Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nesusituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. 2023 m. kovo 1 d. apie 17.00 val. UAB (duomenys neskelbtini) valdomame automobilių servise, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu T. L. trenkdamas priekinėmis automobilio vairuotojo pusės durelėmis nubloškė V. Š., išlipęs iš automobilio dešiniu kumščiu sudavė smūgį V. Š. į kairį skruostą, tokiais veiksmais sukėlė V. Š. fizinį skausmą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu T. L. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltės nepripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną jis atvyko į automobilių servisą sureguliuoti automobilio ratų geometriją. Jis ne primą kartą važiuoja į tą patį automobilių servisą atlikti remonto darbus, niekuomet nėra buvę problemų; kiek jam yra tekę bendrauti su automobilių serviso darbuotoju A. M., jie visuomet randa bendrą kalbą, išsprendžia kilusias problemas, A. M. yra tikrai adekvatus žmogus. Tą kartą darbai buvo atlikti nekokybiškai, taigi paskambinęs į automobilių servisą jis apie tai pranešė. Jis automobilį nuvarė atgal į tą patį automobilių servisą ir vakare jam paskambino bei pranešė, kad automobilis yra sutvarkytas. Jam atvykus į automobilių servisą pastarojo (duomenys neskelbtini) V. Š. pradėjo jam sakyti „Tu čia durnų ieškai, viskas gerai buvo su automobiliu“. Jis V. Š. atsakė „Gerai, supratau, pravažiuosiu“, tačiau pavažiavus automobiliu situacija buvo tokia pati - automobilis nebuvo pataisytas. Atvykęs į automobilių servisą jis pasakė, kad niekas nepadaryta. Tuomet V. Š. pradėjo jį įžeidinėti, sakė jam, kad jis nieko nesupranta, bei nurodė nuvažiuoti pas šio pažįstamus, kad pastarieji jam išrašytų dokumentą, patvirtinantį, kad automobiliui yra viskas gerai. Paprašius V. Š. grąžinti pinigus prasidėjo konfliktas. V. Š. uždarė teritorijos vartus, kad jis negalėtų išvažiuoti. Jam atsisėdus į automobilį prie pastarojo prišoko V. Š. ir per atidarytą automobilio langą bandė jam trenkti, t. y. mosikavosi (smūgio jam pavyko išvengti). Tuomet jis atidarydamas priekines automobilio dureles nubloškė V. Š. ir išlipo iš automobilio. Jie pradėjo vienas kitą pulti, t. y. vienas kitam bandė trenkti. Konflikto metu jis trenkė V. Š. kumščiu į kairį skruostą (V. Š. norėjo jam trenkti, bet nepataikė). V. Š. konflikto metu pradėjo sakyti (duomenys neskelbtini) A. M. „Atnešk šautuvą, nušausime jį; einam dviese mes jam parodysime“. Galiausiai V. Š. griebė kastuvą ir pradėjo jį vaikytis po visą teritoriją. Eidamas atbulas jis prašė V. Š. padėti kastuvą, tačiau V. Š. ėjo paskui jį ir įžeidinėjo bei grasino. Po to V. Š. užsimojęs kastuvu pradėjo bėgti į jo pusę, todėl jis gindamasis ranka trenkė V. Š. kelis smūgius (į kurias kūno vietas jis sudavė, jis negali nurodyti), spyrė V. Š. per kojas, kad šis pargriūtų (kitu būdu jis negalėjo iš V. Š. atimti kastuvo). Jam pargriovus V. Š. ant žemės pastarasis toliau rankoje laikė kastuvą, po ko jam pavyko iš V. Š. atimti kastuvą. Keliu prispaudęs V. Š. prie žemės pastarajam jis pasakė nusiraminti, tačiau V. Š. toliau jį įžeidinėjo bei jam grasino. Jis paleido V. Š., paėmė kastuvą ir nuėjo, o V. Š. visą laiką jį įžeidinėjo. Atvykus policijos pareigūnams V. Š. jį toliau įžeidinėjo, provokavo. Konflikto metu jis kaire koja V. Š. į krūtinę nespyrė - jis negali taip aukštai pakelti kojos, tačiau jis neneigia, kad jis galėjo dešine ranka suduoti V. Š. smūgius į kūną. Taip pat jis nesmaugė V. Š. – jis prispaudė tik šio krūtinę. Po šio įvykio ant savo kūno mėlynių jis nematė, dėl patirto šoko jis negali tiksliai pasakyti, ar V. Š. jam sudavė. Jis nesutinka su V. Š. civiliniu ieškiniu – jis mano, kad nurodytas žalos dydis yra neadekvatus. Susiklosčiusi situacija yra absurdiška, nes žodinis konfliktas virto muštynėmis, jis buvo gaudomas su kastuvu, jam grasino du suaugę žmonės. Savo veiksmus jis vertina kaip savigyną.

