Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei, gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, teismo posėdyje išnagrinėjo A. B. apeliacinį skundą dėl 2013 m. sausio 24 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 232 str. numatytą nusikaltimą ir nubaustas 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikas 2010 m. rugpjūčio 2 d., laikas nuo 2011 m. gegužės 2 d. iki 2011 m. gegužės 17 d. irlaikas nuo 2012 m. gruodžio 11 d. iki 2013 m. sausio 10 d. ir laisvės atėmimo bausmę A. B. paskirta atlikti atviroje kolonijoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. pagal BK 232 straipsnį nuteistas už tai, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Jonavos raj. apylinkės teismui adresuotame 2010 m. vasario 24 d. pareiškime dėl nušalinimo ((duomenys neskelbtini) raj. apylinkės teisme šis pareiškimas gautas 2010 m. vasario 24 d., reg. Nr. GD-804) viešai raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančias (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjas J. B., L. D. ir L. T. nurodydamas, jog teisėja L. T. kartu su teismo antstole R. M., užsiima turto prievartavimu, o teisėjos J. B. ir L. D., nemoka aritmetikos ir kartu prievartauja turtą bei plėšikauja.

- kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas ir ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis aktas, kas trukdė teismui nagrinėti bylą. Kaltinamajame akte nėra duomenų apie nusikalstamos veikos padarymo būdą, padarinius ir kitų svarbių aplinkybių, kurie pagrįstų pagrindinius duomenis ir tai trukdė bylą nagrinėti teisme bei jam gintis. Akte nenurodytas nusikaltimo padarymo būdas - neaišku, kaip pareiškimas pateko į bylą, todėl jis negalėjo gintis. Kaltinamajame akte iškraipyta pareiškimo teiginių tikrovė ir prasmė. Pareiškimas susijęs buvo tik su teisėja J. B.. Teismas, nagrinėdamas bylą ir netenkindamas jo prašymų, buvo šališkas;

- kad nuosprendyje yra netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Jis nušalinimo pareiškimą parašė ne tikslu teismą ir teisėją pažeminti, bet siekdamas nušalinti nuo bylos nagrinėjimo dėl bylos išnagrinėjimo vilkinimo. Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nepaneigta, kad teisėjos ir antstolė nemoka elementarių matematikos veiksmų ir užsiima. Turto prievartavimu ir plėšikavimu ir tokie teiginiai nėra užgaulūs, žeminantys teismą ar teisėją;

- kad, nuosprendyje neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir teismas padarė BPK 369 str. 3 d. numatytą esminį pažeidimą, išskyrus pažeidimus, numatytus BPK 326 str. 1 d. 1, 5 p./BPK 329 str. 1 d. 1,4 p./Motyvų, kuo grindžiamas šis teiginys, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmetamas.

BPK 219 str. reikalavimai, surašant kaltinamąjį aktą, nepažeisti, o apelianto skundo teiginiai, jog kaltinamajame akte nenurodytas jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios pagrįstų pagrindinius BPK 232 str. duomenis, deklaratyvūs.

Pagal BK 232 str. atsako tas, kas viešai veiksmu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją, dėl jų veiklos.

A. B. kaltinamas buvo jam inkriminuotą nusikaltimą viešai padaręs raštu, t.y., raštu, viešai pažeminęs teisingumą vykdančias teisėjas dėl jų veiklos, tad tiek jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo būdas, tiek ir jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo padariniai, kaltinamajame akte nurodyti buvo pilnai. Bylos nagrinėjimo teisme metu pagarsinus kaltinamąjį aktą, apeliantas patvirtino jog jis, jam pateiktą kaltinimą, suprato, tad, apelianto skundo teiginiai, jog jis, nežinodamas jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo būdo, padarinių ir aplinkybių, negalėjo tinkamai gintis, yra deklaratyvūs.

Skundžiamu teismo nuosprendžiu konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) raj. apylinkės teisme 2010-02-24 civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b.l. 6) iš ieškovo A. B., gyv. (duomenys neskelbtini), Jonavoje, gautame apelianto vardu surašytame pareiškime (registracijos Nr. GD-804) (pareiškimas išsiųstas faksu ir paštu) pareikštame nušalinime teigiama, kad (duomenys neskelbtini) raj. apylinkės teisėja L. T. užsiima turto prievartavimu kartu su antstole R. M., nes, vietoje 200 litų atlyginimo vykdymo bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai reikalauja 400 litų atlyginimo antstolei ... , kad (duomenys neskelbtini) raj. apylinkės teismo teisėja J. B. ir teisėja L. D., nemoka aritmetikos, kartu prievartauja turtą bei plėšikauja, vietoje 200 litų, be jokio teisinio pagrindo priteisdamos antstolei 332,30 litų atlyginimą.

L. D., J. B. ir L. T. duoti parodymai rodo, kad (duomenys neskelbtini) raj. apylinkės teismo raštinėje iš kaltinamojo A. B. gautame pareiškime dėl teisėjos J. P. nušalinimo nuo jos žinioje esančios civilinės bylos nagrinėjimo, jis, teisėją L. T. kaltino kartu su antstole R. M. prievartavusia turtą, o teisėjas J. B. (dabar – R.) ir L. D., kartu prievartavusiomis turtą bei plėšikavusiomis. Tokius apelianto kaltinimus jos laiko užgauliu jų, kaip teisėjų, pažeminimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. gruodžio 21 d. ir 2001 m. liepos 12 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad ... valstybė turi pareigą efektyviai saugoti teismus ir teisėjus nuo neteisėto poveikio ar įtakos, užtikrinti jų pasitikėjimą savo valstybe (kurios teisminę valstybės valdžią jie vykdo) ir teise (kuria remdamiesi įgyvendina savo priedermę). Būtent todėl, viena iš teismų ir teisėjų nepriklausomumo garantijų yra jų garbės, orumo apsauga baudžiamosiomis teisinėmis priemonėmis nuo nepagarbos ir pažeminimo. Konstitucinė teismų, teisėjų priedermė – vykdyti teisingumą, lemia ypatingą teisėjo teisinį statusą.

Abejonių nekyla, kad pareiškimuose įrašyti kaltinimai, jog teisėjas užsiima turto prievartavimu, plėšikauja, vykdančius teisingumą teisėjus, užgauliai žemina, nes turto prievartavimas bei plėšikavimas, yra nusikalstamos veikos. Teisėjų vadinimas tokiais žodžiais, yra ne nuomonė, bet yra užgaulus, žeminantis teisėjų garbę ir orumą bei diskredituojantis visą teisingumo sistemą, veiksmas. Juo formuojama neigiamas ir nepagarbus požiūris į teisingumą vykdančius teisėjus, keliamas nepasitikėjimas jais bei visa valstybės teisingumo sistema, tad, šiuo konkrečiu atveju, teisėjos L. T., J. B. ir L. D., pažemintos buvo užgauliai.

Teismo ar teisėjo pažeminimas dėl jų veiklos laikomas viešu, kai teismo ar teisėjo pažeminimą (t.y. jo garbės ar orumo žeminimą) matė arba girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas tretysis asmuo, kuriuo gali būti ne tik aplinkiniai žmonės, pvz., teismo posėdyje dalyvaujantys asmenys, teisėjai, bet ir kiti asmenys bei visuomenės ar valstybės institucijų atstovai, suvokę teismo ar teisėjo užgaulų pažeminimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-385/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-468/2010 ir kt).

Bylos duomenimis, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-02-24 apelianto pateiktas pareiškimas nebuvo slaptas dokumentas. Su jo turiniu, susipažino ne tik bylą nagrinėjanti teisėja, bet ir teismo raštinės darbuotojai. Galimybę susipažinti su turėjo ir kiti byloje dalyvaujantys ar bylą nagrinėjimui rengiantys, ar apeliacine tvarka ją nagrinėjantys ir rengiantys asmenys ir abejonių, jog 2010-02-24 pareiškimo duomenys buvo vieši, nekyla. Apeliantas pagal savo išsilavinimo lygį (turi aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (t. 2, b.l. 58, t. 5, b.l. 62), už BK 232 str. numatytas nusikalstamas veikas buvo teistas (t. 2, b.l. 4-5, 8-14, 23-32, 38-43, 46, 51, t. 3, b.l. 54-57), tad žinojo ir suprato, kokių teisinių priemonių galima imtis, esant nepatenkintam teismų veiksmais ar priimamais procesiniais sprendimais. Taip pat jam yra gerai žinomos bei suprantamos tiek viešai pareikštos nuomonės, tiek ir viešai žeminančios nuomonės ribos, tad apeliantas, netenkinančius sprendimus priėmusias teisėjas viešai raštu vadindamas turto prievartautojomis, plėšikėmis, neabejotinai užgauliai teisingumą vykdančias teisėjas dėl jų veiklos pažemino tyčia ir jo veika pagal BK 232 str. teismo kvalifikuota yra pagrįstai ir nei pagrindo nuosprendį panaikinti ir bylą gražinti teismui nagrinėti iš naujo, nei pagrindo apeliantą išteisinti, nėra..

Apeliantas pagal BK 232 str. kaltu pripažintas yra ir dėl to, kad teisėjas pavadino ir nemokančiomis aritmetikos.

Įžeidimu paprastai kėsinamasi į garbę ir orumą, o nukentėjusiuoju yra kiekvienas asmuo, apie kurį neigiamai ar nepadoriai yra atsiliepiama arba kuris pažeminamas veiksmu, tad įžeidimu laikomas yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas arba užgaulus veiksmas, žeminantys žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse.

Žmogaus pavadinimas nemokančiu aritmetikos, nėra nei neigiamas, nei nepadorus žmogaus apibūdinimas, todėl iš nuosprendžiu konstatuotos padaryta nusikalstamos veikos, apeliantui inkriminuotas teisėjų pavadinimas nemokančiomis aritmetikos, šalinamas.

Nepagrįstas apelianto skundas ir bausmės jam įskaitymo dalyje.

Duomenys byloje rodo, kad šios bylos pagrindu apeliantas sulaikytas buvo 2010 m. rugpjūčio 2 d., nuo 2011 m. gegužės 2 d. iki 2011 m. gegužės 17 d. ir nuo 2012 m. gruodžio 11 d. iki 2013 m. sausio 10 d. Duomenų, kad šių jo sulaikymų laikas pripažintas būtų neteisėtu, byloje nėra, tad į bausmės atlikimo laiką sulaikyme ir suėmime apelianto išbūtas laikas jam įskaitytas yra pagrįstai.

Apelianto skundo teiginiai, jog nėra tiksliai išsiaiškinta, kaip 2010-02-24 pareiškimas dėl nušalinimo pateko į (duomenys neskelbtini) raj. apylinkės teismą (faksu, paprastu ar registruotu paštu, buvo atneštas), nėra šioje byloje pareiškimo originalo, o tik patvirtinta jo kopija, jog teismas privalėjo išreikalauti civilinės bylos medžiagą ir įsitikinti, ar teismui tikrai pateiktas buvo tokio nurodyto pareiškimo faksas, ar originalus dokumentas bei paskirti rašysenos ekspertizę ir įsitikinti, kad nurodytą pareiškimą pasirašė jis, pagrindo skundžiamo nuosprendžio naikinimui taip pat neduoda.

(duomenys neskelbtini) raj. apylinkės teismui adresuotas 2010 m. vasario 24 d. pareiškimas (reg. Nr. GD-804) pateiktas apelianto A. B. vardu. 2010-12-20 apelianto pateiko paaiškinimo turinys rodo, kad (t. 1, b.l. 99) jis 2010 m. vasario 24 d. pareiškimo pateikimo fakto neginčijo, tik teigė tokio turinio pareiškimo pateikimu siekęs vien tik teisėjos J. P. nušalinimo ir neturėjęs nei tiesioginės, nei netiesioginės tyčios užgauliai pažeminti teisingumą vykdžiusias teisėjas. Šio 2010 m. vasario 24 d. A. B. vardu surašyto pareiškimo turinio (t. 1, b.l. 38-39), apeliantas nei civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo teisme, nei jos nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme, taip pat neginčijo, tad, pagrindo išsireikalauti civilines bylas ir atlikti tyrimus ar minėto pareiškimo autorius tikrai yra jis, teismas neturėjo ir, netenkindamas apelianto prašymų dėl ekspertizių skyrimo bei pareiškimų gavimo eigos nustatymo, šališkas nebuvo, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai ir Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., Konvencijos 6 str. 1 d. , BPK 44 str. 5 d., 59 str. įtvirtinto nepriklausomumo ir nešališkumo principų, nepažeidė.

Tai, kad teismas bylą išnagrinėjo garsindamas neatvykusių asmenų parodymus, pagrindo skundžiamą teismo nuosprendė naikinti, taip pat neduoda.

Teismas, vadovaudamasis BPK 251 str., teisę baudžiamąją bylą nagrinėti į teisiamąjį posėdį neatvykus nukentėjusiems, turėjo, nes konstatavo, kad ir be jų galima yra išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes bei apginti nukentėjusiųjų interesus, nepažeisdamas teisingumo reikalavimų, tad, į teismo posėdį neatvykusių J. B. (šiuo metu R.), R. M., L. T., J. P., M. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus BPK 276 str. pagrindu pagarsindamas tam, kad patikrinti baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, įstatymų reikalavimų, nepažeidė.

Apeliantas šių asmenų parodymų garsinimui neprieštaravo. Parodymus pagarsinus, apeliantas šių asmenų į teismo posėdį iškviesti neprašė, būtinumo užduoti jiems papildomus klausimus, neišsakė. Teigdamas, jog šių asmenų teisme neapklausus yra pažeistos jo teisės užduoti jiems klausimus, apeliantas įstatymo nustatyta tvarka tokio savo teiginio motyvuotai nepagrindžia, klausimų uždavimu jo ketinamų išsiaiškinti neišaiškintų aplinkybių, nenurodo, tad ir šioje dalyje apelianto skundas yra deklaratyvus.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nuosprendį apeliacinio skundo ribose palikti nepakeistą.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti A. B. į nusikalstamos veikos padarymą inkriminuotą užgaulų viešą teisėjų vadinimą nemokančiais aritmetikos