo argumentus vertina pagrįstais.

86. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams šalių vaikams priteisimo

88. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo L. S. išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. S. po 480 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2022 m. rugsėjo 26 d., iki vaiko pilnametystės, o nepilnamečiam vaikui L. S. po 450 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2022 m. rugsėjo 26 d., iki vaiko pilnametystės.

91. Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas sprendimu (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis, 3.194, 3.196 straipsniai).

92. Pagrindiniai vaiko išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

93. Kasacinio teismo praktikoje pateiktas išaiškinimas, jog minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nuo 2024 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga 924 Eur (neatskaičius mokesčių). Reali dirbančio ir minimalią mėnesinę algą gaunančio asmens disponuojama suma, atskaičius mokesčius, yra apie 708 Eur. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

95. Iš (duomenys neskelbtini) 2022 m. spalio 11 d. pažymos matyti, kad L. S. dalyvauja trenerio M. B. meistriškumo ugdymo mokomojoje krepšinio sporto treniruočių programoje 4 kartus per savaitę (iš viso 10 savaitinių valandų), mokamas mokestis 10 Eur per mėnesį. (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 26 d. pranešimo apie kūno kultūros pasiekimų vertinimo, taip pat iš 2022 m. spalio 13 d. pažymos matyti, kad L. S., gim. (duomenys neskelbtini), lanko tinklinio treniruotes 3 kartus per savaitę, reguliariai dalyvauja draugiškose rungtynėse ir turnyruose, mėnesio treniruočių kaina 55 Eur. L. S. dalyvauja tinklinio turnyruose, dalyvio mokestis 10 Eur.

96. Iš (duomenys neskelbtini) pateiktų medicininių dokumentų išrašų bei ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad L. S. ir L. S. diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2022 m. gegužės 25 d. žinute kreipėsi į atsakovą dėl 1500 Eur pervedimo abiejų vaikų breketams įsigyti, pateikti Taikos odontologijos klinikos, Odontologijos centro „LELA“, „Šypsokis Pasauliui“ kontaktai. L. S. turi (duomenys neskelbtini), abu vaikai dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, L. S. turi (duomenys neskelbtini), vaikui rekomenduojama speciali avalynė, pėdų mankšta, reabilitacija, pritaikytos sportinės priemonės (dviratis).

97. Byloje yra ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, atsakovės išlaidos kurui, tačiau nėra pagrindo vertinti, kad visos išlaidos už kurą yra tik šalių vaikų poreikiams tenkinti, automobilis naudojamas ir ieškovės poreikiams. Ieškovė nurodo, kad sūnaus varžybos vyksta ir kituose miestuose, tačiau nėra duomenų, ar kiekvieną mėnesį varžybos vyksta kituose miestuose, ar visada sūnų veža ieškovė (gal vaikų grupė vežama būrelio transportu). Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija vis dėl to sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad, esant byloje duomenims, jog abu vaikai iš dalies naudojasi viešojo transporto paslaugomis, kurių išlaidos įtrauktos į vaikų poreikiams patenkinti reikalingą sumą, protinga ir pagrįsta suma vaikų poreikiams patenkinti reikalingoms kuro išlaidoms realiai sudaro po 50 Eur kiekvienam vaikui.

100. Teisėjų kolegija, įvertinusi kitas ieškovės pateiktoje lentelėje nurodytas sumas, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kitos ieškovės nurodytos vaikų poreikiams patenkinti reikalingos piniginių lėšų sumos yra protingos ir pagrįstos. Dėl to, įvertinus, kad vaikų dalis komunalinėms paslaugoms apmokėti yra po 50,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui ir kuro išlaidos yra 50,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, konstatuotina, jog šalių dukros L. S. poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 879,50 Eur suma, o sūnaus L. S. poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 812,00 Eur suma. Nors atsakovas nesutinka su tokiomis išlaikymo sumomis ir teigia, kad vaikų išlaikymui reikia mažesnių sumų, tačiau savo skaičiavimų nepateikė, t. y. nepaneigė ieškovės nurodomų ir teismo nustatytų aplinkybių (CPK 178 straipsnis).

101. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teismo nustatyta vaikų poreikiams patenkinti suma apima ne tik būtinuosius vaikų poreikius, kuriuos sudarytų suma minimalios mėnesinės algos dydį, bet ir visus papildomus vaikų poreikius, ieškovės materialinė padėtis nėra tokia, kad valstybės skiriamą paramą vaikų poreikiams patenkinti būtų galima skirti dar kitiems nei nagrinėjamu atveju nustatytiems vaikų poreikiams, todėl sprendė, jog yra pagrindas atimti kas mėnesį mokamą valstybės išmoką vaikams iš vaikų poreikiams nustatytos sumos, reikalingos kas mėnesį. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas iš vaikams skirtos sumos atėmė kas mėnesį mokamą valstybės išmoką vaikams.

102. Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020 pasisakė, jog, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

103. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai lieka gyventi su ieškove, ieškovės pajamos yra daug mažesnės nei atsakovo, atsakovo turtinė padėtis leidžia tenkinti vaikų poreikius, jog tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, taip pat neplanuotų papildomų išlaidų našta, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti vaikams priteistiną išlaikymo dydį kas mėnesį mokama valstybės išmoka vaikams. Teisėjų kolegijos vertinimu, valstybės mokamos išmokos galės būti skiriamos papildomiems vaikų poreikiams tenkinti.

104. Tėvų turtinės padėties kriterijus kasacinėje jurisprudencijoje vertinamas kartu su CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu proporcingumu tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

105. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

106. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

107. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovui mokamas 4,50 Eur valandinis atlygis, 107 Eur dienpinigiai, preliminari (duomenys neskelbtini) reiso trukmė 5 mėnesiai. 2022 m. rugsėjo 19 d. susitarimu darbo sutartis su atsakovu nutraukta. Laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 31 d. iki 2021 m. gruodžio 28 d., nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. iki 2023 m. lapkričio 8 d. atsakovas buvo registruotas Užimtumo tarnyboje bedarbio statusu. Darbo pasiūlymai laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 21 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d. teikti nebuvo. Atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka, kuri vidutiniškai per mėnesį sudarė 506 Eur. Iš byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 15 d. pažymos apie priskaičiuotą darbo užmokestį Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovui už laikotarpį nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn. išmokėta 17961,64 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio, atsakovo vidutinis per mėnesį gaunamas darbo užmokestis sudarė apie 1996 Eur (atskaičius mokesčius). Iš pateiktos 2023 m. vasario 15 d. pateiktos pažymos apie priskaičiuotus ir išmokėtus dienpinigius Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovui už laikotarpį nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn. išmokėta 25497 Eur (atskaičius maistpinigius) dienpinigių, kas vidutiniškai per mėnesį sudarė apie 2833 Eur (atskaičius maistpinigius).

108. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo, kaip (duomenys neskelbtini), darbo pobūdis yra laikinas, tad ir gaunamos pajamos nėra reguliarios, t. y. atsakovas dirba ir gauna darbo pajamas 5/6 mėn., likusį laiką darbo pajamų negauna, tačiau reisui pasibaigus, atsakovas registruojasi užimtumo tarnyboje ir gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vertintina, kad vidutiniškai atsakovo pajamos per mėnesį sudaro apie 3700 Eur. Pažymėtina, kad šalims gyvenant santuokoje atsakovas taip pat gaudavo pajamas, dalį mėnesių darbo užmokestį, dalį nedarbo socialinio draudimo išmokas, ieškovė nedirbo ir šalys sugebėdavo pajamas paskirstyti taip, kad visus metus šalių šeima turėtų pakankamai pajamų, todėl vertintina, kad atsakovas ir dabar gali suplanuoti pajamas ir išlaidas taip, kad kiekvieną mėnesį pakaktų pinigų skirti nepilnamečių vaikų išlaikymui.

109. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuo 2007 m. rugsėjo 7 d. iki 2011 m. lapkričio 24 d. (įskaitant motinystės ir vaiko priežiūros atostogas) ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini); nuo 2011 m. gruodžio 5 d. iki 2013 m. kovo 1 d. ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini); nuo 2014 m. sausio 8 d. iki 2014 m. gegužės 12 d. ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini); nuo 2014 m. gegužės 12 d. iki 2016 m. liepos 13 d. ieškovei buvo suteiktos motinystės ir vaiko priežiūros atostogos; nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2017 m. spalio 27 d. ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2018 m. birželio 25 d. ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini); nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2019 m. vasario 21 d., nuo 2022 m. lapkričio 3 d. iki 2023 birželio 2 d. ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 2 d. ieškovei pervedė 768,33 Eur už nepanaudotas atostogas; nuo 2019 m. kovo 5 d. iki 2021 m. rugsėjo 19 d. ieškovei buvo paskirta nedarbo draudimo išmoka; nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio iki 2021 m. birželio 30 d. ieškovė mokėsi (duomenys neskelbtini), įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę. Ieškovė nuo 2020 m. spalio 30 d. iki 2021 m. rugsėjo 19 d. pagal verslo liudijimą užsiėmė gėlių pardavimo verslu. Nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2021 m. gruodžio 3 d. ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Nuo 2021 m. gruodžio 6 d. iki 2022 m. kovo 7 d. ieškovei paskirta nedarbo išmoka (392 Eur). Ieškovės draudžiamosios pajamos sudarė: 2007 metais – 10450,00 Lt, 2008 metais – 33444,80 Lt, 2009 metais – 36332,77 Lt, 2010 metais – 33933,57 Lt, 2011 metais – 27971,42 Lt, 2012 metais – 31318,44 Lt, 2013 metais – 10120,03 Lt, 2014 metais – 4967,65 Lt, 2015 metais – 1723,80 Eur, 2016 metais – 3763,25 Eur, 2017 metais – 9753,43 Eur, 2018 metais – 16652,78 Eur, 2019 metais – 8473,85 Eur, 2020 metais – 347,05 Eur, 2021 metais – 5267,81 Eur, 2022 metais – 2707,30 Eur, 2023 metais – 3464,01 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2023 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 20 d. iki 2024 m. kovo 19 d. paskirta nedarbo išmoka, kuri vidutiniškai per mėnesi sudaro 238 Eur. SODROS duomenimis ieškovė už 2023 m. birželio mėn. – 2023 m. liepos mėn. gavo 1780,61 Eur pajamų, iš jų (duomenys neskelbtini) išmokėta suma – 1034,97 Eur, nedarbo išmoka – 396,89 Eur, (duomenys neskelbtini) 348,75 Eur išmokėtas darbo užmokestis. Ieškovė nuo 2023 m. liepos 25 d. dirba (duomenys neskelbtini), pareiginės algos dydis sudaro 1395 Eur (neatskaičius mokesčių), 722,36 Eur (atskaičius mokesčius). Ieškovė byloje patvirtino, kad ieškovės gaunamos darbinės pajamos yra 922 Eur per mėnesį.

