Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundus dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. ir 2016 m. gegužės 4 d. nutarčių, kuriomis nuteistajam A. B. kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir namų areštas pakeistas į suėmimą bei paskirtas suėmimas paliktas galioti ir nustatytas 1 mėnesio suėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. gegužės 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismas 5 kartus priėmė nutartis nuteistąjį A. B. į teisiamąjį teismo posėdį atvesdinti, tačiau nutartys buvo neįvykdytos, nes policijos pareigūnams nepavykdavo A. B. rasti jo gyvenamojoje vietoje nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini).

Kauno apygardos teismas 2 kartus priėmė nutartis skirti A. B. baudą už sistemingą, piktybišką pareigos atvykti į paskirtus teisiamuosius teismo posėdžius nevykdymą. Tačiau ir ši priemonė A. B. nebuvo veiksminga, jis į teisiamuosius posėdžius neatvykdavo, sistemingai teikė nušalinimus tiek bylą apeliacine tvarka nagrinėjančiai teisėjų kolegijai, tiek visam Kauno apygardos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. B. 2015 m. kovo 24 d. prašymą perduoti jo baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėti kitam apygardos teismui. Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi A. B. pareikšto nušalinimo baudžiamąją bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai netenkino.

Kauno apygardos teismas 2 kartus skelbė A. B. paiešką. Sulaikius ir pristačius nuteistąjį A. B. į teismą, teismui sprendžiant nuteistajam suėmimo skyrimo tikslingumo klausimą, abejais atvejais A. B. suėmimas nebuvo taikytas, buvo paliktos galioti jam taikomos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir namų areštas.

Nuteistasis A. B. 2016 m. gegužės 3 d. 12.30 val. sulaikytas ir 2016 m. gegužės 4 d. pristatytas į teismą.

Nuteistasis A. B. skunduose, nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. ir 2016 m. gegužės 4 d. nutartimis, prašo šias nutartis panaikinti. Nuteistasis skunduose nurodo, kad apygardos teismo nutartys yra neteisėtos bei nepagrįstos, priimtos pažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normas. Anot nuteistojo, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas nepagrįstai nurodė, kad jam taikomos kardomosios priemonės yra per švelnios ir neveiksmingos. Pasak nuteistojo, bylos faktiniai duomenys yra sąmoningai suklastoti (duomenys neskelbtini) vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir (duomenys neskelbtini) AVPK). Nuteistojo nuomone, apskųstosios nutartys neteisėtos bei nepagrįstos ir dėl to, kad jas priėmė šališkas Kauno apygardos teismas. Nuteistasis teigia, kad, kitaip nei nurodė teismas, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, apie kurią teismui yra žinoma, jis užimtas, nes prižiūri senyvo amžiaus tėvą, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra, o nedirba, nes turi neįgalumą, be to, yra pensininkas. Nuteistojo įsitikinimu, jis yra saistomas tampriais socialiniais ryšiais, todėl nėra pagrindo jam taikyti suėmimą. Nuteistasis tvirtina, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą, taip pat pažeidė BPK 11 ir 119 straipsnio nuostatas. Nuteistasis pažymi, kad jis neketina bėgti (slėptis) nuo teismo, asmeniškai atsiima teismo šaukimus, tačiau neteisėti teismo veiksmai „priverčia“ vengti tokio šališko ir priklausomo teismo persekiojimo. Nuteistasis mano, kad prieš jį nepagrįstai yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas, todėl visi paskirti teisiamieji posėdžiai pripažintini neteisėtais, o procesas nutrauktinas. Nuteistasis, be kita ko, įsitikinęs, kad konkrečiu atveju yra suėjęs jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas. Be to, nuteistasis teigia, kad teismas pažeidė jo teisę paduoti skundą, nes jam nebuvo išsiųsta Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis, o teismo posėdyje, vykusiame 2016 m. gegužės 4 d., neužtikrinta teisė į gynybą. Nuteistojo nuomone, suėmimas jam taikomas iš keršto ir savanaudiškų paskatų.

Teismo posėdyje dalyvavusi nuteistojo A. B. gynėja prašė nuteistojo skundus tenkinti, o prokuroras prašė juos atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. skundai netenkintini.

Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 25 d. ir Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 4 d. nutartys nenaikintinos. Apygardos teismas, kitaip nei skunduose mano nuteistasis, pakeisdamas jam taikomas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir namų areštą, į pačią griežčiausią priemonę – suėmimą, ir palikdamas galioti paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą bei nustatydamas 1 mėnesio suėmimo terminą, tinkamai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas keičiant švelnesnę kardomąją priemonę į suėmimą, nustatant paskirto suėmimo terminą, tinkamai aiškino bei taikė BPK 119, 122, 123 ir 139 straipsnių nuostatų, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos prieš nuteistąjį (įtariamąjį, kaltinamąjį) siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Vienas iš tikslų, įtvirtintų paminėtoje teisės normoje, yra siekis užtikrinti nuteistojo (įtariamojo, kaltinamojo) dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. BPK 247 straipsnyje reglamentuojama, kad jeigu nuteistasis (kaltinamasis) neatvyko į teismo posėdį, daroma posėdžio pertrauka arba bylos nagrinėjimas atidedamas, išskyrus BPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį. Teismas turi teisę atvesdinti neatvykusį nuteistąjį (kaltinamąjį), taip pat paskirti jam kardomąją priemonę arba ją pakeisti griežtesne.

BPK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kardomoji priemonė pakeičiame griežtesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo tvarka įstatymo leidėjo įtvirtinta BPK 123 straipsnyje. BPK 123 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti ar panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis BPK 122 straipsnio reikalavimais. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 121 straipsnyje. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriamas esant bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų ir suėmimo skyrimo sąlygoms, nustatytoms BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse.

Bylos duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžiu palikta galiojo iki nuosprendžio įsiteisėjimo. A. B. šios jam taikomos pačios švelniausios kardomosios priemonės sąlygų nevykdė. Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi pakeitė nuteistajam A. B. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – į suėmimą ir paskelbė nuteistojo paiešką (b. l. 1-2). Tokią išvadą teismas pagrindė tuo, kad A. B. taikoma kardomoji priemonė neužtikrina jo dalyvavimo procese, į teisiamuosius posėdžius jis sąmoningai neatvyksta, o svarbių neatvykimo į teismo posėdžius priežasčių nenurodo. A. B. 2015 m. rugpjūčio 10 d. 17. 42 val. sulaikytas, o 2015 m. rugpjūčio 12 d. pristatytas į teismą. Kauno apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 12 d. ir 2016 m. vasario 7 d. nutartimis nuteistajam A. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeitė į kardomąją priemonę – namų areštą bei paskyrė kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 3-5, 36-37). Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis A. B. jam taikomų kardomųjų priemonių – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir namų arešto – sąlygų nesilaiko (b. l. 6-16, 20-21). Nuteistasis A. B. be jokių svarbių priežasčių į teismo paskirtus teisiamuosius posėdžius (2015 m. spalio 20 d., 2015 m. spalio 27 d., 2016 m. vasario 29 d., 2016 m. kovo 8 d., 2016 m. balandžio 4 d., 2016 m. balandžio 18 d.) sistemingai neatvyksta, nors jam apie teismo posėdžių laiką ir vietą būna žinoma: teismo šaukimus, siunčiamus tiek adresu (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), A. B. pasiima asmeniškai (b. l. 18, 29, 38, 44-45, 48-49, 59). Paskyrus nuteistajam A. B. atvesdinimą, jo atvesdinti į teisiamuosius teismo posėdžius nei (duomenys neskelbtini) policijos komisariato, nei (duomenys neskelbtini) AVPK pareigūnams nepavyksta, nuteistasis nerandamas nei adresu (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-28, 39-40, 42-43, 47, 52-58).

Pastebėtina, kad A. B. skunduose neneigia aplinkybės, jog jam buvo žinoma apie teismo paskirtus teisiamuosius teismo posėdžius. Nuteistasis A. B. teigia, kad neteisėti teismo veiksmai „verčia“ jį vengti šališko ir priklausomo teismo persekiojimo. Tokie nuteistojo teiginiai patvirtina, kad jis į teismo posėdžius neatvyksta sąmoningai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nuteistojo subjektyvus manymas, jog Kauno apygardos teismas yra neva tai šališkas ir priklausomas, neatleidžia jo nuo pareigos atvykti į teismo posėdžius, taip pat vykdyti teismo teisėtus reikalavimus. Kitų aplinkybių, kurios rodytų nuteistojo A. B. baudžiamąją bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, ar kitokių aplinkybių, dėl kurių bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija pagal BPK 58 straipsnį negalėtų nagrinėti bylą, nuteistasis nenurodo, jų nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas. Kaip nustatyta pirmiau, Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. B. 2015 m. kovo 24 d. prašymą perduoti jo baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėti kitam apygardos teismui. Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi taip pat netenkino A. B. pareikšto nušalinimo baudžiamąją bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai.

Kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, užtikrinti, jog byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką, nes tik tokiu būdu garantuojamas teisinių santykių stabilumas, įgyvendinamas teisinio saugumo principas.

Teisėjo vadovavimo procesui principas apima teisėjo pareigą užtikrinti bylos eigą, visais atvejais užtikrinti proceso operatyvumo bei koncentracijos principus, užkirsti kelią bet kokioms galimybėms vilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą, baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti proceso ar kitomis teisėmis. BPK 1 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas. BPK 142 straipsnyje įtvirtinta kaltinamojo (nuteistojo) pareiga nurodytu laiku atvykti į teismą. Kaltinamasis (nuteistasis), negalėdamas atvykti, apie neatvykimą ir jo priežastis iš anksto turi pranešti teismui, o be svarbios priežasties neatvykusiam kaltinamajam gali būti skiriamas atvesdinimas, taikoma švelnesnė kardomojo priemonė pakeista į griežtesnę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. sausio 20 d. nutartimi panaikindamas Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 20 d. nuosprendį ir perduodamas bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, konstatavo, jog bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs teismas neišnaudojo visų galimybių tam, kad nuteistasis dalyvautų teismo posėdyje ir būtų tinkamai užtikrinta jo proceso teisė dalyvauti apklausiant nukentėjusiuosius bei liudytojus, kurių parodymai svarbūs sprendžiant A. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą. Nuteistajam A. B. piktybiškai neatvykstant į teismo paskirtus teisiamuosius posėdžius, vilkinamas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, trukdoma Kauno apygardos teismui, kaip teisingumą vykdančiai institucijai, vykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytus įpareigojimus, išnagrinėti šią baudžiamąją bylą per kuo trumpiausią laiką ir nustatyti joje tiesą. Iš skundų turinio darytina išvada, kad nuteistasis A. B. sąmoningai neatvyksta į teismo posėdžius ir vilkina baudžiamosios bylos nagrinėjimą iš esmės todėl, jog siekia, kad jo baudžiamojo byla būtų nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Kaip minėta, pagal BPK 123 straipsnio 6 dalį, kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti ar panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis BPK 122 straipsnio reikalavimais. Taigi, tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į visas aplinkybes, nustatytas BPK 121 straipsnio 4 dalyje.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad, kitaip nei nurodo nuteistasis, Kauno apygardos teismas padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, jog nuteistajam A. B. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir namų areštas – per švelnios ir neveiksmingos. Pritartina žemesnės instancijos teismui, kad tokios rūšies kardomosios priemonės neužtikrina jomis siekiamo tikslo, t. y. nuteistojo dalyvavimo procese ir netrukdomo bylos nagrinėjimo. Kauno apygardos teismas, teisingai nustatęs, kad nuteistasis A. B. vengia teismo, siekdamas pašalinti prielaidas vilkinti bylos nagrinėjimą, trukdyti teismui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyti tikrąją tiesą, pagrįstai paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir namų areštą pakeitė į kardomąją priemonę – suėmimą (BPK 139 ir 247 straipsnis).

Suėmimas yra pati griežčiausia išimtinė kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui iš esmės apribojamos jo teisės ir laisvės. Tiek pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas laikėsi nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Žemesnės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad aptariamu atveju yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas pagrindas ir sąlygos, įtvirtintos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, kad A. B. galbūt padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. B. yra nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Už veikos, nustatytos BK 232 straipsnyje, padarymą, be kitų sankcijoje nustatytų alternatyvių bausmių, įstatymų leidėjas nustato ir laisvės atėmimą iki 2 metų (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Teismas teisingai nurodė, kad A. B. asmenybė nėra pavojinga, taip pat tinkamai įvertino ir nuteistojo socialinius ryšius. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis dirbtų. Bylos duomenimis A. B. prižiūri savo senyvą tėvą, be to, kaip pats nuteistasis nurodo – jis yra pensininkas, turi neįgalumą. Tačiau, tokios aplinkybės, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nesudaro jokių kliūčių vykdyti įstatymo nustatytas pareigas. Priešingai, nuteistasis, būdamas pensininkas, nesusaistytas darbiniais santykiais, turi visas galimybes teismo paskirtu laiku atvykti į teisiamuosius teismo posėdžius. Nors nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau, kaip nustatyta anksčiau, A. B. surasti teismui žinomais adresais: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nepavyksta. Nuteistasis A. B. jam taikomų švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygas nuolat pažeidinėjo ir toliau pažeidinėja išskirtinai tik dėl nuo jo valios priklausančių subjektyvių aplinkybių, pasirinkto neatsakingo elgesio varianto, išankstinio nepagrįsto nusistatymo prieš jo bylą nagrinėjantį teismą.

Todėl apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad visos aptartos aplinkybės Kauno apygardos teismui suteikė pagrindą palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį, kuria kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir namų areštas pakeistos į kardomąją priemonę – suėmimą, ir nustatyti 1 mėnesio suėmimo terminą tuo pagrindu, kad nuteistasis A. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tik pačia griežčiausia kardomąja priemone – suėmimu gali būti pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai, t. y. užtikrintas nuteistojo A. B. dalyvavimas procese ir netrukdomas bylos nagrinėjimas teisme. A. B. paskyrus suėmimą ir nustačius suėmimo terminą 1 mėnesiui, jo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių. Suėmimas šioje konkrečioje situacijoje yra adekvatus nuteistojo A. B. neprotingam ir nesąžiningam elgesiui.

Skunduose nuteistojo A. B. dėstomi teiginiai, kad jis neketina bėgti (slėptis) nuo teismo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios, kaip konstatuota pirmiau, pagrįstos bylos duomenimis. Kita vertus, kaip matyti iš bylos duomenų, žemesnės instancijos teismas ne kartą, spręsdamas klausimą dėl švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo prieš nuteistąjį pakeitimo į suėmimą, atsižvelgė į nurodytą nuteistojo pažadą ir neskyrė suėmimo, tačiau, nepaisant to, A. B. vis tiek vengdavo teismo ir į teismo posėdžius neatvykdavo.

Nuteistojo A. B. skunduose dėstomi argumentai, kad faktiniai bylos duomenys apie tai, jog nepavyksta jo surasti anksčiau paminėtais galimais jo buvimo adresais, yra suklastoti (duomenys neskelbtini) AVPK, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl pripažintini deklaratyviais ir atmetami kaip nepagrįsti.

Taip pat atmetami kaip nepagrįsti nuteistojo skunduose nurodomi teiginiai apie neva jo pažeistas teises paduoti skundą, teisę į gynybą. Laikinai sulaikius nuteistąjį, jis baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka buvo pristatytas į teismą, teismo posėdyje dalyvavo gynėjas, nuteistajam buvo sudarytos galimybės pasisakyti dėl jam paskirto suėmimo, suėmimo termino nustatymo, tačiau, kaip rodo teisiamojo posėdžio protokolo turinys, A. B. kalbėti atsisakė, o gynėjas prašė suėmimo neskirti (b. l. 68-69).

Vien tik aplinkybė, kad žemesnės instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau nuteistajam A. B., nesuteikia pagrindo naikinti apskųstas iš esmės teisėtas nutartis.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartį, kuria nuteistajam A. B. taikomos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir namų areštas pakeistos į suėmimą ir paskelbta nuteistojo A. B. paieška.

Palikti galioti Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 4 d. nutartį, kuria A. B. paliktas galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi paskirstas suėmimas ir nustatytas 1 mėnesio suėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo 2016 m. gegužės 4 d.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.