- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-11
- Bylos Nr.
- A2-1122-580/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00035-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neteisėtos įtakos darymo bei žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas A. B. pateikė prašymą, kuriame prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1517-345/2014 bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priimti nutartį apie atsakovo institucijų instancine tvarka organizuoto nusikalstamo susivienijimo veiką sufabrikavus ir bandžius realizuoti ieškovui baudžiamą bylą Nr. I-5-840/2013, siekiant neatlyginti ieškovui ir ieškovo artimiesiems padarytą turtinę bei neturtinę žalą. Taip pat pranešti prašė pranešti Generaliniam prokurorui.
Šalies argumentai
Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014-07-24 sprendimu buvo atmestas ieškovo ieškinys Lietuvos Respublikai dėl 741 215,53 Eur žalos, padarytos neteisėtais atsakovo Lietuvos Respublikos institucijų instancine tvarka organizuoto nusikalstamo susivienijimo sufabrikuotoje ir bandytoje realizuoti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. I-5-840/2013. Sprendimas paliktas nepakeistu Lietuvos apelaicinio teismo 2015-05-20 nutartimi.
Kauno apygardos teismas 2016-06-23 nuosprendžiu panaikino 2013-01-24 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo apkaltinamą nuosprendį ieškovo atžvilgiu baudžiamoje byloje Nr. I-5-840/2013 ir priėmė išteisinamą nuosprendį pripažinę nepadarius nusikaitimo ar baudžiamo nusižengimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-08-31 bei 2016-10-12 nutartimis atsisakė priimti pareiškėjo Aurelijaus beržinio kasacinius skundus. Teigė, kad dėl minėtų aplinkybių civilinės bylos Nr. 2-1517-345/2014 procesas turi būti atnaujintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 bei 5 punkte numatytais pagrindais, nes paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos ieškovui bylos nagrinėjimo metu. Panaikintas kaip neteisėtas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-01-24 nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1517-345/2014. Paaiškino, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-14 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-1007/2014 buvo nustatyta, kad įvertinama, jog ikiteisminis tyrimas ieškovui baudžiamoje byloje Nr. I-5-840/2013 buvo pradėtas pagrįstai ir dėl to nebuvo turtinės ir neturtinės žalos sunkesnių padarinių ir ši aplinkybė CPK 18 straipsnio pagrindu tapo įsiteisėjusia ir vykdytina tiek civilinėje byloje Nr. 2-3495-464/2013, tiek civilinėje byloje Nr. 2-1517-345/2014. Ieškovui negalėjo būti žinoma, jog ateityje bus priimtas išteisinamasis nuosprendis. Taip apt ieškovui negalėjo būti žinoma, jog nusikalstamas susivienijimas sufabrikuotos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atsisakys pradėti ikiteisminį tyrimą ir neiškels baudžiamosios bylos baudžiamąją bylą Nr. I-5-840/2013 ieškovui sufabrikavusiems ir bandžiusiems realizuoti nusiskalstamo susivienijimo nariams – teisėjams.
Teigė, jog minimos aplinkybės paaiškėjo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2016-10-12 nutartį, kuria paliktas galioti Kauno apygardos teismo 2016-06-23 išteisinamsis nuosprendis.
Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Ieškovas A. B. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1517-345/2014. Minimoje byloje ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1) pripažinti, kad Panevėžio apygardos teismas ir teisėjas A. G. 2011-07-29 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00035-10 pažeidė ieškovo teises; 2) priteisti iš atsakovo 741 215,54 Eur turtinės ir neturinės žalos; 3) sprendimo vykdymą pavesti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškinio pagrindu buvo nurodyta tai, kad ieškovas buvo suimtas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-04-11 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 01-2-00035-10. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-05-03 nutartimi skirtas suėmimas yra neteisėtas, kadangi ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje 2011-01-07 nutarimu nutrauktas, o apie ikiteisminio tyrimo atnaujinimą ieškovui nebuvo pranešta. 2011-05-02 atliktos kratos metu, suėmus ieškovą, iš jo buvo atimti su baudžiamąja byla susiję dokumentai, dėl ko ieškovas negalėjo apsiginti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-05-03 posėdžio metu. Kratos metu paimti dokumentai buvo grąžinti 2011-05-04. Panevėžio apygardos teismas 2011-05-16 nutartimi panaikino Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-04-12 ir 2011-05-03 nutartis.
