Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-898-1157/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-03-23
Bylos Nr.: e2-898-1157/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-11738-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurga Virgailienė Mečkauskienė
Ieškovas: A. B.
Atsakovas: A. V.
Advokatai: Justina Litvinė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-898-1157/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11738-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 3.2.6.1; 3.4.1.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė,sekretoriaujant Raimondai Mikalajūnaitei,

dalyvaujant ieškovei A. B., ieškovės atstovei advokato padėjėjai Justinai Litvinei, atsakovui A. V.,

nedalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui A. V. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo skolos bei išlaikymo vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė A. B. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui A. V. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo skolos bei išlaikymo vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba).

2. Ieškovė ieškiniu prašo: 1) nustatyti periodinį išlaikymą vaikams po 321 Eur per mėnesį; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai išlaikymo įsiskolinimą, lygų 18 063,00 Eur dydžio sumai; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; 4) nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumis tvarką; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

3. Ieškovė paaiškino, kad ieškovei ir atsakovui nesudarius santuokos gimė nepilnamečiai vaikai – A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), ir D. V., gimęs (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas bendrą ūkį vedė iki 2014 metų rugsėjo mėnesio. Ieškovė, atsakovas bei sūnūs gyveno ieškovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius. Vėliau, nutrūkus ieškovės ir atsakovo santykiams, atsakovas išsikraustė iš ieškovei priklausančio būsto. Tarp šalių nebuvo kilę jokių esminių ginčų, kad vaikai gyvena kartu su motina – ieškove, t. y. atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Gyvenimas kartu su motina visapusiškai atitiko ir šiuo metu atitinka vaikų interesus – vaikai gyvena turėdami visus patogumus, visas reikiamas priemones normaliam vaikų ugdymuisi, normaliai raidai. Vaikai toliau lanko ugdymo įstaigas, būrelius, esančius šalia jų gyvenamosios vietos.

4. Ieškovė pažymi, kad nuo tada, kai atsakovas išsikraustė iš ieškovės gyvenamosios vietos, jis visapusiškai nevykdė tėvo pareigos išlaikyti vaikus. Vaikai pilnai ir visapusiškai buvo išlaikomi ieškovės. Atsakovas neskyrė nuolatinių lėšų vaikų išlaikymui, vaikų būtinųjų poreikių užtikrinimui. Atsakovas tik retais atvejais nupirkdavo vaikams užkandžių, maisto produktų, kurių užtektų vienam vaikų valgymui, taip pat kartais atveždavo drabužių iš dėvėtų drabužių parduotuvių. Kartu su vaikais atsakovas pramogaudavo labai retai. Pilnas išlaikymas buvo skiriamas tik ieškovės – vaikų gyvenamosios vietos užtikrinimas, komunaliniai mokesčiai, mokyklos reikmenys bei išlaidos, būreliai, vaikų transportavimas, maistas, higienos, gydymo, medikamentų bei visos kitos įmanomos vaikams skiriamos išlaidos, neapsiribojant ir vaikų pomėgiams skiriamomis piniginėmis lėšomis. Ieškovė ne kartą prašė atsakovo prisidėti prie vaikų išlaikymo, tačiau šis atsakydavo, kad vaikų išlaikymas nieko nekainuoja. Tik labai retais atvejais duodavo pinigų, tačiau vaikams, o ir duodamų sumų pakakdavo vos smulkioms išlaidoms. Atsakovo vaikams duodamos piniginės lėšos būdavo vienkartinės ir nepakankamos vaikų poreikių užtikrinimui.

Motyvuojamoji dalis

5. Atsižvelgiant į tai, kad augant vaikams, auga ir vaikų poreikiai, didėja vaikų išlaikymo išlaidos, be kita ko, vaikams augant būtina investuoti į jų ugdymą, ieškovė nusprendė, kad viena vaikų išlaikyti nebegali. Dėl šių priežasčių, ieškovė pateikė atsakovui pretenziją dėl išlaikymo skolos sumokėjimo bei periodinio išlaikymo vaikams skyrimo.

6. Gavęs ieškovės pretenziją, atsakovas akivaizdžiai parodė savo nepasitenkinimą ne tik ieškovei, tačiau ir ieškovės atstovei. Atsakovas nurodė, kad vaikų išlaikymas nieko nekainuoja ir savo skolos už vaikų išlaikymą nepripažino, tačiau negalėjo pateikti jokių duomenų ar įrodymų, kad išlaikymas, atitinkantis vaikų interesus apskritai buvo teikiamas. Taip pat atsakovas ieškovės atstovei itin akcentavo, kad jo supratimu, jo mokėtini pinigai būtų išleidžiami ieškovės poreikiams, atsakovas nurodė, kad nesupranta už ką jis turi mokėti, išlaikyti ieškovės nenori.

7. Atsakovas neklausė ieškovės atstovės paaiškinimų, kad ieškovė, kaip vaikų mama, su kuria jie gyvena, gaunamas lėšas tvarkytų uzufrukto teisėmis ir privalėtų pinigines lėšas, skirtas išlaikymui, naudoti tik vaikų poreikių tenkinimui.

8. Po to, kai ieškovė pateikė pretenziją atsakovui, šis pradėjo duoti vaikams dienpinigius, tačiau tik po 50 Eur į mėnesį. Taip pat kartais atveždavo vaišių. Atsakovas taip pat yra atvežęs dėvėtų drabužių, kurių kokybė gali būti subjektyvus kiekvienos iš šalių vertinimas. Tačiau atsakovas savo tokį elgesį motyvuoja tuo, kad šiam buvo pateikta pretenzija, o ne dėl to, kad norėtų visapusiškai prisidėti prie vaikų gerovės ir kokybiško gyvenimo.

9. Ieškovė pažymi, kad ne karantino metu, kai vaikai vykdavo į mokyklą, ji šiems į mėnesį skirdavo ne mažiau nei 50 Eur dienpinigių – nenumatytoms išlaidoms, maistui, užkandžiams mokykloje, transportui ir kt.

10. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad atsakovas yra visiškai darbingas, tačiau oficialiai niekur nedirba, neturi oficialių ir pastovių pajamų ir nemato reikalo net ir dėl savo vaikų pakeisti savo gyvenimo būdo. Pasak Atsakovo, vaikai turi užsidirbti patys. Ieškovės nuomone, tokia atsakovo pozicija vaikams gali sukelti stresą, nepilnavertiškumo bei nesaugumo jausmą. Ieškovė sutinka, kad vaikai turėtų užsidirbti smulkioms išlaidoms, savo pramogoms, tačiau kokybišku, subalansuotu maistu, medikamentais, drabužiais, higienos prekėmis ir kt., turi pasirūpinti tėvai.

11. Taip pat ieškovė nurodo, jog dėl ilgalaikio atsakovo vengimo išlaikyti vaikus, vaikai prarado investicijas į jų mokslus, gebėjimų ugdymą, įvairius gyvenimiškus pojūčius bei patirtis. Taip pat pastebi, kad atsakovas dienpinigius vaikams pradėjo duoti tik po pretenzijos pateikimo, tačiau nėra žinoma kiek tai tęsis – atsakovas gali ir šių nemokėti, dėl ko vėl bus pažeisti vaikų interesai.

12. Dėl tokio atsakovo elgesio ieškovė prašo priteisti ne tik išlaikymo įsiskolinimą, bet ir nustatyti periodinį vaikų išlaikymą, kurį atsakovas turėtų mokėti kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės.

13. Remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.156 straipsnio 1 dalimi, 3.192 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatomis, ieškovė nurodo, jog pareigos materialiai išlaikyti vaiką vykdymas yra esminis tėvų valdžios elementas ir būtina tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo sąlyga. Pripažįstama, kad vaikui neteikiant materialinio išlaikymo, neįmanomas ir kitų pareigų (pavyzdžiui, tinkamai rūpintis vaiko sveikata, švietimu, sudaryti kitas sąlygas darniam bei visapusiškam vaiko vystymuisi) vykdymas.

14. Ieškovės nuomone, ši situacija turi ir privalo pasikeisti, vardan pačių vaikų gerovės. Atsakovas, pagal savo sveikatos būklę ir darbingumą gali dirbti ir uždirbti. Šiuo atveju, Ieškovė kartu su vaikais turi prisitaikyti prie Atsakovo gyvenimo būdo, dėl ko nukenčia vaikai. Atsakovas savo gyvenimo būdo dėl vaikų keisti neketina.

15. Remdamasi Kasacinio teismo praktika, ieškovė nurodo, jog jai nėra žinomos atsakovo pajamos. Ieškovė nežino, ar atsakovas tai daro tyčia, ar slepia informaciją nuo ieškovės ar vaikų, tačiau atsakovas nurodo, kad niekur nedirba ir pinigų neturi. Atsakovas, kada ir kiek jam reikia, užsiima papildomais darbais, dirbdamas pažįstamiems asmenims, giminaičiams, tačiau poreikio dėl nuolatinio darbo ir nuolatinių pajamų – neturi.

16. Ieškovės teigimu, atsakovas yra suaugęs darbingas asmuo, turintis automobilį, gyvenamąją vietą. Atsakovas nurodo, kad gyvena sveiką gyvenimo būdą, sportuoja, perka įvairius daiktus, juos taiso, parduoda, todėl negali būti, jog jokių pajamų neturi ar negali turėti. Atsakovui priklauso patalpa – garažas, esantis Rugių g. 7D, Vilnius, unikalus Nr. 1300-0015-4017:0021. Todėl atsakovas gali turėti pajamų šaltinį ir turėtų priimti atitinkamus sprendimus dėl gaunamo uždarbio ar pajamų skiriant prioritetą vaikų, o ne tik jo asmeninių poreikių užtikrinimui.

17. Ieškovė nurodo, jog nepilnamečių vaikų išlaikymas sąlygoja pakankamai dideles išlaidas – maistas, rūbai, ugdymo bei lavinimosi priemonės, vaistai, gydymo išlaidos, higienos reikmenys. Vaikai nebėra maži – yra susiformavę jų poreikiai, pomėgiai, hobiai, atitinkami gebėjimai, kas reikalauja nuolatinių ir didelių piniginių lėšų. Todėl atsakovas privalo imtis visų įmanomų priemonių tam, kad galėtų skirti išlaikymą vaikams, be kita ko, tam, kad užtikrintų bent minimalių vaikų poreikių patenkinimą.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (toliau – MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

19. Ieškovė yra sudariusi vaikų poreikių lentelę su minimaliomis / būtinomis išleidžiamomis sumomis vaikams, pagal kurią vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 642 Eur dydžio suma, vadinasi, vienam vaikui per mėnesį – 321 Eur dydžio suma iš vieno tėvo. Tokią sumą Ieškovė ir prašo priteisti iš atsakovo vienam vaikui, iš viso 642 Eur dydžio sumą abiem vaikams per mėnesį.

20. Taip pat atsižvelgdama į tai, kad itin ilgą laiko tarpą atsakovas neskyrė vaikams pastovių lėšų prisidedant prie vaikų visapusiško išlaikymo bei jų poreikių tenkinimo bei remdamasi CK 3.200 straipsniu, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, kurio paskaičiavimas buvo nurodytas atsakovui pateiktoje pretenzijoje, t. y. ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 18 063,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

21. Ieškovė paaiškina, kad vidutiniškai išlaikymo skolą sudaro po 250 Eur per mėnesį vienam vaikui. Taigi, matyti, jog ieškovė iš esmės prašo priteisti netgi mažesnę skolą už išlaikymą, nei faktiškai vaikams išlaikymas yra reikalingas, atsižvelgiant į ieškovės pateikiamą poreikių lentelę.

22. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovei ir atsakovui nustojus gyventi kartu, nepilnamečiai vaikai liko gyventi su ieškove, ieškovė prašo teismo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja, atsakovui nustatant matymosi su vaikais tvarką.

23. Ieškovė paaiškina, kad atsakovas pagal oficialius duomenis niekur nedirba, jo veikla nėra įteisinta, gyvena su tėvais, kartais gyvena bute, kuris nėra pilnai įrengtas. Tuo tarpu, ieškovė ilgą laiko tarpą dirba vienoje darbovietėje, turi pastovias pajamas, turi gyvenamąjį būstą, kuris priklauso jai nuosavybes teise, vaikai jame gyvena nuo pat mažens, lanko šalia esančią ugdymo įstaigą, būrelius, kartu su ieškove vaikams yra sukurta artima, jiems puikiai žinoma ir saugi aplinka. Ieškovė kaip ir iki šiol, taip ir dabar gali pasirūpinti savo vaikais ir moraline prasme, suteikiant motinišką rūpestį ir meilę. Todėl ieškovė prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą kartu su jų motina – ieškove.

24. Atsižvelgdama į tai, jog abu tėvai turi teisę ir pareigą auginti ir maksimaliai dalyvauti auklėjant savo vaikus, bei tiesiogiai ir nuolat bendrauti su jais, siekiant užtikrinti vaikų teises bei interesus, ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas matytųsi su sūnumis, tačiau, jos manymu, yra būtina nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumis tvarką, nes atsakovo noras matytis su vaikais yra nepastovus ir neretai nenuspėjamas. Taip pat, ieškovės nuomone, atsakovo pozicija dėl vaikų auklėjimo, jo bendravimo būdas, pasakojimai, jo pasakojamos ideologijos kenkia vaikų normaliai raidai.

25. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad ieškovei pateikus pretenziją atsakovui, šis pretenzijos tekstą parodė vaikams ir pateikė šiems melagingą informaciją – vaikai prašė mamos nieko neprašyti tėvo, nes jie viską turi. Taip pat atsakovas vaikams rodė ir visus ieškovės atstovės laiškus. Ieškovės nuomone, vaikai neturėtų būti įveliami į suaugusių ginčus. Vaikams buvo kalbama, kad mama nori tėtį pasodinti į kalėjimą, nubausti, kad reikalauja nebūtų pinigų, kurių jis neturi ir pan. Vaikams pabuvus su atsakovu, šiems yra kalbama temomis, kurios neturėtų būti kalbamos su vaikais, vaikams yra pasakojama apie jų blogą mamą, vaikams yra patariama niekada nevesti, nekurti šeimos ir pan. Atsakovo nuomone, su vaikais reikia bendrauti kaip su suaugusiais, kas akivaizdžiai nėra naudinga vaiko pasaulėžiūrai. Atsakovui trūksta adekvatumo, kas turi ir kiek gali būti šnekama su vaikais. Atsakovas vaikams pasakoja ir daugiau dalykų, kurie iš esmės kenkia vaikų raidai bei psichologinei būsenai. Po tokių pokalbių su atsakovu, vaikai jaučia stresą. Todėl, ieškovė sutiktų, kad vaikai bendrautų su tėvu – atsakovu tik esant Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadai, kad toks bendravimas su tėvu jiems nekenkia.

26. Nors teismų praktikoje yra nurodoma, kad tėvai yra skatinami susitarti dėl matymosi tvarkos nustatymo, tačiau, dėl aukščiau nurodytų priežasčių, su tikslu, kad vaikų interesai būtų užtikrinti, ieškovė mano, kad yra būtina nustatyti konkrečią matymosi su vaikais tvarką, jeigu Vaikų teisių apsaugos tarnyba pateiks teigiamą išvadą dėl vaikų bendravimo su tėvu.

27. Ieškovė prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką:

28. 1) Atsakovas su sūnumis matosi kas antrą savaitgalį pasiimant vaikus šeštadienį 11 val. ryto ir grąžinant vaikus ieškovei į ieškovės gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val. vakaro;

29. 2) Sūnūs poriniais kalendoriniais metais su atsakovu praleidžia Naujųjų Metų dieną (sausio 1 d.), pirmąją Velykų dieną, Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos iki 10.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą, tą pačią dieną iki 20.00 val.

30. 3) Sūnus neporiniais kalendoriniais metais su atsakovu praleidžia Velykų antrąją dieną, Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.), pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos iki 10.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą, tą pačią dieną iki 20.00 val.

31. 4) Atsakovas su sūnumis kiekvienais metais praleidžia Tėvo dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos sekmadienį iki 10.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą, tą pačią dieną iki 20.00 val.

32. 5) Ieškovė, nepriklausomai nuo numatytos tvarkos, su vaikais kiekvienais metais praleidžia Motinos dieną.

33. 6) Ieškovė, nepriklausomai nuo numatytos tvarkos, su vaikais kiekvienais metais praleidžia savo gimimo dieną;

34. 7) Atsakovas su vaikais kiekvienais metais turi teisę praleisti savo gimimo dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos nuo 18.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą, tą pačią dieną iki 21.00 val., jeigu atsakovo gimimo diena būtų darbo dieną, nuo 10.00 val. iki 20.00 val., jeigu gimimo diena būtų savaitgalį.

35. 8) Vaikų gimimo dieną visais atvejais bendravimo tvarka nustatoma su motina – ieškove.

36. 9) Ieškovės kasmetinių atostogų metu vaikai nepriklausomai nuo numatytos tvarkos, bendrauja ir laiką leidžia su motina – ieškove.

37. 10) Vaikų ligos atveju atsakovas privalo grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą ar kitaip ir / arba kitoje vietoje vaikus perduodant ieškovei.

38. 11) Nustatyti, kad atsakovas įsipareigotų pranešti prieš 2 dienas, jeigu neatvyks ir / arba negalės atvykti pasimatyti su vaikais. Atsakovui vėluojant pasimatyti su vaikais daugiau nei 30 minučių, laikoma, kad atsakovas neatvyko pasimatyti su vaikais ir ieškovė neprivalo perduoti vaikų atsakovui ir toks praleistas laikas nekompensuojamas kitomis dienomis.

39. 12) Nustatyti, kad atsakovui vėluojant pristatyti vaikus į jų gyvenamąją vietą nustatyta tvarka ir laiku ilgiau nei 30 min., atsakovas įsipareigoja sumokėti 50 Eur dydžio baudą ieškovei už kiekvieną atvejį.

40. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašo atmesti ieškovės ieškinį, dėl periodinio išlaikymo vaikams priteisimo po 321 Eur per mėnesį. Atsakovo teigimu, jis sutiktų pervesti po 100 Eur kas mėnesį į vaikų sąskaitas ar sąskaitą, tačiau vaikai patys turėtų turėti galimybę žinoti kaip lėšos yra panaudojamos ieškovės arba patys vaikai galėtų spręsti dėl jų panaudojimo. Ieškovės prašymą priteisti 18 063,00 Eur įsiskolinimą atsakovas prašo atmesti visiškai, kaip nepagrįstą bei neturintį jokio pagrindo. Taip pat atsakovas atsiliepimu prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo arba leisti vaikams patiems spręsti dėl jų gyvenamosios vietos. Įvertinti kaip netinkamą, akivaizdžiai pažeidžiančią vaikų interesus bei CK nuostatas dėl lygių tėvo ir motinos pareigų ir galimybių ieškovės pateiktą „atsakovo bendravimo su vaikais tvarką“. Taip pat atsakovas prašo priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

41. Atsiliepime atsakovas nurodo, jog ieškovės atstovės rengtą pretenziją dėl vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo gavo elektroniniu paštu. Susisiekęs su atstove, bandė šiai paaiškinti, kad artimai bendrauja su sūnumis, kuriems teikia išlaikymą (vedė į kirpyklą, pirko Vichy vandens parko abonementus, šortus, nardymo įrangą, rankšluosčius, Nike batelius, išmanųjį telefoną, žaislus ir pan. Be to, kas mėnesį moka už vaikų mobilųjį ryšį ir internetą. Atsakovo teigimu, ieškinyje iškreipiama situacija bei faktai, be to – meluojama. Atsakovo manymu, daugelis punktų grindžiami išgalvotomis prielaidomis, samprotavimai prieštarauja vienas kitam.

42. Atsakovas nurodo, jog nuo pat pradžių supranta savo pareigas ir atsakomybę, dėl to, nustatyta tvarka, pas notarą patvirtino, kad save laiko vaikų tėvu, suteikė jiems savo pavardę, jais visapusiškai rūpinosi bei prižiūrėjo. Atsakovo teigimu, bendro ūkio 2014 metų rugsėjo mėnesį šalys nenutraukė, o ieškovė, išsivežusi vaikus gyventi į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, netrukus pareiškė, kad gyventi su atsakovu ji daugiau nebenori ir draudžia jam nakvoti jai priklausančiame bute. Atsakovas paaiškina, kad gimus vaikams, ieškovės pageidavimui deklaruoti vaikų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) nesipriešino, nors siūlė gyventi jo motinai priklausančiame erdvesniame ir geriau įrengtame bute, o jos tėvų jai padovanotą butą (duomenys neskelbtini) gatvėje – išnuomoti. Ieškovė svarstė tokią galimybę, bet vėliau atsisakė. Atsakovo teigimu, jis nesureikšmina nei savo, nei vaikų oficialios deklaruojamos gyvenamosios vietos. Kadangi 2014 metų rugsėjo mėnesį vienas vaikas lankė darželį esantį už poros kilometrų, kitas – mokyklą esančią dar arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės, o sekančiais metais abu lankė tą pačią mokyklą – neprieštaravo, kad darbo dienomis, ne atostogų metu jie gyvens jų motinai priklausančiame bute. Atsakovas turėjo šio buto raktus, dažnai po pietų atvažiuodavo pas vaikus, nuveždavo į treniruotę, kartą ar du kartus per savaitę vykdavo į baseiną, ar kitur. Su vaikų motina buvo sutarta, kad savaitgaliais ir per atostogas vaikai vyks gyventi pas atsakovą. Tiek aš, tiek ieškovė dar kelis metus dalyvaudavo vienas kito šeimų šventėse, vykdavome į jo mamos darbovietės šeimų renginius.

43. Situacija buvo patenkinama iki 2015 m. pavasario, kai esant geram orui, po pietų, atsakovas kartais pradėjo vežti vaikus į jo tėvams priklausančią sodybą ir pabandė susitarti su ieškove, kad atveš vaikus i mokyklą ir darželį ryte pats. Bet ieškovė nusprendė, kad nuo tol vaikai lankys gimnastikos treniruotes, ne 2 kartus kaip anksčiau, o 5 kartus, įskaitant šeštadienį. Gimnastikos treniruotes atsakovas vertina teigiamai, bet jau tada suprato, kad tokiu būdu ieškovė siekia apriboti vaikų bendravimo laiką su juo. Nežiūrint į tai, beveik visą 2015 metų vasarą vaikai praleido su atsakovu jo tėvų sodyboje, o ieškovė per tą laiką vaikus aplankė vos kelis kartus, kol priešpaskutinę vasaros dieną vaikus pasiėmė ir nuo to laiko prasidėjo, galima sakyti, sveiku protu nesuvokiama kova dėl vaikų, tarp atsakovo ir ieškovės, jos tėvų, sesers ir jos šeimos. Priešingai nei nurodoma ieškinyje, pagrindiniu ir esminiu dalyku buvo ne pinigai, o vaikų giminaičių bei ieškovės tėvų noras, kad vaikai kuo daugiau laiko praleistu su jais. Tiek ieškovė, tiek jos tėvai ir sesuo nuolat viliodavo vaikus atvykti pas juos. Į atsakovo pastabas ieškovei, jos tėvams, ieškovės seseriai dėl vaikų „gadinimo“ jie visiškai nereaguodavo, todėl, atsakovo nuomone, buvo pažeidžiamas CK 3.165 straipsnis.

44. Atsakovas nemano, kad gyvenimas vien tik su motina atitiko ar atitinka vaikų interesus. Normaliam vaikų vystymuisi ir raidai reikalingi abu tėvai, papildantys vienas kitą.

45. Atsakovo teigimu, vaikai seniai nebegyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl ko vaikai skundėsi, kad pamokos kartais baigiasi tuo pat metu kai išvyksta priemiestinis autobusas ir sekančio tenka laukti ilgiau nei pusvalandį, vėliau tenka gan ilgą kelią eiti pėsčiomis nuo stotelės iki namo. Taip pat atsakovas nurodo, jog dėl ieškovės 2014 metų sprendimo suremontuoti elektros instaliaciją, smarkiai pablogėjo vaikų gyvenimo sąlygos (laimei, vaikai turėjo atsakovo jėgomis suremontuotą savo kambarį). Šios aplinkybės, atsakovo nuomone, rodo, jog vaikų faktinė gyvenamoji vieta niekada nebuvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaip ir nėra šiuo metu.

46. Kita vertus, atsakovas nurodo, jog net po išsiskyrimo su ieškove, jis toliau turėjo buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, raktus ir toliau bendravo su vaikais darbo dienomis po mokyklos

47. Atsakovo teigimu, vaikai nebuvo visapusiškai išlaikomi ieškovės, pirmiausia vien jau todėl kad dažnai gyvendavo su juo. Atsakovas nurodo, jog ieškovė pati pripažįsta, kad ir maistas, ir drabužiai, ir lėšos (nors nenuolatinės), bet vis tik buvo skiriamos. Pavyzdžiui vaikai daug metų naudojasi tais pačiais mano vardu registruotais telefono numeriais, su neribotais pokalbiais, SMS ir internetu. Sąskaitų už juos ieškovė nemoka. Taip pat atsakovas kasmet pirkdavo vaikams abonementus į „Vichy“ vandens parką. Internetinės parduotuvės „Ebay“ (internetinis adresas www.ebay.com) atsakovo paskyroje išliko daugybė liudijimų apie vaikų naudotus ar šiuo metu naudojamus daiktus. Taipogi, atsakovas skirdavo ir skiria jiems lėšų stovykloms, kelionėms, ekskursijoms, vadovėliams ir mokyklos reikmenims. Grynuosius pinigus dažniausiai perduodavo per vaikus.