110. Nesutiktina su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nevertino aplinkybės, jog ieškovė, turėdama aukštąjį išsilavinimą, profesinių įgūdžių personalo valdymo srityje, nuo 2023 liepos mėn. dirba (duomenys neskelbtini), kai tokioms pareigoms užimti pagal viešai skelbiamą informaciją reikia turėti ne žemesnį kaip aukštesnįjį išsilavinimą arba specialųjį vidurinį išsilavinimą. Tad aplinkybė, kodėl ieškovė pasirinko dirbti mažiau kvalifikuotą ir mažiau apmokamą darbą, nei leidžia jos turimas išsilavinimas ir darbo įgūdžiai, teismo liko neįvertinta.

111. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius: subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

112. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė dirba. Ieškovės šiuo metu darbo vieta yra pakaitinė, tačiau ji nurodo, jog siekia dalyvauti konkurse užimti nuolatinę vietą. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad ieškovė neturi noro ir nesiekia gauti geriau apmokamą darbą. Taip pat pažymėtina, kad vaikai gyvena su ieškove, ieškovė rūpinasi jų priežiūra, užtikrina nuvykimus į būrelius, pas gydytojus, todėl tai yra papildomos svarbios aplinkybės ieškovei ieškantis darbą.

113. Įvertinusi aptartus duomenis, teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovo pajamos yra beveik 4 kartus didesnės, nei ieškovės. Po santuokos nutraukimo šalių turėtas turtas padalijamas po lygiai, todėl šiuo aspektu ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra vienoda. Šalys kitų išlaikytinių neturi. Abu sutuoktiniai yra sveiki ir darbingi asmenys. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes apie šalių turtinę padėtį, laikytina, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš atsakovo priteisti didesnę išlaikymo vaikams sumą nei iš ieškovės.

114. Pažymėtina, jog teismų praktikoje nurodoma, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, taip pat neplanuotų papildomų išlaidų našta, į ką taip pat atsižvelgtina sprendžiant dėl kiekvienam iš tėvų tenkančios vaiko poreikiams reikalingų išlaidų sumos paskirstymo bei priteistino išlaikymo dydžio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

115. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, kad šalių vaikams gyvenamąjį būstą užtikrina ieškovė, teikianti ir kasdieninį išlaikymą bei priežiūrą, ko paprastai nekompensuoja išlaikymo iš kito tėvo priteisimas, vadovaujantis vaiko interesais, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014), daro išvadą, jog iš atsakovo nepilnamečio vaiko L. S. išlaikymui priteistina po 600,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, nepilnamečio vaiko L. S. išlaikymui priteistina po 600,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.192, 3.201 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai).

116. Teisėjų kolegija pažymi, jog, tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019). Todėl, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo ar sumažinimo).

Dėl išlaikymo mokėjimo iki kiekvieno mėnesio 5 dienos

117. Atsakovas nurodo, kad teismas sprendimo 146 punkte nurodė, kad „Atsižvelgiant į abiejų šalių interesus, vadovaujantis prioritetiniais nepilnamečių vaikų interesais, siekiant nustatyti, kad teismo sprendimo vykdymas būtų aiškus, nustatytina, kad išlaikymas turi būti sumokamas į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą ne vėliau kaip iki kiekvieno einamojo mėnesio penktos dienos.“ Tačiau jokių argumentų, kodėl išlaikymas, kuris skirtas mėnesiui, turi būti sumokėtas „ne vėliau kaip iki kiekvieno einamojo mėnesio penktos dienos“, teismo sprendime nenurodyta. Atsakovas nurodo, kad jam darbo užmokestis yra mokamas mėnesio 15-ą dieną. Be to, atsakovo nuomone, šis klausimas nekiltų, jei ieškovė pati vykdytų pareigą išlaikyti vaikus. Todėl šioje dalyje teismo sprendimas nėra pagrįstas byloje surinktais įrodymais, todėl turėtų būti pakeistas. Nors atsakovas byloje pateikė išsamius paaiškinimus apie darbo užmokesčio mokėjimo tvarką, papildomai pateikiame (duomenys neskelbtini) pažymą apie darbo užmokesčio mokėjimo terminus.

118. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad vadovaujantis prioritetiniais nepilnamečių vaikų interesais, siekiant nustatyti, kad teismo sprendimo vykdymas būtų aiškus, yra pagrindas nustatyti konkrečią datą iki kurios kiekvieną mėnesį turi būti sumokėtas vaikams išlaikymas. Tačiau vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas datą iki kurios turi būti sumokamas išlaikymas, neužtikrino abiejų šalių interesų, atsižvelgė tik į ieškovės patogumą, bet neįvertino aplinkybių, kad atsakovui darbo užmokestis yra mokamas kiekvieno mėnesio 15-ą dieną. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius ankstesnę datą nei atsakovas gauna darbo užmokestį, atsakovui gali būti sudaromi papildomi nepatogumai ir apsunkinamas pareigos vykdymas. Tuo tarpu ieškovei neturėtų sukelti didelių nepatogumų, tai, kad vaikams išlaikymas bus pervestas ne iki kiekvieno mėnesio 5 dienos, o kiek vėliau. Pažymėtina, jog ji vaikų pinigus valdo uzufrukto teise ir išlaidas gali planuoti savarankiškai, be to, išlaikymo dalį turi teikti ir pati. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas šioje dalyje pakeisti teismo sprendimą ir nustatyti, kad išlaikymas turi būti sumokamas į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą ne vėliau kaip iki kiekvieno einamojo mėnesio 16 dienos.

Dėl išlaikymo priteisimo momento

119. Pirmosios instancijos teismas išlaikymą šalių vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisė nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2022 m. rugsėjo 26 d., iki vaikų pilnametystės. Teismas skundžiamo sprendimo 147 punkte nurodė tokius motyvus: „Vertinant tai, kad šalys faktiškai nebegyvena kartu ir neveda bendro ūkio nuo 2022 m. rugsėjo 19 d., vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos, tačiau į išlaikymo dydį įskaitytinos piniginės lėšos, gautos vykdant 2023 m. lapkričio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo“.

121. Bylos duomenimis nustatyta, kad iš atsakovo pateiktų AB „SEB bankas“ sąskaitos išrašų už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 19 d. matyti, kad iš atsakovo sąskaitos L. S. ir kitoms paslaugoms už vaikus buvo pervesta: 2022 m. rugsėjo 11 d. – 200 Eur, 2022 m. rugsėjo 15 d. – 1600 Eur, 2022 m. rugsėjo 23 d. – 698 Eur, 2022 m. spalio 3 d. – 600 Eur vaikų išlaikymas už 2022 m. spalio mėn., (duomenys neskelbtini) pervesta: 2022 m. vasario 25 d. – 22,80 Eur už neatlygintinai teikiamas paslaugas, vykdant metinio ugdymo programą, 2022 m. balandžio 11 d. – 14,40 Eur už L. S., AB „Šiaulių bankas“ pervesta: 2022 m. sausio 12 d. – 39,60 Eur už neatlygintinai teikiamas paslaugas, vykdant metinio ugdymo programą L. S.; 2022 m. gegužės 27 d. – 30 Eur už neatlygintinai teikiamas paslaugas, vykdant metinio ugdymo programą; 2022 m. rugsėjo 30 d. – 54,21 Eur įmoka, UAB „Trako group“ pervesta: 2022 m. kovo 1 d. – 50 Eur už L. S., UAB „Bitė Lietuva“ pervesta: 2022 m. balandžio 21 d. – 67,63 Eur.

122. Taip pat pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas 2023 m. lapkričio 4 d. nutartimi nutarė tenkinti ieškovės prašymą iš dalies ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo L. S. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. S. ir L. S. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 26 d., iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovė šios teismo nutarties neskundė.

123. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikino išlaikymo priteisimas bylos nagrinėjimo metu (kaip laikinosios apsaugos priemonės) nereiškia, kad vaiko išlaikymo dydžio už tą laikotarpį kausimas jau yra išspręstas. Jeigu susiklosto tokia situacija, kad nustatyta laikino išlaikymo suma yra mažesnė, nei priteisiama išlaikymo suma sprendimu, susiklosto situacija, jog už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo iki teismo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teismo nutartimi iš atsakovo vaikui priteistas ne didesnis, o mažesnio dydžio išlaikymas kas mėnesį, todėl iš atsakovo už šį laikotarpį papildomai vaikui išlaikyti turi būti priteistinas išlaikymo periodinėmis išmokomis kas mėnesį skirtumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).