Dėl neteisėto suėmimo ir neteisėtai kratos metu iš ieškovo paimtų dokumentų, ieškovas pateikė skundą pradėti ikiteisminį tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 166-168 straipsnių pagrindu. Panevėžio apygardos prokuratūra 2011-06-17 nutarimu ikiteisminį tyrimą atsisakė pradėti, o Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-07-12 nutartimi ieškovo skundą atmetė. Panevėžio apygardos teismo teisėjas A. G. 2011-07-29 nutartimi nepanaikino Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-07-12 nutarties. Panevėžio apygardos teismo teisėjas A. G. 2011-07-29 nutartyje nurodydamas, kad suėmime išbūtas laikas BPK 66 straipsnio pagrindu turi būti įskaitytas į bausmę ir jeigu bus priimtas išteisinamasis nuosprendis, ieškovas įgis teisę reikalauti žalos atlyginimo, pažeidė Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo įstatymo nuostatų reikalavimus ir ieškovo teisę į žalos atlyginimą bei įtakojo Kaišiadorių rajono apylinkės teisme nagrinėtos baudžiamosios bylos eigą, taip pat pažeidė teisingumo principą. Dėl neteisėtų sulaikymų ir suėmimų bei kratos metu paimtų dokumentų pakenkta ieškovo sunkiai sergančios motinos sveikatai, nes ieškovas negalėjo jos slaugyti. Ieškovui trukdyta dalyvauti Kauno apygardos teismo 2011-05-05 posėdyje. Ieškovui padarytą žalą patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2012-12-27 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4240-592/2012 ir pagrindžia civilinės bylos eiga bei medžiaga, pagal kurią ieškovui dėl paskirto suėmimo neleista dalyvauti civilinės bylos 2012-12-19 posėdyje. Patirtą neturtinę žalą taip pat patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2012-12-27 sprendimas.
Vilniaus apygardos teismas 2014-07-24 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Panevėžio apygardos teismas 2011-05-16 nutartimi panaikino Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-05-03 nutartį, kuria buvo palikta galioti 2011-04-12 to paties teismo nutartis skirti A. B. suėmimą ir nustatyti vieno mėnesio terminą, ir dėl skundo priėmė naują sprendimą – Kėdainių rajono prokuroro 2011-04-12 pareiškimą skirti kardomąją priemonę suėmimą A. B. atmetė. Panevėžio apygardos prokuratūra 2011-06-17 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, tarnybinius patikrinimus ir kelti drausmines bylas Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokurorams ir Kėdainių rajono policijos komisariato pareigūnams pagal A. B. skundus nesant jų veiksmuose teisės pažeidimo. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-07-12 nutartimi atmetė A. B. skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros 2011-06-17 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatavęs, jog egzistuoja BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, pareiškėjo teiginiais dėl padarytų nusikalstamų veikų yra deklaratyvaus turinio, grindžiami subjektyviais samprotavimais dėl teisės normų interpretavimo, nėra duomenų, pagrindžiančių nusikalstamos veikos požymių buvimą. Panevėžio apygardos teismas 2011-07-29 nutartimi atmetė A. B. skundą ir paliko galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-07-12 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Teismas, be kita ko, konstatavo, kad nėra visų būtinų valstybės civilinei atsakomybei taikyti sąlygų. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo atlikti procesiniai veiksmai, neteisingai aiškinat ir taikant atitinkamas baudžiamojo proceso kodekso normas, patys savaime turtinės ar neturtinės žalos padarymo ieškovui nepatvirtina, o tokia aplinkybė, kad aukštesnės instancijos teismas nutartis dėl kratos ar kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo panaikinta, nepakankama neidentifikuojamos žalos kompensavimo klausimui spręsti. Ieškovas neįrodės nei žalos padarymo fakto, nei jos dydžio, nei priežastinio ryšio tarp nepagrįsto kratos atlikimo ir ieškovo suėmimo su jo (ieškovo) įvardijama žala. Ieškovas neįrodė, jog dėl panaikintos nutarties priėmimo ieškovas patyrė žalą. Įvertinęs Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo įstatymo paskirtį teismas darė išvadą, jog Panevėžio apygardos teismas 2011-07-29 nutartimi nepažeidė šio įstatymo nuostatų. Aplinkybė, kad iš ieškovo buvo paimti asmeniniai daiktai ir dokumentai, negali būti laikoma priežastimi, dėl kurios buvo suvaržyta jo (ieškovo) teisė į gynybą. Ieškovas apie jo šeimai padarytą žalą, jos dydį nepateikė įrodymų, o tik deklaratyviai nurodė, jog tokią žala jis ir jo šeima patyrė.