48. Atsakovo teigimu, net ir po 2014 metų, ieškovė dalinai naudojosi jam priklausančiais automobiliais, jais vežiodavo vaikus. Atsakovo teigimu, jeigu su ieškove jie būtų visiškai nutraukę bendrą ūkį arba, jeigu jis visiškai nebūtų teikęs jokio išlaikymo vaikams, nebūtų jai leidęs naudotis savo automobiliu. Automobilių remontą ir priežiūrą visad atlikdavo atsakovas (netgi 2018 metais atliko automobilio techninę apžiūrą). Šiais teiginiais atsakovas siekia įrodyti, jog visapusiškai stengėsi atsižvelgti į pagrįstus ieškovės prašymus, jokiu būdu nevengė ir nesikratė savo atsakomybės išlaikyti ir rūpintis savo vaikais, tiesiogiai ir netiesiogiai.

49. Taip pat atsakovas pabrėžia ir didelį jo mamos, dirbančios Gedimino prospekte, indėlį išlaikant ir prižiūrint vaikus – ji nupirkdavo vaikams didžiąją dalį naujų ir kokybiškų drabužių ir avalynės, be to, yra nupirkusi indų, stalo įrankių, patalynės ir pan. Be to, atsakovo tėvai, gyvendami toje pačioje laiptinėje (duomenys neskelbtini), nuolat palydėdavo vaikus iki mokyklos, panešdavo jų kuprines ir visada duodavo pinigų kažkokiam užkandžiui ar smulkioms išlaidoms. Vaikai dažnai lankydavosi pas toje pačioje laiptinėje gyvenusius atsakovo tėvus. Kadangi su savo tėvais atsakovas artimai bendrauja, kartu iš dalies veda bendrą ūkinę veiklą, mano, kad jo tėvai atstovavo jį ir teikė išlaikymą vaikams tiek savo, tiek atsakovo vardu. Taipogi, didelė dalis maisto, kurį vartojo tiek ieškovė, tiek vaikai, buvo auginamas ir sandėliuojamas atsakovo ir jo tėvų natūriniame ūkyje. Žemės ūkio produktai, įvairios daržovės ir vaisiai, medus, žuvis, buvo ieškovei ir vaikams teikiami neatlygintinai.

50. Atsakovas paaiškina, kad teiginiu, jog vaikų išlaikymas nieko nekainuoja jis grindžia tuo, kad jam su vaikais gyvenant kaime, jų išlaikymas pinigine išraiška beveik nieko nekainavo – šildymui buvo naudojamos savo sklype ruoštos malkos, maisto produktai auginami pačių ar gaunami iš kaimynų – giminaičių. Atsakovui, dėl jo turimų įgūdžių, pavykdavo sudominti ir užimti vaikus įvairia veikla.

51. Atsakovo teigimu, jis padengdavo ir vaikų kelionių į užsienį ar Lietuvoje, stovyklų išlaidas. Taip pat atsakovas nurodo, jog pas ieškovę liko ir jo aukcione už 15-20 Eur įsigytas kompiuteris, kurį jis su sūnumi buvo suremontavęs.

52. Atsakovas nurodo, jog dėl karantino normalus bendravimas su vaikais nutrūko, nes jie mokėsi nuotoliniu būdu, nelankė jokių treniruočių, o vandens parkas, kuri lankydavo kartu, irgi buvo uždarytas, be to dar ir buvo įvesti judėjimo ribojimai, todėl jis neprieštaravo ieškovės norui, kad vaikai karantino metu gyventų su ja. Siekdamas kompromiso su ieškove, nusprendė reguliariai kas mėnesį duoti vaikams po 50 Eur, išaiškinęs sūnums, kad pinigai turėtų būti skiriami svarbiems tikslams. Taipogi įsipareigojo reguliariai atvežti maisto produktų, ką faktiškai daro iki šiol. Produktų sąrašą dažnai koreguodavo ir pati ieškovė, papildydama jį kokiais nors specifiniais ir brangiais padažais ar produktais. Tai atsakovui atsieina dar maždaug po 100 Eur mėnesiui. Pasiūlytų malkų namo šildymui buvo atsisakyta. Be to, minėtu laikotarpiu (iki prekių apmokestinimo) itin daug pirkinių nupirko iš Jungtinės Karalystės. Atsakovo žiniomis, ieškovė vaikams neskirdavo jokių dienpinigių – juos vaikams dažniausiai skirdavo atsakovo tėvai, palydėdami juos į mokyklą.

53. Atsakovas pripažįsta, kad pastaruoju metu oficialiai niekur nedirba, tačiau jis laukia geresnių orų ir tęs giminaičiams priklausančios sodybos įrengimo, statybos, bei priežiūros darbus, už ką gaus atlygį. Taipogi atsakovas ūkininkauja, turi kitų nenuolatinių užsiėmimų, susijusių su jo pomėgiais, iš kurių dažnai gauna papildomai pajamų.

54. Atsakovas teigia niekad nemėgęs vaikų versti dirbti, tačiau mokslo naudą bando jiems pateikti sudomindamas veiklomis. Investicijos į vaikų mokslus, gebėjimų ugdymą buvo prarastos tik dėl ieškovės ir jos giminaičių veiksmų, o ne dėl atsakovo neteikto išlaikymo. Atsakovo nuomone, pateiktu ieškiniu ieškovė ne tik mėgina apgaulės būdu užgrobti jo turtą, bet ir savo nuožiūra toliau švaistyti pasisavintą dalį jo uždirbamų lėšų.

55. Atsakovo teigimu, jis pats nori teikti vaikams išlaikymą, iš dalies pateikdamas savo natūrinio ūkio ekologiškai išaugintus produktus, pats nori skirti savo laiko vaikų apmokymui tam tikrų dalykų, nori pats nebūtinai brangiai nupirkti jiems kažkokį labai brangų, bet tik po jo atlikto remonto tinkamą naudoti daiktą. Vaikai yra ilgą laiką gyvenę su juo be mamos, todėl jam puikiai suprantami jų poreikiai ir t.t. Atsakovas nurodo, jog vaikai jo kas mėnesį duodamų po 50 Eur neišleido, nes dėl karantino neturėjo kur. Tačiau vyresnis sūnus visus turimus grynuosius pinigus atidavė ieškovei, kad šį nupirktų internetu naują kompiuterį. Šis pirkinys tikrai nebuvo būtinas. Atsakovo nuomone, kompiuteris buvo nupirktas kaip kyšis sūnui, kad šis nenorėtų išsikraustyti iš ieškovės namų. Taip pat vaikams be reikalo buvo nupirkti išmanieji telefonai po 1000 Eur.

56. Dėl ieškovės trukdymo atsakovui bendrauti su vaikais ir vaikų tapimo nemotyvuotais, atsakovas patyrė depresiją. Dėl to sutiko su tėvų siūlymu vykdyti įvairią žemės ūkio bei sodybos įrengimo veiklą. Atsakovo manymu, ieškovė netinkamai auklėja vaikus, nemoko jų įgūdžių, nepratina prie darbo. Atsakovo teigimu, jis neturi jokių paslėptų turtų ar pajamų.

57. Remdamasis išdėstytais teiginiais, atsakovas nurodo, jog pareigą teikti išlaikymą savo vaikams supranta, ją vykdė sąžiningai ir rūpestingai. Nors ir stengiasi, gauti ženkliai daugiau pajamų galimybės nemato.

58. Atsakovui nesuprantama, kaip vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Atsakovo nuomone, ji yra mažesnė. Ieškovės sudaryta vaikų poreikių lentelė su minimaliomis / būtinomis išleidžiamomis sumomis vaikams po 641,92 Eur yra fiktyvi ir neatitinka tikrovės. Ieškovės perkami daiktai yra nepagrįstai per brangūs.

59. Taip pat atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovo teigimu, vaikai gali pagrįsti, kad jiems buvo reguliariai įvairiems tikslams ar be priežasties duodamos dideles pinigų sumos, perkami daiktai ir paslaugos. Atsakovas nurodo, jog nekaupė ir nesaugojo jokių vaikams patirtų išlaidų įrodymų, nes nesitikėjo, kad jam auga skola. Ieškovė nuteikinėja vaikus, kad šie nesinaudotų atsakovo perkamais daiktais, todėl vaikai kartais nuo jos daiktus slėpdavo.

60. Atsakovo nuomone, ieškovės prašoma priteisti 18 063 Eur skola, yra surašyta remiantis hipotetiniais skaičiavimais, nieko bendro neturinčiais su realybe, tiesiog pateikiami teoriniai skaičiavimai. Kadangi kelnes, avalynę ir net šepetukus atsakovas vaikams pirko pats, mano, jog tiek pačią lentelę, tiek tariamą skolą galima laikyti niekine, neatitinkančią tikrovės. Ieškovė niekad apie skolą nebuvo net užsiminusi, todėl atsakovas negalėjo nei žinoti, nei imtis kažkokių veiksmų, kad tariama skola ne tik nedidėtu, bet ir apskritai galėtų atsirasti. Jeigu, ieškovės manymu, atsirado disbalansas tarp jos ir atsakovo vaikams skiriamo išlaikymo, tai tik kaip jos pačios neadekvačių veiksmų pasekmė arba dėl itin didelio nuomonių skirtumo dėliojant prioritetus ar apskritai auklėjant vaikus. Todėl prašo teismo atmesti ieškovės prašymą priteisti jai 18 063,00 Eur dydžio sumą. Atsakovas siūlo sekančius 3 metus, t. y iki kol vyresniam sūnui sueis 18 metų, vaikams gyventi pas jį, o ieškovė galės neteikti išlaikymo.

61. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja, atsakovas nurodo, jog niekada nesutiko ir nesutinka, kad vaikai liktų gyventi su ieškove, išimtį sudaro nebent karantino laikotarpis, kuriuo ieškovė ir pasinaudojo tam, kad vaikus dar labiau „pririštų“ prie savęs ir pareikalautų išlaikymo.

62. Atsakovo teigimu, ieškovė praeityje vaikų akivaizdoje jį žemino bei nuteikinėjo vaikus prieš jį, nekeldavo telefono ragelio, neatsiliepdavo į pranešimus, iš vaikų atimdavo telefonus, o pačių vaikų, net ir iš anksto susitarus bei atvykus jų paimti, atsakovas nerasdavo, nes jie būdavo išvežami į jam nežinomą vietą arba vaikams būdavo pasiūlomi malonumai, kurių vaikai sunkiai galėjo atsisakyti, nepaisant to, jog atsakovas būdavo iš anksto už pramogas su juo sumokėjęs. Ieškovės elgesys vaikams sukeldavo stresą ir nerimą. Atsakovo manymu, ieškovė gal ir dirba toje pačioje įmonėje daug metų, bet gyvena ne pagal pajamas, o yra materialiai priklausoma nuo tėvo (ar tėvų) ir gyvena jo (jų) sklype pastatytame name. Atsakovas nurodo, jog iš sūnaus pasakymų galima spręsti, kad sūnui netrukus pakeitus mokymo įstaigą, jam gali būti daug patogiau ir patraukliau bent jau tam tikromis savaitės dienomis gyventi atsakovo bute. Atsakovo teigimu, sūnus ne tik reguliariai lankydavo su juo baseiną, bet ir išreiškė didelį norą kartu lankyti sporto klubą. Važinėti į už keliolikos kilometrų esantį namą Vilniaus rajone jam galėtų būti nepatogu.

63. Atsakovo vertinimu, vaikai galėtų gyventi ir jo motinai priklausančiame 4 kambarių bute Vilniuje, kuriame šiuo metu jis gyvena vienas.

64. Dėl ieškovės kaltinimų, jog atsakovas pretenzijos tekstą parodė vaikams ir pateikė šiems melagingą informaciją, atsakovas nurodo, jog tokie ieškovės teiginiai įrodo, jog pati pretenzija buvo sudaryta remiantis melaginga, visiškai neatitinkančia tikrovės informacija. Kadangi teiginys, jog atsakovas neteikia ir neteikė jokio materialinio išlaikymo itin ilgą laiką, yra melagingas, todėl jo nuomone, nieko keisto, kad vaikams tai pasirodė nesąžininga ir jie paprašė palikti mane ramybėje. Patys vaikai atsakovui pasakoja apie nederamą ieškovės elgesį. Atsakovas mano, kad turi teisę vaikams atskleisti savo ideologiją, susijusią su žmonių santykiais, vyrų ir moterų bendravimu. Atsakovo manymu, ieškovė nesuvokia, kad tėvas su vaikais bendrauja kitaip, auklėja kitaip. Todėl, remdamasis CK įtvirtintu motinos ir tėvo papildomumu, atsakovas prašo teismo pagalbos ir supratingumo užtikrinant jam, kaip tėvui, CK numatomų teisių ir pareigų vykdymą. Kaip pavyzdį atsakovas nurodo katiną, kurio ieškovė atsikratė, kaip besikandžiojančio ir galinčio sudraskyti baldus, nepaisydama vaikų prisirišimo, tačiau pati netrukus katiną pakeitė šuniuku. Atsakovo teigimu, katinas gyvena pas jį ir nesikandžioja. Ieškovė manipuliuoja vaikais, siekdama patenkinti savo „meilės deficitą“. Ieškovė dažnai nesupranta, kad mamos rūpestis negali būti begalinis – užgožiantis vaiko savarankiškumo vystymąsi.

65. Atsakovo vertinimu, ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka įrodo, jog ji siekia atsakovą laikyti antrarūšiu klounu, ji neatitinka CK nuostatų, numatančių, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė nenumato jam jokios galimybės būti su vaikais per svarbiausias metų šventes, siūlo tik kažkokias antraeiles datas, faktiškai tik 2 nakvynes per mėnesį ir t.t., visiškai neatsižvelgiama į prieš karantiną jo su sūnumis po mokyklos vykdytas veiklas. Atsakovui nesuprantamos ieškovės prašomos bendravimo tvarkos nuostatos apie vėlavimus ir baudas.

66. Atsakovo nuomone, perdėtas ieškovės rūpinimasis vaikais turės ilgalaikį poveikį, neleisiantį sūnums būti parengtais savarankiškam gyvenimui visuomenėje, kaip tą numato CK 3.155 straipsnio 2 dalis. Todėl prašo teismo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, nustatant ieškovei matymosi su vaikais tvarką, nustatant visiškai vienodas galimybes ar laiko intervalus (kas savaitę, dešimt dienų ar panašiai) gyventi pas abu tėvus jei to pageidauja ieškovė arba pasiūlyti jai tą pačią bendravimo su vaikais tvarką, kurią ji siūlo atsakovui. Atsakovas pažymi, kad ieškovė neinformavo, nesitarė su vaikais apie kažkokią bendravimo tvarką. Tuo tarpu vaikai, sužinoję apie ieškovės prašomą tvarką, nutarė, kad tai panašu į kalėjimą. Atsakovo manymu, vertinant vaikų amžių (12 ir 14,5 metų) jie gali patys nuspręsti, kur ir kada jie nori gyventi, su kuriuo iš tėvų ar giminaičiais su kuriais jie turi emocinį ryšį jie nori bendrauti. Tą jiems numato CK 3.164, 3.174, 3.175, 3.176 ir 3.177 straipsniai. Taipogi, jie gali turėti savo asmeninį gyvenimą ar interesus ir paprasčiausiai nenorėti būti nei su vienu iš tėvų kažkokiu nustatytu laiku.

67. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovas nurodo, jog jo įsitikinimu, į teismą ieškovė kreipėsi ne tik norėdama prisiteisti kuo daugiau pinigų, bet ir siekdama jam padaryti kuo didesnę materialinę žalą. Tai ji daro norėdama atkeršyti už tai, kad atsakovas neatstoja nuo vaikų, nepakluso jos diktatui ir nesutiko būti žeminamas. Ji pati atskleidžia, jog siekia atsakovą finansiškai įklampinti, kad būtų priverstas dirbti dviejuose darbuose, naktinėmis pamainomis ar dar geriau – išvyktų į užsienį, kad tikrai neturėtų galimybių ir laiko bendrauti su vaikais ar juo labiau, rūpintis jais gyvenančiais su manimi. Tuo tarpu gyventų iš neva vaikams priteistų pinigų.

68. Atsakovas ieškovės atstovės pagalbą laiko niekine, neabejoja, kad bus bandoma pateikti maksimaliai didelę paslaugų kainą. Prašo teismo visas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės.

69. Atsakovas nurodo neprieštaraujantis, kad vaikų deklaruojama gyvenamoji vieta ir toliau liktų ieškovei turbūt vis dar priklausantis butas, tačiau nesutinka, kad privalo mokėti už neva ten gyvenančių vaikų komunalines paslaugas, todėl pageidauja, kad vaikai gyventų jo tuščiame bute, už kurį vis vien reguliariai privalo mokėti. Ieškovės siūlomą atsakovui bendravimo su vaikais tvarką laiko žalinga vaikams ir siūlo nebent taikyti jos pačios atžvilgiu. Bandymą prisiteisti tariamą skolą laiko sukčiavimu, o ieškovės atstovę laiko šio nusikaltimo bendrininke, jokios pagalbos ar indelio siekiant išspręsti ginčą iš jos pusės atsakovas nemato, todėl tikrai nenori mokėti už jos paslaugas.

70. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškinio, nurodydama, kad buvo įvertintos tiek ieškovės, tiek atsakovo gyvenamųjų vietų sąlygos ir Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Tarnyba nurodo, jog ieškinyje prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas su individualiais vaikų poreikiais. Prašymas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra pareikštas vaikų interesais. Atsižvelgdama į tai, jog teismų praktikoje prioritetiniu vaiko interesu laikomas jų gyvenamosios aplinkos saugumas ir stabilumas, bei, nustatant bendravimo tvarką, pirmiausia orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą, Tarnyba mano, jog ieškinyje prašoma nustatyti bendravimo tvarka galimai tenkintų vaikų poreikį nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu bei sudarytų sąlygas tėvui maksimaliai dalyvauti vaikų auklėjime.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

71. Teismo posėdžio metu ieškovė A. B. ir jos atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Ieškovė papildomai paaiškino, jog vaikai nuo gimimo gyvena su ja. Tėvas po išsikraustymo prie vaikų išlaikymo periodiškai neprisidėjo. Jo pavienių prisidėjimų neneigia, tačiau tas prisidėjimas buvo padrikas. Užtikrinti vaikams sąlygas į būstą, maistą ir pan. reikia kasdien, o atsakovas tą daro, kai jam patogu – tiek produktų pirkime, tiek bendravime su vaikais. Ieškovė siekia, kad vaikų poreikių užtikrinimui atsakovo prisidėjimas būtų pagal grafiką. Taip pat ir su bendravimo tvarka – ieškovės vertinimu, reikalingas grafikas.

72. Aiškindama dėl daiktų pirkimo pagal poreikį, ieškovė nurodė, kad atsakovas nuperka ne tuos daiktus, kurių reikia (pvz., vietoje prašytų treningų nupirko lietaus kelnes, džinsus, vėliau – regbio aprangą, nors vaikai nežaidžia regbio, vietoj batų, kuriuos vaikai galėtų nešioti, nupirko gal 7 poras futbolo sportbačių ir pan.). Neneigia, jog yra nupirkęs daiktų, kurie yra tinkami, bet, pasak ieškovės, tai yra pavieniai atvejai.

73. Skola atsirado dėl to, kad atsakovo prisidėjimai buvo padriki, jų negalima laikyti išlaikymu. Skola buvo apskaičiuota pagal konkrečių metų minimalią algą (neatskaičius mokesčių). Padrikų prisidėjimų iš įsiskolinimo sumos nesuskaičiavo, apytiksliai atsakovas prisidėjo 10 procentų.

74. Ieškovė paaiškino, jog atsakovas pradėjo vežti maisto produktus tik po ieškinio pateikimo teismui. Tą darė 9 mėnesius. Kadangi produktus vežė iš Lidlo, ieškovė, žinodama kainas, apskaičiavo, jog per tuos 9 mėnesius atsakovas atvežė produktų už 215 Eur, kas reiškia vienam mėnesiui 2 vaikams 24 Eur. Veždavo duoną, šokoladą, riešutus, varškę, sausainių. Po poros mėnesių nuo ieškinio pateikimo vaikams duodavo po 50 Eur kiekvienam vaikui iki tol, kol buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (7 mėnesius), vėliau nutraukė ir tų pinigų davimą.

75. Kai ieškovė atsakovui siuntė informaciją, kiek išleido vaikų poreikiams (rūbams ir pan.), atsakovas jai atsiųsdavo informacija apie skiepų žalą, o į ieškovės žinutes dėl išlaidų vaikams atsakydavo tik tai, kad jai rūpi tik pinigai.

76. Ieškovė paaiškino, kad vienam vaikui dėl netinkamo sąkandžio reikalingi breketai. Valstybė kompensuoja tik tuomet, kai yra anomalija, todėl jų vaikui kompensacija nepriklauso, tačiau breketai reikalingi. Mažiausia breketų kaina – po 700 Eur kiekvienam žandikauliui pirmas uždėjimas, vėliau kainuoja jų reguliavimas. Tuo tarpu tai išgirdęs atsakovas pareiškė, kad vaikui breketų nereikia.

77. Dėl atsakovo ieškovei pateikto siūlymo vienam vaikui gyventi pas jį, ieškovė paaiškino, jog vaikai jai pasakė, kad tokio siūlymo iš tėčio jie negirdėjo. Eitų pas tėtį gyventi tik iš gailesčio, kad mama neskriaustų tėčio ir neatimtų visų jo pinigų.

78. Vaikai gerai jaučiasi ieškovės namuose, jokių skundų neturi. Vaikai nuvežami ir parvežami į ir iš treniruočių. Šiuo metu vienas vaikas laiko kikbokso treniruotes, kurios kainuoja 50 Eur/mėn. Ieškovė vaikus nuveža pabandyti būrelius ir kurie patinka, jie lanko. Lankė baseiną, gimnastiką, lengvąją atletiką. Ieškovė taikosi prie vaikų, gyvena pagal jų grafiką. Anksčiau atsakovas vaikus yra vežęs į gimnastiką ir kartais iš jos (gimnastika baigėsi 2019 metais), tačiau tai nebuvo reguliaru.

79. Karantino metu atsakovas su vaikais praktiškai nebendravo – bendravimas buvo toks, kad jis atvažiuodavo prie namų, pasėdėdavo mašinoj su vaikais ar vienu iš vaikų ir vėl išvažiuodavo. Kai veždavo maisto davinius, tai atvažiuodavo 4-5 kartus per mėnesį, tačiau kai nebeveža, nebėra ir tokio reguliarumo. Vaikai su tėvu nori bendrauti, džiaugiasi, kad jis atvažiuoja.

80. Dėl kelionių ieškovė paaiškino, jog ji ir vaikai mėgsta keliauti, todėl stengiasi bent kartą per metus išvažiuoti. Vyksta su vaikais. Už keliones moka pati ieškovė. Ieškovės pajamos per mėnesį – 1000 Eur, be to padeda giminaičiai.

81. Dėl maisto produktų neėmimo iš atsakovo ieškovė paaiškino, kad gyvena name ir turi savo daržą, kuriame agurkų, pomidorų, bulvių užsiaugina. Malkų neėmė, nes jų nereikia (namas šildomas dujomis).

82. Vaikams ieškovė perka nuolatinius bilietus, kad jie galėtų grįžti namo autobusu.

83. Šiuo metu vaikai su tėvu bendrauja tada, kai patogu atsakovui.

84. Ieškovės prašomą periodinį 321 Eur išlaikymą sudaro kasdieniai vaikų poreikiai – maistas, batai, higiena, būreliai, knygų pirkimas, klasės fondas ir t. t. Vaikų poreikiai nėra didesni už standartinius. Gal tiesiog paėmė ne tą skaičių. Ieškovė neskaičiuoja, kiek kiekvieną mėnesį išleidžia vaikams, tiesiog nori, kad vaikai gyventų pilnavertį gyvenimą ir kad tai būtų abiejų tėvų pareiga. Vaikų išlaidos skiriasi pagal sezoniškumą. Vaikai auga kaip ant mielių, jiems reikia naujų batų, kelnių. Didesnė nei minimali suma būtų skirta būtent banguojančioms išlaidoms. Vaikų ūgis dabar toks, kad sunku rasti tinkamo dydžio drabužius. Nevengia ir dėvėtų rūbų parduotuvių.

85. Dėl atskirų sąskaitų vaikams ieškovė paaiškina, kad produktus perka bendrai, o ne kiekvienam vaikui atskirai; mokesčius už būstą moka bendrai, o ne atskirai už kiekvieną asmenį. Todėl pervedinėti pinigus į atskiras vaikų sąskaitas būtų nelogiška.

86. Dėl buitinės technikos įsigijimo ir įtraukimo į patirtas išlaidas ieškovė taip pat paaiškino, kad skalbimo mašina skalbia ne tik savo, bet ir vaikų rūbus. Tėvas vaikus informavo apie procesą, parodydamas visus dokumentus. Vaikų nuomonė – kad mama nori nuskriausti tėtį. Vaikų nuomonė tokia, kad jiems visko užtenka, tėčio nereikia prašyti pinigų.

Žemesnės instancijos teismas

87. Teismo posėdžio metu atsakovas A. V. palaikė atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, su ieškiniu nesutinka.

88. Papildomai atsakovas nurodo, kad nuo karantino pradžios ieškovė ribojo vaikų bendravimą su atsakovu. Atsakovo teigimu, vasarą vaikai gyveno su juo.

89. Pasisakydamas dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos, atsakovas nurodo, jog jis nori, kad nebūtų apribotas jo bendravimas su vaikais, nori bendrauti taip, kaip jis nori, o ne kaip ieškovė nurodo. Bendravimo tvarka, kurią siūlo ieškovė, atsakovo nuomone, yra žalinga – bendravimas kas antrą savaitgalį jam atrodo absurdiškas. Norėtų, kad bendravimas vyktų pagal vaikų norus. Atsakovas nori vaikams apsisprendimo laisvės. Atsakovas sutinka, kad karantino laikotarpiu bendravimas su vaikais vyko taip, kaip nurodė ieškovė – jam atvykus automobiliu, pas jį ateidavo vaikai, pabendraudavo ir išvykdavo. Atsakovas nurodo, jog jis nenori vaikams daryti spaudimo, kelti jiems streso, keisti jiems įprastų sąlygų. Pripažįsta, kad dėl karantino pastaruoju metu su vaikais matėsi ypatingai retai, bendravo mažiau negu ieškovės prašomoje nustatyti bendravimo tvarkoje.

90. Pasisakydamas dėl vaikų išlaikymo, atsakovas nurodo, jog jo vertinimu, vaikų poreikiams per mėnesį pakanka 100-150 Eur iš vieno tėvo (bendra suma vaikui – 300 Eur). Be to, atsakovo manymu, vaikai yra tokio amžiaus, kad jie gali nuspręsti, ko jiems reikia, tačiau dėl tingėjimo ne visada pasako. Atsakovas paaiškina, jog jis bendrauja su vaikais, jų klausia, ko jiems reikia, o ne su ieškove. Ieškovės prašoma suma, atsakovo manymu, yra neadekvati, jis tokių pajamų negauna. Be to, jis taip pat turi butą, automobilį, kuriuos turi išlaikyti.

91. Atsakovo nuomone, higienos priemonėms užtenka iki 10 Eur per mėnesį, kadangi pats jų beveik neperka. Vitaminų pirkimui atsakovas nepritaria – sveikam gyvenimo būdui reikalingas ekologiškas česnakas.

92. Dėl vaikų būrelių atsakovas paaiškina, kad jis pats nori organizuoti būrelius vaikams. Iš esmės būreliams jis neprieštarauja, jei vaikams jie patinka, tačiau jis pats gali organizuoti ugdomąsias veiklas, gali dirbti treneriu. Tuo tarpu ieškovės iniciatyva vaikai nuolatos sėdi prie kompiuterio. Atsakovo paaiškinimais, šalia buto, kuriame jis gyvena, yra sporto klubas, į kurį vaikai gali eiti vieni. Vaikai nori lankyti šį sporto klubą, bet pageidauja, kad atsakovas eitų kartu.

93. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiais, kad jis nuperka daiktus, kurie yra netinkami vaikams – jis nuperka gerus daiktus, tuos daiktus dažnai išsirenka patys vaikai, tačiau dėl ieškovės neigiamo nusistatymo yra arba sugadinami, arba grąžinami kaip netinkami.

94. Taip pat, atsakovo teigimu, vaikai nelabai nori vykti ir į keliones – padavus 100 Eur kelionei ir pasiūlius alternatyvą – tiesiog pasilikti pinigus sau, vaikas pasirinko pasilikti pinigus. Didžiausias įspūdis iš kelionių – lazerių pirkimas, o ne kelionė. Pinigus vaikas panaudotų kitiems daiktams. Pats atsakovas kelionių nemėgsta ir nekeliauja, jūrą gali atstoti tvenkinys jo sodyboje. Atsakovo požiūriu, vaikams naudinga šiek tiek asketiško gyvenimo. Jų perdėtas lepinimas lemia vaikų negebėjimą tausoti daiktų, tingėjimą. Atsakovo nuomone, vaikams būtų naudinga lankyti kartu su juo sporto klubą, baseiną.

95. Vaikų būtinų poreikių užtikrinimui, atsakovo nuomone, būtina vaikams sudaryti saugią emocinę aplinką, užtikrinti mokyklos lankymą, turėtų reikiamus baldus, rūbus, lavinimo priemones, maistą, būstą.

96. Atsakovo nuomone, jis vaikų būtinuosius poreikius užtikrina – perveda reikalaujamus pinigus, leidžia vaikams įdėjus darbo turėti jų pačių norimiausius „kietus“ daiktus, kuriais vaikai – paaugliai – gali džiaugtis, permokėti nėra būtina.

97. Atsakovas sutinka pervedinėti savo nurodytą pinigų sumą vaikams, bet į jų, o ne į ieškovės sąskaitą, kadangi jis ieškove nepasitiki.

98. Atsakovas nurodė, jog yra darbingas, neįgalumas nenustatytas. Lietuvoje pajamų jis nedeklaruoja, oficialiai niekur nedirba. Gaunamos pajamos svyruoja 400-800 Eur per mėnesį. Uždirbti daugiau trukdo tai, kad jis investuoja laiką į savo ateitį, į automobilius, sodybą. Į vaikų ugdymą šiuo metu pinigų neinvestuoja – juos žodžiu motyvuoja, skatina, moko, skiria jiems laiką. Nuperka vaikams priemones, įrangą, kuriuos jie kartu su atsakovu gali remontuoti, o vėliau naudotis – bando vaikus sudominti, juos taip lavina. Atsakovo nuomone, tokio pobūdžio lavinimas vaikams duoda daugiau naudos, juos tinkamiau paruošia gyvenimui.

99. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, teismo posėdyje šios Tarnybos atstovas nedalyvavo.

konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Ieškinys tenkinamas iš dalies

100. Iš bylos rašytinių dokumentų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų A. V. bei (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų D. V. (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus 2007 m. sausio 17 d. įrašas Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. kovo 25 d. įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Berniukams šiuo metu yra 15 ir 13 metų. Šalys niekada nebuvo sudarę santuokos. Kartu nebegyvena nuo 2014 metų rugsėjo.

101. Ieškiniu ieškovė prašo: 1) nustatyti periodinį išlaikymą vaikams po 321 Eur per mėnesį; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai išlaikymo įsiskolinimą, lygų 18 063,00 Eur dydžio sumai; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; 4) nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumis tvarką; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

102. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsniai), ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas teismo posėdžio metu pateiktus ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, Tarnybos poziciją, bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas iš dalies. Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno iš pareikštų reikalavimų.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų

103. CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

104. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo metu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui daro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Mihailova v. Bulgarija).

105. Iš Tarnybos į bylą pateiktų dokumentų nustatyta, kad Tarnybos atstovams 2021 m. gegužės mėn. lankantis ieškovės namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, nustatyta, kad ieškovė su vaikais gyvena jai priklausančiame 5 kambarių name. Namuose tvarkinga, švaru, šilta. Vaikai turi atskirus kambarius, reikalingus baldus, kompiuterius, jiems sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Apsilankymo metu, vaikai mokėsi Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijoje.

106. Tarnybos atstovams lankantis atsakovo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatyta, jog būstas priklauso atsakovo motinai. Jame yra 4 kambariai, būstas švarus, erdvus, daromas remontas, stovi nauji, dar nesudėti baldai vaikams. Berniukams skirtas atskiras kambarys, nupirkta nauja lova, bus pastatyti kiti reikiami baldai.

107. Vertinant buities sąlygų vaikams užtikrinimą, akivaizdu, jog abu tėvai vaikams gali suteikti tinkamas sąlygas gyvenimui. Tačiau, remiantis nurodyta teismų praktika, sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų klausimą, svarbus ir stabilumo vaikams užtikrinimo aspektas.

108. Byloje nustatyta ir šalys to neginčija, kad vaikai po šalių gyvenimo skyrium liko gyventi su motina.

109. Tarnybos specialistai išklausė vaikų nuomones. Vaikai nurodė, jog su tėvu dažnai bendrauja telefonu, susitinka rečiau. Pas tėvą svečiuotis nevažiuoja nuo 2020 metų vasaros. Vaikams tokio bendravimo su tėvu pakanka. Berniukai Tarnybos atstovams patvirtino iš esmės tą pačią aplinkybę, kurią teismo posėdžio metu nurodė ieškovė bei pripažino atsakovas, jog [karantino laikotarpiu] tėvas kartais atvažiuoja prie jų namo, bet į namus neužeina. Vaikai su juo susitinka prie vartų. Abu vaikai patvirtino, kad santykiai su tėvu yra geri, jie puikiai sutaria, bet negalėjo įvardinti, kodėl nesisvečiuoja pas tėvą ir, ar norėtų svečiuotis.

110. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja. Atsakovas savo nesutikimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove iš esmės motyvavo nesutikimu mokėti išlaikymą ieškovei tuo atveju, jei vaikai liktų gyventi su ja. Kita vertus, posėdžio metu atsakovas nurodė, jog nenori vaikams kelti streso ir vien tik dėl savo interesų reikalauti vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo ir vaikų perkėlimo pas save. Iš atsakovo paaiškinimų matyti, jog esminis jo siekis pasisakant dėl gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų – galimybė kuo daugiau bendrauti su vaikais.

111. Pažymėtina, jog proceso metu atsakovas teikė priešieškinį, kuriame kėlė reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo, tačiau pateiktas priešieškinis neatitiko procesiniam dokumentui keliamų turinio ir formos reikalavimų, todėl 2022 m. sausio 20 d. teismo nutartimi buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti. Atsakovas nustatytu terminu trūkumų nepašalino, todėl teismas priešieškinį 2022 m. vasario 1 d. nutartimi laikė nepaduotu.

112. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, Tarnybos pateiktą išvadą bei prie jos pridėtus dokumentus, šalių paaiškinimus bei vaikų nuomonę (užfiksuotą 2021 m. gegužės 18 d. Vaiko išklausymo aktuose) sprendžia, jog geriausiai vaikų interesus atitinka, leidžia užtikrinti aplinkos stabilumą būtent vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina (ieškove). Byloje nenustatyta, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi vaikais, neužtikrintų jų interesų ar būtų kitų priežasčių, dėl kurių nepilnamečių gyvenamoji vieta negalėtų būti nustatyta su motina ieškove, todėl teismas sprendžia, kad atitinkamas ieškinio reikalavimas tenkintinas.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

113. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Net ir esant konfliktiškiems tėvų santykiams, abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui.

114. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

115. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalės ją vykdyti. Todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas, būdami vaikų tėvai, siūlydami teismui bendravimo su vaiku tvarką, turi įvertinti siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2016). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.).

116. Taip pat teismų praktikoje nurodoma, jog skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

117. Pažymėtina, jog prioritetiniu vaiko interesu laikomas jų gyvenamosios aplinkos saugumas ir stabilumas. Be to, nustatant bendravimo tvarką, pirmiausia orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

118. Ieškovė prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarką:

119. 1) Atsakovas su sūnumis matosi kas antrą savaitgalį pasiimant vaikus šeštadienį 11 val. ryto ir grąžinant vaikus ieškovei į ieškovės gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val. vakaro;

120. 2) Sūnūs poriniais kalendoriniais metais su atsakovu praleidžia Naujųjų Metų dieną (sausio 1 d.), pirmąją Velykų dieną, Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 25 d.), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos iki 10.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą, tą pačią dieną iki 20.00 val.

121. 3) Sūnūs neporiniais kalendoriniais metais su atsakovu praleidžia Velykų antrąją dieną, Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.), pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos iki 10.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą, tą pačią dieną iki 20.00 val.

122. 4) Atsakovas su sūnumis kiekvienais metais praleidžia Tėvo dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos sekmadienį iki 10.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą, tą pačią dieną iki 20.00 val.

123. 5) Ieškovė, nepriklausomai nuo numatytos tvarkos, su vaikais kiekvienais metais praleidžia Motinos dieną.

124. 6) Ieškovė, nepriklausomai nuo numatytos tvarkos, su vaikais kiekvienais metais praleidžia savo gimimo dieną;

125. 7) Atsakovas su vaikais kiekvienais metais turi teisę praleisti savo gimimo dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos nuo 18.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą, tą pačią dieną iki 21.00 val., jeigu atsakovo gimimo diena būtų darbo dieną, nuo 10.00 val. iki 20.00 val., jeigu gimimo diena būtų savaitgalį.

126. 8) Vaikų gimimo dieną visais atvejais bendravimo tvarka nustatoma su motina – ieškove.

127. 9) Ieškovės kasmetinių atostogų metu vaikai nepriklausomai nuo numatytos tvarkos, bendrauja ir laiką leidžia su motina – ieškove.

128. 10) Vaikų ligos atveju atsakovas privalo grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą ar kitaip ir / arba kitoje vietoje vaikus perduodant ieškovei.

129. 11) Nustatyti, kad atsakovas įsipareigotų pranešti prieš 2 dienas, jeigu neatvyks ir / arba negalės atvykti pasimatyti su vaikais. Atsakovui vėluojant pasimatyti su vaikais daugiau nei 30 minučių, laikoma, kad atsakovas neatvyko pasimatyti su vaikais ir ieškovė neprivalo perduoti vaikų atsakovui ir toks praleistas laikas nekompensuojamas kitomis dienomis.

130. 12) Nustatyti, kad atsakovui vėluojant pristatyti vaikus į jų gyvenamąją vietą nustatyta tvarka ir laiku ilgiau nei 30 min., atsakovas įsipareigoja sumokėti 50 Eur dydžio baudą ieškovei už kiekvieną atvejį.

131. Tarnybos pateiktoje išvadoje nurodoma, jog ieškinyje prašoma nustatyti bendravimo tvarka galimai tenkintų vaikų poreikį nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu bei sudarytų sąlygas tėvui maksimaliai dalyvauti vaikų auklėjime.

132. Atsakovas su ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaikais tvarka nesutinka, iš esmės nepateikdamas konkrečių motyvų, kuo ši tvarka ydinga. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog ji absurdiška. Tuo pačiu atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pageidautų, kad jo bendravimas su vaikais nebūtų ribojamas ir kad jis su vaikais galėtų bendrauti pagal vaikų norą.

133. Iš teismo posėdžio metu ieškovės teiktų paaiškinimų matyti, jog ji siekia, kad būtų nustatyta konkreti atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, kadangi vaikams yra būtinas grafikas, nes priešingu atveju, vaikai išsibalansuoja, nesusikaupia mokslams ir pan.

134. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas taip pat teikė įrodymus (nuotraukas, vaizdo įrašus), kurie patvirtina jo turiningą bendravimą su vaikais, vaikų gerą emocinį ryšį su tėvu. Todėl nepaisant to, kad karantino laikotarpiu tėvas su sūnumis bendravo retai, darytina išvada, jog vaikų interesus atitiktų maksimali skyrium gyvenančio tėvo su vaikais bendravimo tvarka.

135. Įvertinus ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką nurodytos teismų praktikos kontekste, darytina išvada, jog iš esmės ja siekiama užtikrinti tėvo ir vaikų bendravimo stabilumą, tęstinumą. Tačiau, teismo vertinimu, tam tikri aspektai vis tik neleidžia skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai bendrauti su vaikais savaitgaliais ir švenčių dienomis.

136. Teismo vertinimu, ieškovės pasiūlytas modelis, kuomet tėvas su vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio iki sekmadienio, nepagrįstai riboja tėvo galimybę su vaikais praleisti kuo daugiau laiko laisvu nuo ugdymo užsiėmimų metu. Todėl tokia nuostata keistina, numatant, jog tėvas su vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, pasiimdamas juos penktadienį 18 val.

137. Taip pat pasisakant dėl šventinių dienų praleidimo, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė visiškai neaptarė šv. Kūčių dienos, nors ši šventinė diena gali būti vienodai reikšminga abiem tėvams. Todėl nustatant bendravimo tvarką, turėtų būti numatyta, jog tais metais, kai vienas iš tėvų su vaikais praleidžia pirmąją šv. Kalėdų dieną, kartu praleidžia ir Kūčias.

138. Be to, nelaikytinas sąžiningu ir ieškovės siekis visus vaikų gimtadienius su vaikais praleisti būtent jai. Vaikų gimimo dienos reikšmingos abiem tėvams, todėl šios šventės turėtų būti lygiai taip pat padalintos (poriniams ir neporiniams metams).

139. Taip pat ieškovės siūloma tvarka tikslintina ir punktuose, reglamentuojančiuose Motinos dieną bei ieškovės gimimo dieną. Pažymėtina, jog šios dienos gali sutapti su savaitgaliais, kuriuos vaikai praleidžia su atsakovu. Todėl numatytina, jog jei Motinos diena patenka į savaitgalį, kurį vaikai leidžia su atsakovu, tuomet ieškovė turi teisę vaikus iš atsakovo pasiimti to sekmadienio rytą nuo 10 val. Tas pats numatytina apie ieškovės gimtadienio dieną – tais metais, kai ieškovės gimimo diena patenka į savaitgalį, kurį vaikai leidžia su atsakovu, jei gimimo diena yra šeštadienis, ieškovė turi teisę su vaikais praleisti šeštadienį nuo 10 val. ryto iki 20 val. vakaro, tuo tarpu sekmadienį ji turi teisę su vaikais praleisti nuo 10 val. ryto, nenumatant grąžinimo laiko, kadangi bet kuriuo atveju sekmadieniais vaikai turi būti grąžinami ieškovei.

140. Ieškiniu siūlomoje tvarkoje aptartas tik ieškovės atostogų laikotarpis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas oficialaus darbo neturi, iš esmės tokia nuostata nelaikytina nesąžininga. Kita vertus, neįvertinta aplinkybė, jog vaikai ugdymo įstaigą lanko ne visus metus ir vaikų atostogų laikotarpiai liko neaptarti. Todėl, teismo vertinimu, nustatant bendravimo tvarką tarp konfliktiškai nusiteikusių viena kitos atžvilgiu šalių, turi būti aptartas vaikų atostogų praleidimo su kiekvienu iš tėvų klausimas. Teismo vertinimu, nustatytina, kad skyrium gyvenantis tėvas turi teisę praleisti pusę vaikų atostogų laiko. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė dirba samdomą darbą, o atsakovas dirba savo pasirinktu laiku, nustatytina, jog ieškovė turi pirmenybę pasirinkti, kurią vaikų atostogų dalį su vaikais praleis ji ir apie pasirinkimą atsakovą informuoti likus ne mažiau kaip 2 savaitėms iki vaikų atostogų pradžios.

141. Taip pat, teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaikų amžių bei galimą jų norą bendrauti su tėvu ir daugiau dienų, į tėvo išreikštą norą kuo daugiau laiko praleisti su sūnumis, bendravimo tvarkoje numatytina galimybė šalims susitarti ir dėl kito bendravimo laiko. Tačiau atsižvelgiant į komplikuotus šalių santykius, nurodytina, jog dėl kito laiko, nei numatyta tvarkoje, šalys turi susitarti raštu, t. y. SMS žinutėmis, elektroniniais laiškais.

142. Galiausiai, ieškovės siūlomoje bendravimo tvarkoje numatyta, jog atsakovui vėluojant pristatyti vaikus į jų gyvenamąją vietą nustatyta tvarka ir laiku ilgiau nei 30 min., atsakovas įsipareigoja sumokėti 50 Eur dydžio baudą ieškovei už kiekvieną atvejį.

143. Tokia nuostata bendravimo tvarkoje, teismo vertinimu, visų pirma, yra perteklinė. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovas piktnaudžiautų savo teisėmis. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo bendravimo su vaikais tvarka iki šio teismo sprendimo priėmimo nebuvo nustatyta. Todėl preziumuoti, jog atsakovas būtinai sieks pažeisti nustatytus įpareigojimus, nėra pagrindo. Be to, tokios nuostatos įtraukimas sukelia nepagrįstą įtampą tarp ir taip jau konfliktuojančių tėvų. Galiausiai, pažymėtina, jog bet kuriai iš šalių nevykdant teismo patvirtintos tvarkos, kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į sprendimą vykdantį antstolį, kuris taip pat gali inicijuoti baudos skyrimą. Dėl šios priežasties tokia nuostata iš ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos šalintina.

Dėl išlaikymo priteisimo

144. Ieškiniu ieškovė prašo nustatyti periodinį išlaikymą vaikams po 321 Eur per mėnesį.

145. Ieškovė nurodo, kad vaikų būtinuosius poreikius sudaro šios išlaidos (nurodomi kiekiai daiktų metams): drabužiai ir avalynė – 10 vnt. kelnių, 4 vnt. šortų, 14 vnt. apatinių kelnaičių, 14 vnt. apatinių marškinėlių, 1 slidininko žieminė apranga; megztiniai – 3 vnt. vasarai, 4 vnt. žiemai; 28 poros kojinių; 1 termo apranga; striukės – 2 vnt. žiemai, 3 vnt. pavasariui ir rudeniui, 1 vnt. vasarai; kepurės – 1 vnt. žiemai, 1 vnt. pavasariui ir rudeniui, 4 vnt. vasarai; pirštinės – 2 poros žiemai, 2 poros pavasariui ir rudeniui; batai – po 2 poras kiekvienam sezonui; 1 komplektas patalynės; mokyklai – 1,5 komplekto kelnių ir švarko, 6 vnt. polo marškinėlių, 1,5 komplekto sportinės aprangos, 1 komplekto mokyklos reikmenų (kuprinės, penalai, rašymo, piešimo priemonės, pratybos, sąsiuviniai, klasės renkamos lėšos) – iš viso šios kategorijos prekėms ieškovės nurodoma reikalinga suma mėnesiui – 164,75 Eur/mėn. Maisto produktams ieškovė nurodo esant reikalinga 273,75 Eur/mėn., vaistams, vitaminams – 18,42 Eur/mėn., higienos priemonėms – 8,33 Eur/mėn., komunaliniams mokesčiams – 35 Eur/mėn., ugdymui (spektakliai, edukacinė veikla, kinas) – 20 Eur/mėn., kitoms išlaidoms (vaiko atostogoms ir pramogoms, lavinimo priemonėms, būreliams, būrelių sportinei aprangai, transportui ir kt.) – 121,67 Eur/mėn. Ieškovės teigimu, bendros per mėnesį vienam vaikui patiriamos išlaidos sudaro 641,92 Eur.

146. Pažymėtina, kad iš į bylą pateiktų įrodymų, pagrindžiančių ieškovės išlaidas bei pačios ieškovės teiktų paaiškinimų matyti, jog ieškovė patiriamas išlaidas nurodė abstrakčiai. Konkrečių išleidžiamų sumų ji nėra suskaičiavusi, pateikti mokėjimų įrodymai taip pat nepagrindžia visų patiriamų išlaidų. Be to, teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog iš esmės remiasi suformuota teismų praktika ir patvirtintu minimalios mėnesinės algos dydžiu neatskaičius mokesčių.

147. Atsakovas su ieškovės reikalaujama suma nesutinka. Jo nuomone, ieškovės nurodomi išlaidų dydžiai yra niekuo nepagrįsti ir grindžiami teoriniais samprotavimais. Vaikų išlaikymui tokių sumų, atsakovo nuomone, tikrai nereikia. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jis galėtų skirti ne daugiau kaip po 150 Eur/mėn. kiekvienam vaikui. Didesnės sumos priteisimas jį sužlugdytų.

148. Iš teismo iniciatyva iš teismų informacinės sistemos Liteko ištrauktos pažymos apie ieškovės A. B. gaunamas pajamas matyti (ir pati ieškovė teikdama paaiškinimus tą patvirtino), jog jos gaunamos pajamos per mėnesį atskaičius mokesčius sudaro apie 1 000 Eur. Tuo tarpu apie atsakovą A. V. Sodros informacinėje sistemoje duomenų nerasta. Pats atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog oficialių pajamų jis negauna, tačiau nurodė, jog pragyvenimui užsidirba įvairiais būdais – ūkininkaudamas, padėdamas giminaičiams statyti objektus, remontuodamas automobilius ir pan. bei jo pajamos vidutiniškai svyruoja apie 400‑800 Eur/mėn.

149. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

150. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.

151. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

152. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

153. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

154. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

155. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

156. Nors minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijus laikytinas tik orientaciniu, tačiau tais atvejais, kai yra nukrypstama nuo šio kriterijaus, t. y. priteisiamas mažesnis nei pusės mėnesinės algos dydžio išlaikymas, toks sprendimas turi būti pagrįstas konkrečiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

157. Kaip minėta, vienas iš kriterijų nepilnamečiam vaikui priteisimo išlaikymo dydžiui nustatyti – tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinės padėties kriterijus kasacinėje jurisprudencijoje vertinamas kartu su CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu proporcingumu tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytas kriterijus taikomas vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

158. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

159. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius: subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Pabrėžtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Kasacinio praktikoje taip pat išaiškinta, kad mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

160. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 1 000 Eur. Taip pat ieškovė, su kuria gyvena vaikai, turi teisę gauti ir 147 Eur dydžio (2x73,50 Eur) „vaiko pinigus“, skirtus šalių nepilnamečiams vaikams.

161. Bylos nagrinėjimu nustatyta, kad atsakovas A. V. oficialiai nedirba, tačiau pajamų gauna padėdamas giminaičiams statyti / remontuoti namus, ūkininkaudamas, remontuodamas automobilius ir pan. Paties atsakovo teigimu, jo mėnesio pajamos svyruoja apie 400-800 Eur ir jis nemato būtinybės gauti didesnių pajamų, kadangi jo vertybės gyvenime yra kitos.

162. Nustatyta, jog abi šalys yra darbingos, nedarbingumas nei ieškovei, nei atsakovui nėra nustatyti, abu yra panašaus amžiaus, kitų išlaikytinių nei viena iš šalių neturi.

163. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės tikėtinai rodo, kad abiejų tėvų finansinė padėtis ir galimybės papildomai užsidirbti yra iš esmės panaši.

164. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta ir tas buvo matyti teismo posėdžio metu, kad šalių (tėvų) santykiai yra gana komplikuoti, iš esmės konfliktiniai, bendradarbiauja tarpusavyje minimaliai, nelinkę vienas kitam nusileisti.

165. Kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo, svarbu atsižvelgti ir į vaikų poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.

166. Klausimą dėl vaikų poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

167. Ieškovės skaičiavimais, vaikų poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 641,92 Eur suma. Ieškovė pageidauja, kad būtų priteistas 321 Eur periodinis išlaikymas kiekvienam vaikui, o atsakovas sutinka mokėti ne daugiau nei 150 Eur per mėnesį vienam vaikui. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius yra 533,65 Eur (2022 metais nustatytas dydis – 730 Eur, neatskaičius mokesčių, 2021 metais buvo 642 Eur neatskaičius mokesčių), darytina išvada, jog ieškovės prašoma suma viršija minimalios mėnesinės algos atskaičius mokesčius dydį, todėl ieškovė turi pareigą pagrįsti šį dydį viršijančius poreikius.

168. Ieškovės teigimu, išlaidos vaikų drabužiams ir avalynei per metus sudaro 1977 Eur metams vienam vaikui, kas sudaro 164,75 Eur/mėn. Į šias išlaidas ieškovė įtraukia 10 vnt. kelnių, 4 vnt. šortų, 14 vnt. apatinių kelnaičių, 14 vnt. apatinių marškinėlių, 1 slidininko žieminę aprangą; 7 megztinius (3 vnt. vasarai, 4 vnt. žiemai); 28 poras kojinių; 1 termo aprangą; 6 striukes (2 vnt. žiemai, 3 vnt. pavasariui ir rudeniui, 1 vnt. vasarai); 6 kepures (1 vnt. žiemai, 1 vnt. pavasariui ir rudeniui, 4 vnt. vasarai); 4 poras pirštinių (2 poros žiemai, 2 poros pavasariui ir rudeniui); 8 poras batų (po 2 poras kiekvienam sezonui); 1 komplektą patalynės; aprangą ir priemones mokyklai (1,5 komplekto kelnių ir švarko, 6 vnt. polo marškinėlių, 1,5 komplekto sportinės aprangos, 1 komplekto mokyklos reikmenų (kuprinės, penalai, rašymo, piešimo priemonės, pratybos, sąsiuviniai, klasės renkamos lėšos – viso 200 Eur/metams).

169. Atsakovo nuomone, vaikams nereikia šitiek rūbų, be to, jo nuomone, ieškovės nurodytos drabužių kainos – tik teorinės. Tuo tarpu jis dėvėtų drabužių parduotuvėje gali rūbą nupirkti už 1 Eur, nepriklausomai nuo to, ar tai yra striukė, ar tai yra kelnės.

170. Teismo vertinimu, ieškovės abstrakčiai nurodyti poreikiai nėra visai realūs. Teismo nuomone, būtinų vaiko poreikių užtikrinimui nėra reikalingi tokie kiekiai drabužių, t. y. 10 kelnių ir 4 šortų, 14 apatinių marškinėlių, 28 porų kojinių, 6 striukių, 6 kepurių, 8 porų batų. Paprastai tokio kiekio drabužių per metus asmeniui neprireikia. Pažymėtina, kad Lietuvoje egzistuojant sezoniškumui, vis tik pavasario ir rudens sezonai temperatūrine prasme būna panašūs, o ribinės temperatūros artimos žiemos ar vasaros sezonams. Todėl manytina, kad tenkinus ieškovės ieškinyje prašomą priteisti sumą, būtų patiriamos perteklinės išlaidos. Dėl šios priežasties laikytina, jog ieškovės prašoma suma aprangai ir avalynei mažintina 25 procentais iki 120 Eur/mėn.

171. Pasisakydama dėl maisto produktų, ieškovė nurodo, jog vienam vaikui reikalinga suma 273,75 Eur/mėn. Pažymėtina, jog teikdama paaiškinimus teismui, ieškovė nurodė, jog prie namų ji turi daržą, todėl užsiaugina bulvių, agurkų, pomidorų. Šią aplinkybę ieškovė nurodė ir kaip priežastį, dėl kurios neima maisto produktų (daržovių) iš atsakovo. Tuo tarpu atsakovas nuosekliai viso proceso metu teigė, jog ūkininkauja ir siūlo ieškovei užauginto derliaus.

172. Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, jog visų pirma, maisto produktams ieškovė galimai išleidžia mažiau, kadangi poreikiai yra mažesni. Kita vertus, ji nepriima atsakovo pagalbos produktais. Atsižvelgdamas į tai, kad šios kategorijos išlaidas patvirtinančių konkrečių dokumentų ieškovė nepateikė, teismas vertina šiai kategorijai priskirtų išlaidų dydį remdamasis protingumo kriterijumi. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas mažina maistui skiriamų lėšų dydį 15 proc. – iki 230 Eur/mėn.

173. Vaistams, vitaminams ieškovė nurodo esant reikalinga 18,42 Eur/mėn. Atsakovo pozicija šiuo klausimu tokia, kad visų pirma, vaikai turi gyventi sveiką gyvenimo būdą, naudoti natūralias priemones, tuomet ir vaistų reikės mažiau. Geriausias vitaminas, atsakovo nuomone, česnakas, užaugintas jo ūkyje.

174. Teismo vertinimu, sutiktina su atsakovu, jog pirmiausia, svarbi yra sveika gyvensena. Kita vertus, nei vienas žmogus, o juolab vaikai, nėra apsaugoti nuo ligų. Todėl normalu, jog šiems augant ir sergant, jų gydymui yra skiriami vaistai. Be to, vien dėl skirtingo žmonių požiūrio į vitaminų vartojimą, negalima teigti, jog augantiems vaikams jie nėra reikalingi, ar kad česnako vartojimas aprūpins augančius organizmus visomis būtinomis medžiagomis. Todėl, teismo nuomone, ieškovės prašoma suma vaistams ir vitaminams (221 Eur per metus arba 18,42 Eur/mėn.) laikytina racionalia.

175. Sprendžiant dėl higienos, ieškovė nurodo 8,33 Eur/mėn. sumą. Atsakovas iš esmės pripažino, kad vaikų higienai per mėnesį užtenka iki 10 Eur. Taigi iš esmės šalių pozicijos dėl išlaidų dydžio vaikų higienai nesiskiria.

176. Vaiko higiena yra būtinasis poreikis ir visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Tarp tėvų (ginčo šalių) nurodytų šių išlaidų skirtumo nėra. Teismas, vertindamas šias išlaidas pagal protingumo ir realumo kriterijaus bei byloje turimus duomenis, sutinka, kad nepilnamečiui vaikui per vieną mėnesį pakanka higienos prekių (šampūnų, muilo, dantų pastos ir pan.) už 8,33 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismas vertina, kad ieškovės prašomas dydis laikytinas teisingu ir priteistinas.

177. Dėl būsto išlaidų. Ieškovė nurodo, jog komunaliniams mokesčiams skirtina suma vienam vaikui sudaro 35 Eur/mėn. Atsakovas su tokia pozicija nesutinka, nurodydamas, jog nepriklausomai nuo to, gyvena vaikai su ieškove ar ne, ji komunalinius mokesčius mokėti turi, todėl tokios išlaidos yra nepagrįstos.

178. Remiantis teismų praktika, vaikai turi poreikius maistui, aprangai, higienai, buičiai, ugdymui, laisvalaikio praleidimui, tačiau kartu jo poreikiams priskiriamos ir išlaidos būstui, komunalinėms paslaugoms, kurios, kaip visuotinai žinoma, turi tendenciją didėti. Visuotinai žinoma, kad už bet kurio gyvenamojo būsto išlaikymą yra mokami komunaliniai, šildymo bei administravimo mokesčiai, todėl neabejotinai patiriamos išlaidos, susijusios su gyvenamojo būsto sau (ieškovui) ir sūnui išlaikymu. Pažymėtina, kad abu tėvai privalo suteikti vaikui gyvenamąjį būstą ir jį išlaikyti, ne vien vienas iš tėvų. Todėl į poreikius turi būti įtraukti vaiko daliai reikalingi komunaliniai mokesčiai. Praktikoje ne kartą pažymėta, kad komunalinės paslaugos teikiamos visiems bute gyvenantiems ir paslaugas naudojantiems asmenims, atitinkamai mokėjimai už vaikui tenkančią komunalinių paslaugų dalį teismų praktikoje priskiriami prie vaiko išlaikymo išlaidų (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-322-340/2018; Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-601-440/2019).

179. Byloje neginčijama aplinkybė, jog vaikai gyvena su ieškove jai priklausančiame 5 kambarių name. Vien tai, kad ieškovės būste kartu su šalių vaikais gyvena pati ieškovė, ar tai, jog būstas yra gana didelis, nepaneigia aplinkybių, jog į poreikius turi būti įtraukti vaikų daliai reikalingi komunaliniai mokesčiai, neeliminuojant vaikams tenkančios dalies vien dėl to, kad gyvenamasis būstas yra didelis ar kad jame gyvena pati ieškovė. Šiuo atveju nurodytos būsto išlaidos iš esmės pagrįstos, todėl pripažinus, kad ieškovė name gyvena kartu su 2 vaikais, šios išlaidos pagrįstai įtrauktos į būtinų išlaidų sąrašą.

180. Ieškovės teigimu, ugdymui (spektakliai, edukacinė veikla, kinas) reikalinga 20 Eur/mėn. suma, o kitoms išlaidoms (vaiko atostogoms ir pramogoms, lavinimo priemonėms, būreliams, būrelių sportinei aprangai, transportui ir kt.) – dar 121,67 Eur/mėn., iš viso – 141,67 Eur/mėn.

181. Kaip minėta, nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Kiekvienas vaikas turi teisę į laisvalaikį, bendravimo, saviraiškos pomėgius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

182. Visų pirma, pažymėtina, jog ieškovės pateiktoje lentelėje išlaidos, susijusios su vaikų ugdymu, pateikiamos keliose pozicijose: prie priemonių, skirtų mokyklai, į kurias įtrauktos ne tik kanceliarinės prekės, bet ir klasės renkamos (dalis iš jų paprastai skiriama ekskursijoms ir pan.) lėšos (16,67 Eur/mėn.), prie ugdymo (spektakliai, edukacinė veikla, kinas) – 20 Eur bei prie kitų išlaidų – lavinimo priemonės – dar 20 Eur/mėn, t. y. iš viso kategorijoje, susijusioje su vaikų ugdymu / lavinimu numatyta skirti suma – 56,67 Eur. Ieškovė nepaaiškino, kodėl šios išlaidos išskirtos keliose pozicijose ir ar tam tikra dalimi jos nesidubliuoja. Be to, ieškovė, teikdama paaiškinimus, nurodė, jog būrelį šiuo metu lanko tik vienas iš vaikų. Kita vertus, atsakovas nuosekliai laikosi pozicijos, jog jis pats norėtų vaikus ugdyti ir galėtų jiems vesti sporto treniruotes, kas galimai atstotų vaikų būrelius.

183. Kaip jau minėta anksčiau ir dėl laisvalaikio, kiekvienas vaikas turi teisę į laisvalaikį, bendravimo, saviraiškos pomėgius, turi teisę į papildomą ugdymą, būrelius, kuriuos turi užtikrinti abu tėvai, skirdami lėšų vaiko papildomiems užsiėmimams, atsižvelgiant į tėvų galimybes ir turtinę padėtį. Tačiau šiuo atveju teismas sutinka su atsakovu, jog ieškovės nurodomos šios kategorijos išlaidos yra per didelės ir neatitinka būtinųjų poreikių sąvokos.

184. Teismas, atsižvelgęs į visų nurodytų aplinkybių visumą, taip pat į tai, kad ieškovės reikalaujamas išlaikymo dydis viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį (todėl ieškovė turėjo pateikti įrodymus dėl didesnių nei įprasta ar specifinių vaikų poreikių bei dėl to patiriamų išlaidų), todėl sprendžia, kad vis dėlto ieškovės nurodytos ugdymo ir kitų išlaidų sumos mažintinos 20 Eur ir protinga laikytina 121,67 Eur/mėn. suma vienam vaikui.

185. Atsižvelgiant į aptartas ir nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 533,42 Eur suma.

186. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Nuo 2022 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 73,5 euro (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui („vaiko pinigai“).

187. Taigi įskaičius 73,50 „vaiko pinigus“ lieka 460 Eur (suapvalinus), kurią turėtų skirti abu tėvai. Teismo nuomone, šis nustatytas šalių nepilnamečių poreikių dydis yra pakankamas užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Padalijus vaikų išlaikymo naštą abiems tėvams lygiomis dalimis, kiekvienas iš tėvų turėtų skirti po 230 Eur periodinį išlaikymą kiekvienam vaikui.

188. Sprendžiant dėl to kokiomis dalimis turi būti teikiamas išlaikymas, pažymėtina, kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Tėvų lygiateisiškumo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.26 straipsnis) reiškiantis, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, jie turi lygias teises ir pareigas vaikams ir konstitucinės išlaikymo teisės ir pareigos atžvilgiu (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Kiekvienu atveju turi būti individualizuota ne tik vaiko, bet ir kiekvieno iš jo tėvų situacija, siekiant nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko ir jo tėvų interesų. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvo ar motinos turtinė padėtis.

189. Atsižvelgiant į tai, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, galimybės daugiau uždirbti iš esmės taip pat nesiskiria, kitų išlaikytinių (išskyrus šalių nepilnamečius vaikus) šalys neturi, įvertinus šalių turtinės padėties proporcijas, darytina išvada, kad šalys gali teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams lygiomis

190. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš atsakovo A. V. nepilnamečių vaikų A. V. ir D. V. naudai priteistinas 230 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui, mokamas periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. balandžio 27 d. (t. y. bylos iškėlimo momento) iki vaikų pilnametystės, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 20 dienos į nepilnamečių vaikų motinos (ieškovės) A. B. nurodytą banko sąskaitą.

191. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiams A. V. ir D. V. išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė A. B., kuri yra vaikų atstovė pagal įstatymą ir su kuria nustatoma nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

192. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pageidavo, jog jo mokami pinigai vaikų išlaikymui būtų pervedami į vaikų, o ne į ieškovės sąskaitą. Toks atsakovo pageidavimas šiuo atveju netenkintinas. Visų pirma, CK 3.190 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Taigi, šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, būtent jai įstatymas ir suteikia teisę tvarkyti vaikams priklausantį turtą (t. y. atsakovo pervedamas lėšas vaikų išlaikymui) uzufrukto teise. Nors nėra draudžiama šalims susitarti, kad lėšos vaikų išlaikymui būtų pervedamos į atskirą sąskaitą, tačiau tokio įpareigojimo nustatyti šiuo atveju nėra pagrindo. Byloje nėra nustatyta faktų, nėra pateikta įrodymų, jog ieškovė netinkamai tvarkytų vaikams priklausantį turtą, jį eikvotų ne su vaikų interesais susijusioms reikmėms ir pan. Be to, pritartina ieškovės posėdžio metu išsakytai pozicijai, jog nebūtų patogu visai šeimai skirtus produktus, būsto išlaikymo išlaidas kiekvieną kartą apmokėti iš skirtingų sąskaitų.

193. Pažymėtina, kad vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaikų poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, ateityje gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

194. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus atsiranda šiems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Ieškinį teismui ieškovė pateikė 2021 m. balandžio 27 d.

195. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y., netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

196. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

197. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams 18 063 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį. Sumos detalizavimą ieškovė pateikia pretenzijoje, kuri buvo siųsta atsakovui. Ieškovė nurodo, jog vienam vaikui už 2017 metus atsakovo įsiskolinimas sudaro 570 Eur (už 3 mėn.), už 2018 metus – 2400 (12 mėnesių), už 2019 metus – 3 330 Eur (12 mėnesių) bei už 2020 metus – 2 731,50 Eur (9 mėn.). Priteistino išlaikymo įsiskolinimo sumas ieškovė grindžia tais konkrečiais metais egzistavusiu minimalios mėnesinės algos dydžiu (neatskaičius mokesčių), t. y. 2017 metais minimali mėnesinė alga buvo 380 Eur (atskaičius mokesčius – 335,30 Eur), 2018 metais – 400 Eur (361 Eur atskaičius mokesčius), 2019 metais – 555 Eur (395,77 Eur atskaičius mokesčius), 2020 metais – 607 Eur (atskaičius mokesčius – 447,23 Eur).

198. Pažymėtina, jog ieškovė į teismą kreipėsi 2021 m. balandžio 27 d., tuo metu galiojusi minimali mėnesinė alga buvo 642 Eur (atskaičius mokesčius – 468,41 Eur). Taigi, apskaičiuojant išlaikymo įsiskolinimo sumą, 3 metų termino atskaitos tašku turėtų būti kreipimąsis į teismą. Todėl laikotarpis, už kurį gali būti skaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimas yra nuo 2018 m. balandžio 27 d., todėl atitinkamai tikslintini ir išlaikymo įsiskolinimo dydžiai.

199. Kaip nurodyta jau minėtoje teismų praktikoje, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio (tuo pačiu ir dėl susidariusio įsiskolinimo) orientaciniu kriterijumi imama minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog išlaikymas gali būti priteistas už 3 metus iki kreipimosi į teismą dienos bei orientaciniu dydžiu laikytina tais metais galiojusi minimali alga, darytina išvada, jog nuo 2018 m. balandžio 27 d. įsiskolinimo suma skaičiuotina už 8 mėnesius ir būtų lygi 1444 Eur, už 2019 metus (12 mėnesių) – 2 374,62, už 2020 metus – 2 683,38 Eur bei už 2021 metus (4 mėnesius) – 936,82 Eur. Taigi iš viso už 3 metų laikotarpį galėjusi susidaryti išlaikymo įsiskolinimo suma galėtų būti 7 438,82 Eur vienam vaikui arba 14 877,64 Eur abiem vaikams.

200. Ieškovės teigimu, atsakovas neteikė reguliaraus išlaikymo, jo prisidėjimai prie išlaikymo buvo epizodiški, pavieniai. Atsakovas su tuo nesutiko, nurodydamas, jog davė pinigus vaikams, be to, vežė maisto produktus, pirko vaikams rūbus, avalynę, abonementus į sporto klubą, vandens pramogų parką.

201. Ieškovė pripažino, jog po pretenzijos pateikimo atsakovui, jis pradėjo duoti vaikams po 50 Eur/mėn., be to, atveždavo maisto produktų. Bendra atvežtų maisto produktų suma, ieškovės teigimu – 215 Eur. Taip pat ieškovė pripažino, jog atsakovas pirko dalį rūbų, avalynės vaikams. Ieškovės teigimu, bendras atsakovo prisidėjimas prie vaikų poreikių tenkinimo (epizodiniais prisidėjimais pirkiniais, pinigų vaikams davimu, maisto produktų atvežimu ir pan.), sudarytų iki 10 procentų.

202. Atsakovas nesutikdamas su ieškovės teiginiais, taip pat nurodo, jog ieškovė jo neinformavo, jog jam auga kažkokia skola. Be to, paklausus vaikų, ar jiems ko nors reikia, pastarieji atsakydavo, jog jie visko turi pakankamai.

203. Tokie atsakovo teiginiai atmestini. Visų pirma, prievolė išlaikyti vaikus egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar tokio išlaikymo reikalaujama ar ne. Be to, vaikų pasakymas, jog jiems nieko nereikia ir kad jie visko turi pakankamai tik patvirtina ieškovės žodžius, jog ji vaikus aprūpindavo visapusiškai ir iš tėvo jiems nelikdavo ko prašyti.

204. Atsakovo argumentai, jog jis pirko vaikams abonementus į Vichy vandens pramogų parką ir tai turėtų būti laikoma jo patirtomis išlaidomis vaikų išlaikymui, pasakytina, jog pramogos vandens parke yra pramogos, o ne būtinieji vaikų poreikiai. Teismų praktikoje yra nurodyta, jog nei vienam iš tėvų nėra draudžiama skirti daugiau lėšų vaikų poreikių tenkinimui. Tačiau, vienam iš tėvų nusprendus tenkinti ne būtinaisiais laikytinus poreikius, tokios išlaidos negali būti perkeliamos kitam iš tėvų, kurio sutikimas dėl tokių išlaidų nebuvo gautas ar jo nuomonės nebuvo atsiklausta.

205. Didesnės, nei ieškovė nurodė, prisidėjimo prie vaikų būtinųjų poreikių tenkinimo sumos (10 proc.) atsakovas nepagrindė.

206. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog iš atsakovo priteistina išlaikymo įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 27 d. sudaro 13 390 Eur (14 877,64 Eur - 10 proc.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

207. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

208. Nagrinėjamu atveju ieškovė A. B. pateikė teismui dokumentus, pagrindžiančius, jog ji sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 520 Eur atstovavimo išlaidų. Pažymėtina, kad ieškovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių dydžių.

209. Šiuo sprendimu ieškovės reikalavimai tenkinti iš dalies: visiškai tenkintas ieškovės reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, iš dalies tenkintas reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, iš dalies tenkinti reikalavimai dėl periodinio išlaikymo (tenkinta 71,65 proc. reikalavimo) bei išlaikymo įsiskolinimo (tenkinta 74,13 proc. reikalavimo). Taigi, galutiniu teismo sprendimu patenkinta apie 80 proc. ieškovės reikalavimų. Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, ieškovei iš atsakovo priteistina 416 Eur atstovavimo išlaidų bei 120 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

210. Atsakovas dokumentų, patvirtinančių jo patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, nepateikė.

Taip pat šioje byloje patirta 3,47 Eur pašto išlaidų (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje neviršija 5 Eur, todėl jos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

211. Teismas 2021 m. birželio 1 d. nutartimi šioje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones –priteisė iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečiui vaikui A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), po 100,00 Eur (šimtą eurų) kiekvienam kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nuo kreipimosi į teismą dienos, 2021 m. balandžio 27 d., iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo. Ta pačia nutartimi teismas paskyrė ieškovę A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo sumą nurodyta indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

212. Atsižvelgiant į teismo pareigą užbaigus bylą kartu išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, kartu įvertinus tai, jog išnagrinėjus civilinę bylą, išnyksta tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, taip pat įvertinus, nors teismo sprendimas skundžiamas, tačiau sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdoma skubiai, todėl šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dalyje dėl laikino išlaikymo taip pat panaikinamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečių vaikų D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jo motina (ieškove) A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią:

1) Atsakovas su sūnumis matosi kas antrą savaitgalį pasiimant vaikus penktadienį 18 val. ir grąžinant vaikus ieškovei į ieškovės gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val. vakaro;

2) Sūnūs poriniais kalendoriniais metais su atsakovu praleidžia Naujųjų Metų dieną (sausio 1 d.), pirmąją Velykų dieną, Kūčių ir Kalėdų pirmąją dieną (gruodžio 24-25 d.), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos iki 10.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą, iki atitinkamai Naujųjų Metų dienos, pirmosios Velykų dienos, pirmosios Kalėdų dienos 20.00 val.

3) Sūnūs neporiniais kalendoriniais metais su atsakovu praleidžia Velykų antrąją dieną, Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.), pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos iki 10.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą, tą pačią dieną iki 20.00 val.

4) Atsakovas su sūnumis kiekvienais metais, nepriklausomai nuo nustatytos tvarkos, praleidžia Tėvo dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos sekmadienį iki 10.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą, tą pačią dieną iki 20.00 val.

5) Ieškovė, nepriklausomai nuo numatytos tvarkos, su vaikais kiekvienais metais praleidžia Motinos dieną. Jeigu tais metais pagal bendravimo tvarką vaikai savaitgalį leidžia su tėvu, tai ieškovė turi teisę vaikus iš atsakovo gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos pasiimti sekmadienį nuo 10 val. ryto.

6) Ieškovė, nepriklausomai nuo numatytos tvarkos, su vaikais kiekvienais metais praleidžia savo gimimo dieną. Jeigu tais metais pagal bendravimo tvarką vaikai savaitgalį leidžia su tėvu, tai ieškovė turi teisę vaikus iš atsakovo gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos pasiimti gimimo dieną nuo 10 val. ryto ir, jeigu ta diena yra šeštadienis, grąžinti vaikus atsakovui tą pačią dieną iki 20 val.

7) Atsakovas su vaikais kiekvienais metais turi teisę praleisti savo gimimo dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos nuo 18.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą, tą pačią dieną iki 21.00 val., jeigu atsakovo gimimo diena būtų darbo dieną, ir nuo 10.00 val. iki 20.00 val., jeigu gimimo diena būtų savaitgalį.

8) Vaikų gimimo dieną bendravimo tvarka nustatoma tokia tvarka: su motina vaikai per savo gimimo dieną bendrauja neporiniais metais. Jeigu vaikų gimimo diena patenka į savaitgalį, kurį vaikai leidžia su atsakovu, tai ieškovė turi teisę vaikus iš atsakovo gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos pasiimti gimimo dieną nuo 10 val. ryto ir, jeigu ta diena yra šeštadienis, grąžinti vaikus atsakovui tą pačią dieną iki 20 val.; atsakovas su vaikais turi teisę praleisti jų gimimo dieną poriniais metais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos nuo 18.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą, tą pačią dieną iki 21.00 val., jeigu vaiko gimimo diena būtų darbo dieną, nuo 10.00 val. iki 20.00 val., jeigu gimimo diena būtų savaitgalį.

9) Atsakovas turi teisę su vaikais praleisti pusę vaikų atostogų laiko. Pirmenybę pasirinkti, kurią vaikų atostogų dalį su vaikais praleis, turi ieškovė. Apie savo pasirinkimą ieškovė privalo informuoti atsakovą likus ne mažiau kaip 2 savaitėms iki vaikų atostogų.

10) Vaikų ligos atveju atsakovas privalo grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą ar kitaip ir / arba kitoje vietoje vaikus perduodant ieškovei.

11) Atsakovas turi pranešti ieškovei prieš 2 dienas, jeigu neatvyks ir / arba negalės atvykti pasimatyti su vaikais. Atsakovui vėluojant pasimatyti su vaikais daugiau nei 30 minučių, laikoma, kad atsakovas neatvyko pasimatyti su vaikais ir ieškovė neprivalo perduoti vaikų atsakovui ir toks praleistas laikas nekompensuojamas kitomis dienomis.

12) Dėl kito, nei nustatyta šioje tvarkoje, bendravimo su vaikais laiko šalys turi susitarti raštu (SMS žinutėmis, elektroniniu paštu).

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jų pilnametystės pinigus pervedant į ieškovės nurodytą sąskaitą iki einamojo mėnesio 20 dienos, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13 390 Eur (trylika tūkstančių trys šimtai devyniasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 416 Eur (keturis šimtus šešiolika eurų) už išlaidas advokato pagalbai ir 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) sumokėto žyminio mokesčio dalį.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartimi šioje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl priteisto laikino išlaikymo (2x100 Eur) panaikinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė