- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-08
- Bylos Nr.
- 1N-207-150/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00035-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rūta Mickevičienė
- Nuteistasis
- A. B.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rūta Mickevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria nuteistajam A. B. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į kardomąją priemonę – namų areštą 3 mėnesiams bei paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžiu A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 232 straipsnį nuteistas 1 metams ir 1 mėnesiui laisvės atėmimo. Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendis pakeistas ir A. B. laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 5 mėnesių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartimi byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje ir nustatyta teismo posėdžio data – 2015 m. kovo 25 d. 13 val. A. B. į 2015 m. kovo 25 d. 13 val. teismo posėdį, taip pat į 2015 m. balandžio 8 d. 13.15 val., 2015 m. gegužės 11 d. 15.30 val. ir 2015 m. gegužės 27 d. 15 val. teismo posėdžius neatvyko. Nuteistajam apie teismo posėdžių laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Nuteistasis svarbių nedalyvavimo baudžiamajame procese priežasčių teismui nenurodė. Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 8 d. ir 2015 m. gegužės 11 d. nutartimis nutarė A. B. į teismo posėdį atvesdinti, tačiau šios nutartys buvo neįvykdytos, nes policijos pareigūnai A. B. jo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nerado.
Kauno apygardos teismui A. B. pateikė 2 pareiškimus, kuriuose jis kategoriškai atsisakė dalyvauti posėdžiuose, nes, nuteistojo nuomone, jo bylą nagrinėjantis teismas šališkas. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. B. 2015 m. kovo 24 d. prašymą perduoti baudžiamąją bylą Nr. 1A-371-245/2015 apeliacine tvarka nagrinėti kitam apygardos teismui. Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi A. B. pareikšto nušalinimo baudžiamąją bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai netenkino.
Ikiteisminio tyrimo metu A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžiu palikta galiojo iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi pakeitė nuteistajam A. B. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – į suėmimą ir paskelbė nuteistojo paiešką. Tokią išvadą teismas pagrindė tuo, kad A. B. taikoma kardomoji priemonė neužtikrina jo dalyvavimo procese, į teisiamuosius posėdžius jis sąmoningai neatvyksta, o svarbių neatvykimo į teismo posėdžius priežasčių nuteistasis nenurodė. A. B. 2015 m. rugpjūčio 10 d. 17. 42 val. sulaikytas, o 2015 m. rugpjūčio 12 d. pristatytas į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi nuteistajam A. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeitė į kardomąją priemonę – namų areštą 3 mėnesiams bei paskyrė kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Apygardos teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. B. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, anksčiau teistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, prižiūri tėvą, vedęs, sprendė, jog nurodytų kardomųjų priemonių kompleksas užtikrins nuteistojo dalyvavimą procese ir netrukdomą apeliacinio skundo nagrinėjimą teisme.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. B. skunde, nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, prašo šią nutartį panaikinti ir palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir papildomai paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Nuteistasis skunde nurodo, kad apygardos teismo nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta, nes teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, be to, ši priimta pažeidžiant baudžiamojo proceso teisės normas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 6, 10, 11 ir 37 straipsniuose. A. B. teigia, kad jis nepažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, nes ši kardomoji priemonė nėra namų areštas, įpareigojantis jį būti namuose tam tikru paros nustatytu laiku ar visą parą. Nuteistasis tvirtina, kad jis gavo teismo pranešimą apie 2015 m. kovo 25 d. (nuteistasis nurodo 2015 m. kovo 23 d.) teismo posėdį, tačiau jame nebuvo nurodyta, jog jo dalyvavimas yra būtinas, todėl jis ir neatvyko. Nuteistasis taip pat paaiškina, kad teismo pranešimų ar šaukimų apie kitus teismo posėdžius jis negavo, todėl jis ir neprivalėjo atvykti bei nurodyti neatvykimo priežastis. A. B. mano, kad pirmosios instancijos teismas priėjo prie nepagrįstos išvados, jog jis sąmoningai neatvyko į teismo posėdžius. Nuteistasis pažymi, kad jis į 2015 m. gegužės 27 d. 15 val. teismo posėdį neatvyko, nes negavo nutarties dėl jo pareikšto nušalinimo teismui. Nuteistojo vertinimu, neatvykimas į vieną teismo posėdį nepatvirtina, kad jis pažeidė jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuteistasis akcentuoja, kad jam paskirtos kardomosios priemonės – namų arešto jis negalės vykdyti ir nevykdys, nes turi prižiūrėti savo garbaus amžiaus tėvą, kuris bijo likti vienas namuose, nes kelis kartus buvo siekta įsiveržti į jo namus, kita vertus, tėvas išgyvena dėl jo suėmimo, todėl jis jo negali palikti vieno ilgiau kaip kelioms valandoms, nes tėvas pradeda galvoti, jog jis vėl yra suimtas. A. B. taip pat nurodo, kad jo dukra rudenį pradės studijuoti, todėl jam gali tekti rugsėjo–spalio mėnesiais padėti jai susipažinti su Vilniumi ir ten įsikurti, šios aplinkybės jam taip pat neleis vykdyti namų arešto nustatytų įsipareigojimų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Kauno apygardos teismas, pakeisdamas A. B. taikytą kardomąją priemonę – suėmimą į kardomąją priemonę – namų areštą ir paskirdamas kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, tinkamai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas keičiant griežtesnę kardomąją priemonę į švelnesnę, BPK 123, 132, 135, 136 ir 139 straipsnių nuostatų nepažeidė.
Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos prieš kaltinamąjį (įtariamąjį, nuteistąjį) siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Vienas iš tikslų, įtvirtintų paminėtoje teisės normoje, yra siekis užtikrinti nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. BPK 247 straipsnyje reglamentuojama, kad jeigu kaltinamasis neatvyko į teismo posėdį, daroma posėdžio pertrauka arba bylos nagrinėjimas atidedamas, išskyrus BPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį. Teismas turi teisę atvesdinti neatvykusį kaltinamąjį, taip pat paskirti jam kardomąją priemonę arba ją pakeisti griežtesne.
BPK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kardomoji priemonė pakeičiame griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės.
Bylos duomenimis, ikiteisminio tyrimo pareigūno 2011 m. gegužės 17 d. nutarimu A. B. buvo paskirta pati švelniausia iš bendrųjų kardomųjų priemonių – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 straipsnis) (2 t., b. l. 76). Kaip matyti iš šio nutarimo ir kaltinamojo rašytinio pasižadėjimo neišvykti, A. B. pasirašytinai įsipareigojo be prokuroro ar teismo leidimo nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir buvo įspėtas, kad pažeidus šią kardomąją priemonę, jam gali būti skirta griežtesnė kardomoji priemonė (2 t., b. l. 77) (BPK 136 straipsnio 3 dalis). Ši ikiteisminio tyrimo metu A. B. paskirta kardomoji priemonė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžiu palikta galiojo iki nuosprendžio įsiteisėjimo (5 t., b. l. 129-138). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (7 t., b. l. 88-93). Taigi esant paminėtoms aplinkybėms konstatuotina, kad nuteistasis A. B. turėjo laikytis Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paliktos galioti kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti nustatytų sąlygų, nes šio teismo baigiamojo akto teisėtumas ir pagrįstumas dar nėra patikrintas apeliacine tvarka, jis nėra įsiteisėjęs. Be kita ko, šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 139 straipsnio 3 dalį tuo atveju, kaip prieš asmenį priimamas apkaltinamasis teismo nuosprendis (kaip ir nagrinėjamu atveju), kardomosios priemonės baigiamos taikyti tik pradėjus bausmės vykdymą. Tačiau, pagal bylos medžiagą, paminėto įsipareigojimo A. B. nevykdė, šaukiamas į 2015 m. kovo 25 d. 13 val. ir 2015 m. gegužės 11 d. 15.30 val. teismo posėdžius, apie kurių laiką ir vietą, kitaip nei nurodo nuteistasis A. B., jam buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, neatvyko, o Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 8 d. ir 2015 m. gegužės 11 d. nutartimis nutarus nuteistąjį į teismo posėdį atvesdinti, policijos pareigūnams susisiekti su A. B. ir jį atvesdinti į paminėtus teismo posėdžius nepavyko, jis nebuvo rastas gyvenamojoje vietoje (7 t., b. l. 106, 107-108, 109, 110, 125, 131, 137, 147). Kauno apygardos teismas, negavęs duomenų, kad nuteistasis A. B. į pirmiau nurodytus 4 teismo posėdžius neatvyko dėl svarbių priežasčių, o apie pasikeitusią faktinę gyvenamąją vietą nuteistasis neinformavo policijos pareigūnų, 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi A. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pakeitė į kardomąją priemonę – suėmimą ir paskelbė jo paiešką (7 t., b. l. 151-152). A. B. 2015 m. rugpjūčio 10 d. 17. 42 val. sulaikytas, o 2015 m. rugpjūčio 12 d. pristatytas į teismą (7 t., b. l. 174, 176, 183, 188-189).
Kaip minėta, kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Teismas privalo užtikrinti nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme.
Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad kitaip nei nurodo nuteistasis skunde, jis pažeidė jam šioje baudžiamojoje byloje taikytos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti nustatytas sąlygas. Tokios rūšies kardomoji priemonė nebuvo veiksminga, ji neužtikrino ja siekiamo tikslo, t. y. nuteistojo dalyvavimo procese ir netrukdomo bylos nagrinėjimo. Šiuo aspektu pastebėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. sausio 20 d. nutartimi panaikindamas Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendį ir perduodamas bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, konstatavo, jog bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs teismas neišnaudojo visų galimybių tam, kad nuteistasis dalyvautų teismo posėdyje ir būtų tinkamai užtikrinta jo proceso teisė dalyvauti apklausiant nukentėjusiuosius bei liudytojus, kurių parodymai svarbūs sprendžiant A. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nuteistasis A. B. galbūt vengia teismo, siekdamas pašalinti prielaidas vilkinti bylos nagrinėjimą, trukdyti teismui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyti tikrąją tiesą, pagrįstai ėmėsi priemonių užtikrinti nuteistojo dalyvavimą procese ir svarstė klausimą dėl paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti pakeitimo kita kardomąja priemone ir ją pakeitė į suėmimą (BPK 139 ir 247 straipsnis).
BPK 123 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti ar panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis BPK 122 straipsnio reikalavimais. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 121 straipsnyje. Taigi tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į visas aplinkybes, nustatytas BPK 121 straipsnio 4 dalyje.
Suėmimas yra pati griežčiausia išimtinė kardomojo priemonė, kurią taikant asmeniui iš esmės apribojamos jo teisės ir laisvės. Tiek pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
Nesutiktina su nuteistojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl suėmimo pakeitimo į namų areštą ir periodišką įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje nepagrįstos bylos duomenimis. Apygardos teismas, svarstydamas klausimą dėl A. B. taikyto suėmimo pakeitimo į švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą, padarė įrodymais pagrįstą išvadą, kad aptariamu atveju byloje A. B. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo neveiksminga, o BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai gali būti pasiekti prieš nuteistąjį taikant namų areštą ir periodišką įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje. Teismas, pakeisdamas A. B. taikytą kardomąją priemonę – suėmimą į kardomąją priemonę – namų areštą ir paskirdamas kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pagrįstai atsižvelgė į A. B. pažadą atvykti į teismo posėdžius, į tai, kad A. B. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo, nustatyto BK 232 straipsnyje, padarymą. Teismas taip pat teisingai įvertino, kad nors A. B. anksčiau teistas, tačiau jis vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, prižiūri senyvą tėvą. Todėl apibendrinus tai, kas pasakyta, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aptariamu atveju nurodytų kardomųjų priemonių kompleksas yra pakankamas tam, jog būtų užtikrintas nuteistojo dalyvavimas procese ir netrukdomas apeliacinio skundo nagrinėjimas teisme. Tokių kardomųjų priemonių komplekso taikymas atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia nuteistojo proceso teisių. Įstatymo leidėjas yra sudaręs visas teisines prielaidas užtikrinti, jog nebūtų vilkinamas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, baudžiamojo proceso dalyviai nepiktnaudžiautų proceso ar (ir) kitomis teisėmis. Kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, nes tik tokiu būdu užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, įgyvendinamas teisinio saugumo principas.
Nuteistojo skunde akcentuojamos aplinkybės, susijusios su senyvo tėvo baimėmis, dukros studijomis Vilniuje, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios, kaip konstatuota anksčiau, pagrįstos bylos duomenimis.
Nuteistasis skunde nurodo, kad jis nevykdys jam paskirtų kardomųjų priemonių sąlygų. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad apskųstoje nutartyje teismas išaiškino jam, jog už kardomųjų priemonių sąlygų nesilaikymą, paskirtos kardomosios priemonės gali būti pakeistos į griežtesnę kardomąją priemonę.
Tai, kad žemesnės instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau A. B., nesuteikia pagrindo naikinti ar pakeisti apskųstą pagrįstą ir teisėtą nutartį.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.