Ieškovas teigė, kad dėl suėmimo jis negalėjo dalyvauti Kauno apygardos teismo 2011-05-05 posėdyje, Vilniaus apygardos teismo 2012-12-19 posėdyje civilinėje byloje Nr. 2-4240-592/2012, tačiau ieškinyje nenurodė, kokios priežastys lėmė, jog ieškovas negalėjo informuoti teismus apie neatvykimo priežastis, pareikšti prašymą atidėti posėdį, kodėl nepateikė įrodymų apie suėmimą, nenurodė priežasčių apie būtiną jo dalyvavimą teismo posėdžiuose, taip pat nenurodė, kurie nepateikti įrodymai turėjo įtakoti kitokį teismų vertinimą bylose.
Pažymėjo, kad tai, jog ieškovas kurį laiką buvo suimtas pagal vėliau panaikintą teismo nutartį, nenustačius neproporcingų procesinių priemonių taikymo, suponuoja išvadą, kad vien pažeidimo fakto pripažinimas (t. y. tokių procesinių priemonių panaikinimas aukštesnės instancijos teisme), kaip asmens pažeistų teisių gynybos būdas, šiuo atveju laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija ieškovui. Kitų aplinkybių, kurios būtų sąlygojusios turtinės ar neturtinės žalos padarymą teismas nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2015-05-20 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014-07-24 sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė ne tik neteisėtų veiksmų, bet ir žalos atsiradimo fakto.
Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą instancine tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999-10-28 sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002-07-25 sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007, 2009-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2009). Proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006, 2008-01-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).
Spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas atnaujina procesą nustatęs dvi būtinas sąlygas: pirma, prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; antra, prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka prašymą atnaujinti procesą pateikusiai šaliai, t. y. proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).
CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą šioje byloje, visų pirma patikrina, ar nėra praleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.
Informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenimis, Kauno apygardos teismas 2016-06-23 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-5-245/2016, panaikino Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-01-24 nuosprendį, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-840/2013 (proceso Nr. 1-01-2-00035-2010-5) (CPK 178 straipsnio 3 dalis). BPK 336 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir nutartis įsiteisėja nuo jų paskelbimo dienos. Taigi Kauno apygardos teismo 2016-06-23 išteisinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2016-06-23, t. y. nuo jo paskelbimo momento. Iš informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2016-06-23 nuosprendis pareiškėjui buvo išsiųstas 2016-06-28 (CPK 178 straipsnio 3 dalis).
Teismo vertinimu, apie tai, kad Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje 2016-06-23 išteisinamuoju nuosprendžiu panaikino Kaišiadorių rajono apylinkės 2013-01-24 nuosprendį, pareiškėjui turėjo būti žinoma jau 2016-06-23, t. y. išteisinamojo nuosprendžio paskelbimo metu. Vadovaujantis CPK 73-74 straipsniuose nustatytomis terminų skaičiavimo taisyklėmis, CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas pateikti prašymą atnaujinti procesą suėjo 2016-09-23. Tačiau pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą teisme gautas tik 2016-12-12 (ant voko, kuriuo buvo atsiųstas prašymas nurodyta 2016-12-07 data), t. y. praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytas trijų mėnesių terminas taip pat praleistas, net jeigu teismas terminą skaičiuotų nuo 2016-06-28 – nuo to momento, kada pareiškėjui Kauno apygardos teismo 2016-06-23 išteisinamasis nuosprendis buvo išsiųstas faksu.
