Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. atstovo advokato O. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 21 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyresnysis tyrėjas 2024 m. spalio 10 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą V. G. už tai, kad jis 2024 m. liepos 11 d. 15.13 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) norėdamas greičiau pervažiuoti susidariusią spūstį (Duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, ir apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius iš kairės pusės, taip aplenkdamas kamštyje stovėjusias transporto priemones. Tyčiniais veiksmais, demonstruodamas savo išskirtinumą ir keldamas pavojų eismo saugumui, vairuotojas parodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 8, 140.7 punktų ir III priedo I skyriaus 1.3 punkto reikalavimus.

2. (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. G. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5.1. Nurodoma, kad byloje nėra ginčo, kad V. G., vairuodamas transporto priemonę, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją ir apvažiavo ta pačia kryptimi važiavusius automobilius iš kairės. Tokia situacija užfiksuota ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose. To neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tačiau teisinasi, turėdamas pirmumo teisę patekti į (duomenys neskelbtini), važiavo paskui kitus vairuotojus – kirsdamas ištisinę liniją, jog aplenktų kitas transporto priemones, kurios neturėdamos pirmumo teisės, stovėjo eilėje, pažymėtoje „Pirmenybė“. Tačiau Institucija pažymi, kad juostų išplatėjimas, papildomų eismo juostų atsiradimas tolimesniame kelio ruože, nesuteikia teisės transporto priemonių vairuotojams ignoruoti esamos eismo situacijos, nesilaikant kelio ženklinimo įvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, kelti grėsmę eismo saugumui. Priešingai, V. G. tokiu atveju turėjo judėdamas bendrame automobilių sraute savo eismo juostoje, pasiekti minimą kelio išplatėjimą ir tik tada, atsiradus galimybei, į jį važiuoti, o ne ignoruoti KET reikalavimus. Pareiškėjo padarytas manevras, atliktas apvažiuojant ne pavienę transporto priemonę, bet susidariusią visą jų eilę, t. y. daugiau nei 15 automobilių, kas sumažina galimybę iš anksto numatyti kitų eismo dalyvių veiksmus, esant realiai tikimybei, kad automobilių eilė tolygiai gali judėti į priekį, iš priekio atvažiuoti automobilis, o V. G. gali nespėti saugiai grįžti į jos važiavimo krypties eismo juostą, sudaro prielaidas susidaryti eismo įvykiui. Pabrėžiama, kad prie (duomenys neskelbtini) įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, iš kurios bet kuriuo momentu gali išvažiuoti automobilis, taip pat gali atvažiuoti iš (Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atplaukę automobiliai, todėl V. G. važiuojant priešpriešine eismo juosta (nuo (duomenys neskelbtini) į (Duomenys neskelbtini) pusę yra tik viena eismo juosta) kelia realią grėsmę eismo saugumui ir pavojų ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Šiuos šiurkščius KET pažeidimus V. G. padarė demonstratyviai, esant intensyviam eismui, matant daugumai eismo dalyvių, todėl nekyla abejonių, kad tokiais pažeidėjo veiksmais – atliekant automobilių kolonos apvažiavimą - lenkimą, kertant dvigubą ištisinę liniją, išvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą – buvo parodyta nepagarba kitų automobilių vairuotojams, kurie važiavo kolonoje ir laukė savo eilės patekti į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas tokiais savo iššaukiančiais veiksmais demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, niekindama elementarias elgesio kelyje normas. Tai, jog V. G., kaip nurodo, turėjo leidimą važiuoti į (duomenys neskelbtini) be eilės, jo padarytų šiurkščių KET pažeidimų, kai jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas dvigubą ištisinę liniją, aplenkdamas (duomenys neskelbtini) laukiančių automobilių koloną, pavojingumo nesumažina. Priešingai, savo interesus – patekti į prioritetinę eismo juostą – V. G. įgyvendino šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, padarydamas šiurkščius KET pažeidimus, tuo sukeldama grėsmę savo ir kitų eismo dalyvių saugumui. Pažeidėjo veiksmais, esant intensyviam eismui, kelyje esant susidariusiai automobilių spūsčiai, buvo sukeltas pavojus tiek kitiems eismo dalyviams, tiek ir pačiam pažeidėjui. Aptarti duomenys atskleidžia, kad automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai, o V. G. manevras, iš kairės aplenkiant automobilių koloną, kertant dvigubą ištisinę liniją, įvažiuojant į priešingą eismo juostą, buvo nulemtas vairuotojos tyčinių veiksmų ir parodo aiškų pažeidėjo motyvą tyčia vairuoti chuliganiškai. Tokie V. G. veiksmai, Institucijos nuomone, pagrįstai įvertinti kaip chuliganiškas vairavimas ir teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

5.2. Pažymima, jog V. G., judėdamas bendrame automobilių sraute savo eismo juostoje, visų pirma turėjo pasiekti kelio išplatėjimą, leidžiantį pasukti į eismo juostą, pažymėtą ženklu „Tik su leidimais“ ir tik tuomet, atsiradus galimybei, į ją įvažiuoti, o ne ignoruoti ir pažeisti KET reikalavimus. Todėl akivaizdu, jog anksčiau paminėti pareiškėjo veiksmai laikytini chuliganišku vairavimu, kadangi kitų automobilių vairuotojai kantriai stovėjo didelėje automobilių spūstyje ir laukė savo eilės važiuoti toliau, o V. G., nepaisydamas KET ir negerbdamas kitų eisme dalyvaujančių asmenų, sąmoningai aplenkdamas kitus spūstyje stovinčius automobilius, pasielgė nepagarbiai, tokiu elgesiu demonstravo savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius ir tokiais veiksmais sukėlė kitų eismo dalyvių neigiamą reakciją bei pasipiktinimą. Nusižengimo padarymo metu eismas buvo itin intensyvus, pareiškėjo veiksmus matė daugelis vairuotojų.

5.3. Taip pat nurodoma, jog deklaratyvūs skundo argumentai, kad nebuvo realios tikimybės, kad priešinga eismo juosta atvažiuos transporto priemonės nuo (duomenys neskelbtini) pusės, nepaneigia to, kad V. G. savo elgesiu pažeisdamas KET, kelio ženklinimą, kirsdama dvigubą ištisinę liniją, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Nors nagrinėjamu atveju dėl V. G. veiksmų realių padarinių nekilo, tačiau neabejotina, kad tokiu savo elgesiu jis sukėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai, gyvybei ir turtui, tai vertintina kaip laimingas atsitiktinumas, kuris nemažina veikos pavojingumo ir rodo, kad jis ne visiškai supranta savo padaryto pažeidimo esmę, galėjusias kilti skaudžias pasekmes.

5.4. Teigiama, kad V. G. KET pažeidimus padarė visiškai ignoruodamas geros moralės elgesio normas. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu iš esmės neginčijamos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, tačiau nesutinkama, jog automobilį vairavo chuliganiškai, prašoma perkvalifikuoti V. G. veiksmus iš ANK 420 straipsnio 2 dalį į ANK 417 straipsnio 3 dalį.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs V. G. atstovo apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius duomenis, pasisakė dėl jų reikšmės bei teisinio vertinimo ir priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, konstatuodami, kad apeliantas vairavo chuliganiškai, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad Institucijos nutarimas ir skundžiama teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti.

8. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, t. y. t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. To paties straipsnio šeštą 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Taigi asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) yra nustatytos chuliganiškos paskatos, 2) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir 3) toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šis administracinis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia. Komentuojamo nusižengimo konstatavimui būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių atitinkamų punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui.

9. Apygardos teismas pažymi, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius šiuos būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. G. 2024 m. liepos 11 d. 15.13 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, ir apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius iš kairės pusės, taip aplenkdamas kamštyje stovėjusias transporto priemones. Institucijos nutarimu V. G. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį už chuliganišką vairavimą. Faktinių bylos aplinkybių iš esmės neginčija ir pats pažeidėjas, tačiau nesutinka tai daręs iš chuliganiškų paskatų. Apeliaciniame skunde teigiama, kad V. G. elgesyje nėra chuliganiškų paskatų, kadangi (duomenys neskelbtini) nebuvo atvykęs į (Duomenys neskelbtini) esančią (Duomenys neskelbtini), kas reiškia, jog nebuvo realios tikimybės, kad priešinga eismo juosta atvažiuos transporto priemonės nuo (duomenys neskelbtini) pusės, o tai rodo, tuo metu nebuvo ir realios grėsmės eismo saugumui, todėl V. G. veika turi būti perkvalifikuota iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį.

11. Apygardos teismo vertinimu nėra pagrindo abejoti, kad apeliantas V. G. automobilį vairavo chuliganiškai, o apelianto manevrai, t. y. išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą kertant dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, ir apvažiuojant ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius iš kairės pusės, taip aplenkiant kamštyje stovėjusias transporto priemones, buvo nulemtas vairuotojo tyčinių veiksmų ir parodo aiškų pažeidėjo motyvą tyčia vairuoti chuliganiškai. Minėti V. G. veiksmai Institucijos ir teismo pagrįstai įvertinti kaip chuliganiškas vairavimas ir teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių, kad V. G., atlikęs anksčiau nurodytus veiksmus, suprato, kad vairuoja chuliganiškai ir kelia pavojų eismo saugumui, ir norėjo taip elgtis. Įvertinęs visą bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog V. G. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta ir abejonių nekelia, todėl perkvalifikuoti V. G. veiksmus į jo nurodomą ANK 417 straipsnio 3 dalį, nėra pagrindo. Nors skunde nurodoma, jog V. G. padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau nurodyti apelianto veiksmai negali būti vertinami kaip įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Skundo argumentai, jog V. G. veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip lenkimas, kadangi lenkimu laikomas vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, o šiuo atveju jis apvažiavo stovinčias transporto priemones, vertinti kaip siekis sušvelninti savo teisinę padėtį. Pažymėtina, jog iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, transporto priemonės stovi susidariusioje spūstyje netoli (Duomenys neskelbtini). Be to, skunde daug dėmesio skiriama aplinkybei, jog V. G. turi pirmumo teisę patekti į (duomenys neskelbtini), tačiau kaip pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas atskira juosta skirta automobiliams įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) tik su leidimais yra labai toli nuo tos vietos, kur V. G. pradėjo važiuoti priešpriešine eismo juosta, kelio juostos išsišakojimas atsiranda jau netoli aikštelės įvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Taigi, nors apeliantas neigia tyčios vairuoti chuliganiškai buvimą, tačiau apygardos teismas konstatuoja, kad V. G. savo veiksmus atliko veikdamas iš chuliganiškų paskatų, siekdamas pademonstruoti savo išskirtinumą, ir be abejonės kėlė pavojų eismo saugumui.

12. Nors skundu nesutinkama, tačiau V. G. savo veiksmais neabejotinai kėlė pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš vaizdo įrašų matyti, kad automobilis „(Duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvažiuoja nuo (Duomenys neskelbtini) pusės, nusileidęs nuo kalno iš už posūkio priešpriešinio eismo juosta, kuri atskirta dviguba ištisine linija, kairėje pusėje kelias atskirtas borteliu, toliau yra nedidelis tarpas žolės ir dviračių takas, dešinėje pusėje dviejose eismo juostose didelė stovinčių automobilių kolona. Pažymėtina, kad priešpriešinė yra tik viena eismo juosta. Tokiu atveju, jei jam važiuojant priešpriešine eismo juosta, būtų atvažiavęs automobilis, jis nebūtų galėjęs greitai sureaguoti ir grįžti į savo eismo juostą, kadangi ten spūstyje stovėjo automobilių kolona, tokiu atveju neabejotinai būtų sukelta avarinė situacija. Aukštesniojo teismo vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, jog tuo metu (duomenys neskelbtini) nebuvo atvykęs į (Duomenys neskelbtini) esančią (Duomenys neskelbtini), o V. G. realiu laiku internetiniame portale (duomenys neskelbtini) stebėjo (duomenys neskelbtini) ties įvažiavimu per pakėlimo užtvaras, niekaip nepagrindžia teiginių, jos toks apelianto pasirinktas vairavimo būdas – minėti neteisėti vairavimo manevrai, nesukėlė jokios prielaidos susidaryti galima eismo įvykiui. Šiuo atveju eismo įvykis nekilo, tačiau V. G. veiksmai smarkiai padidino galimybę tokiam įvykiui kilti.

13. Skundu taip pat buvo prašoma pripažinti lengvinančia aplinkybe tai, jog V. G., prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl veiksmų. Apygardos teismas atkreipiam dėmesį į tai, jog iš Institucijos 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimo matyti, kad V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgus į tai, jog nustatyta lengvinanti aplinkybė, ir nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, V. G. buvo paskirta minimali ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui, t. y. 12 (dvylikai) mėnesių.

14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio bei faktinio pagrindo abejoti V. G. kalte pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, kadangi pažeidėjas, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė KET pažeidimą iš chuliganiškų paskatų ir keldamas pavojų eismo ir jo dalyvių saugumui, ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. atstovo advokato O. M. skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 21 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.