124. Iš esmės atitinka šią situaciją ir kasacinio teismo išaiškinimai, kadangi išlaikymo tikslas yra vaiko poreikių tenkinimas, tais atvejais, kai nustatomi didesni vaiko poreikiai ar didesnės tėvo (motinos) finansinės galimybės tenkinti vaiko poreikius, didesnis išlaikymas turėtų būti priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos, o ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes tai gali užvilkinti tinkamą vaiko interesų užtikrinimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

125. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismų praktiką, į tai, kad laikinas išlaikymas šalių vaikams buvo priteistas tik po 300 Eur kiekvienam vaikui, atsakovo pervedamos lėšos buvo mažesnės, nei reikalinga suma vaikų išlaikymui, vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė išlaikymą šalių vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2022 m. rugsėjo 26 d., iki vaikų pilnametystės bei tinkamai nurodė, kad į išlaikymo dydį turi būti įskaitytinos piniginės lėšos, gautos vykdant 2023 m. lapkričio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Dėl papildomų lėšų nepilnamečiams vaikams priteisimo

126. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros išlaidomis. Atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę, teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai, o kai dėl tokių dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, de facto patirdamas papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas, jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas. Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu. Sprendžiant, ar papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdas ir priemonės buvo būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos: galimos papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdo ir priemonių alternatyvos, jų finansavimo šaltinių alternatyvos (pvz., ar galėjo būti taikyta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokama vaiko medicininė priežiūra), tėvų turtinė padėtis, ankstesnė šalių praktika ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

127. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovės prašomos priteisti sumos kompiuteriui ir ergonominei mokymosi vietai, t. y. stalui ir kėdei, įsigyti yra protingos, pagrįstos ir įrodytos, todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, ieškovei iš atsakovo priteisė papildomų konkrečių vaikų poreikių tenkinimui 2/3 reikalingų sumų, t. y. L. S. 667 Eur kompiuteriui, L. S. 374 Eur ergonominei mokymosi vietai. Ieškovės prašymo priteisti papildomą išlaikymą iš atsakovo, nes vaikui L. S. reikalingas dviratis, teismas atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog vaikui būtent šiuo metu yra reikalingas tam tikras specializuotas dviratis, kokia jo kaina ir pan. Be to, tokio pobūdžio papildomos išlaidos įtrauktos vertinant šalių vaikų poreikiams reikalingas sumas, kiekvieną mėnesį įtraukiant po 40 Eur kiekvienam vaikui nenumatytoms papildomoms išlaidoms.

129. Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog vaikui būtent šiuo metu yra reikalingas tam tikras specializuotas dviratis, kokia būtų jo kaina. Iš į bylą pateiktų medicininių dokumentų išrašų matyti, kad šalių sūnus turi (duomenys neskelbtini), vaikui rekomenduojama speciali avalynė, pėdų mankšta, reabilitacija, pritaikytos sportinės priemonės (dviratis). Tačiau nėra aišku, ar minimas dviratis yra būtinas kas dieną, ar jis turi būti naudojamas tik atliekant reabilitaciją, reabilitacijos įstaigoje. Gal būt yra galimybė ne namie turėti šias sportines priemones, o jomis naudotis sveikatingumo įstaigose. Todėl šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės nurodomas dviratis yra būtinas ir už jį prašoma priteisti suma yra protinga. Todėl vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino šio ieškovės reikalavimo. Taip pat visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad tokio pobūdžio papildomos išlaidos įtrauktos vertinant šalių vaikų poreikiams reikalingas sumas, kiekvieną mėnesį įtraukiant po 40 Eur kiekvienam vaikui nenumatytoms papildomoms išlaidoms. Be to, apeliacinės instancijos teismas neišskaičiavo iš vaikų išlaikymui reikalingos sumos kas mėnesį valstybės mokamų sumų, kad jos taip pat galėtų būti skiriamos papildomiems vaikų poreikiams tenkinti, t. y. kiekvieną mėnesį papildoma 171 Eur suma.

130. Atsakovas skundžia sprendimo dalį dėl ieškovei iš atsakovo priteistų papildomų konkrečių vaikų poreikių tenkinimui 2/3 reikalingų sumų, t. y. L. S. 667 Eur kompiuteriui, L. S. 374 Eur ergonominei mokymosi vietai. Atsakovo nuomone, teismo spendimas prieštarauja kasacinio teismo praktikai, nes ieškovė nepateikė įrodymų, kad patyrė sūnaus L. S. kompiuterio ir dukros L. S. ergonominės mokymosi vietos pirkimo išlaidas. Tad teismas jokiais objektyviais bylos įrodymais negalėjo padaryti išvados, kad „išlaidos pagrįstos ir įrodytos“. Taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, jog patyrė sūnaus L. S. kompiuterio ir dukros L. S. ergonominės mokymosi vietos pirkimo išlaidas.

131. Teisėjų kolegija dėl ieškovės reikalavimų priteisti vienkartines papildomas išmokas vaikų poreikių tenkinimui – įsigyti kompiuterį ir įrengti ergonominę mokymosi vietą, – laikosi tokios pat pozicijos kaip ir dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo papildomas išlaidas įsigyti dviratį – reikalavimai yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad ieškovė byloje pasirinko išlaikymo formą periodinėmis išmokomis, pati nustatė vaikų poreikiams užtikrinti reikalingas pinigų sumas kiekvienam mėnesiui. Pažymėtina, jog tiek pati ieškovė įvertino, kad nurodoma suma yra skirta tenkinti ne tik minimalius vaikų poreikius, tą patį pripažino pirmosios instancijos teismas bei sutinka su to ir apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina, kad vaikų poreikių lentelėje yra numatyta suma po 40 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį papildomoms išlaidoms, kuri užtikrina galimybes padengti atsiradusias papildomas išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, visų pirma, ne kiekvieną mėnesį yra patiriamos papildomos išlaidos, todėl jas galima kaupti, antra, ieškovė nebūtinai turi iš karto nupirkti vaikams minėtas prekes, galima sukaupti lėšas per kelis mėnesius ir tada pirkti suplanuotas, reikalingas prekes vaikams. Taip pat dar kartą pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nutarė neišskaičiuoti iš vaikų išlaikymui reikalingos sumos kas mėnesį valstybės mokamų sumų, kad jos galėtų būti skiriamos papildomiems vaikų poreikiams tenkinti, t. y. kiekvieną mėnesį vaikams bus gaunama dar papildoma 171 Eur suma. Ieškovė savo apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad minėta suma bus naudojama atsiradusiems vaikų papildomiems poreikiams. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad papildomos išlaidos turi būti skubios, būtinos ir protingos, tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta ypatingų aplinkybių, dėl kurių kartu su periodinėmis išmokomis dar būtų pagrindas skirti papildomą vienkartinę sumą. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo papildomų konkrečių vaikų poreikių tenkinimui 2/3 reikalingų sumų, t. y. L. S. 667 Eur kompiuteriui, L. S. 374 Eur ergonominei mokymosi vietai. Todėl ši sprendimo dalis naikintina.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos

132. Ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo motyvuojamojoje dalyje nenurodė konkrečių motyvų kokiu pagrindu teismas įvertino, kad yra patenkinta 66 procentų atsakovo priešieškinio reikalavimų, kokiu bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo metodu teismas vadovavosi, ir atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė jau bylos nagrinėjimo metu savo procesiniuose dokumentuose ir baigiamojoje kalboje, kuri yra byloje, atkreipė pirmosios instancijos teismo dėmesį, dėl atsakovo elgesio mediacijos metu, atsakovo nenuoseklumo procesiniuose veiksmuose. Šių ieškovės nurodytų aplinkybių, skirstant bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies neįvertino ir nenurodė argumentų, dėl kurių šias aplinkybes laiko nepagrįstomis.

133. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju iš dalies yra keičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, o pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, kad bus perskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos, teisėjų kolegija plačiau dėl šių ieškovės apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje

134. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

135. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

136. Ieškovei byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo.

137. Santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą (dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo), kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas (144,90 Eur, teikiant ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis – 109,00 Eur) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).

138. Nagrinėjamu atveju ieškovei priteisto turto vertė yra 28 020,43 Eur. Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytomis taisyklėmis, byloje mokėtinas 631,00 Eur žyminis mokestis. Taigi, viso byloje mokėtinas 740,00 Eur (109,00 Eur + 631,00 Eur) žyminis mokestis. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

139. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovės, tiek atsakovo turtiniai ir neturtiniai reikalavimai yra patenkinti per puse. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisinga būtų vertinti, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo reikalavimai iš esmės yra patenkinti po 50 proc. Todėl atitinkamai proporcingai patenkintai šalių reikalavimų daliai, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

140. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 370,00 Eur (740,00 Eur/2) žyminio mokesčio suma.

141. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės į bylą nepateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio, todėl ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

142. Atsakovas pirmosios instancijos teisme pateikė duomenis apie patirtas 9 337,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 722,00 Eur žyminis mokestis už patikslinto priešieškinio pateikimą, 8 615,20 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.

143. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Analogiška norma įtvirtina ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje paskirstyta tarp šalių išlaidų advokato ar advokato padėjėjo apmokėti atlyginimo prievolė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiūriu laikomas laimėjusiu bylą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas ( CPK 93 straipsnio 4 dalis).

144. Nuspręsti dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio yra teismo diskrecija, nepriklausomai nuo to, kokia tvarka buvo kreiptasi į teismą. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, į kokius kriterijus teismas atsižvelgia, nustatydamas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydį. Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, šalių elgesį proceso metu, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina, jog taikant šiuos kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindu padidinti, o kurie sumažinti priteisiamas išlaidas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

145. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame detaliai ir aiškiai nurodė atsakovui suteiktas paslaugas. Įrodymai priėdi prie prašymo patvirtina suteiktų paslaugų įkainius.

146. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, pvz. už atsiliepimą į ieškinį (priešieškinį) parengimą taikomas koeficientas – 2,5 (2,5 x 1 900,3 Eur = 4 750,75 Eur; už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4, t.y. 760,12 Eur už dokumentą; už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1, t. y. 190,00 Eur/val.).

147. Įvertinusi bylos apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, teismo posėdžių laiką, paruoštų procesinių dokumentų turinį ir apimtį (procesiniai dokumentai didelės apimties), Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir ne per didelės.

148. Ieškovė nurodo, kad reikia atkreipti dėmesį į atsakovo elgesį mediacijos metu, atsakovo nenuoseklumą procesiniuose veiksmuose. Tačiau teisėjų kolegija nemato atsakovo netinkamo elgesio byloje, teikiant procesinius dokumentus, todėl vertina, jog nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Byloje tiek ieškovė, tiek atsakovas tikslino savo procesinius dokumentus, teikė į juos atsiliepimus. Pažymėtina, kad šalys turi teisę tikslinti savo procesinius dokumentus, teikti prašymus, skundus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovas nenorėjo dalyvauti asmeniškai mediacijos procese, o jį atstovavo advokatė bei, kad atsakovas pasitraukė iš mediacijos proceso, nėra pagrindas vertinti atsakovo elgesį kaip piktnaudžiavimą ar nesąžiningą, kadangi asmuo turi teisę turėti atstovą, atstovo dalyvavimas prilygsta pačio asmens dalyvavimui. Taip pat asmuo turi teisę pasitraukti iš mediacijos proceso, jeigu mato, kad susitarimo pasiekti nepavyksta. Taigi, įvertinus nustatytas ir aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

149. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad iš esmės abiejų šalių reikalavimai patenkinti 50 proc., atsakovui iš ieškovės priteistina 4 668,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

150. Apeliacinėje instancijoje šalys patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: Atsakovas pateikė įrodymus, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 3 728,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 340,00 Eur žyminis mokestis ir 3 388,00 Eur (2 420,00 Eur – už apeliacinio skundo parengimą, 968,00 Eur – už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą) atstovavimo išlaidos. Šalių apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies, iš esmės po 50 proc.

151. Ieškovei yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista. Apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas į bylą duomenų nepateikta.

152. Įvertinusi bylos apimtį, atsakovo advokatės darbo laiko sąnaudas, paruoštų procesinių dokumentų turinį ir apimtį (dokumentai yra didelės apimties, išsamūs), Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų yra pagrįstos ir ne per didelės. Tenkinus atsakovo apeliacinį skundą ir atsiliepimą į apeliacinį skundą iš dalies – 50 proc. – iš ieškovės atsakovui priteistinos 1 864,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

153. Byloje už ieškovės apeliacinį skundą mokėtinas 459,00 Eur (109,00 Eur+350,00 Eur) žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 229,50 Eur (459,00 Eur/2) žyminio mokesčio suma.

Dėl procesinės bylos baigties

154. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šalių apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies ir skundžiamas sprendimas keistinas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti santuokos apskaitos akto įrašą, padarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo apskaityta ieškovės L. S. (iki santuokos – „V.“), gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo L. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini)K. K. bažnyčioje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo ieškovei L. S. palikti pavardę – „S.“, atsakovui L. S. palikti pavardę – „S.“.

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas (santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimas) teisines pasekmes sukėlė nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium pradžios, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 19 d.

Po santuokos nutraukimo (apskaitos akto įrašo panaikinimo) priteisti ieškovei L. S. asmeninės nuosavybės teise:

1) 1/2 dalį buto, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

2) turtinę teisę į pensijų kaupimo fonde esančias lėšas pagal 2019 m. balandžio 14 d. ieškovės L. S. ir AB „SEB bankas” sudarytą pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

Po santuokos nutraukimo (apskaitos akto įrašo panaikinimo) priteisti atsakovui L. S. asmeninės nuosavybės teise:

1) ½ dalį buto, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

2) turtinę teisę į automobilį VOLVO XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal su AB „Šiaulių bankui“ 2019 m. birželio 18 d. sudarytą Lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);

3) turtinę teisę į pensijų kaupimo fonde esančias lėšas pagal 2019 m. balandžio 11 d. atsakovo L. S. ir UAB „SEB Investicijų valdymas“ sudarytą pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei L. S. iš atsakovo L. S. 8 777,71 Eur (aštuonių tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 71 ct) sumą, kurią sudaro 5 293,44 Eur kompensacija už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtą, 3484,27 Eur kompensacija už atsakovo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto sumažinimą.

Priteisti ieškovei L. S. iš atsakovo L. S. 5 dydžio procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos 8 777,71 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023-06-23 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Prievolę pagal tarp ieškovės L. S. ir atsakovo L. S. bei AB SEB banko 2019 m. rugsėjo 10 d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo (apskaitos akto įrašo panaikinimo) pripažinti ieškovės L. S. ir atsakovo L. S. solidaria prievole, nustatant, kad ieškovė L. S. ir atsakovas L. S. ją vykdys lygiomis dalimis.

Prievolę pagal tarp ieškovės L. S. ir atsakovo L. S. bei AB SEB banko 2018 m. spalio 4 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo (apskaitos akto įrašo panaikinimo) pripažinti ieškovės L. S. ir atsakovo L. S. solidaria prievole, nustatant, kad ieškovė L. S. ir atsakovas L. S. ją vykdys lygiomis dalimis.

Prievolę pagal tarp atsakovo L. S. ir AB „Šiaulių bankas“ 2019 m. birželio 18 d. sudarytą lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą ieškovės L. S., po santuokos nutraukimo (apskaitos akto įrašo panaikinimo) pripažinti ieškovės L. S. ir atsakovo L. S. solidaria prievole, nustatant, kad ieškovė L. S. ir atsakovas L. S. ją vykdys lygiomis dalimis.

Prievolę pagal su AB „Šiaulių bankas“ 2020 m. balandžio 29 d. sudaryta daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią paskolintos lėšos daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis butas, renovacijai, po santuokos nutraukimo (apskaitos akto įrašo panaikinimo) pripažinti daline ieškovės L. S. ir atsakovo L. S. prievole, t. y. kad ieškovė ir atsakovas pagal nurodytą sutartį atsako ir ją vykdo lygiomis dalimis – po 1/2 dalį.

Pripažinti, kad prievolė mokėti AB „Klaipėdos energija“ už buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų šildymą ir prievolė mokėti UAB „Paslaugos būstui“ už buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), eksploatavimo išlaidas po santuokos nutraukimo (apskaitos akto įrašo panaikinimo) yra dalinė ieškovės L. S. ir atsakovo L. S. prievolė, nustatant, kad šias prievoles ieškovė L. S. ir atsakovas L. S. vykdo lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį.

Nepilnamečių vaikų L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove L. S..

Priteisti iš atsakovo L. S. išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2022 m. rugsėjo 26 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymą sumokant į ieškovės L. S. atsiskaitomąją sąskaitą ne vėliau kaip iki kiekvieno einamojo mėnesio 16 (šešioliktos) dienos, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo L. S. išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2022 m. rugsėjo 26 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymą sumokant į ieškovės L. S. atsiskaitomąją sąskaitą ne vėliau kaip iki kiekvieno einamojo mėnesio 16 (šešioliktos) dienos, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę L. S. lėšų, skirtų nepilnamečių vaikų L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo L. S. bendravimo su nepilnamečiais vaikais L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. S., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:

1) Atsakovui reiso metu būnant užsienyje, atsakovas bendrauja su vaikais neribotai elektroninėmis ryšio priemonėmis.

2) Atsakovui būnant Lietuvoje, atsakovas bendrauja su vaikais kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 20 val., paimant abu vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir juos grąžinant į jų gyvenamąją vietą. Atsakovas taip pat bendrauja su vaikais darbo dienomis iš anksto su ieškove suderintu laiku, paimant abu vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir juos grąžinant į jų gyvenamąją vietą iki 20.00 val.

3) Atsakovas apie savo išvykimą į reisą bei grįžimą į Lietuvos Respubliką praneša ieškovei ne mažiau nei prieš 10 kalendorinių dienų raštu elektroninio ryšio priemonėmis.

4) Kiekvienu bendravimo atveju turi būti atsižvelgiama į vaikų interesus, norą bendrauti, užimtumą mokykloje ir popamokinėje veikloje, laisvalaikio ir poilsio režimus.

5) Atsakovas su vaikais bendrauja poriniais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną, o ieškove praleidžia su vaikais Šv. Kalėdų antrąją dieną bei Naujųjų Metų dienas (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.), neporiniais metais – atvirkščiai, t. y. ieškovė praleidžia su vaikais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną, o atsakovas bendrauja su vaikais Šv. Kalėdų antrąją dieną bei Naujųjų Metų dienas (gruodžio 31 d. – sausio 1 d.).

6) Atsakovas su vaikais bendrauja poriniais metais Šv. Velykų antrąją dieną, o pirmąją Šv. Velykų dieną vaikai praleidžia su ieškove, neporiniais metais – atvirkščiai, t. y. atsakovas su vaikais bendrauja Šv. Velykų pirmąją dieną, o antrąją Šv. Velykų dieną vaikai praleidžia su ieškove.

7) Šalių nepilnamečių vaikų rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų metu, šalys su vaikais gali praleisti po lygiai laiko, šalims iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį informuojant vienas kitą apie jų planuojamas atostogas, siekiant suderinti kiekvieno iš vaiko tėvų atostogų laiką, kad šalių atostogos nesutaptų tuo pačiu metu.

8) Atsakovas praleidžia savo gimimo dieną ir Tėvo dieną kartu su vaikais, ieškovė praleidžia savo gimimo dieną ir Motinos dieną su vaikais, poriniais metais per vaikų gimtadienius su vaikais bendrauja atsakovas, neporiniais metais su vaikais bendrauja ieškovė.

Kitą patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. S. 4 668,60 (keturis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti atsakovui L. S..

Priteisti iš atsakovo L. S. 370,00 Eur (tris šimtus septyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 4 d. nutartimi dėl laikino išlaikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, panaikinti. Įskaityti į išlaikymo dydį, pinigines lėšas, gautas vykdant 2023 m. lapkričio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.“

Priteisti iš ieškovės L. S. 1 864,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus šešiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti atsakovui L. S..

Priteisti iš atsakovo L. S. 229,50 Eur (du šimtus dvidešimt devynis eurus50 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.