3. Ikiteisminio tyrimo metu T. L. parodė, kad 2024 m. kovo 1 d. apie 10.00 val. jis atvyko į automobilių servisą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi buvo nuvežęs savo draugo A. automobilį „Land Rover Range Rover Evoque“ sureguliuoti automobilio ratų geometriją. Atvykęs į automobilių servisą transporto priemonę jis perdavė vienam iš darbuotojų A.(pastarojo jis nepažįsta, tik dažnai šiam pristatydavo taisymui kitus automobilius) ir išvyko. Į automobilių servisą atsiimti automobilio jis sugrįžo apie 12.00 val., sumokėjo už remonto darbus 40 eurų ir išvažiavo. Vykdamas namo jis pastebėjo, kad transporto priemonės vairą reikėjo nuolat nukreipti į dešinę, kadangi ratų suvedimas buvo blogas. Automobilio remontas buvo atliktas nekokybiškai, todėl apie 13.00 val. jis sugrįžo į automobilių servisą, pastarojo darbuotojui A. nurodė, kad automobilis nesutaisytas, perdavė automobilį taisymui ir iš automobilių serviso išvyko. Vėliau A. su juo susisiekė ir pranešė, kad automobilio remontas galutinai pabaigtas. Trečią kartą apie 17.00 val. sugrįžusį į automobilių servisą jį pasitiko automobilių serviso direktorius (pastarojo asmeniškai jis nepažįsta, tik yra matęs kelis kartus), kuris kalbėjo agresyviai ir nurodė, kad transporto priemonė yra sutaisyta. Atgavęs automobilį jis išvažiavo, tačiau pastebėjo, kad automobilis vis tiek krypo į kairę, remontas buvo nekokybiškas. Jis iš karto sugrįžo į automobilių servisą ir sėdėdamas automobilyje automobilių serviso direktoriui pareiškė, kad vairas vis tiek krypsta į kairę, bei pasiūlė atsisėsti kartu su juo pavažiuoti (tokiu būdu jis norėjo parodyti, kad automobilių serviso direktorius yra neteisus, nes automobilio vairas toliau krypsta į kairę). Automobilių serviso direktorius atsisakė važiuoti bei nurodė, kad su automobiliu viskas gerai. Jam pakartojus „Sėsk, pravažiuosim“ automobilių serviso direktorius agresyviai jam atsakė „Niekur su tavimi nevažiuosiu“. Tuomet jis pakartotinai paprašė automobilių serviso direktoriaus grąžinti pinigus už nekokybiškai atliktas paslaugas, tačiau automobilių serviso direktorius atsisakė tai daryti, vartojo necenzūrinius žodžius ir jį provokavo. Jis išlipo iš automobilio, norėdamas pabendrauti iš arti, automobilių serviso direktorius taip pat priėjo prie jo, palaikydamas mažą atstumą (jie stovėjo 10 cm atstumu). Automobilių serviso direktorius pasakė „Ką tu man padarysi, snargly“ ir atsitraukė nuo jo, po to jie vienas kitam pasakė necenzūrinius žodžius. Autoserviso direktorius uždarė teritorijos vartus, jis negalėjo palikti teritorijos ir įsėdo į automobilį. Jam sėdint automobilyje automobilių serviso direktorius priėjo prie automobilio ir pro pravirą langą bandė abejomis rankomis jam trenkti. Tada jis atidarė automobilio dureles, nublokšdamas automobilių serviso direktorių, ir iš automobilio išlipo. Jis ir automobilių serviso direktorius pradėjo mosikuotis rankomis. Kaip ar kokiu būdu jie vienas kitam trenkė, jis neprisimena, tačiau jis neatmeta galimybės, kad jis galėjo automobilių serviso direktoriui pataikyti į skruostą ar kitą kūno dalį (kuria ranka, jis neatsimena). Jiems susistumdžius (tai vyko kelias sekundes), automobilių serviso direktorius pradėjo savo darbuotojui A. rusų kalba šaukti „Atnešk šautuvą, aš jį nušausiu“. A. visą laiką stovėjo prie garažo durų ir jų susistumdymą matė. Konfliktui tęsiantis automobilių serviso direktorius liepė A. iškviesti policijos pareigūnus, o pats nuėjo į garažą, iš kurio atsinešė kastuvą ir pradėjo agresyviai eiti jo link, sekiojo jį po teritoriją. Jis ėjo atbulas, o automobilių serviso direktorius ėjo link jo, laikydamas rankoje kastuvą Išsitraukęs telefoną jis pradėjo automobilių serviso direktorių filmuoti. Jis daug kartų automobilių serviso direktoriaus prašė padėti kastuvą, tačiau šis jo neklausė, grasino jam ir sekė jį iki teritorijos aklavietės, kurioje jis nebeturėjo, kur trauktis. Automobilių serviso direktoriui užsimojus kastuvu ir ketinant jam trenkti, jis greitai, siekdamas apsiginti, prie šio pribėgo ir sudavė kelis smūgius į skirtingas kūno vietas (kur tiksliai trenkė, jis negali nurodyti, nes viskas vyko labai greitai). Po jo suduotų smūgių automobilių serviso direktorius pargriuvo ant žemės, o šio galva nusileido ant kastuvo galo. Jis spėjo pamatyti, kad automobilių serviso direktoriaus pakaušis buvo kruvinas – šis galėjo prasiskelti pakaušį griūdamas ant kastuvo. Jis staigiai pribėgo prie ant žemės gulinčio automobilių serviso direktoriaus ir bandė iš šio atimti kastuvą, t. y. savo dešiniu keliu jis prispaudė automobilių serviso direktoriaus krūtinę, kaire ranka laikė pastarojo dešinę ranką ir savo dešine ranka bandė atimti kastuvą. Automobilių serviso direktorius galvos jis tikrai į žemę nespaudė bei šio nesmaugė, savo kelį jis buvo prispaudęs prie automobilių serviso direktoriaus krūtinės, bet ne prie kaklo (automobilių serviso direktorius galėjo laisvai kvėpuoti). Jam pavykus iš automobilių serviso direktorius atimti kastuvą, jis atsitraukė ir rankoje laikydamas kastuvą ir nuėjo link automobilių serviso – jis nenorėjo, kad automobilių serviso direktorius vėl paimtų kastuvą ir bandytų jį sumušti. Po to jie kartu sulaukė policijos pareigūnų ir išsiskyrė. Jis gailisi dėl to, kad sužalojo automobilių serviso direktorių, tačiau tai jis padarė gindamasis. Jis mano, kad automobilių serviso direktoriui jis davė daug galimybių padėti kastuvą (jis nuolat prašė padėti kastuvą) ir taikiai išspręsti konfliktą, bet automobilių serviso direktoriui puolant jis buvo priverstas gintis (bylos tomas 1, lapai 138-140, 147-150).

4. Teisiamojo posėdžio metu V. Š. parodė, kad 2024 m. kovo 1 d. atlikti ratų suvedimo atvežto automobilio jis nematė. Padarius pakartotinai ratų suvedimą automobilis buvo atiduotas, tačiau prieš atiduodant automobilį jis pats automobiliu pravažiavo aplink teritoriją - automobilio vairas buvo tiesus, problemų nebuvo. T. L. atvažiavo pasiimti automobilio, išvažiavo ir po kurio laiko sugrįžo. Kai T. L. grįžo, garažų masyvo vartai buvo uždaryti, kadangi vartai užsidaro automatiškai 17.00 val. (vartai užprogramuoti pagal laiką - vartai atsidaro 7.00 val., o užsidaro 17.00 val., šeštadienį ir sekmadienį vartai visuomet uždaryti; automatinis vartų užsidarymas netrukdo jiems dirbti). Jiems įleidus T. L. į teritoriją (vartai galbūt po 30 sekundžių užsidarė automatiškai) šis pradėjo aiškinti, kad automobilį traukia į dešinę ar į kairę (jis tiksliai neatsimena). Prieš tai (pirmą kartą padarius ratų suvedimą, T. L. teigiant, kad blogai atliktas darbas) jo darbuotojas A. M. T. L. buvo pasakęs, kad reikia pasikeisti ratus, t. y. galinį ratą perdėti į priekį, priekinį – į galą (būna, kad, jeigu padangos nusidėvėjusios, po ratų suvedimo dėl padangų nusidėvėjimo automobilis gali važiuoti į kairę arba į dešinę). Atvažiavusiam T. L. jis pasakė asmeniškai patikrinęs automobilį ir viskas yra tvarkoje, bet T. L. aiškiai nepatiko (jis mano, kad T. L. galėjo būti apsvaigęs nuo narkotikų, nes pastarojo akys buvo blizgančios). Jis bandė situaciją išspręsti, kad T. L. išvažiuotų, tačiau pastarasis pradėjo reikalauti pinigų. Jis T. L. pasakė „Jeigu nori pinigų, nuvažiuok į kitą autoservisą, kur daro ratų suvedimą, gauk pažymą ir mes tau grąžinsime pinigus“. Tuomet T. L. įsėdo į automobilį ir pradėjo sakyti „Koks čia servisas, ką jūs darote, jūs nieko nemokate“, nors prieš tai T. L. buvo atvežęs ne vieną automobilį remontui (jis mano, kad T. L. pats remontuoja automobilius, įtaria, kad remontus šis atlieka nelegaliai). T. L. sėdint automobilyje jis priėjo prie automobilio ir stipriai padėjo rankas ant kapoto, kas T. L. nepatiko ir šis koja sudavė į dureles, šias atidarydamas, dėl ko durelės atšoko ir atsitrenkė į jį, o tuo pačiu atšoko ir jis (tuo metu jis buvo prie automobilio kapoto, vairuotojo pusės durelių). Išlipęs iš automobilio T. L. sudavė jam nestiprų smūgį, nuo kurio jam atsirado paraudimas veido dešinėje (mėlynės nebuvo). Jis T. L. nemušė ir nebandė mušti. Kadangi jis neturėjo T. L. po smūgio padovanoti gėlių, jis pasiėmė kastuvą ir, darydamas T. L. psichologinį poveikį, pradėjo šį varyti. Vijimasis su kastuvu – psichologinis poveikis, kad T. L. išsigąstų. Jis rankoje laikė kastuvą, bet T. L. mušti nenorėjo, nes žinojo, kokia būtų atsakomybė. Taip pat jis girdint T. L. šaukė „Nušausiu, sutvarkysiu tave“, bet prieš tai jis A. M. pasakė, kad šis iškviestų policijos pareigūnus (A. M. yra ramus žmogus, į konfliktines situacijas nelenda). Jam buvo šokas, nes paskutinį kartą jis mušėsi būdamas 15 metų. T. L. pradėjo jį filmuoti ir filmavo iki tol, kol suprato, kad jie priėjo teritorijos galą. T. L. nežinojo, kad teritorijoje yra vaizdo stebėjimo kameros. Jiems priėjus teritorijos galą T. L. išjungė telefoną ir pradėjo jį daužyti (T. L. galėjo pabėgti, bet to nepadarė) - pirmas smūgis buvo koja į jo dešinį šoną, po kurio nuo jo galvos nukrito kepurė, po to T. L. sudavė jam taip, kad jis su kastuvu nugriuvo ant žemės. Po to T. L. priėjo prie jo, gulinčio ant žemės, ir koja pradėjo smaugti jo kaklą, dėl ko jis pradėjo jausti negalįs kvėpuoti. Jis T. L. atidavė kastuvą ir šis nuėjo. Jam nugriuvus buvo sumušta galva (jam buvo susiūta kairė galvos pusė). Jeigu jis būtų norėjęs smogti T. L., jis būtų pataikęs. T. L. mušdamas jį žinojo, kad atvažiuos policijos pareigūnai. Po savaitės jam reikėjo skristi į (duomenys neskelbtini) pas draugę, todėl, norėdamas nuvykęs į kitą šalį atrodyti normaliai, jis paprašė gydytojo, kad šis nuimtų bintą, dėl to nedarbingas jis buvo trumpesnį laiko tarpą. Paskutiniu laiku jis pradėjo stebėti savo būseną - kairėje pusėje, kur buvo sužalojimas, jam pradėjo kartais pulsuoti. Civilinį ieškinį jis palaiko, žalos dydį sudaro advokato išlaidos, sugadinti drabužiai (įvykio metu jis vilkėjo „Hugo Boss“ sportinį megztinį), gydymas, neturtinė žala, jo išgyvenimas po įvykio. Neturtinės žalos dydį nustatė advokatas. Šis įvykis nepaprastas, T. L. pažemino jį per visą teritoriją, nes šioje buvo ne tik jo darbuotojas. Be to, T. L. sugebėjo savo rajone - (duomenys neskelbtini) pasigirti jį sumušęs.

5. Ikiteisminio tyrimo metu V. Š. parodė, kad 2024 m. kovo 1 d. apie 17.00 val. asmuo, kurio vardo bei pavardės jis nežino, atvyko į UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilių servisą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodė, kad buvo blogai padarytas automobilio ratų suvedimas, ir pradėjo iš jo reikalauti pinigų už neva blogai atliktą darbą. Jis asmeniui pasakė, jog šis nuvažiuotų į kitą automobilių servisą, ir jeigu pastarajame nustatys, kad blogai padarytas automobilio ratų suvedimas, jis pats asmeniškai grąžins pinigus (automobilio remonto darbai buvo atlikti kokybiškai ir gerai, kadangi po kliento automobilio sutvarkymo jis pats asmeniškai pravažiavo šiuo automobiliu, norėdamas patikrinti, ar remontas atliktas tinkamai). Tuomet asmuo jį pradėjo pravardžiuoti necenzūriniais žodžiais (pastarųjų jis nenori kartoti), teigė, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai. Konflikto metu supykęs jis priėjo prie kliento automobilio, kurio vairuotojo vietoje sėdėjo klientas, ir abi savo rankas padėjo ant pastarojo durų (jis mano, kad automobilio lango stiklas buvo pilnai pakeltas). Turbūt toks jo veiksmas nepatiko klientui, nes šis supykęs abejomis rankomis staigiai pastūmė automobilio duris ir jį nubloškė nuo automobilio. Išlipęs iš automobilio klientas staigiai prišoko prie jo ir dešiniu kumščiu sudavė jam smūgį į kairį skruostą. Gindamasis jis atsitraukė nuo kliento ir nubėgo į savo garažą, iš kurio pasiėmęs kastuvą išėjo į kiemą, norėdamas pagąsdinti klientą, taip pat norėdamas pagąsdinti klientą pastarajam jis pasakė pasiimsiąs šautuvą ir klientą nušausiąs, nors tokio ketinimo jis neturėjo (jis neturi jokio ginklo), bet norėjo klientą įbauginti. Savo darbuotojo A. M. paprašęs iškviesti policijos pareigūnus jis pradėjo klientą nuo automobilių serviso vaikyti: laikydamas rankoje kastuvą jis ėjo link kliento, o pastarajam pradėjus trauktis nuo jo jis ėjo paskui, rankoje laikydamas kastuvą. Klientas išsitraukė telefoną ir pradėjo jį filmuoti tol, kol jis sekė paskui klientą iki garažų galo. Tuomet klientas staigiai rankomis ir kojomis sudavė jam daug smūgių į įvairias kūno vietas, dėl ko jis nugriuvo ant žemės ir prasiskėlė galvą. Sudavęs smūgius klientas pargriovė jį ant žemės ir pradėjo jį smaugti keliu (kiek laiko klientas jį smaugė, jis neatsimena), po ko nulipo nuo jo ir jį paleido. Po to klientas nuėjo prie automobilių serviso, o jis stovėjo apie 15 metrų atstumu ir laukė policijos pareigūnų, kurie atvažiavo po poros minučių (bylos tomas 1, lapai 16-17, 42-44).

6. Teisiamojo posėdžio metu A. M. parodė, kad nagrinėjamas įvykis įvyko seniai, pavasarį. Jam dirbant automobilių servise į pastarąjį atvyko klientas, kuris paliko automobilį atlikti ratų suvedimą. Jam padarius suvedimą atvažiavo klientas ir pasiėmė automobilį, tačiau vėliau grįžo nepatenkintas, teigdamas, kad ratų suvedimas padarytas blogai. Tuo metu jis su direktoriumi stovėjo lauke, direktorius klientui pasiūlė nuvažiuoti į kitą automobilių servisą padaryti suvedimą, po ko jie būtų grąžinę klientui pinigus, tačiau klientas tai daryti atsisakė, taip pat klausė jų, kaip jam reikės automobilį atiduoti klientui, pradėjo grubiai kalbėti necenzūriniais žodžiais. Visą šį laiką klientas sėdėjo automobilyje ir su jais bendravo pro atidarytą automobilio langą. Tuomet direktorius priėjo prie kliento automobilio, užsimojo rankomis ir trenkė per automobilio prekines vairuotojo pusės duris, po ko klientas direktoriui du kartus trenkė durimis, iššoko iš automobilio ir direktorių užpuolė (klientas trenkdamas durimis galėjo direktoriui pataikyti - jis stovėjo apie 2 metrų atstumu nuo jų, tačiau jis nematė, į kurią vietą klientas direktoriui pataikė) - pradėjo rankomis mušti direktoriui į veidą (jis mano, kad klientas direktoriui pataikė, nes direktoriaus veidas buvo raudonas). Direktorius gynėsi, paprašė jo iškviesti policijos pareigūnus, liepė jam paimti šautuvą, kad nušautų klientą (šautuvo direktorius neturi, direktorius tai pasakė juokais), po ko paėmė kastuvą ir nuėjo paskui klientą, nes šis pabėgo. Jis nematė, kad direktorius kastuvu trenktų klientui. Jis nematė, kas vyko vėliau, nes jis liko prie garažo vartų laukti policijos pareigūnų.

7. Ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Pastarosios įmonės (duomenys neskelbtini). Prieš pusę metų (tikslaus laiko jis neatsimena) į automobilių servisą, esantį (duomenys neskelbtini), automobiliu „Land Rover“ atvažiavo klientas transporto priemonės ratų suvedimui (klientas anksčiau buvo kreipęsis į juos dėl kitų darbų, problemų su šiuo klientu jis niekada neturėjo), perdavė jam automobilį ir išvyko. Po kelių valandų ratų suvedimas buvo atliktas, todėl jis susisiekė su klientu, kad šis atsiimtų automobilį. Atvykęs į automobilių servisą klientas perdavė 40 eurų už atliktą darbą ir sutvarkytu automobiliu iš automobilių serviso išvažiavo, tačiau maždaug po valandos sugrįžo ir paaiškino, kad ratų suvedimas atliktas nekokybiškai. Jam sutikus pakartotinai patikrinti suvedimą klientas paliko automobilį ir išvyko. Pakartotinai atlikęs ratų suvedimą jis pranešė klientui, kad darbas atliktas. Klientas grįžo į automobilių servisą antrą kartą ir atgavęs automobilį išvažiavo, tačiau netrukus grįžo prie garažo ir direktoriui aiškino, kad transporto priemonės vairas krypsta į kairę. Tuo metu jis stovėjo prie garažo durų, o V. Š. bendravo su klientu. Klientas sėdėjo automobilyje, o V. Š. stovėjo prie šio automobilio vairuotojo pusės. V. Š. ir klientui pradėjus konfliktuoti V. Š. užsidėjo rankas ant automobilio durų. Jis mano, kad klientui galėjo pasirodyti, jog V. Š. norėjo šiam trenkti, taigi klientas atidarė automobilio dureles ir šiomis du kartus trenkė V. Š., po ko išlipo iš automobilio ir kartu su V. Š. pradėjo muštis (kas kam trenkė, jis neprisimena, šie labai trumpai švaistėsi rankomis). V. Š. ir klientui vienas nuo kito atsitraukus V. Š. pradėjo klientui grasinti paimsiąs šautuvą ir klientą nušausiąs, tačiau jokio ginklo automobilių servise nebuvo. Tuomet V. Š. jo paprašė iškviesti policijos pareigūnus, o pats nuėjo į garažą ir pasiėmė kastuvą, kuriuo pradėjo klientą gąsdinti. Klientas bėgo nuo V. Š., o pastarasis šį sekė. Kas vyko toliau, jis nežino, nes jis pasiliko prie garažo įėjimo laukti policijos pareigūnų. Po kelių minučių klientas kartu su V. Š. sugrįžo - klientas rankoje laikė kastuvą, kurį anksčiau turėjo V. Š., V. Š. pakaušis buvo kruvinas. Po to jie stovėjo trise ir laukė policijos pareigūnų (bylos tomas 1, lapai 86-88).

8. Ikiteisminio tyrimo metu Ž. P. parodė, kad ji dirba policijos pareigūne. 2024 m. kovo 1 d. apie 17.00 val. jai dirbant kartu N. V. (N. V.) buvo gautas pranešimas, kad automobilių servise, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp įmonės direktoriaus ir kliento įvyko konfliktas. Nuvykus į įvykio vietą juos pasitiko įmonės direktorius, klientas ir vienas iš įmonės darbuotojų. Pastarasis nurodė, kad tarp įmonės direktoriaus V. Š. ir kliento T. L. įvyko konfliktas. Užpakalinė V. Š. galvos sritis buvo nubrozdinta, matėsi kraujo dėmės, V. Š. kairysis delnas taip pat atrodė kruvinas. V. Š. jai su porininku pareiškus, jog ji yra asmeniškai pažįstama su klientu, ji atsakė kliento nepažįstanti ir šį matanti pirmą kartą. Jos porininko paklaustas, ar pageidauja kito ekipažo, kuris pradėtų ikiteisminį tyrimą, V. Š. atsisakė, sutiko, kad ikiteisminį tyrimą pradėtų ji su porininku. Ji kartu su porininku atskyrė asmenis, t. y. ji bendravo su T. L., o jos kolega - su V. Š.. T. L. jai paaiškino buvęs nepatenkintas atliktu automobilio ratų suvedimu, todėl prasidėjo susistumdymas; T. L. norėjo atgauti pinigus už nekokybiškai atliktą darbą; kalbėdami jie (T. L. ir V. Š.) vartojo necenzūrinius žodžius, kol V. Š. rėmėsi į jo vairuojamą automobilį (automobilis priklausė T. L. klientui, kurio duomenų ji neatsimena); V. Š. atsirėmus į transporto priemonę jis šiam sudavė vieną smūgį (jis nenurodė, kur), po kurio V. Š. nubėgo į automobilių servisą ir iš pastarojo darbuotojo paprašė šautuvo (tai buvo pasakyta norint jį įbauginti), po ko V. Š. bandė nuvaikyti jį kastuvu; gindamasis jis sugebėjo V. Š. pastumti ir pargriauti, atimti iš V. Š. kastuvą ir koja (jis neatsimena, kuria tiksliai) prispaudė V. Š. galvos sritį prie žvyruotos kelio dangos, norėdamas sustabdyti V. Š., dėl ko V. Š. pajuto fizinį skausmą ir buvo sužalotas; tuo metu automobilių serviso darbuotojas iškvietė medikus. V. Š. medikai išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje ji iš V. Š. priėmė pareiškimą. Sugrįžusi į įvykio vietą ji atliko įvykio vietos apžiūrą. 2024 m. kovo 1 d. atlikta įvykio vietos apžiūra buvo nepilna - jie neapžiūrėjo tikslios muštynių vietos ir iš įvykio vietos nepaėmė kelių objektų, todėl V. Š. nurodymu 2024 m. kovo 4 d. ji grįžo į įvykio vietą ir viską užfiksavo. Nurodytoje muštynių vietoje radusi kastuvą su raudonos spalvos dėmėmis ir akmenį su raudonos spalvos dėmėmis ji šiuos objektus supakavo ir atvežė į policijos komisariatą. Pirmą kartą šių objektų ji neėmė, nes šiais objektais nebuvo padaryti jokie sužalojimai. T. L. ji asmeniškai nepažįsta, jį matė pirmą kartą (bylos tomas 1, lapai 81-83).

9. Specialistas, 2024 m. kovo 4 d. apžiūrėjęs V. Š. kūną ir medicininius dokumentus, konstatavo, kad V. Š. kietais bukais daiktais ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais neužilgo prieš atvykstant į (duomenys neskelbtini) ligoninę padaryta muštinė žaizda kairėje momeninėje srityje, poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje. Sužalojimai visumoje nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (bylos tomas 1, lapai 33-34).

10. 2024 m. kovo 1 d. įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros metu užfiksuota, kad į teritoriją patenkama pro automatinius vartus, dešinėje pusėje yra šviesios spalvos plytinis pastatas, kuriame yra garažas su užrašu (duomenys neskelbtini); netoli garažo ant žemės padėtas kastuvas (bylos tomas 1, lapai 16-28).

11. 2024 m. kovo 4 d. įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), papildomos apžiūros metu užfiksuota, kad prieš automobilių serviso duris yra didelė duobė, prie kurios guli kastuvas, ant kurio yra raudonos spalvos dėmės; ant žvyruoto kelio prie administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), yra raudonos spalvos dėmės. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas kastuvas, žemės ir akmenys su raudonomis dėmėmis (bylos tomas 1, lapai 73-79).

12. 2024 m. kovo 8 d. T. L. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip filmuojantis asmuo (toliau – asmuo Nr. 1) traukiasi nuo asmens, einančio link asmens Nr. 1 ir rankoje laikančio kastuvą (toliau – asmuo Nr. 2). Asmuo Nr. 1 sako „Nu va, žiūrėkit, atvažiuojat pasiimti iš suvedimo automobilio. Šeimininkas va su kastuvu gaudo po teritoriją, grasina, kad nušaus“. Asmuo Nr. 2 artėja prie asmens Nr. 1, rodo į kairį skruostą ir pasako, kad atvažiuos policijos pareigūnai. Asmuo Nr. 2 sako „Nu tai va, laukiam policijos, va matot, su kastuvu gaudo“. Asmuo Nr. 2 laikydamas kastuvą rankoje artėja link asmens Nr. 1, kastuvą kartais pakeldamas, ir asmeniui Nr. 1 sako „Tu man (necituotinas turinys) dabar, supratai? Tu supratai mane, (necituotinas žodis)?“, „Ko tu bijai?“, „<...> tavo kiaušiniai štai čia gulės!“, „Tau tuoj kiaušiniai gulės <...> Mėšlas! Dabar aš (neaiškiai kažką pasako) į policiją, aš parašysiu pareiškimą prieš tave, aš padarysiu abdukciją“, „Aš tau noriu kiaušinius ... (neaiškiai kažką pasako)“, „dabar ne šustras?“, „Tai ko tu, (necituotinas žodis), ne šustras esi?“, „Ateik čia, (necituotinas žodis), ateik čia...“, „trumpai sakant, (necituotinas žodis) aš tave vis tiek (necituotinas žodis) <...> štai už tai, kad tu man sudavei, aš tave (neaiškiai kažką pasako) pagal pilną programą … supratai? <...> (necituotinas žodis)“. Asmuo Nr. 1 viso pokalbio metu prašo padėti kastuvą, klausia, ar be kastuvo nieko negali ir kodėl kastuvo nepadeda. Po to asmuo Nr. 1 nukreipia vaizdo kamerą ir vaizdo įrašas baigiasi (bylos tomas 1, lapai 141-142, 108-111).

13. Ikiteisminio tyrimo metu V. Š. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė vaizdo kamerų, įrengtų prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip stumdosi du asmenys (asmuo Nr. 1 dėvi prasegtą striukę; asmuo Nr. 2 ant galvos užsidėjęs kepurę). Asmuo Nr. 1 staigiai dešine ranka suduoda keturis smūgius asmeniui Nr. 2, po ko pastarasis nustumia asmenį Nr. 1. Asmuo Nr. 1 atsitraukia ir kaire koja spiria asmeniui Nr. 2 į viršutinę kūno dalį. Pastarajam pametus kepurę asmuo Nr. 1 užsimojęs ranka suduoda smūgį asmeniui Nr. 2, po ko pastarasis nugriūna ant žemės. Po to asmuo Nr. 1 prieina prie asmens Nr. 2 ir pritūpęs prispaudžia šį prie žemės (bylos tomas 1, lapai 100-101).

14. Bendrasis pagalbos centras ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė garso įrašą, kuriame užfiksuota, kaip 2024 m. kovo 1 d. 17.34 val. paskambinęs vyras, prisistatęs A., prašo iškviesti policijos pareigūnus adresu (duomenys neskelbtini), kadangi direktorius susimušė su klientu (bylos tomas 1, lapai 94-95).

15. Policijos pareigūnų mobiliuoju vaizdo registratoriumi įrašytuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnas garažų masyve išlipa iš tarnybinio automobilio, prieina prie garažo durų, kur stovi trys vyrai (dešinėje stovi T. L., viduryje - V. Š., kairėje – A. M.). Policijos pareigūnui aiškinantis įvykio aplinkybes V. Š. aiškina, kad atvažiavo nepatenkintas klientas, kurio automobiliui dienos metu jie padarė ratų suvedimą; jis pats patikrino automobilį, t. y. pravažiavo automobiliu, tačiau klientas sakė, kad automobilis krypsta į šoną, todėl jis klientui nurodė nuvažiuoti į kitą autoservisą ir pasidaryti suvedimą, atvežti popierius, po ko jis grąžins sumokėtus pinigus; klientas pradėjo jį „tujinti“, agresyviai kalbėti ir stūmė jį, trenkė ranka į veidą, todėl jis pasiėmė kastuvą ir pradėjo klientą gąsdinti; po to klientas jį paguldė ant žemės ir sumušė jį į galvos sritį. Policijos pareigūnė sugrįžta prie tarnybinio automobilio ir iškviečia medikus, po ko grįžta prie įvykio dalyvių ir atskiria V. Š. ir T. L.. Policijos pareigūnė nusiveda T. L. prie tarnybinio automobilio, kur T. L. pasakoja, kad V. Š. pradėjo pirmas jį provokuoti. V. Š. bandant įsikišti į policijos pareigūnės ir T. L. pokalbį pareigūnė nurodo, kad ji nenori, kad jie šiuo metu konfliktuotų. T. L. nurodo, kad neįmanoma nekonfliktuoti su tokiu žmogumi, kuris grasino nušauti, savo darbuotojui A. sakė atnešti šautuvą, pasakydamas „Aš tuoj jį nušausiu“. Toliau T. L. pasakoja, kad jam atvažiavus draugiškai pasikalbėti dėl atlikto automobilio ratų suvedimo V. Š. jam teigė, kad darbas atliktas gerai, pats pravažiavo automobiliu ir niekas netempė; jis siūlė pravažiuoti kartu, tačiau V. Š. nesutiko bei liepė išvažiuoti, o jam paprašius grąžinti pinigus V. Š. pradėjo konfliktuoti, t. y. pradėjo vos ne rankomis mosikuotis prie lango; jis išlipdamas trenkė V. Š. iš automobilio durų ir V. Š. toliau šoko ant jo; jis gynėsi, savo veiksmus vertina kaip savigyną; V. Š. jį gaudė per visą teritoriją su kastuvu, akligatvyje norėjo trenkti jam, bet jis apsigynė, pargriovė V. Š. ant žemės. Po to policijos pareigūnė sugrįžta prie kitų įvykio dalyvių ir paklausia, ar V. Š. turi šautuvą; pastarasis atsako neigiamai. Toliau vyksta pokalbis tarp įvykio dalyvių – T. L. V. Š. sako „Grasinote mane nušauti <...> sakėt savo darbuotojui A. „Atnešk pistoletą““, į ką V. Š. atsako „Taip, už tai, kad tu mane sudaužei“. T. L. nurodo, kad viskas prasidėjo, kai jis išlipo iš automobilio, V. Š. atsisakius kartu su juo pravažiuoti. V. Š. klausia T. L. „Dėl to reikia daužyti žmones?“. Policijos pareigūnas pasitikslina, ar konfliktas įvyko dėl to, kad blogai sutvarkė automobilį ir ar automobilis yra jo, T. L. atsako, kad automobilis yra jo kliento ir pakartoja konflikto aplinkybes, kad jis sėdėjo automobilyje ir V. Š. pradėjo jį vos ne mušti, jis išlipdamas iš automobilio iš durų trenkė ir V. Š. pasiėmė kastuvą, pradėjo jį gaudyti per visą teritoriją bei sakė, kad užmuš. Savo veiksmus T. L. įvardina kaip savigyną, nes jam buvo grasinama, jis buvo gaudomas su kastuvu ir t. t. V. Š. nurodo, kad vienas dalykas yra gąsdinti, o kitas sudaužyti žmones, bei jeigu jis būtų norėjęs sumušti T. L., būtų taip ir padaręs. V. Š. paaiškina, kad T. L. sumokėjo už atliktus darbus, o paprašytas grąžinti pinigus jis pinigų negrąžino, nes su automobiliu yra viskas gerai, automobilis važiuoja tiesiai, todėl jis pasiūlė T. L. nuvažiuoti į kitą servisą, kuriame daro ratų suvedimą, ir atvežti popierius - jeigu bus pasikeitimai, jis grąžins pinigus; jis keturiolika metų atlieka ratų suvedimą, žino sukčiavimo būdus, t. y. „grąžink pinigus, tu blogai padarei“. V. Š. patikslina policijos pareigūnui įvykio aplinkybes ir nurodo, kad T. L. pirmas trenkė kumščiu jam į veidą, po to jis pasiėmė kastuvą ir pradėjo gąsdinti (užsimojo kastuvu), vytis T. L., po to T. L. prispaudė su koja jį prie žemės, jis faktiškai gulėjo ant žemės. Policijos pareigūnas prieina prie garažo durų ir pradeda bendrauti su A. M., kuris paaiškina, kad buvo suduota daug smūgių, pradėjo smūgiuoti (mosikuotis, nesimatė aiškiai) dviese, pirmas užsimojo direktorius - du kartus užsimojo (kiek matė), po to klientas išlipo iš automobilio ir pradėjo muštis, prieš tai asmenys apsižodžiavo (bylos tomas 1, lapai 113-116).

16. Vertindamas baudžiamojo proceso metu surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus duomenis teismas pažymi, kad T. L. viso baudžiamojo proceso metu neneigė, kad kilus ginčui dėl automobilio remonto jis panaudojo fizinį smurtą prieš V. Š., t. y. sėdėdamas automobilyje, V. Š. priėjus prie automobilio vairuotojo pusės durų ir pradėjus mosikuotis rankomis, jis atidarė automobilio dureles ir nubloškė V. Š., po to išlipęs iš automobilio trenkė V. Š. kumščiu į kairį skruostą, sudavęs smūgį atsitraukė nuo V. Š.. Po to V. Š. nurodžius, kad šis ketina jį nušauti, paprašius A. M. šautuvo ir paėmus iš garažo kastuvą, su pastaruoju einant paskui jį bei grasinant jam, priėjus aklavietę jis bandydamas atimti kastuvą iš V. Š. prieš pastarąjį panaudojo fizinį smurtą, t. y. trenkė V. Š., pargriovė šį ant žemės ir atėmė kastuvą. Šių aplinkybių neginčija ir V. Š., paaiškinęs, kad kastuvą jis paėmė norėdamas padaryti T. L. psichologinį poveikį, kad pastarasis išsigąstų; jis sakė nušausiąs T. L., sutvarkysiąs šį, norėdamas T. L. pagąsdinti. T. L. savo veiksmus vertina kaip savigyną, t. y. būtinąją gintį.

Motyvuojamoji dalis

17. BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė į būtinąją gintį. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos.

18. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų normų analizė leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos. Sprendžiant, ar žala asmeniui buvo padaryta esant būtinajai ginčiai, atsižvelgiama į kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms dėl kėsinimosi gresia pavojus (nuosavybė, gyvybė, sveikata ir pan.), o pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, kėsinimosi metu naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31-788/2015, 2K-568-139/2015, 2K-9-719/2018, 2K-142-303/2021, 2K-73-495/2022, 2K-128-648/2023, 2K-248-495/2023 ir kt.). Būtinosios ginties ribų peržengimas galimas tik tada, kai yra nustatyta būtinosios ginties situacija. Būtinosios ginties ribos peržengiamos, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo (BK 28 straipsnio 3 dalis). Būtinosios ginties ribų peržengimo atveju nukentėjusiajam tyčia padaroma aiškiai didesnė žala, negu vertos ginamos vertybės ar interesai, į kuriuos buvo kėsintasi, ir kėsinimuisi atremti buvo panaudotos priemonės, kurios konkrečioje situacijoje nebuvo būtinos. Klausimai, ar būtinoji gintis atitinka teisėtumo reikalavimus, ar buvo viršytos būtinosios ginties ribos, spręstini vertinant bylos aplinkybių visumą: kėsinimosi intensyvumą, puolančiųjų skaičių ir naudojamas priemones, konflikto dalyvių jėgų santykį, besikėsinančiojo asmenybę ir kt. Svarbu įvertinti ir anksčiau besikėsinančiojo ar kitų su juo susijusių asmenų padarytus nusikalstamus veiksmus prieš besiginantįjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-313/2012, 2K-7-326/2013). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį nepriklausomai nuo to, ar besikėsinantis asmuo yra ginkluotas, fiziškai stipresnis ar silpnesnis. Smurtinis užpuolimas paprastai sukelia besiginančiajam stresą, išgąstį ir sumišimą. Todėl įstatyme įtvirtinta būtinosios ginties koncepcija neriboja priemonių, kuriomis galima gintis, taip pat nereikalauja, kad jos visiškai atitiktų puolimo metu naudojamas priemones ar kad būtinąja gintimi išvengta žala atitiktų besikėsinančiajam padarytos žalos pobūdį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428//2010, 2K-7-48-495/2024). Svarbu pažymėti ir tai, kad, remiantis BK 28 straipsnio 1 dalimi, būtinosios ginties ribų peržengimas negali būti konstatuojamas tuo atveju, kai žala besikėsinančiajam padaryta dėl neatsargumo ar netiesiogine tyčia. Be to, BK 28 straipsnio 3 dalyje nustatytos išimtinės aplinkybės, kurioms esant būtinosios ginties ribų peržengimas negali būti konstatuojamas net ir aiškiai neproporcingos gynybos atveju, t. y. kai žala besikėsinančiajam padaryta dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-507/2017).

19. Vertindamas T. L. veiksmus teismas juos išskiria į du epizodus: pirmasis – T. L. veiksmai trenkiant automobilio durimis į V. Š. ir išlipus iš automobilio trenkiant vieną smūgį V. Š. į kairės pusės skruostą (kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu V. Š., smūgis nebuvo stiprus); antrasis epizodas – T. L. veiksmai po to, kai V. Š. A. M. paprašė atnešti šautuvą, nurodęs, kad ketina nušauti T. L., nuėjo staigiai į garažą pasiimti kastuvo bei su kastuvu rankoje ėjo paskui T. L..

20. Vertindamas T. L. veiksmus pirmojo epizodo metu, kuomet kilus žodiniam konfliktui tarp T. L. ir V. Š., V. Š. priėjus prie automobilio, kuriame sėdėjo T. L., ir trenkus rankomis į automobilio kėbulą, T. L. išlipdamas iš automobilio pastarojo durimis trenkė į stovintį V. Š., dėl ko šis atsitraukė ir pastarajam atsitraukus, tęsiantis konfliktui, T. L. dešiniu kumščiu sudavė smūgį V. Š. į kairį skruostą, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad T. L. veikė būtinosios ginties kontekste. T. L. viso baudžiamojo proceso metu neneigė, kad V. Š. priėjus prie automobilio ir pradėjus mosikuotis rankomis jis, atidarydamas priekines automobilio dureles, V. Š. nubloškė, o jam išlipus iš automobilio jie pradėjo vienas kitą pulti, t. y. vienas kitam bandė trenkti, jis trenkė V. Š. kumščiu į kairį skruostą. Tai, kad šio smūgio metu V. Š. buvo sukeltas fizinis skausmas, patvirtina V. Š. parodymai, kad jis dėl smūgio juto skausmą, tačiau smūgis buvo nestiprus, atsirado paraudimas dešinėje pusėje.

21. Tuo tarpu visiškai kitaip teismas vertina T. L. veiksmus antrojo epizodo metu – po to, kai V. Š. A. M. paprašė atnešti šautuvą, nurodęs, kad ketina nušauti T. L., nuėjo staigiai į garažą pasiimti kastuvo bei su kastuvu rankoje ėjo paskui T. L.. Nors V. Š. teigė, kad šautuvo jis neturi ir nušauti T. L. jis neketino, tačiau teismas pažymi, kad T. L. to, ar V. Š. turi šautuvą ar ne, nežinojo, taigi toks grasinimas, išsakytas jam svetimoje aplinkoje, kurioje, be jam grasinusiojo V. Š., buvo ir pastarojo vadovaujamos įmonės darbuotojas A. M., paremtas V. Š. veiksmais pasiimant įrankį, kuriuo galima padaryti sužalojimus – kastuvą ir pastaruoju mojuojant varant T. L. į aklavietę - aptvertos teritorijos galą, galėjo T. L. pagrįstai atrodyti kaip pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis į jo sveikatą ir gyvybę. Teismas įvertina T. L. pateiktame vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes: V. Š. laikydamas kastuvą rankoje ėjo link T. L., pakėlęs kastuvą grasino T. L. sumušti, liepė ateiti prie jo, taip pat iš vaizdo įrašo galima suprasti, kad V. Š. grasina nukirsti T. L. sėklides, nurodydamas „tavo kiaušiniai štai čia gulės“. V. Š. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad tokias veiksmais siekė daryti psichologinį poveikį, kad T. L. išsigąstų. T. L. eidamas atbulas visą laikė prašė V. Š. padėti kastuvą, o šiam nepadėjus kastuvo, priėjęs aptverto garažo masyvų pabaigą, neturėdamas galimybės pasišalinti, jausdamas realų pavojų savo sveikatai ir gyvybei, stengdamasis atimti iš V. Š. kastuvą, būdamas arti V. Š., sudavė kelis smūgius V. Š. į galvos sritį bei, kaip užfiksuota V. Š. pateiktame vaizdo įraše, spyrė į viršutinę V. Š. kūno dalį, po to sudavė vieną smūgį pastarajam į galvos sritį, dėl ko V. Š. nugriuvo ant žemės, po ko V. Š. iš galvos pradėjo bėgti kraujas (šią aplinkybę patvirtino tiek V. Š., tiek T. L., o 2024 m. kovo 4 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas kastuvas su raudonos spalvos dėmėmis bei ant žvyruotos kelio dangos esančios raudonos spalvos dėmės). V. Š. nugriuvus ant žemės T. L. šį keliu prispaudė prie žemės ir, atėmęs kastuvą, nuo V. Š. pasitraukė. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad V. Š. kėsinimasis buvo realus ir egzistavo objektyviai, o ne tik asmens sąmonėje, o T. L. veiksmai, padaryti po to, kai V. Š. A. M. paprašė atnešti šautuvą, nurodęs, kad ketina nušauti T. L., nuėjo staigiai į garažą pasiimti kastuvo bei su kastuvu rankoje ėjo paskui T. L., atitinka visus būtinosios ginties požymius. T. L. veiksmai antrojo epizodo metu buvo nukreipti ne į V. Š. sveikatos sutrikdymą, bet buvo sąlygoti V. Š. sudarytos grėsmingos situacijos, atlikti siekiant apsiginti nuo kilusios grėsmės T. L. sveikatai. Tokia T. L. pasirinkta gynyba buvo adekvati ir būtinosios ginties ribų neperžengė.

22. BK 28 straipsnyje reglamentuota būtinoji gintis yra priskiriama baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms, todėl dėl veiksmų, kuriais V. Š. buvo padaryti sužalojimai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu - muštinė žaizda kairėje momeninėje srityje, poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje, T. L. negali būti pripažintas kaltu.

23. Apibendrindamas šiuos argumentus teismas konstatuoja, kad 2023 m. kovo 1 d. apie 17.00 val. UAB (duomenys neskelbtini) valdomame automobilių servise, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu T. L. trenkdamas priekinėmis automobilio vairuotojo pusės durelėmis nubloškė V. Š., išlipęs iš automobilio dešiniu kumščiu sudavė smūgį V. Š. į kairį skruostą, tokiais veiksmais sukėlė V. Š. fizinį skausmą.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

24. T. L. smurtaudamas – tyčia trenkdamas priekinėmis automobilio vairuotojo pusės durelėmis ir nublokšdamas V. Š., išlipęs iš automobilio dešiniu kumščiu suduodamas smūgį V. Š. į kairį skruostą, sukėlė V. Š. fizinį skausmą, taigi T. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

25. T. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

26. Spręsdamas dėl T. L. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. T. L. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. T. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. T. L. neteistas (bylos tomas, 1, lapas 159-160), taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės T. L. neskirtinos. T. L. nėra išreiškęs sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmę, taigi viešųjų darbų bausmė T. L. neskirtina. T. L. dirba (bylos tomas 1, lapai 151-152), baustas administracinėmis nuobaudomis – baudomis (bylos tomas 1, lapai 153-158), taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti T. L. skiriant antrąją pagal švelnumą – laisvės apribojimo bausmę, jos terminą nustatant trumpesnį už vidurkį – aštuonis mėnesius, įpareigojant T. L. dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

V. Civiliniai ieškiniai

27. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo reikalauja atlyginti T. L. nusikalstama veika dėl V. Š. gydymo patirtą 139,18 eurų dydžio turtinę žalą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (bylos tomas 1, lapai 68-70), V. Š. pareiškė 5 400 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl T. L. nusikalstamais veiksmais jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos (bylos tomas 1, lapai 45-48).

28. Vertindamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį teismas pažymi, kad, kaip nurodyta civiliniame ieškinyje, V. Š. gydymas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui kainavo 139,18 eurų. Gydymo paslaugų apskaitos išraše nurodyta, kad gydymo išlaidas sudaro: 59,98 eurų skubios medicinos gydytojo išplėstinė paslauga (pagrindinė diagnozė galvos plaukuotosios dalies žaizda), 9,65 eurų diferijos, stabligės (suaugusiųjų) vakcina (pagrindinė diagnozė galvos plaukuotosios dalies žaizda), 25,05 eurų radiologinis ištyrimas, 44,50 eurų chirurgo paslauga (pagrindinė diagnozė galvos plaukuotosios dalies žaizda). Atsižvelgiant į tai, kad galvos plaukuotosios dalies žaizda V. Š. padaryta antrojo epizodo metu T. L. besiginant, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestinas.

29. V. Š. civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl T. L. neteisėtų veiksmų jam padaryta 400 eurų turtinė žala: krauju ištepti įvykio metu dėvėti drabužiai, t. y. 100 eurų vertės džemperis, 200 eurų vertės sportinis kostiumas, 100 eurų vertės batai, po įvykio jo dėvėti drabužiai neteko prekinės išvaizdos ir jis minėtų drabužių nebegali dėvėti. Taip pat civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl T. L. neteisėtų veiksmų jam padaryta 5 000 eurų neturtinė žala - įvykio metu buvo pakenkta jo sveikatai, jis patyrė skausmą, išgąstį, nepatogumus, pažeminimą bei kurį laiką patyrė įprasto gyvenimo kokybės suprastėjimą. 5 000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimas, jo manymu, yra teisingas ir pagrįstas patirtiems skausmams bei gydymo sukeltiems nepatogumams kompensuoti.

30. Vertindamas V. Š. civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos teismas pažymi, kad V. Š. dėvimi drabužiai buvo sugadinti ir ištepti krauju antrojo epizodo metu T. L. besiginant, taigi V. Š. civilinis ieškinys dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

31. Vertindamas V. Š. civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos teismas pakartoja, kad sužalojimai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, V. Š. buvo padaryti T. L. besiginant, o veiksmais, už kurių padarymą T. L. pripažintinas kaltu, V. Š. buvo sukeltas fizinis skausmas. Vertindamas V. Š. argumentus dėl jam padarytos neturtinės žalos dydžio teismas pažymi, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma – vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.

32. T. L. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo V. Š. pasireiškė tyčiniais smurtiniais veiksmais. V. Š. jautė fizinį skausmą, stresą. Nustatydamas V. Š. padarytos neturtinės žalos dydį teismas taip pat įvertina ir T. L. turtinę padėtį, kurią vertinti nustatant neturtinės žalos dydį įpareigoja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatos – T. L. dirba (bylos tomas 1, lapai 151-152). Pagal teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais svyruoja nuo 300 eurų iki 3 000 eurų (apeliacinės bylos Nr. 1A-203-337/2019, 1A-460-576/2019, 1A-515-654/2019, 1A-425-654/2019, 1A-517-468/2019, 1A-305-383/2019, 1A-649-843/2021, 1A-227-626/2021, 1A-56-383/2022, 1A-45-530/2022, 1A-195-397/2022). Atsižvelgdamas į tai, kad T. L. nusikalstamais veiksmais V. Š. sveikata nebuvo sutrikdyta, V. Š. patyrė fizinį skausmą, V. Š. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš T. L. V. Š. naudai priteistinas 300 eurų neturtinės žalos atlyginimas.

33. Baudžiamojo proceso metu V. Š. pateikė prašymą iš T. L. priteisti 500 eurų procesinių išlaidų už suteiktas teisines paslaugas (konsultaciją ir civilinio ieškinio parengimą). Išlaidoms pagrįsti V. Š. pateikė 2024 m. liepos 18 d. sudarytą teisinių paslaugų sutartį dėl civilinio ieškinio surašymo ikiteisminio tyrimo metu; 2024 m. rugsėjo 18 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, 2024 m. rugsėjo 20 d. pinigų priėmimo kvitą , patvirtinančius, kad V. Š. sumokėjo 500 eurų procesinių išlaidų už suteiktas teisines paslaugas (bylos tomas 1, lapai 59-61).

34. BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

35. Vertindamas prašymą iš T. L. priteisti 500 eurų V. Š. naudai patirtų procesinių išlaidų už suteiktas teisines paslaugas teismas pažymi, kad proceso išlaidas patvirtina išankstinė sąskaita, mokėjimo kvitas, iš kurių matyti, kad V. Š. apmokėjo sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į V. Š. suteiktų teisinių paslaugų apimtį – konsultacija ir civilinio ieškinio parengimas, įvertinus tai, kad teisininko parengtas civilinis ieškinys pagrįstas tik iš dalies, prašoma priteisti 500 eurų patirtų procesinių išlaidų už teisinių paslaugų teikimą yra nepagrįsta ir per didelė, taigi iš T. L. V. Š. naudai priteistinas 300 eurų procesinių išlaidų už teisinių paslaugų teikimą atlyginimas.

VI. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

36. Kastuvas, saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (bylos tomas 2, lapas 41), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas V. Š..

37. Įvykio vietos apžiūros metu rasti ir paimti akmenys yra menkaverčiai daiktai, kurie negali būti sunaudoti, taigi minėti daiktai, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (bylos tomas 2, lapas 41), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus naikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, 2 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti T. L. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant T. L. dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

V. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš T. L. V. Š. naudai priteisti 300 eurų neturtinės žalos atlyginimą bei 300 eurų procesinių išlaidų už teisinių paslaugų teikimą.

Kastuvą, saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. Š..

Akmenis, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

1. Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.