Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui L. S. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams L. S. ir L. S. priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, pagal atsakovo L. S. priešieškinį ieškovei L. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl naujų įrodymų

10. CPK 314 straipsnis numato dvi išimtis iš bendro naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme draudimo: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tokius įrodymus priimti ir kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas, aiškindamas paminėtas proceso teisės nuostatas, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ir kt.). Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).

11. Apeliacinės instancijos teismas priima šalių paaiškinimus ir naujus įrodymus, tačiau dėl jų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo įvertinimui.

Dėl skundo argumentų

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo. Kiti nutartimi spręsti klausimai nesudaro apeliacijos objekto, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

13. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

14. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu ir užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo, yra laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir, sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal teismų praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis c. b. 3K-3-71-687/2020).

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje pateikta 2022 m. spalio 17 d. ieškovės pažyma apie registraciją Užimtumo tarnyboje, kurioje nurodyta, kad ieškovė nuo 2021 m. gruodžio 6 d. registruota Užimtumo tarnyboje bedarbio statusu; duomenų apie kitas ieškovės gaunamas pajamas byloje nepateikta; ieškovė nurodė, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat tam tikrais laikotarpiais papildomai atsakovas dirbdavo ir kitose įmonėse (pvz. (duomenys neskelbtini)); ieškovė nurodo ir tai, kad 2022 m. rugsėjo 19 d. atsakovas grįžo į (duomenys neskelbtini), pasibaigus (duomenys neskelbtini), nuo tada atsakovas lėšų vaikų išlaikymui neskyrė, panaikino jos turėtą prieigą prie atsakovo vardu atidarytos atsiskaitomosios sąskaitos, kurioje esančias pinigines lėšas bendru sutarimu su sutuoktiniu ji naudojo vaikų išlaikymui, panaikino jo jai išduotą įgaliojimą valdyti turtą. Kaip nurodė teismas, atsakovas 2022 m. spalio 3 d. pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo ir pervedė į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą 600 Eur vaikams išlaikyti.

17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

18. Ieškovė nurodo, kad teismas, priteisdamas laikiną išlaikymą po 300 Eur kiekvienam vaikui, faktiškai neišnagrinėjo jos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes ji savo prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog po teismo įsakymo priėmimo, atsakovas 2022 m. spalio 3 d., kai jam 2022 m. spalio 2 d. buvo įteiktas teismo įsakymas, pervedė į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą 600 Eur, nurodydamas, kad tai yra išlaikymas abiem vaikams už spalio mėnesį, tai yra, pradėjo teikti tokio dydžio išlaikymą vaikams, kokį teismas priteisė, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymi, kad 300 Eur dydžio išlaikymas vienam vaikui nėra pakankamas net minimaliems vaikų poreikiams patenkinti, vertinant tėvų turtinę padėtį, paskirstant tėvų pareigas vaikų išlaikymo prievolėje, į kurią turi būti atsižvelgiama, ir sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

19. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra sprendžiamas ginčas iš esmės, laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra nustatoma laikina situacija, kuri užtikrintų nepilnamečių vaikų ir šalių interesus iki bylos išnagrinėjimo. Taigi, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negali pasisakyti dėl bylos esmės, šioje stadijoje nėra galimybės nustatyti tikslių vaikų poreikių, kadangi tai galima padaryti tik iš esmės išnagrinėjus šalių pateiktus duomenis. Taip pat tik bylą išnagrinėjus iš esmės teismas gali nustatyti visas vaikų tėvų gaunamas pajamas, turimą turtą, realias galimybes teikti vaikų poreikius užtikrinantį išlaikymą.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės darbo užmokestis sudaro 650 Eur, atsakovo darbo pajamos nėra pastovios, nes jis dirba pagal terminuotas sutartis. Atsižvelgiant į tėvų darbo užmokestį, aplinkybę, kad atsakovas šiuo metu nedirba, įvertinus vaikų amžių (L. S., gimęs (duomenys neskelbtini), L. S., gimusi (duomenys neskelbtini)), teismas šioje bylos stadijoje, t. y. sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, sprendžia, kad ieškovė nepagrindė, kad vaikams būtina vidutiniškai per mėnesį vaikų poreikiams patenkinti reikalinga suma dukrai sudaro 874,50 Eur, sūnui – 907 Eur. Minėtų sumų pagrįstumo tinkamas įvertinimas galimas tik bylą nagrinėjant iš esmės. Tuo tarpu nagrinėjamoje bylos stadijoje, įvertinus aplinkybę, kad ieškovė tik pradėjus nagrinėti bylą įsidarbino, atsakovas šiuo metu nedirba, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šioje proceso stadijoje teismui nėra žinomi tikslūs duomenys apie atsakovo ir ieškovės realiai gaunamas pajamas, galimai turimus įsipareigojimus, kitus išlaikytinius, nėra nustatyti tikslūs šalių vaiko poreikiai, vadovaujantis proporcingumo, protingumo teisingumo kriterijais, teismų formuojama praktika, iš atsakovo pagrįstai priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 300,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2022 m. rugsėjo 26 d., iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, ieškovę paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Priešingai nei teigia ieškovė, teismas nepažeidė pareigos teismui būti aktyviam šeimos byloje, tik šią pareigą vykdė pagrįstai atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadijos ypatumus, t. y. į tai, kad tik bylą nagrinėjant iš esmės gali būti įvertintos ieškinyje nurodytos aplinkybės ir jų pagrįstumas. Pažymėtina, kad šalių turimi kreditoriniai reikalavimai, jų dengimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.

21. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

22. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės ir materialiosios teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmetamas (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo juos priėmimo dienos.