Teismas papildomai pažymi, jog nors pareiškėjas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2016-06-23 išteisinamąjį nuosprendį skundė kasacine tvarka, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-10-12 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo kasacinį skundą, tačiau ta aplinkybė, jog pareiškėjas tikėjosi bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme nesudaro pagrindo 3 mėnesių termino pradžią skaičiuoti nuo kasacinio teismo atsisakymo priimti skundą, kadangi pareiškėjas savo teises, manydamas esant jas pažeistas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 bei 5 punkto pagrindais, turi teisę ginti nepriklausomai nuo kasacijos galimybės byloje. Iš Prašymo atnaujinti procesą matyti, jog teikdamas kasacinius skundus ieškovas tikėjosi, jog Lietuvos Aukščiausiaisis Teismas pradės ikiteisminį tyrimą teisėjams, kurie dalyvavo baudžiamosios bylos nagrinėjime. Visgi baudžiamojoje byloje atliekami procesiniai veiksmai galėtų įtakoti šios civilinės bylos rezultato, ikiteisminio tyrimo pradėjimas ikiteisminio tyrimo pareigūnams negali tiesiogiai sąlygoti žalos ieškovui atlyginimo.
CPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pareiškėjas nepateikė jokio prašymo pirmosios instancijos teismui, nenurodė dėl kokių priežasčių šį 3 mėnesių terminą praleido ir nepateikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Teismas neturi pagrindo prašyti pateikti papildomų duomenų dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, kadangi tai neatitiktų ieškovo pozicijos dėl terminos skaičiavimo pradžios.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia tuo, kad naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, t. y. kad Kauno apygardos teismas 2016-06-23 panaikins Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-01-24 nuosprendį, kuris buvo pagrindas priimant sprendimą šioje byloje. Susipažinus su pareiškėjo prašymo turiniu bei sprendimais, priimtais šioje byloje (Vilniaus apygardos teismo 2014-07-24 sprendimas, Lietuvos apeliacinio teismo 2015-05-20 nutartis) matyti, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-01-24 nuosprendis nebuvo pagrindas, kuriuo remiantis buvo priimti procesiniai sprendimai šioje byloje. Teismas pažymi, jog pareiškėjas šioje byloje prašė priteisti 741 215,54 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo, o ne dėl Kaišiadorių rajono apylinkės ir Kauno apygardos teismo priimtų procesinių sprendimų, kuriais grindžia proceso atnaujinimo pagrindą. Baudžiamosios bylos procesas turi įtakos šios civilinės bylos nagrinėjimui, tačiau ši įtaka nėra esminė. Šioje civilinėje byloje ieškovas prašo atlyginti žalą ne dėl jo netesiėto suėmimo, o dėl to, kad neteisėtai suėmus ir atlikus kratą, nebuvo patenkintas ieškovo skundas pradėti ikiteisminį tyrimą ikietisminio tyrimo pareigūnams. Tiek Vilniaus apygardos teismo sprendime, tiek Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje aiškiai išdėstyti teismo motyvai dėl žalos atsiradimo sąlygų įrodymo, išanalizuoti ikiteisminio tyrimo metu priėmusių sprendimus asmenų veiksmai bei patvirtinta, jog ieškovas neįrodė žalos atsiradimo fakto bei jos dydžio, pažymėta, jog tarp pareigūnų veiksmų ir patirtos žalos nėra priežastinio ryšio.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašymą teikia praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą ir neįrodžius CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, teismas prašymą atmeta (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 7 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 290-291 straipsniais, 366-370 straipsniais,
nutaria:
Ieškovo A. B. prašymą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą pateikiant per Vilniaus apygardos teismą.