Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Renova“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. P. ir A. P. ieškinį atsakovams A. P. ir D. P. dėl kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Taikos sutarties 1 punkte nurodyta, kad ieškovai atsisako visų reikalavimų atsakovams, pareikštų civilinėje byloje Nr. 2-946-803/2022, t. y. reikalavimų priteisti iš kiekvieno atsakovo po 75 000 Eur kompensaciją už buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) (toliau – ginčo butas) pagerinimą bei bylinėjimosi išlaidas. Taikos sutarties 2 punkte šalys nustatė, kad atsakovai perleidžia nuosavybės teises į ginčo butą ieškovo S. P. asmeninėn nuosavybėn, o ieškovas S. P. įsipareigoja sumokėti už įgyjamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrą 165 000 Eur sumą. Nuosavybės teisė į (duomenys neskelbtini), pereina nuo taikos sutarties įsiteisėjimo teisme dienos. Taikos sutarties 3 punkte nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog trečiasis asmuo K. V. turi reikalavimo teisę į atsakovą A. P., kylančią iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1264-580/2017, atsakovo A. P. pagal taikos sutartį gautiną 165 000 Eur sumą ieškovas S. P. turės sumokėti tiesiogiai trečiajam asmeniui K. V. tokia tvarka ir terminais: 10 procentų visos kainos, t. y. 16 500 Eur ne vėliau, kaip per 10 dienų nuo taikos sutarties įsiteisėjimo dienos, o likusią sumą lygiomis dalimis per 24 mėnesius, mokant kiekvieną mėnesį ne vėliau, kaip iki paskutinės to kalendorinio mėnesio dienos. Kituose Taikos sutarties punktuose nurodyti kiti susiję ginčo šalių įsipareigojimai.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atnaujinti procesą atmestinas

10. Teismas atnaujina procesą civilinėje byloje nustatęs dvi būtinas sąlygas: pirma, prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 368 straipsnyje nustatyto termino; antra, prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka prašymą atnaujinti procesą pateikusiai šaliai, t. y. bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

Dėl prašymo pateikimo termino

11. Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl to, kada asmuo turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, teismų praktikoje vertinama, ar asmuo būtų galėjęs sužinoti apie šias aplinkybes, jeigu atitinkamoje situacijoje būtų veikęs kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 235/2009). Prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis tenka prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui. Tokią šio asmens pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020).

12. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė 2025 m. balandžio 17 d., nurodydama, kad pareiškėja apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo 2025 m. balandžio mėn. Pareiškėjos teigimu, ji 2025 m. balandžio 3 d. iš antstolės telefonu gautos informacijos pagrindu patikrino VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę ir nustatė, kad 2024 m. lapkričio 7 d. įregistruota Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-946-803/2022, po kurios įregistravimo atsakovė D. P. prarado turtines teises į ginčo butą. Pareiškėja taip pat teigia, kad 2025 m. balandžio 9 d. buvo gauta dalis civilinės bylos Nr. 2-946-803/2022 medžiagos, iš kurios pareiškėja sužinojo apie pareiškėjos teises pažeidžiančią Taikos sutartį. Atsižvelgdamas į pareiškėjos argumentus, trečiasis asmuo atsiliepime akcentuoja, kad paminėta pareiškėjos pozicija yra nepagrįsta, kadangi pareiškėja apie Taikos sutartį vėliausiai turėjo sužinoti 2024 m. rugpjūčio 1 d., kai trečiasis asmuo antstolei nusiuntė visus su byla susijusius dokumentus, o prašymas dėl civilinės bylos atnaujinimo pateiktas tik 2025 m. balandžio 17 d., t. y. net 5 mėn. praleidus 3 mėn. terminą. Trečiasis asmuo taip pat pažymi, kad pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nepateikė jokių duomenų, kada telefonu iš antstolės gavo informaciją apie tai, kad atsakovė D. P. nebeturi turtinių teisių į ginčo butą.

13. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, šiuo atveju sutinka su trečiojo asmens argumentais, kad pareiškėjos pateikti duomenys neleidžia daryti išvados, jog pareiškėja apie galimai proceso atnaujinimo pagrindą sudarančiais aplinkybes objektyviai galėjo sužinoti tik 2025 m. balandžio mėn. (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti iš prašyme pateiktų pareiškėjos argumentų, apie aplinkybę, kad atsakovė D. P. nebeturi teisių į ginčo butą, pareiškėja, kaip pati nurodo, sužinojo atitinkamą informaciją telefonu gavusi iš antstolės. Kada įvyko paminėtas pokalbis su antstole, pareiškėja prašyme nenurodo, o sužinojimo momentą formaliai sieja su 2025 m. balandžio 3 d. atliktu VĮ „Registrų centro“ duomenų patikrinimu. Nesant duomenų, kiek laiko praėjo nuo tada, kai pareiškėja iš antstolės gavo informaciją, kuria grindžia prašymą atnaujinti civilinę bylą, negalima teigti, kad apie aplinkybes, sudarančias bylos atnaujinimo pagrindą, pareiškėja turėjo sužinoti tik 2025 m. balandžio 3 d. patikrinusi VĮ „Registrų centro“ duomenis.

14. Abejonių nurodytais pareiškėjos teiginiais kelia ir trečiojo asmens pateiktas VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro išrašas apie ginčo butą, iš kurio matyti, kad Nekilnojamojo turto registre dar 2024 m. liepos mėn. buvo atliktas įrašas apie Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta Taikos sutartis ir nutraukta civilinė byla Nr. 2-946-803/2022. Paminėtas įrašas galiojo nuo 2024 m. liepos 8 d. Be to, trečiasis asmuo į bylą pateikė jo ir antstolės D. M. susirašinėjimo el. paštu medžiagą, iš kurios matyti, kad antstolė 2024 m. birželio 5 d. gavo trečiojo asmens antstolei nusiųstą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-946-803/2022, ir Taikos sutartį. Šie duomenys pagrindžia, kad pareiškėja, kuri antstolės D. M. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0012/23/01673 yra išieškotoja ir kuri, kaip pagrįstai nurodyta ir atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo, yra atstovaujama profesionalios teisininkės dar nuo 2020 m. birželio 5 d., apdairiai rūpindamasi savo galbūt pažeistų teisių gynyba apie prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes turėjo sužinoti daug anksčiau nei 2025 m. balandžio mėn., VĮ „Registrų centre“ nuo 2024 m. liepos 8 d. esant išviešintam Taikos sutarties patvirtinimo faktui ir antstolei turint atitinkamą informaciją.

15. Teismo įsitikinimą, kad pareiškėja apie prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes turėjo sužinoti daug anksčiau nei 2025 m. balandžio mėn., sustiprina ir trečiojo asmens papildomai pateikti įrodymai apie informacijos apie ginčo butą gavimą iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro. Iš trečiojo asmens pateiktos Nekilnojamojo turto registro duomenų peržiūros suvestinės už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2025 m. balandžio 17 d. matyti, kad antstolė D. M., kuri pareiškėjos naudai vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0012/23/01673, ginčo buto duomenis iš Nekilnojamojo turto registro užsakė 2023 m. spalio 10 d., 2023 m. spalio 18 d., 2023 m. lapkričio 17 d., 2024 m. birželio 4 d. ir kitomis dienomis, daug anksčiau nei 2025 m. balandžio mėn. Taigi pareiškėjai, kuri paminėtoje vykdomojoje byloje yra išieškotoja ir kuri turi pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 640 straipsnio 2 punktas), ginčo buto informacija, kurią neabejotinai turėjo antstolė, turėjo būti žinoma. Paminėta suvestinė taip pat patvirtina, kad tos pačios advokatų kontoros, kaip ir pareiškėjos atstovė E. B., advokatas U. P. ginčo buto duomenis tikrino 2023 m. spalio 19 d. ir 2025 m. sausio 20 d. Taigi šie įrodymai, vertinant juos šioje nutartyje paminėtų aplinkybių kontekste, papildomai pagrindžia trečiojo asmens poziciją, kad pareiškėja apie šiai bylai aktualias aplinkybes (Taikos sutartį) turėjo žinoti daug anksčiau nei nurodyta jos prašyme, galimai dar 2023 m. spalio mėn., o prašymą dėl proceso atnaujinimo dėl nežinomų priežasčių pateikė ženkliai praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodytą trijų mėnesių terminą.

16. Išdėstytų motyvų pagrindu vertintina, kad pareiškėja neįrodė būtinos civilinės bylos atnaujinimo sąlygos – aplinkybės, kad prašymas atnaujinti civilinę bylą buvo pateiktas nepraleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindų

17. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, todėl jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).

18. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą atnaujinti procesą šioje byloje teismui teikia vadovaudamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu, kai sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).

20. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, pažymėta, kad procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą pažeidžiamas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014; kt.). Teisės būti išklausytam pažeidimas savo ruožtu gali lemti, kad, į bylą neįtraukus asmens ir jo neišklausius apie svarbias bylai aplinkybes, netinkamai buvo išnagrinėta byla, o sprendžiant dėl faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės padaryta klaida, pasisakant dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, kurią reikia ištaisyti. Pareiškime dėl proceso atnaujinimo suinteresuotas asmuo nurodo, kokios aplinkybės liko neišnagrinėtos ar buvo netinkamai nustatytos ir tai buvo klaidos pagrindas. Tai gali būti faktinės ar teisinės aplinkybės. Šių pareiškėjo dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių ištyrimas ir įvertinimas kartu su kitomis bylos aplinkybėmis yra proceso atnaujinimo tikslas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kartu jis apibrėžia bylos nagrinėjimo po proceso atnaujinimo šiuo pagrindu ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).

21. Pažymėtina, jog siekiant nuginčyti teismo patvirtintą taikos sutartį, tokiam nuginčijimui būtinos ir procesinės prielaidos, ir materialieji teisiniai pagrindai. Tai reiškia, kad asmuo, teikdamas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, turi derinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus su Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytais sandorio negaliojimo pagrindais. Įrodžius proceso atnaujinimo pagrindą, susidarys prielaida įrodyti pareiškėjo nurodomą taikos sutarties negaliojimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015).

22. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia atnaujinti procesą argumentuodama tuo, kad civilinėje byloje Nr. 2-946-803/2022 neatskleidus, jog D. P. yra sukėlusi žalą UAB „Renova“ ir yra UAB „Renova“ skolininkė, teismas patvirtino Taikos sutartį, pažeidžiančią pareiškėjos, kaip D. P. kreditorės, teises, kadangi Taikos sutartimi atsakovė D. P. perleido didelės vertės turtą savo sūnui, o už jį gautinos lėšos atiteko atsakovo A. P. asmeniniam kreditoriui K. V..

23. Pastebėtina, kad pareiškėjos reikalavimas atsakovei D. P., kuriuo remdamasi pareiškėja prašo atnaujinti civilinę bylą, įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo pripažintas tik 2023 m. rugsėjo 14 d., Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 25 d. sprendimo, kuriuo teismas priteisė UAB „Renova“ naudai iš D. P. 114 187,82 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Taigi nei Taikos sutarties, kurią pareiškėja prašo pripažinti negaliojančia atnaujinus šią civilinę bylą, sudarymo dieną (2022 m. liepos 22 d.), nei šios Taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos Nr. 2-946-803/2022 nutraukimo dieną (2022 m. liepos 25 d.) pareiškėja neturėjo reikalavimo teisės atsakovės D. P. atžvilgiu. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Taikos sutarties tvirtinimo teisme metu pareiškėja į bylą nebuvo įtraukta ne dėl klaidos, o dėl to, kad tuo metu nutartis jos priėmimo metu negalėjo turėti įtakos pareiškėjos teisėms ir interesams. Kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-946-803/2022 medžiagos, byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų dalyvavusi nurodytoje byloje tarp ginčo šalių susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose, t. y. pareiškėja nebuvo niekaip susijusi su nurodytoje civilinėje byloje pareikštais reikalavimais.

24. Be to, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad civilinė byla Nr. 2-946-803/2022 būtų buvusi išnagrinėta kitaip tuo atveju, jei pareiškėja ir būtų buvusi įtraukta į nurodytą civilinę bylą. Nors pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad Taikos sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia dėl jos prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis) bei kreditoriaus teisių pažeidimo (CK 6.66 straipsnis), prašyme pareiškėja neįrodinėja paminėtų sandorio negaliojimo pagrindų buvimo, o tik deklaratyviai pakartoja aplinkybę, jog D. P. sudarius aptariamą Taikos sutartį, buvo pažeisti kreditorės UAB „Renova“ interesai, nes skolininkė neatlygintinai perleido turtą, į kurį galėjo būti nukreiptas žalos išieškojimas. Pareiškėja nenurodo, kokią imperatyvią įstatymo normą paminėtas sandoris pažeidė, kuo pasireiškė gerai moralei prieštaraujantis byloje dalyvaujančių asmenų elgesys, trečiojo asmens K. V. nesąžiningumas ir kt. Kaip matyti iš Taikos sutarties nuostatų, iš jų negalima daryti kategoriškos išvados, kad ginčo butas buvo perleistas neatlygintinai, kadangi Taikos sutarties 1 punkte nurodyta, jog ieškovai atsisako visų reikalavimų atsakovams (tarp jų – ir D. P.), pareikštų civilinėje byloje Nr. 2-946-803/2022, t. y. reikalavimų priteisti iš kiekvieno atsakovo po 75 000 Eur kompensaciją už buto pagerinimą bei bylinėjimosi išlaidas, o pagal 2 ir 3 Taikos sutarties punktus nuosavybės teisės į ginčo butą perleistos už bendrą 165 000 Eur sumą. Taigi aplinkybė, kad ginčo butas buvo perleistas neatlygintinai, kuria remiasi pareiškėja, nėra akivaizdi ir reikalauja papildomo pagrindimo. Iš byloje esančių duomenų taip pat negalima daryti išvados ir apie kokį nors nesąžiningą civilinėje byloje Nr. 2-946-803/2022 dalyvavusių asmenų elgesį. Priešingai, trečiasis asmuo K. V. pateikė duomenis apie tai, kad dar 2018 m. lapkričio 29 d. buvo išduotas teismo vykdomasis raštas Nr. 2-1264-582/2017, kurio pagrindu iš skolininko A. P. buvo vykdomas 579 240,03 Eur skolos, 46 294,76 Eur palūkanų ir kt. sumų išieškojimas K. V. naudai, o, kaip matyti iš civilinėje byloje Nr. 2-946-803/202 patvirtintos Taikos sutarties nuostatų, sudarant Taikos sutartį buvo nustatyta tvarka, kuria tenkinama paminėto trečiojo asmens reikalavimo dalis. Konkrečių argumentų, kodėl Taikos sutartimi negalėjo būti nustatyta atitinkama trečiojo asmens reikalavimo tenkinimo tvarka, pareiškėja nenurodė.

25. Taigi nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pareiškėja nepagrindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo buvimo, o ypač aplinkybės, kad, neišklausius pareiškėjos, civilinė byla Nr. 2-946-803/2022 buvo išnagrinėta netinkamai.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

26. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo pareiškime nurodytais pagrindais yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

27. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

28. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl proceso atnaujinimo yra atmestas, pareiškėjos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, o spręstinas kitų byloje dalyvaujančių asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Trečiasis asmuo K. V. pateikė teismui duomenis apie patirtas 1 217,85 Eur teisinių paslaugų ir duomenų iš VĮ „Registrų centras“ gavimo išlaidas. Šios išlaidos yra pagrįstos, teisinių paslaugų išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, todėl paminėtos išlaidos priteisiamos iš pareiškėjos trečiojo asmens naudai. Ieškovai ir atsakovai nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šios jiems nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 366–370 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Renova“ prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-946-803/2022.

Priteisti trečiajam asmeniui K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš uždarosios akcinės bendrovės „Renova“, juridinio asmens kodas 121023786, 1 217,85 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniolika eurų ir aštuoniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.