Kauno apygardos teismo nutartis

2013-01-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2-238/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-08-17Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-01-03Kauno apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-01-24Kauno apylinkės teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2013-05-31Kauno apygardos teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2013-05-31Kauno apygardos teismas
  6. KasacijaNutartis · 2014-01-07Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  7. ApeliacijaNuosprendis · 2014-05-20Kauno apygardos teismas
  8. KasacijaNutartis · 2015-01-20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  9. 1N-207-150/2015Nutartis · 2015-09-08Lietuvos apeliacinis teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2015-11-30Lietuvos apeliacinis teismas
  11. 1T-9-493/2016Nutartis · 2016-02-12Kauno apygardos teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2016-05-23Lietuvos apeliacinis teismas
  13. Atskirasis skundasNutartis · 2016-05-23Lietuvos apeliacinis teismas
  14. ApeliacijaNuosprendis · 2016-06-23Kauno apygardos teismas
  15. ApeliacijaNutartis · 2017-01-11Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-03
Bylos Nr.
1S-2-238/2013
Teisminio proceso Nr.
1-01-2-00035-2010-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
Nr. 1S-2-238/2013;
Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00035-2010-5;Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui, teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo A. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutarties.

Teisėja, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Baudžiamojoje byloje A. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnį, tai yra tuo, kad jis 2010 m. vasario 24 d. savo pareiškime civilinėje byloje Nr. 2-15-559/2009, gautame 2010 m. vasario 24 d. Jonavos rajono apylinkės teisme, esančiame Jonavoje, Vasario 16-osios g. 3, gauto rašto reg. Nr. GD-804, viešai raštu užgauliai pažemino Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Jūratę Bučmienę ir Lidiją Deksnienę dėl jų veiklos, susijusios su teisingumo vykdymu, nepagrįstai kaltindamas jas nemokant elementarių matematikos veiksmų, užsiimant turto prievartavimu ir plėšikavimu, bei Jonavos rajono apylinkės teismo teisėją Larisą Tamulionienę ir antstolę R. Miklušienę dėl jų veiklos, susijusios su teisingumo vykdymu, nepagrįstai kaltindamas jas bendrais veiksmais užsiimant turto prievartavimu, šiais savo pareiškimais, žeminančiais teisėjų garbę ir orumą bei diskredituojančiais visą teisingumo sistemą, demonstravo nepagarbą teismui.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartimi kaltinamajam A. B. pakeista kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti į kardomąją priemonę suėmimą bei paskelbta kaltinamojo paieška. Šią nutartį A. B. skundė Kauno apygardos teismui.

Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi kaltinamojo skundas atmestas, palikta galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartis.

Kaltinamasis A. B. sulaikytas 2012 m. gruodžio 11 d. 10.45 val. Jonavoje, Plento gatvėje.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi palikta galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartis, kuria kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Taip pat 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi nustatytas suėmimo terminas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2012 m. gruodžio 12 d.

Apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad baudžiamoji byla Nr. 1-11-840/2011, kurioje A. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 232 straipsnį, Kaišiadorių rajono apylinkės teisme gauta 2011 m. birželio 16 d. Šiai baudžiamajai bylai nagrinėti buvo skirta visa eilė teismo posėdžių, kaltinamasis A. B. į teismo posėdžius nevyksta, išskyrus vieną teismo posėdį – 2012 m. birželio 25 d., ir neatvyko į 2012 m. liepos 10 d. teismo posėdį, nuolat teikė teismui prašymus atidėti baudžiamosios bylos nagrinėjimą, tačiau nenurodė nė vienos pateisinamos neatvykimo į teismo posėdžius priežasties, kaltinamasis nė karto neatvesdintas policijos, nes nerandamas kaltinamojo nurodomais adresais, kiti teismai jam buvo paskelbę paiešką, kaltinamasis vengė imti teismo korespondenciją, su teismu bendrauja faksu tik kai pats to nori, fakso aparatą įsijungia teismo nedarbo laiku. Be to, kaltinamajam A. B. buvo išaiškintos kaltinamojo pareigos, viena iš kurių – dalyvavimas teismo posėdžiuose. Kaltinamasis A. B. apgaudinėjo teismą, prašymuose nurodydavo, jog privalo dalyvauti ir dalyvaus kitos baudžiamosios bylos nagrinėjime teisme kaip kaltinamasis, tačiau į teismo posėdžius neatvykdavo, motyvuodamas, kad turi dalyvauti ir dalyvauja šios baudžiamosios bylos nagrinėjime teisme. Be to, vienintelį kartą atvykęs į teismą – 2012 m. birželio 25 d. teismo posėdį, kaltinamasis A. B. bandė atsisakyti teismo skirto advokato, tačiau teismui nepriėmus gynėjo atsisakymo, reikalavo pertraukos susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, o ją gavęs – paspruko iš teismo ir po pertraukos į teismo posėdį nebeatvyko.

