- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-21
- Bylos Nr.
- eII-68-903/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00426-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Pažeidėjas
- V. G.
- Kategorijos
- 16.9.4.2Chuliganiškas vairavimas (ANK 420 str. 2 d.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14343-2024 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Institucija 2024 m. spalio 10 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. 90-ANR_P-391-2024, pasiūlant iki 2024 m. lapkričio 9 d. savanoriškai sumokėti 225 eurų baudą, V. G. už tai, kad jis 2024 m. liepos 11 d. 15.13 val. Smiltynės g., Naujojoje perkėloje, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeisdamas kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 140.7 punktų bei III priedo I skyriaus 1.3 punkto reikalavimus, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, ir apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius iš kairės pusės, taip aplenkdamas kamštyje stovėjusias transporto priemones, demonstruodamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir keldamas pavojų eismo saugumui bei parodydamas savo išskirtinumą.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-14343-2024 V. G. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, paskirta 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
Šalies argumentai
Skundu V. G. prašo panaikinti Institucijos 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimą ir jo veiksmus perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į 420 straipsnio 1 dalį ir paskirti nuobaudą, atitinkančią minėtą administracinio nusižengimo kvalifikavimą, neskiriant administracinės poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde nurodyta, kad šiuo konkrečiu atveju skundžiamo nutarimo teiginiai nėra grindžiami įrodytais faktais, galiojančiomis teisės normomis ir jų aiškinimu bei teismų praktika, be to, netinkamai buvo interpretuoti nustatyti faktai, nulėmę šios administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo rezultatą. Pirma, 2024-11-19 nutarimas yra visiškai nemotyvuotas teisės taikymo aktas, nėra nurodyta nei buvusi reali faktinė situacija, nei veiksmų kvalifikacija, teisiniai argumentai, įrodymai, kuriais remiantis padarytos išvados dėl chuliganiško vairavimo. Nutarime tik lakoniškai nurodoma, jog „Tyčiniais veiksmais, demonstruodamas savo išskirtinumą ir keldamas pavojų eismo saugumui, automobilio vairuotojas parodė savo nepagarbą visuomenei bei savo išskirtinumą“. Skundžiamame nutarime visiškai nėra nurodyta, kuo remiantis padaryta tokia išvada, t. y. jog V. G. transporto priemonę vairavo chuliganiškai. Akivaizdu, jog teisės taikymo aktas, kuriame nėra nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės ir išvados nėra pagrįstos atitinkamais įrodymais, negali būti laikomas pagrįstu procesiniu sprendimu. Antra, pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą kyla vairuotojui, kuris padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų sukėlusį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Minėtame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Pirmiausia, paminėtina tariamo chuliganiško vairavimo metu buvusi reali faktinė situacija. V. G. neneigia, jog nutarime nurodytu laiku bei nurodytoje vietoje vairavo transporto priemonę ir galimai atliko administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos numatyta atsakomybė ANK. Tiek iš V. G. paaiškinimų, pateiktų bylos nagrinėjimo metu, tiek iš vaizdo įrašų nustatyta, jog V. G. sekė kitų vairuotoju pavyzdžiu bei turėdamas pirmumo teisę patekti į keltą, važiavo paskui kitus vairuotojus, kirsdamas ištisinę liniją, jog aplenktų kitas transporto priemones, kurios neturėdamos pirmumo teisės, stovėjo eilėje, pažymėtoje „Pirmenybė“. Aplenkęs minėtus automobilius, V. G. toliau važiavo saugiu, leistinu greičiu, jokiais įžūliais ar kitokiais veiksmais neparodė kitiems eismo dalyviams, kad juos niekina. V. G. tikrai nenorėjo ir negalėjo įžeisti kitų eismo dalyvių ar jų suklaidinti, nes jo važiavimo trajektorija buvo aiški, kitokios manevro galimybės pasirinkimui tiesiog nebuvo, todėl tokiais galimais savo veiksmais (neveikimu) V. G. nieko neklaidino. Pažymėtina, jog V. G. neginčija fakto, jog lenkimą atliko neleistinoje vietoje, tačiau tai padarė dėl neatsargumo, dėl to nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi. Atkreiptinas dėmesys, jog V. G., minėtu laikotarpiu vairuodamas transporto priemonę, neturėjo jokių chuliganiškų paskatų, t. y. V. G. savo vairavimu nedemonstravo niekinamo požiūrio į aplinkinius žmones, nedemonstravo savo išskirtinumo, nepagarbos kitiems vairuotojams, savo vairavimu negalėjo sukelti jų neigiamos reakcijos, pasipiktino ar pan. Vien tai, kad V. G., vairuodamas transporto priemonę, galimai padarė pažeidimus, nepatvirtina aplinkybės, kad tokiu būdu buvo išreikšta nepagarba žmogui ar visuomenėje nusistovėjusiai tvarkai, niekinamos elementarios moralės bei elgesio normos. Kadangi V. G. veiksmuose nėra būtinojo ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymio – chuliganiškų paskatų, todėl jo atžvilgiu iškeltoje administracinio nusižengimo byloje nėra nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Tačiau, kaip minėta, V. G. sutinka, jog galimai padarė pažeidimus, numatytus Kelių eismo taisyklėse. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Ši teisės norma numato alternatyvias veikas, kurios užtraukia administracinę atsakomybę, be to, yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, visų pirma į reguliavimą, įtvirtintą Kelių eismo taisyklėse. Todėl atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei įvertinant visą buvusią situaciją, manome, jog galimai V. G. veiksmuose yra pažeidimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymių. Policijos pareigūnė, priimdama nutarimą administracinio nusižengimo byloje, visiškai neatsižvelgė į V. G. paaiškinimus ir tik abstrakčiai nurodė, jog V. G. savo veiksmais demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina, jog transporto priemonės vairavimas savaime yra naudojimasis padidinto pavojaus šaltiniu, tačiau tai nereiškia, jog vairuodami asmenys visuomet sukelia pavojų kitų eismo dalyvių saugumui ar pažeidžia teisės normas. Priimant nutarimą, buvo remiamasi išankstiniu vidiniu įsitikinimu, spėjimu ar nuojauta be pakankamo pagrindo, kadangi nebuvo, nėra ir negali būti neginčytinų įrodymų ar patikimų duomenų, kurie leistų V. G. veiksmus vertinti kaip padarytus, siekiant atkreipti aplinkinių dėmesį, savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams ir tai galėtų atitikti chuliganiško vairavimo nusižengimo sudėtį. Įvertinant minėtą teisinį reglamentavimą, manome, jog turėtų būti panaikintas 2024-11-19 nutarimas, V. G. veiksmai perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį ir paskirta nuobauda, atitinkanti minėtą administracinio nusižengimo kvalifikavimą. Pažymėtina, jog tiek protokolo surašymo, tiek nutarimo priėmimo metu V. G. neneigė savo kaltės dėl padarytų pažeidimų, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti nusižengimą, tačiau tik nesutiko su jo veiksmų kvalifikavimu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Kaip minėta, V. G. sutinka, jog padarė pažeidimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, jog V. G. padarytas pažeidimas buvo atsitiktinio pobūdžio, jis tikrai nėra linkęs piktybiškai pažeidinėti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles, anksčiau už analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas, galiojančių nuobaudų neturi. V. G. suprato savo elgesio neleistinumą, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi, įvertino neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes bei ateityje pažada laikytis tiek Kelių eismo taisyklių, tiek kitų teisės aktų reikalavimų ir naujų administracinių nusižengimų ar kitų teisės pažeidimų nedaryti. Kartu paminėtina, jog V. G. yra neteistas, nebaustas, be to, nors V. G. nusižengimas buvo neapgalvotas, tačiau savo veiksmais V. G. žalos niekam nesukėlė. Kaip minėta, V. G. suprato savo elgesio pavojingumą, įvertino neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, t. y. pasimokė iš praeities klaidų, todėl ateityje laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Kartu pažymėtina, jog nutarimo priėmimo metu turėjo būti įvertintos aplinkybės, susijusios su V. G. teisių suvaržymo proporcingumu siekiamiems tikslams. Nusižengimų padarymo metu bei šiuo metu V. G. yra bedarbis. Per paskutinius kelis metus sunkiai V. G. randa darbą, įvertinant, kad daugiausiai patirties turi su pardavimais bei krovinių pervežimais, todėl teisė vairuoti jam yra būtina, kitokio darbo patirties V. G. neturi ir todėl nėra patrauklus darbdaviams. Kaip minėta, šiuo metu V. G. yra bedarbis, gauna bedarbio pašalpą, kuri yra apie 280 Eur, darbo rasti nesiseka, auga skolos vaikams už išlaikymą, o taip pat skolos valstybinėms įstaigoms. Kas mėnesį V. G. turi mokėti vaikams išlaikymą po 150 Eur (sūnus šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini), o dukra mokosi gimnazijoje (duomenys neskelbtini)). Neturėdamas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, V. G. negalės įsidarbinti, nes negalės atlikti savo pareigų darbovietėje, todėl neįgis savo pragyvenimo šaltinio. V. G. neturint darbo, neigiamas turtines pasekmes patirs ne tik jis, bet ir jo šeima. Manome, jog V. G. šeimos narių patiriami nepatogumai dėl administracinės nuobaudos taikymo nėra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas. V. G. paskyrus administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, paskirta administracinė poveikio priemonė būtų neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, neatitiktų visuomenės siekiamų ir visuotinai svarbių tikslų, nepagrįstai suvaržytų V. G. teises labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus V. G. elgesį iki administracinio nusižengimo padarymo, charakterizuojančią medžiagą, galima padaryti išvadą, jog pažeidėjas nėra suformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktuose įtvirtintas su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, o ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinio poveikio priemonės terminas yra neproporcingas V. G. padarytam administraciniam nusižengimui ir jo išskirtinai teigiamai charakterizuojamai asmenybei. Be to, pažymėtina, jog sprendžiant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, kiekvienu atveju turi būti individualiai įvertinta pažeidėjo asmenybė ir sprendžiama ar pažeidėjo priešingas teisei elgesys jau buvo susiformavęs iš ankščiau ir sistemingai kartojasi, ar administracinis nusižengimas buvo padarytas atsitiktinai. Šiuo konkrečiu atveju V. G. poelgis nepateisintinas, tačiau padarytas nusižengimas negali būti laikomas tendencingu. Todėl atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, turėtų būti pritaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir neskirta administracinė poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašo V. G. skundo netenkinti. Nurodo, kad byloje nėra ginčo, kad V. G., vairuodamas transporto priemonę, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, ir apvažiavo ta pačia kryptimi važiavusius automobilius iš kairės. Tokia situacija užfiksuota ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose (LPM942-Neringa-240711-151317-151355-20010100.mp4, LPM942-Neringa-240711 - 151317-151355-20010200.mp4 ). To neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tačiau teisinasi, turėdamas pirmumo teisę patekti į keltą, važiavo paskui kitus vairuotojus - kirsdamas ištisinę liniją, jog aplenktų kitas transporto priemones, kurios neturėdamos pirmumo teisės, stovėjo eilėje, pažymėtoje „Pirmenybė“. Tačiau Institucija pažymi, kad juostų išplatėjimas, papildomų eismo juostų atsiradimas tolimesniame kelio ruože, nesuteikia teisės transporto priemonių vairuotojams ignoruoti esamos eismo situacijos, nesilaikant kelio ženklinimo įvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, kelti grėsmę eismo saugumui. Priešingai, V. G. tokiu atveju turėjo judėdamas bendrame automobilių sraute savo eismo juostoje, pasiekti minimą kelio išplatėjimą ir tik tada, atsiradus galimybei, į jį važiuoti, o ne ignoruoti KET reikalavimus. Pareiškėjo padarytas manevras, atliktas apvažiuojant ne pavienę transporto priemonę, bet susidariusią visą jų eilę (daugiau nei 15 automobilių), kas sumažina galimybę iš anksto numatyti kitų eismo dalyvių veiksmus, esant realiai tikimybei, kad automobilių eilė tolygiai gali judėti į priekį, iš priekio atvažiuoti automobilis, o V. G. gali nespėti saugiai grįžti į jos važiavimo krypties eismo juostą, sudaro prielaidas susidaryti eismo įvykiui. Pabrėžtina, kad prie perkėlos įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, iš kurios bet kuriuo momentu gali išvažiuoti automobilis, taip pat gali atvažiuoti iš Klaipėdos keltu atplaukę automobiliai, todėl V. G. važiuojant priešpriešine eismo juosta (nuo kelto į Nidos pusę yra tik viena eismo juosta) kelia realią grėsmę eismo saugumui ir pavojų ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Šiuos šiurkščius KET pažeidimus V. G. padarė demonstratyviai, esant intensyviam eismui, matant daugumai eismo dalyvių, todėl nekyla abejonių, kad tokiais pažeidėjo veiksmais - atliekant automobilių kolonos apvažiavimą - lenkimą, kertant dvigubą ištisinę liniją, išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą - buvo parodyta nepagarba kitų automobilių vairuotojams, kurie važiavo kolonoje ir laukė savo eilės patekti į keltą. Pareiškėjas tokiais savo iššaukiančiais veiksmais demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, niekindama elementarias elgesio kelyje normas. Tai, jog V. G., kaip nurodo, turėjo leidimą važiuoti į keltą be eilės, jo padarytų šiurkščių KET pažeidimų, kai jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas dvigubą ištisinę liniją, aplenkdamas kelto laukiančių automobilių koloną, pavojingumo nesumažina. Priešingai, savo interesus - patekti į prioritetinę eismo juostą - V. G. įgyvendino šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, padarydamas šiurkščius KET pažeidimus, tuo sukeldama grėsmę savo ir kitų eismo dalyvių saugumui. Aptartais pažeidėjo veiksmais, esant intensyviam eismui, kelyje esant susidariusiai automobilių spūsčiai, buvo sukeltas pavojus tiek kitiems eismo dalyviams, tiek ir pačiam pažeidėjui. Aptarti duomenys atskleidžia, kad automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai, o V. G. manevras, iš kairės aplenkiant automobilių koloną, kertant dvigubą ištisinę liniją, įvažiuojant į priešingą eismo juostą, buvo nulemtas vairuotojo tyčinių veiksmų ir parodo aiškų pažeidėjo motyvą tyčia vairuoti chuliganiškai. Tokie V. G. veiksmai, Institucijos nuomone, pagrįstai įvertinti kaip chuliganiškas vairavimas ir teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad pareiškėjas skunde kaip alternatyvų prašymą nurodo pageidavimą pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemonės. Tačiau pagrindo nuobaudos švelninimui, neskiriant pažeidėjai specialiosios teisės atėmimo, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skunde nurodytais motyvais Institucija neįžvelgia. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Institucijos vertinimu, skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, suteikiančių galimybę taikyti šias nuostatas. Prie išskirtinių aplinkybių, suteikiančią teisę pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, galėtų būti priskiriamas ir nedidelis veikos pavojingumas, tačiau šiuo atveju V. G. padarytas nusižengimas - chuliganiškas vairavimas - priskiriamas prie vienų iš pavojingiausių nusižengimo transporto bei kelių srityje. Pareiškėjo skundo argumentai, kad jis yra bedarbis, nėra išskirtinė ir nesudaro pagrindo nuobaudos švelninimui. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisė pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančią pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Teismo posėdyje V. G. paaiškino, kad, turbūt, palaiko savo skundo reikalavimus, bet nežino, jis ne teisininkas, prisipažįsta kaltu, bet mano, kad yra neadekvati nuobauda. Klaipėdos AVPK atsiliepime teigiama, kad jis vairavo automobilį, išvažiavęs į priešingą eismo juostą, ir taip kėlė grėsmę eismo saugumui. To tikrai nebuvo, nes nebuvo priešinga kryptimi važiuojančių automobilių. Jis niekam nesudarė kliūties, jis važiavo paskui kitus taip važiuojančius automobilius. Jokio intensyvaus eismo nebuvo, priešingai, didžioji kliūtis susidarė prieš užtvarą, kur yra pirmumo teisė. Prie užtvarų patenkant į keltą, vairuotojai, neturintys pirmumo teisės, visaip bandė apsisukinėti ir rikiavosi į kitas eismo juostas. Savo poelgio gailisi ir prašo atsižvelgti į skunde nurodytas aplinkybes. Jis turi du vaikus, kuriems turi mokėti alimentus, yra bedarbis, iš biržos gauna 380 eurų, o 300 eurų turi mokėti alimentams. Nori sukurti verslą, bet neturi teisių vairuoti. Prašo bent jau iki 4 mėnesių sutrumpinti teisių atėmimo terminą, kad galėtų vasarą dirbti. Įkūrė įmonę, turi visus kontaktus. Kada paskutinį kartą dirbo kokioje nors įmonėje, neatsimena. Nidoje verslą įkūrė praeitais metais. Užsiima apartamentų nuoma. Dirbo mažojoje bendrijoje, kurią įkūrė sesuo. Jo vardu nieko nėra įkurta. Nagrinėjamo įvykio metu važiavo iš Juodkrantės į Klaipėdą, važiavo prieš eismą jau prieš kalną, tiksliau ant kalno. Pradėdamas manevrą, jis matė, kad niekas priešais nevažiuoja. Galima pasižiūrėti per kameras, ar atvažiuoja kas. Teisės išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą ar kirsti dvigubą ištisinę juostą jis neturi. Mano, kad nebuvo kitų vairuotojų, kurie laukė eilėje turėdami pirmumo teisę. Daug kas važiavo taip. Jis klausė policijos, kodėl jie nereguliuoja eismo, tačiau jam atsakė, kad jiems vienodai. Jis buvo išlipęs iš mašinos ir ėjo žiūrėti kitų automobilių, ar pas juos buvo pirmumo teisę rodantys lipdukai. Jis nesiginčija, kad važiavo automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir kirto ištisinę juostą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog chuliganiškas vairavimas – tai pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis KET pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Šio nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių atitinkamų punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018) ir panašiai.
Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu V. G. pripažino, kad 2024 m. liepos 11 d. 15.13 val. Smiltynės g., Naujojoje perkėloje, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, ir apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius iš kairės pusės, taip aplenkdamas kamštyje stovėjusias transporto priemones, tačiau nurodė, kad jis tai darė, nes nebuvo intensyvaus eismo ir jis niekam netrukdė, be to, jis turėjo pirmenybę įvažiuoti į keltą, o kiti automobiliai buvo užėmę juostą, neturėdami pirmumo.
Sutikti su tokiu V. G. situacijos vertinimu teismas neturi jokio pagrindo. Iš vaizdo įrašų LPM942-Neringa-240711-151317-151355-20010100.mp4, LPM942-Neringa-240711-151317-151355-20010200.mp4 matyti, kad automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvažiuoja nuo Nidos pusės, nusileidęs nuo kalno iš už posūkio priešpriešinio eismo juosta, kuri atskirta dviguba ištisine linija, kairėje pusėje kelias atskirtas borteliu, toliau yra nedidelis tarpas žolės ir dviračių takas, dešinėje pusėje dviejose eismo juostose didelė stovinčių automobilių kolona. Pravažiavęs automobilį, kuris filmuoja vaizdo registratoriumi, V. G. pradeda stabdyti ir nors iš pateiktų vaizdo įrašų nėra galimybės nustatyti, ar automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užstojo kelią priešpriešais atvažiuojantiems automobiliams, tačiau akivaizdu, kad tokioje susidariusioje situacijoje automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesant kitokios išeities praleisti priešpriešais atvažiuojančius automobilius, turėtų įsibrauti į spūstyje stovinčių automobilių kolonos vidų, taip neabejotinai sukeldamas avarinę situaciją, netikėtai sudarydamas kliūtį kitiems automobiliams, ir tokiu būdu demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Be to, iš internetinio puslapio https://www.google.com/maps matyti, kad atskira juosta skirta automobiliams įvažiuoti į keltą tik su leidimais yra labai toli nuo tos vietos, kur V. G. pradėjo važiuoti priešpriešine eismo juosta, kelio juostos išsišakojimas atsiranda jau netoli aikštelės įvažiuoti į keltą. Taigi, teismui nekyla abejonių, kad šiuo atveju V. G. automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo chuliganiškai.
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tai, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai). Tačiau sprendimas dėl administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo priimamas, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės sušvelninimo arba pernelyg švelnios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, naudai. Taip pat ne kartą yra pažymėta, jog darbo pobūdis ar šeiminiai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą.
V. G. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – nesant būtinojo reikalingumo, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, ir apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius iš kairės pusės, taip aplenkdamas kamštyje stovėjusias transporto priemones, tokiu elgesiu sukeldamas akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengusi rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Iš administracinių nusižengimo registro matyti, kad jis per 5 paskutinius metus administracine tvarka yra baustas 23 kartus už įvairius KET pažeidimus, kas rodo, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra atsitiktinis reiškinys V. G. gyvenime, tinkamų išvadų ji nedaro. Išdėstytų aplinkybių kontekste pažymėtina tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-351-360/2021, įvertinęs tik keturis ankstesnius per paskutinius penkerius metus padarytus nusižengimus (panašaus pobūdžio kaip ir V. G. padaryti nusižengimai), teismas padarė išvadą, kad toks asmuo nėra nepriekaištingai įstatymų reikalavimų besilaikantis asmuo, neapibūdina pažeidėjo itin pozityviai ir neišskiria jo iš kitų visuomenės narių, ir iš minėtos nutarties turinio matyti, kad ši išvada iš esmės nulėmė tai, kad apygardos teismas konstatavo, kad apylinkės teismas asmeniui nepagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Ankstesni asmens padaryti nusižengimai iš esmės taip pat įvertinti ir kitoje Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-392-380/2018. Be to, V. G. neprisipažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, o tai savo ruožtu pagal formuojamą teismų praktiką yra esminė kliūtis taikyti jai ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-40-360/2021).
Tai, kad V. G. bando kurti verslą, turi du vaikus, kuriems turi mokėti alimentus, laikytina tik jį teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jų nepakanka, jog būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Beje, aplinkybės, susijusios su šeima ir darbu egzistavo bei V. G. buvo žinomos ir prieš nusižengimo padarymą, todėl asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbinės veiklos pobūdžio turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Kiekvienas eismo dalyvis privalo žinoti KET, įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Todėl šiuo atveju, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai ar administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Institucija 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimu V. G. paskyrė 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą ir 420 straipsnio 6 dalyje numatytą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl dar labiau juos švelninti nėra pagrindo.
Tuo būdu darytina išvada, kad Institucija tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarytą administracinį nusižengimą teisingai kvalifikavo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį bei V. G. paskyrė tinkamą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, todėl naikinti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14343-2024 nepakeistą ir V. G. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.