Apylinkės teismas nurodė, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartimi kaltinamajam A. B. pakeista kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti į kardomąją priemonę suėmimą bei paskelbta kaltinamojo paieška, baudžiamosios bylos nagrinėjimas atidėtas, iki kol bus surastas kaltinamasis, nutartis įsiteisėjusi, o Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi kaltinamojo skundas atmestas. Kaltinamasis A. B. sulaikytas 2012 m. gruodžio 11 d. 10.45 val. Jonavoje, Plento gatvėje.

Pagal Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenis, kaltinamajam A. B. kitoje baudžiamojoje byloje, nagrinėjamojoje Panevėžio miesto apylinkės teisme, kur A. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 232 str., 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi taip pat pakeista paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje į griežtesnę kardomąją priemonę suėmimą (baudžiamoji byla Nr. 1-7-468/2012).

Apylinkės teismas pažymėjo, kad spręsdamas dėl kardomosios priemonės suėmimo termino nustatymo kaltinamajam A. B., atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinamas, sunkumą, į tai, ar kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į kaltinamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės (Lietuvos Respublikos BPK 121 str.).

Taip pat nutartyje apylinkės teismas nurodė, kad kaltinamasis A. B. anksčiau yra ne kartą teistas, šiuo metu kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu – Lietuvos Respublikos BK 232 str., už kurį gali būti skiriama ir iki dviejų metų laisvės atėmimo bausmė, Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje A. B. taip pat yra kaltinamasis. Kaltinamasis A. B. yra neįgalus, teigė, jog nuolat serga ir gydosi jis pats arba jo tėvai, tačiau nė karto teismui nepateikė tinkamų tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, pateisinančių jo neatvykimo į teismo posėdžius priežastis. Kaltinamasis A. B. niekur nedirba, yra vedęs, tačiau policijos nerandamas kaltinamojo nurodomais adresais, taip pat ir pas sutuoktinę. Jokių objektyvių duomenų, kad policijos pareigūnai klaidina teismą, kaltinamasis per visą jo paieškos ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme laiką nepateikė. Kaltinamasis A. B. žinojo apie jam paskirtą griežtesnę kardomąją priemonę suėmimą, ją apskundė aukštesniam teismui ir žinojo apie aukštesnio teismo sprendimą – skundas atmestas, tačiau pats į policijos įstaigą ar teismą neatvyko. Tokio savo elgesio priežasčių kaltinamasis negalėjo paaiškinti, teigė, kad policija turėjo jį surasti, jis laukė policijos, bet jie nepasirodė. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad kaltinamasis A. B. slapstėsi nuo policijos ir teismo. Esant visoms šioms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis A. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, net išvykti į užsienį, nes kaltinamasis gali turėti kitos valstybės pilietybę, t. y. nėra išnykę kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos. Atsižvelgęs į tai, kaltinamajam A. B. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą, teismas paliko galioti ir nustatė jo terminą. Teismas nurodė, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti netrukdomą kaltinamojo dalyvavimą baudžiamajame procese.

Šalies argumentai

Skunde A. B. prašo teismo nutartį panaikinti ir palikti galioti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Skunde teigiama, kad nutartis skirti suėmimą nepagrįsta ir neteisėta, nes esmingai pažeistos Baudžiamojo proceso kodekso normos, Konstitucija, Konvencija. Teisėja šališka, vadovavosi kitos bylos duomenimis, vilkino bylos nagrinėjimą, vykdo jo atžvilgiu baudžiamąjį persekiojimą, o gynėjo atliekamas darbas neefektyvus, pažeista teisė į gynybą. Buvo pažeistas BPK 119 straipsnis, suėmimui nebuvo pagrindų ir sąlygų. Paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nepažeidė, gyveno nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nesislėpė ir nebėgo nuo teismo, nevengė atsiimti korespondencijos, iš teismo posėdžio nepasišalino, neturi tikslo vykti į Vokietiją, kol nebus išnagrinėta byla. Policijos darbuotojai klaidina teismą, kad jis nerandamas nurodytu adresu ir negali atvesdinti. Jis būna namuose, nes sunkiai vaikšto. Teismas ir prokuroras yra suinteresuoti klastotėmis, nes jis tyrė ir demaskavo kitų pareigūnų padarytus nusikaltimus.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti, teismo nutartį palikti galioti.

Motyvuojamoji dalis

A. B. skundas atmetamas.

Iš skundo matyti, kad jame pateikti argumentai, kuriuose dėstomas nesutikimas su suėmimo paskyrimu. Nustatyta, kad suėmimas buvo paskirtas 2012-07-10 nutartimi, ši nutaris buvo apskųsta, skundas atmestas Kauno apygardos teismo 2012-08-17 nutartimi. Pažymėtina, kad nauji skundai dėl suėmimo skyrimo, kai jo paskyrimo pagrįstumas jau yra patikrintas ir dėl to priimta nutartis, negalimi. Taigi, šiuo atveju suėmimo skyrimas naujai skundžiamas negali būti ir aukštesniojo teismo negali būti tikrinamas bei vertinamas.

Pažymėtina, kad 2012-12-12 nutartimi buvo palikta galioti 2012-07-10 nutartis ir nustatytas suėmimo terminas. Todėl šiuo atveju aukštesnysis teismas turi teisę patikrinti tik 2012-12-12 nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, o dėl suėmimo paskyrimo (2012-07-10 nutartis) skundo argumentai paliekami nenagrinėti.

Konstatuojama, kad 2012-12-12 nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nėra įstatyminio pagrindo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-LR BPK) 136 straipsnio 1 dalis numato, kad rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra rašytinis įtariamojo įsipareigojimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimo.

LR BPK 136 straipsnio 3 dalis numato, kad įtariamajam, kuris rašytinį pasižadėjimą neišvykti pažeidžia, gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė. Priimant rašytinį pasižadėjimą, įtariamasis turi būti įspėjamas apie galimą griežtesnės kardomosios priemonės paskyrimą.

LR BPK 119 straipsnis reglamentuoja kardomųjų priemonių paskirtį ir numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

LR BPK 121 straipsnyje nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje teigiama, jog prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas gali būti skiriamas esant suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų.

Suėmimo skyrimo pagrindus ir sąlygas numato LR BPK 122 straipsnis ir vienas jų reglamentuoja, kad suėmimo skyrimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Iš teismo 2012-07-10 nutarties matyti, kad būtent šiuo pagrindu buvo paskirta kardomoji priemonė sumėmimas A. B..

LR BPK 123 straipsnis reglamentuoja suėmimo skyrimo tvarką. BPK 123 straipsnio 6 dalis numato, kad kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti ar panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis šio Kodekso 122 straipsnio reikalavimais.

LR BPK 139 straipsnis numato, kad paskirta kardomoji priemonė pakeičiama griežtesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kaltinamojo neatvykimo pasekmes reglamentuoja BPK 247 straipsnis, kur taip pat numatyta teismo galimybė pakeisti kardomąją priemonę griežtesne, kai kaltinamasis neatvyksta į teismą.

Konstatuojama, kad minėtos įstatymo nuostatos pritaikytos tinkamai.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad baudžiamojoje byloje A. B. buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Teismo 2012-07-10 nutartimi kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą, nustačius, kad kaltinamasis į teismo posėdžius neatvyksta (išskyrus vieną posėdį 2012-06-25), nuolat teikia prašymus bylos nagrinėjimą atidėti, o neatvykimą pateisinamos priežasties nenurodo, policijos neatvesdinamas, nes nerandamas jo paties nurodytais adresais, vengia priimti teismo korespondenciją, pasišalino iš teismo paskelbus pertrauką. Jis sąmoningai vengia dalyvauti baudžiamosios bylos nagrinėjime teisme ir ją vilkina. Vengiant kaltinamajam atvykti į teismą ir būti atvesdintam į teismą policijos, nėra galimybės baigti bylą nagrinėti teisme. Teismas pakeitė kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti į griežtesnę kardomąją priemonę suėmimą, nes kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebuvo galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, tai yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Be to, teismo 2012-07-10 nutartimi paskelbta kaltinamojo A. B. paieška.

Kaip minėta anksčiau, šie teismo motyvai ir argumentai pripažinti teisėtais ir teismo 2012-07-10 nutartis palikta galioti Kauno apygardos teismo 2012-08-17 nutartimi. Pastaroji nutartis patvirtino aplinkybę, kad švelnesnės kardomosios priemonės-rašytinio pasižadėjimo neišvykti tikslai nebuvo pasiekti, kaltinamasis neatvyko į teismo posėdžius ir nepateikė teismui pateisinamos neatvykimo į teismą priežasties, atvesdinimas policijos pagalba negalimas, nes kaltinamasis nerandamas namuose, o jo sutuoktinė policijos pareigūnams nurodė, kad kaltinamasis namuose negyvena, jo gyvenamosios vietos nežino. Apygardos teismas konstatavo, kad kaltinamasis pažeidžia kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, piktybiškai nevykdo kaltinamojo pareigos atvykti į teismo posėdžius, taip trukdo bylą nagrinėti teisme. Teismas pažymėjo, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012-11-15 įspėjo kaltinamąjį, jog pažeidus kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, jam gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė. Gavęs šį įspėjimą kaltinamasis ir toliau vengė atvykti į bylos nagrinėjimą teisme. Teismas nurodė, kad kaltinamasis savo gyvenamojoje vietoje nerandamas, jo buvimo vieta nežinoma, ir darė išvadą, kad yra pagrįstas manymas, kad A. B., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Nustatyta, kad apylinkės teismo 2012-12-12 nutartyje nurodyti motyvai ir argumentai (jie išdėstyti anksčiau nutartyje, todėl nekartojami), kodėl paliekama galioti 2012-07-10 nutartis. Taip pat nustatyta, kad teismo pateiktus argumentus patvirtina byloje surinkti duomenys.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam buvo skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jis raštu įsipareigojo be prokuroro ar teismo leidimo nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios Jonavoje, Parko g. 3-47. Kaltinamasis buvo įspėtas, kad pažeidus pasižadėjimą gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė, su rašytiniu pasižadėjimu supažindintas ir jį pasirašė. Kad šią kardomąją priemonę pažeidė, konstatuota 2012-07-10 nutartimi, kurios teisėtumas patvirtintas Kauno apygardos teismo 2012-08-17 nutartimi.

Byloje esantys duomenys: Kauno miesto apylinkės teismo 2012-07-10 lydraštis Nr. 1-11-840/2012 (t. 4, b. l. 93) ir Kauno apygardos teismo 2012-08-17 lydraštis Nr. 1S-1448-290/2012 (t. 4, b. l. 129), patvirtina, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012-07-10 ir Kauno apygardos teismo 2012-08-17 nutartys pasiųstos A. B. susipažinti. Esant šiems duomenims matyti, kad kaltinamasis buvo informuotas apie kardomosios priemonės pakeitimą, apylinkės teismo nutartį skundė, žinojo skundo išnagrinėjimo rezultatus, todėl iki jo sulaikymo 2012-12-11 turėjo realią galimybę susisiekti su teismu, informuoti teismą apie savo gyvenamąją vietą, pateikti neatvykimo į teismą pateisinamas priežastis, tačiau to nepadarė.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2012-09-25 Nr. 20-61-S-11189, 2012-10-23 Nr. 20-61-S-12286, 2012-11-30 Nr. 20-61-S-13896 raštuose (t. 4, b. l. 132, 139, 147) nurodyta, kad policijos komisariate 2012-07-24 A. B. paskelbta paieška, jo buvimo vieta nenustatyta, paieška tęsiama. Taigi iš šių duomenų matyti, kad po 2012-07-10 nutarties priėmimo, kuomet kaltinamajam buvo pakeista kardomoji priemonė ir paskelbta paieška, jo buvimo vieta nebuvo nustatyta, kaltinamasis sulaikytas praėjus keliems mėnesiams nuo paieškos paskelbimo. Todėl pagrįstas apylinkės teismo argumentas, kad kaltinamasis slėpėsi nuo policijos ir teismo ir po paieškos paskelbimo. Teismas vertino tą aplinkybę, kad A. B. teistas, o kituose teismuose yra nagrinėjamos kitos baudžiamosios bylos, jis gali turėti kitos valstybės pilietybę, gali išvykti į užsienį, todėl įvertinęs visus šiuos duomenis darė išvadą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teismas vertino visas aplinkybes, kurias vertinti jį įpareigoja įstatymas, jas nurodė nutartyje. Konstatuojama, kad teismas, priimdamas sprendimą palikti galioti suėmimą ir nustatęs jo terminą, vertino aplinkybes, kurios nurodytos baudžiamojo proceso įstatyme, reglamentuojančiame kardomųjų priemonių skyrimo taisykles, ir aplinkybes, kurios nustatytos baudžiamosios bylos medžiagoje. Daroma išvada, kad palikęs galioti suėmimą ir nustatęs suėmimo terminą A. B., teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.

Kaip matyti iš Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-12 nutarties, A. B. suėmimas paliktas galioti ir terminas nustatytas, įvertinus LR BPK 122 straipsnio 1 punkte numatytą pagrindą, tai yra esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. LR BPK 122 straipsnio 2 dalis nurodo, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Šias aplinkybes teismas įvertino. Taip pat konstatuojama, kad palikus galioti suėmimo paskyrimą teismas pagrįstai akcentavo, kad tokiu būdu bus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai-užtikrinti netrukdomą kaltinamojo dalyvavimą procese, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis to pasiekti neįmanoma.

Skunde teigiama, kad policijos darbuotojai, teismui pateikdami duomenis, kad neranda kaltinamojo gyvenamojojoje vietoje, klastojo duomenis. Daroma išvada, kad šis argumentas tik deklaratyvus teiginys, jam pagrįsti duomenų nepateikta. Teismui nebuvo pagrindo netikėti policijos darbuotojų surašytais dokumentais ir juose esančia informacija, kadangi priešingos aplinkybės nėra nustatytos. Teismas pagrįstai nepriėmė kaltinamojo atsisakymo nuo gynėjo, nes tuo atveju, kai kaltinamasis yra suimtas, teismo posėdyje nagrinėjant bylą gynėjo dalyvavimas būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Byloje nėra duomenų, kad gynėjas netinkamai atliko pareigas. Bylos duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad teisėja, nagrinėjanti A. B. baudžiamąją bylą, buvo šališka, todėl šis skundo argumentas yra nepagrįstas ir atmetamas. Skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas nepagrįstai vertino aplinkybes apie kituose teismuose esančias bylas. Pažymėtina, kad teismas privalo vertinti visus bylos duomenis, o tokių duomenų apie kitas bylas šioje baudžiamojoje byloje yra.

Skundo argumentai nekelia abejonių teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, todėl skundas atmetamas, nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutarė:

atmesti A. B. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė