Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. patikslintą ieškinį atsakovui L. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, tretysis asmuo D. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl santuokos nutraukimo.

24. Byloje nustatyta, kad šalys Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškinio 1 punkte ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, išdėsto išsamius argumentus: ieškovė tvirtina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas, yra jai neištikimas, ignoravo jos fizinius ir moralinius poreikius, nuvertino ją, ignoravo jos nuomonę ir galiausiai paliko šeimą išeidamas gyventi pas meilužę, o ieškovė, būdama dviejų atsakovo vaikų motina, stengėsi išsaugoti santuoką. Atsakovas tvirtina, kad šalių santuoka iširo būtent dėl ieškovės netinkamo, agresyvaus, užgaulaus elgesio, nepagrįsto pavyduliavimo, nuolatinio konfliktų be priežasties arba esant menkiausiam pretekstui kėlimo, vienas iš kurių peraugo į fizinį smurtą, jos nepriimtino požiūrio į bendrą gyvenimą ir jo tikslus, dėl jos žeminančio atsakovą elgesio, jos nesugyvenamo.

26. Teismas pažymi, kad atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti. Ieškovė, tvirtindama, kad šalių santuoka iširo būtent dėl atsakovo kaltės, santuokos iširimo priežastimi įvardija

27. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) yra įtvirtintas šeimai ir visai visuomenei reikšmingas santuokos išsaugojimo (favor matrimonii) principas (CK 3.41 straipsnis), todėl yra pripažįstamas viešasis interesas telkti visas pastangas, kad santuoka būtų išsaugota. Tačiau nagrinėjamu atveju šalių santuoka – savanoriškas dviejų veiksnių asmenų susitarimas, kurio pagrindinis tikslas yra sukurti abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu pagrįstus šeimos teisinius santykius (CK 3.7 straipsnis), buvo sudaryta brandžiame amžiuje, abiem šalims turint susiformavusius aiškius vertybinius kriterijus ir ankstesnių nesėkmingų santykių patirtį, todėl akivaizdu, jog sudarydamos santuoką šalys elgėsi skubotai, gerai nepažinę vienas kito, visiškai neįvertinę, ar juos sieja bendri interesai, neapgalvoję, ar jie galės gyventi kaip šeima, o šeimoje iškilus sunkumams (vaikų gimimas, finansinės problemos ir kt.) abu nedėjo pakankamai pastangų susidariusioms situacijoms išspręsti. Teismas pažymi, jog atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti, kai tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad šalys nuolat konfliktavo ir kaltino viena kitą, tačiau nesiėmė pakankamų priemonių situacijai pakeisti ir šeimai išsaugoti.

28. Teismas konstatuoja, jog byloje patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių tik ieškovės ar tik atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo, nėra (CPK 178 straipsnis). Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi sutuoktiniai nebuvo ir nėra vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai ir nesugebėjo sukurti šeiminių santykių, todėl abu pažeidė rūpinimosi šeima pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, jog galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

29. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad šalys kartu nebegyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2019-07-22. (abi šalys su šia aplinkybe sutiko), o tai reiškia, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukelia nuo 2019-07-22. (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

Dėl ieškovės pavardės po santuokos nutraukimo

31. Šalys nepilnamečių vaikų neturi, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas.

Dėl ieškovės reikalavimo nuginčyti 2017-10-31 Santuokoje įgyto turto pasidalinimo sutartį ir 123 550 Eur įtraukimo į turto balansą.

33. Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis). Pagal CK 1.90 straipsnį, sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Tačiau sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-905/2000; 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

34. Pažymėtina, kad pagal CK 1.90 straipsnį, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad toks suklydimas buvo esminis. Vertinant, ar bu­vo su­klys­ta, taikytinas pro­tin­gu­mo kri­te­ri­jus (CPK 3 straipsnio 7 dalis), t. y. ša­lies, teigiančios, jog ji su­kly­do, el­ge­sį bū­ti­na ver­tin­ti at­si­žvel­giant į ap­dai­raus, ati­daus žmo­gaus el­ge­sį tokio­mis pat ap­lin­ky­bė­mis. Pro­tin­gu­mo prin­ci­pas reiš­kia, kad, esant su­tar­ties lais­vei ir as­me­nų lygiateisiškumui, kiek­vie­nas as­muo pri­va­lo pats rū­pin­tis sa­vo tei­sė­mis ir in­te­re­sais. Kai su­kly­di­mas yra tik su­kly­du­sios san­do­rio ša­lies neapgalvo­tos rizi­kos ar jos ne­at­sar­gu­mo re­zul­ta­tas, pri­pa­žin­ti sutar­tį nega­lio­jan­čia nė­ra tei­si­nio pa­grin­do, nes to­kiu at­ve­ju ša­lies su­kly­di­mo ne­ga­li­ma pa­tei­sin­ti. Ver­ti­nant, ar ap­skri­tai bu­vo su­klys­ta, rei­kia atsi­žvelg­ti į san­do­rio ša­lies, teigiančios, jog ji su­kly­do, am­žių, iš­si­moks­li­ni­mą, san­do­rio su­da­ry­mo ir ki­tas svar­bias ap­lin­ky­bes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2001; 2005 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2005; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; kt.). Ginčijant sandorį svarbu nustatyti jo sudarymo motyvus, nes bet kuris teisinis veiksmas paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios sandorio sudarymo motyvus, gali būti įrodomieji faktai sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Ieškovė nenurodo, kokį sandorį ji norėjo sudaryti ir dėl kokių esminių sąlygų ji suklydo.

35. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2017-10-30 sudarė Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Panevėžio rajono 3-ojo notarų biuro notaro Pavel Dobrynskij, kuria šalys pasidalino dalį santuokoje įgyto turto – pinigines lėšas sumoje 123 550 Eur, esančias L. K. vardu atidarytoje AB Citadele banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) ir kurios šios sutarties sudarymo metu šalims priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (Sutarties 2.1. p.) ir kurios, remiantis šia sutartimi, atiteko atsakovui. Sudarydamos minėtą sandorį, šalys pareiškė, kad pasirašydamos šią sutartį, šalys pareiškia ir patvirtina, kad ši sutartis ar atskiros jos sąlygos nepagrįstai nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo. Kiekviena šalis patvirtina, kad ėmėsi visų priemonių šios sutarties esmei bei iš jos atsirandančioms teisėms bei pareigoms suprasti, taip pat, kad šios sutarties pasirašymo metu nėra nei vienos aplinkybės (šalies neinformuotumo, nepatyrimo, neapdairumo ir kt.), įskaitant numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228 straipsnyje, dėl kurių galėtų atsirasti esminė sutarties šalių nelygybė. Kiekviena šalis patvirtina, kad dėl šios sutarties sąlygų pareiškė pasiūlymus ir pastabas, į kurias sudarant šią sutartį buvo atsižvelgta, t.y. kiekviena šalis galėjo daryti įtaką nustatant šios sutarties sąlygas, kurios yra aiškiai išreikštos, šalims suprantamos ir priimtinos, kad ši sutartis ar jos atskiros sąlygos nepažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei šalių teisių ir teisėtų interesų (Sutarties 5.1 punktas). Šalių susitarimu atsakovas už perduodamą atsakovui turtą kompensacijos nemoka (Sutarties 2.2 punktas). Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 30 straipsnyje įtvirtinta, kad „Notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti“. Ginčijamą sandorį tvirtinęs notaras paaiškino šios sutarties teisines pasekmes ir jokių neaiškumų nei ieškovei, nei atsakovui dėl šios sutarties nekilo (Sutarties 2.3 punktas). Ieškovė šios aplinkybės neginčijo, kaip ir neginčijo kitos byloje nustatytos ir rašytiniais įrodymais patvirtintos aplinkybės, kad ieškovė žinojo, jog atsakovas ketina iš D. K. įsigyti 44 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, ir šias akcijas D. K. tuoj po Turto pasidalijimo sutarties sudarymo perleido atsakovui. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ir byloje nustatytas aplinkybes, kurios patvirtina, kad į ginčijamą sutartį nebuvo įtrauktas kitas santuokoje įgytas turtas, kad abi šalys yra išsilavinusios asmenybės, turi aukštąjį išsilavinimą, kad byloje nebuvo nustatyti apgaulės požymiai ar kiti tyčiniai ir neteisėti atsakovo veiksmai, ieškovė šį sandorį ginčija praėjus daugiau nei 2 metams, todėl teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas puikiai suprato sudaromo sandorio teisines pasekmes, tokių pasekmių siekė atsižvelgdamos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įsigijimo aplinkybes, juo labiau, kad ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvenant santuokoje, ji visada padėjo atsakovui kuriant ir vystant verslą, dėl ko nėra objektyvaus pagrindo išvadai, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta ieškovės suklydimo įtakoje (CPK 185 straipsnis). Nenuginčijus sutarties netenkintinas reikalavimas į dalintino turto balansą įtraukti 123 550 Eur.

36. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas ir jo sesuo (tretysis asmuo) D. K. 2017-11-02 sudarė Pinigų dovanojimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Panevėžio rajono 3-ojo notarų biuro notaro Pavel Dobrynskij, kurios pagrindu atsakovas (dovanotojas) neatlygintinai perdavė, o tretysis asmuo (apdovanotasis) priėmė 123 550 Eur, kurie nuo sutarties sudarymo momento perėjo trečiajam asmeniui asmeninės nuosavybės teise (Pinigų dovanojimo sutarties 2.1 p.). Dovanojama pinigų suma trečiajam asmeniui (apdovanotasis) buvo perduota 2017-11-02 (Pinigų dovanojimo sutarties 5.1 p.).

2017-11-02 Atsakovas ir tretysis asmuo sudarė rašytinę Akcijų dovanojimo sutartį, kurios pagrindu tretysis asmuo (dovanotojas) neatlygintinai perdavė, o atsakovas (apdovanotasis) priėmė 44 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“, akcijų bendra nominali vertė 1 274,24 Eur, kurie nuo sutarties sudarymo momento perėjo atsakovui asmeninės nuosavybės teise (Akcijų dovanojimo sutartis 2.1- 2.3 punktai).

Asmuo neparduos akcijų, tai jis UAB „(duomenys neskelbtini): „subankrotins“ ir D. K. nieko negaus. Taip pat pats atsakovas bei D. K. jai yra sakę, kad tikrovėje šias akcijas D. K. už 123 550 Eur pardavė atsakovui, o šis už šią kainą jas įsigijimo.

39. Apsimestiniu pripažįstamas sandoris, kuris sudarytas siekiant pridengti kitą sandorį. Jeigu tai nustatoma, taikomos taisyklės liečiančios tą sandorį, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje. Kokia buvo tikroji šalių valia sudarant sandorius, taip pat ir nustatant, ar sudarytais sandoriais nesiekta pridengti kitos, tikrosios, šalių valios, taikytinos anksčiau paminėtos sutarčių aiškinimo bei įrodymų vertinimo remiantis tikimybių teorija taisyklės.

40. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose yra išaiškinęs, kad dalijant santuokoje įgytą turtą, teismui itin svarbu tiksliai ir teisingai nustatyti visą turtą, kurį sutuoktiniai įgijo gyvendami santuokoje, nes, to nepadarius, pažeidžiami sutuoktinių interesai. Kai šalys nesutaria dėl konkretaus turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ar teisių į konkretų turtą apimties, šį klausimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, išsprendžia teismas (CPK 185 str.). Kasacinis teismas pažymėjo, kad socialinė-ekonominė aplinka (tam tikrą laiką trunkantis ekonominis ir teisinis neapibrėžtumas, objektyviai suponuotas sparčių visuomeninių-politinių pokyčių atsikūrusioje valstybėje), šeimos narių veiklos pobūdis, yra tie visuomenės narių elgesį įgyvendinant šeimos turtines teises įtakojantys veiksniai, dėl kurių galimi ir neretai naudojami įvairūs teisiniai mechanizmai, kurių pagalba siekiama apsaugoti šeimos narių turtinius interesus nuo įvairių rizikų. Šeimos turtinių interesų apsaugai, kaip rodo praktika, plačiai taikoma tokia visuotiniu pasitikėjimu dėl tiesioginės giminystės ir svainystės (CK 3.132 str., CK 3.136 str.) pagrįsta turtinių teisinių santykių formavimosi schema, kai sutuoktinių turto tikrasis teisinis režimas neatitinka apibrėžtojo turto sandoriuose ir išviešinto viešuosiuose registruose. Civilinių teisių įgyvendinimo sąžiningumo ir teisingumo imperatyvai, taip pat draudimas piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žala kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai, suponuoja, kad sutuoktinių turtinių teisių įgyvendinimas tokiais būdais, kurias siekiama apsisaugoti nuo galimų rizikų, kylančių turtui, esančiam bendrąja jungtine nuosavybe, yra priešingas teisei, todėl taip įgyvendinamos subjektinės teisės neturi būti ginamos (CK 3.5 str.). Tuo pačiu principu negali būti paneigta vieno iš sutuoktinių teisė į turtą, kuris sutuoktiniams siekiant priešingų teisei tikslų apsimestinai yra nurodoma kaip kitų asmenų nuosavybė ar kaip asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, nes tai prieštarautų teisingumui - vienas sutuoktinis be teisėto pagrindo įgytų turtinį pranašumą. Todėl ta apimtimi, kiek subjektinių teisių įgyvendinimas, kuriuo siekta santuokoje įgyto turto apsaugos nuo galimų rizikų, liečia sutuoktinius, jų turtinės teisės, nors ir įgyvendintos priešingai teisei, turi būti ginamos sutuoktinių lygiateisiškumo pagrindu (CK 3.3 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos Nr, 2008-08-25 nutartis, priimta civ. byloje 3K-3-304/2008; 20J4-05-30 nutartis, priimta civ, byloje Nr. 3K-3-298/20J4; 2015-04-10 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; kt.).

41. Spręsdamas dėl sandorį sudariusių šalių valios, išreikštos išorine išraiškos forma, atitikties jų vidinės valios (tikrųjų ketinimų) turiniui, teismas turi vadovautis ne sutarties pažodiniu tekstu, bet vertinti sutarties sudarymo aplinkybes, aiškintis tikruosius sandorio šalių (faktinių ir ginčijamų) ketinimus, t. y. ko iš tikrųjų siekė sutartyje nurodytos (įvardytos) sandorio šalys sandorio sudarymo momentu, atsižvelgti į šalių (faktinių ir ginčijamų) elgesį iki ir po sutarties sudarymo bei kt. (CK 6.193 straipsnis).

42. Pagal įstatyme įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. UAB „Jonviltė“, bylos Nr. 3K-3-101/2009; ir kt.).

43. Asmens teisė į teismą exspressis verbis įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši asmens teisė Konstitucinio Teismo doktrinoje taip pat kildinama ir iš konstitucinio teisinės valstybės principo. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas gina pažeistas asmens teises CK 1.138 straipsnyje išvardytais būdais. Kokį įstatyme numatytą teisių gynimo būdą pasirinkti, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes, sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismą. Šias faktines aplinkybes (ieškinio faktinis pagrindas) bei reikalavimą, kaip prašoma apginti pažeistas teises (ieškinio dalykas), ieškovas privalo nurodyti ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas).

Dėl santuokos metu dalintino turto balanso.

45. CK 3.118 straipsnyje nustatyta, jog dalijant sutuoktinių turtą visų pirma reikia nustatyti turto priklausomumą ir sudaryti jo balansą. Sudaręs dalijamo turto balansą, nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 ir 3.123 straipsniai), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams.

46. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 3.118 straipsnio 1 dalies prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009).

47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme gali būti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t. y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu; teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006).

48. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalys turi teisę teikti į bylą jų nurodomą turto vertę pagrindžiančius įrodymus, o teismas turi teisę, esant poreikiui, pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų. Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-99-969/2016, 30 punktas). Kokiais įrodymų šaltiniais remdamasis teismas nustato sutuoktinių turto vertę, priklauso nuo konkretaus turto rūšies.

49. Byloje kilo ginčas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 88 vnt. akcijų rinkos vertės.

50. Ieškovė akcijų vertę įrodinėja 2022-09-07 teismo eksperto M. K. Teismo ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir teismo posėdžio metu apklausto teismo eksperto M. K. paaiškinimais ir nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų 88 vnt. rinkos vertė ekspertizės atlikimo dienai 2022-01-06 yra 1 240 000 Eur. Atsakovas minėtą Teismo ekspertizės aktą vertino savaip ir teismo pateikė 2022-11-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paketo rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ataskaita), kurioje padaryta išvada, vertės nustatymo dieną (2022-01-06) UAB „(duomenys neskelbtini) akcijų vertė 908 000 Eur.

51. Pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė yra vienas iš rašytinių įrodymų, lygiaverčių su išvardytaisiais CPK 177 straipsnio 2 dalyje ir, be kita ko, nelaikomų oficialiuoju rašytiniu įrodymu pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; kt.). Taigi teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant CPK 218 straipsnį, suformuluotos dvi galimos nesutikimo su eksperto išvada motyvacijos: dėl išvados nebuvimo visete su kitais bylos įrodymais (pvz., dėl išvados neišsamumo, neaiškumo, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimo, prieštaravimo kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams) ir dėl abejojimo jos patikimumu (pvz., dėl faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009). Taip pat ekspertizės akto formos ir (ar) turinio išdėstymo teisės aktuose keliamiems reikalavimams neatitiktis gali būti vienas iš pagrindų suabejoti ekspertizės išvados patikimumu. Tačiau net ir tada, kai nekonstatuojama jokių ekspertizės akto formos ir (ar) turinio išdėstymo trūkumų, ekspertizės išvada, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, gali būti pripažinta nepatikima ir ja nesivadovaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2013).

52. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 21 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad turto arba verslo vertintojas, vadovaudamasis turto arba verslo vertinimo sutartimi, jeigu privalomojo turto arba verslo vertinimo atvejus reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatyta kitaip, ar technine užduotimi bei Tarptautiniais vertinimo standartais, Europos vertinimo standartais, Turto ir verslo vertinimo metodika ir atsižvelgdamas į vertinimo atvejį (vertinamo turto arba verslo specifiką ir naudojimo paskirtį), parenka turto arba verslo vertinimo metodus (metodų derinius) ir metodo taikymo būdus. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ Nr. 1K-159 (aktuali redakcija 2020-09-01) patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau- Metodika) 25 punkte nustatyta, kad išvada dėl akcijų vertės privalomo oficialaus siūlymo ir privalomo akcijų pirkimo-pardavimo atvejais vertinimo ataskaitoje pateikiama tik pagal vieną metodą ir pagrindžiama, kodėl šiuo metodu nustatyta akcijų vertė objektyviausiai atspindi akcijų vertę, nustatytą šiuo vertinimo tikslu. Pagal Metodikos 84 punktą vertinant verslą, nuosavą kapitalą ir jų dalis (pvz. vertybinių popierių vertę) taikomi pajamų, lyginimasis metodai, lyginamojo ir (arba) pajamų metodo, ir arba išlaidų (kaštų) metodo derinys – turto požiūrio metodų derinys.

53. Pajamų metodu nustatoma verslo rinkos vertė, jeigu taikant šį metodą yra remiamasi rinkos duomenimis; šio metodo esmė – vertinamo verslo teikiamos naudos – laisvųjų būsimųjų pinigų srautų perskaičiavimas į verslo vertę (Metodikos 86-87 punktai). Vertinant verslą pajamų metodu taikomi: diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdas – taikant šį būdą verslo vertė apskaičiuojama kaip laisvųjų būsimųjų pinigų srautų ir tęstinumo vertės dabartinių verčių suma (Metodikos 88.1, 89 punktai); kapitalizavimo skaičiavimo būdas – pastarasis taikomas, kai verslas vystosi tolydžiai (Metodikos 88.2, 94 punktai); kiti tarptautinėje praktikoje taikomi skaičiavimo būdai (Metodikos 88.3 punktas). Jei versle yra perteklinio turto, pridedama jo rinkos vertė (Metodikos 98 punktas). Vertinant verslą pajamų metodu, atliekama jautrumo analizė, kurios tikslas nustatyti konkrečius rizikos veiksnius, turinčius didžiausią poveikį bendrai rizikai ir verslo vertei (Metodikos 100 punktas).

54. Vertintojas, nustatydamas vertybinių popierių vertę privalomo oficialaus siūlymo ir privalomo akcijų pirkimo-pardavimo atvejais, vertina visą (100 proc.) akcijų paketą ir pagal jo vertę nustato vienos akcijos vertę; atsižvelgia į veiksnius, tokius kaip vertybinių popierių kaina reguliuojamoje rinkoje, dividendų suma, mokėta akcijų savininkams, ir kitus veiksnius, turinčius įtakos vertinamos bendrovės akcijų vertei; fiksuoja nurodytus veiksnius ta data, kurią nustatoma akcijų vertė. Jei jų neįmanoma nustatyti ta data, veiksniai turi būti nustatomi kuo artimesnei akcijų vertės nustatymo datai; naudojasi audituotomis finansinėmis ataskaitomis (Metodikos 23.1-23.4 punktai).

55. Vertinant akcijų vertę remiantis pajamų metodu diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdu, buvo nustatyta diskonto norma, kuri išreiškia neapibrėžtumą ir riziką, susijusią su būtina pelno norma ir su pinigų srautų būsimais planais. Diskonto norma buvo nustatyta, ekspertui įvertinus 2022-01-06 datai artimiausius finansinius rodiklius bendrovės dokumentuose – balansuose, pelno (nuostolio) ataskaitose, taip pat viešai prieinamą informaciją apie šalies ekonominę padėtį, šakos rinkos analizę ir kt. Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės duomenimis nustatyta diskonto norma lygi 13,9 proc. Nustatant UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo vertę, naudotasi įmonės verslo rodikliais bei jų analize, atsižvelgiant į tai, kad bendrovė turi ilgą veiklos istoriją. Vertinimas pagrįstai buvo atliktas remiantis pirmuoju prognozavimo būdu, t. y. įvertinus praeities finansinius rezultatus, nustačius pajamų ir sąnaudų tendencijas, pardavimų ir sąnaudų priklausomybę, išlaidų apimtis, darant prielaidą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaikys savo rinką penkerius metus ir turės tęstinumą. Minėta, jog aplinkybė, kad bendrovė dėl neproporcingai didelių išlaidų darbo užmokesčiui 2021 metais buvo ant bankroto ribos, neturi įtakos taikomo metodo tinkamumui, nes prognozės daromos remiantis praėjusio laikotarpio finansinių rezultatų įvertinimu bei tikėtinomis planų įgyvendinimo išlaidomis, taikant proporcinio augimo metodą. Nors ekspertas nustatė, kad bendrovė nenaudoja nuosavybės teise valdomų 117,44 kv. m. administracinių patalpų ir jos galėtų būti nuomojamos, tačiau vertindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų rinkos vertę, minėtų patalpų vertės neįtraukė į perteklinį turtą ir jo vertės nepridėjo prie verslo rinkos vertės (Metodikos 98 punktas), ekspertas konstatavo, kad visa verslo vertė lygi visų būsimų laikotarpių pinigų srautų susumuotai dabartinei vertei ir yra 1 240 000 Eur. Kaip minėta, vertinant verslą pajamų metodu, atliekama jautrumo analizė, kurios tikslas nustatyti konkrečius rizikos veiksnius, turinčius didžiausią poveikį bendrai rizikai ir verslo vertei (Metodikos 100 punktas, nutarties 26 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog diskonto normos keitimas – procentinis padidėjimas gali sumažinti bendrovės vertę 12,9 proc., o diskonto normos procentinis mažinimas padidintų jos vertę 14,9 proc. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ekspertas pagrįstai apskaičiavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 proc. akcijų paketo – 88 vnt. PVA, rinkos vertė, nustatyta remiantis pajamų metodu, turto vertinimo (2020-01-06) datai yra 1 240 000 Eur.

56. Bylos nagrinėjimu metu analizuojant 2022-11-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paketo rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad minėta ataskaita parengta su klaidomis tame tarpe ir matematinėmis (pvz. nors turto vertintoja nurodo, kad skaičiuojant diskonto normą taiko 5,96 dydžio koeficientą, tačiau į formulę įrašo 5,08 dydžio koeficientą, 39 ataskaitos puslapyje pelnas, prieš apmokestinimą turto vertintojos yra pridedamas prie pajamų, nors pagal Metodiką turi būti atimamas, 41 ataskaitos puslapyje, skaičiuojant laisvą pinigų srautą padaryta aiški matematinė klaida, 49 ataskaitos puslapyje, vertinant bendrovės apyvartinį kapitalą taip pat padaryta matematinė klaida), šie ataskaitos trūkumai yra esminiai, ir tai teismo vertinimu, labai tikėtina turėjo įtakos galutiniai išvadai, nustatant UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertę. Todėl atsakovo pateiktą 2022-11-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paketo rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nepatikimą įrodymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų rinkos vertei nustatyti.

57. Teismas remdamasis viešai prieinama informacija ir tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2022-01-06 iki 2023-06-29, kad pasikeitė turto naudojimo sąlygos, turto fizinė būklė, įvyko įvykiai ar buvo priimti sprendimai, kurie turėtų įtakos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės pokyčiams bei atsižvelgdamas į bendrovės veiklą- transporto priemonių variklių atsarginių dalių ir pagalbinių medžiagų mažmeninė prekyba, į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtu išimtinai naudojasi tik atsakovas (2021m. dėl atsakovo sprendimų išmokėti vienkartinę išmoką darbuotojams, stipriai išaugo bendrosios ir administracinės sąnaudos ir bendrovė atsidūrė ant bankroto ribos), ieškovė nėra gavusi jokių dividendų, todėl teismas daro prielaida kad teismo sprendimo priėmimo dinai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 proc. akcijų rinkos vertė yra lygi 1 240 000 Eur.

58. Ginčo dėl kito dalintino turto vertės ginčo tarp šalių nėra.

Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimą (CK 3.127 straipsnio 3 dalis), aiškinimo ir taikymo.

59. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 44 UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), paprastąsias vardines nematerialiąsias akcijas, kurių vienos nominali vertė yra 28,96 Eur (bendra šių akcijų rinkos vertė- 620 000 Eur), 1/32 dalį nekilnojamojo daikto: Vandentiekio tinklai- Vandentiekio tinklai (duomenys neskelbtini), kurių registro Nr.: (duomenys neskelbtini), registro tipas: Statiniai, Būklė: Tvarkomas (nuo 2019-09-17) (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė viso nekilnojamojo daikto: 18300 Eur, o šalims priklausančios dalies vertė yra 571,88 Eur, ir 1/32 dalį nekilnojamojo daikto: Nuotekų šalinimo tinklai - Buitinių nuotekų tinklai (duomenys neskelbtini), kurių registro Nr.: (duomenys neskelbtini), registro tipas: Statiniai, Būklė: Tvarkomas (nuo 2019-09-17) (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė viso nekilnojamojo daikto: 24100 Eur, o šalims priklausančios dalies vertė yra 753,13 Eur. 1.537 vnt. (duomenys neskelbtini), AB paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos nominali vertė 0,29 Eur. 2.647,20 Eur piniginių lėšų ieškinio pareiškimo dienai (2019-10-22) buvusių ieškovės L. K. vardu AB SEB bankas atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 2.647,20 Eur piniginių lėšų. 3 343,68 Eur piniginių lėšų ieškinio pareiškimo dienai (2019-10-22), buvusių atsakovo L. K. vardu banke „Swedbank“, AB atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

60. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

61. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.).

62. Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

63. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių tarpusavio santykių pobūdžio, yra pažymėjęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų jau minėtoje kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo. Šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Vis dėlto tam tikrais atvejais, kai šalių santykiai yra itin konfliktiški, šalys nesugeba bendradarbiauti ir taikiai spręsti iškylančių klausimų, turto padalijimas natūra gali sudaryti neišvengiamas sąlygas konfliktams kilti ir ateityje ar netgi grėsti abiejų sutuoktinių saugumui.

64. Taigi, kai teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, tai jis turi konstatuoti objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, kurie pateisintų tokį nukrypimą, egzistavimą. Tai yra teismas turi įvertinti, ar yra sąlygos spręsti, kad natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, todėl turtas gali būti priteisiamas natūra vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams. Toks aiškinimas atitiktų anksčiau minėtos CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą šios teisės normos aiškinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016 53 punktą).

65. Dalinant santuokoje įgytą turtą, įstatymas nustato, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis (CK 3.127 str. 3 d.). Toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tiek butas, tiek žemės sklypas yra dalūs objektai, todėl jie gali būti dalinami natūra. Ieškovas savo ieškiniu reikalavo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir jam priteisti didesnę turto dalį (2/3) ir natūra, o atsakovei (1/3) kompensaciją pinigais, išmokamais per dviejų metų laikotarpį. Teismas daro išvadą, jog šis ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas, nes jo tenkinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, turi išspręsti turto padalijimo klausimus tokiu būdu, jog laikantis įstatymų reikalavimų turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaitą. Pažymėtina, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2004; 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.).

66. Šiuo atveju siūlomas ieškovei išmokėti kompensacijos dydis 213 472,87 Eur už UAB „(duomenys neskelbtini)“ 22 vnt. akcijų yra mažesnis nei 1/3 turto dalies vertė (310 000,00 Eur). Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovė nuo 2019-07-22 neprisidėjo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės padidinimo, nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Šalys nebeturi nepilnamečių vaikų. Pažymėtina, kad, vienam iš sutuoktinių priteisus turto dalį natūra, o kitam – piniginę kompensaciją, šiam gali tekti papildomai patirti ir infliacijos padarinius. Dalindamas sutuoktinių turtą teismas vadovaujasi lygių sutuoktinių dalių bendrame turte principu (CK 3.3.117 str.1,2d.) ir parinkdamas turto padalijimo būdą, teismas atsižvelgia į sutuoktinių interesus, jų finansines galimybes sumokėti kompensacijas tyčiniais veiksmais sumažintą turto vertę, sąskaitose buvusias pinigines lėšas ieškinio padavimo dienai ir į tai, kad dalinamas didelės vertės turtas. Apibendrindamas aukščiau aptartus šalių reikalavimus, konstatuoja, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir neįžvelgęs poreikio ar teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, turtą – 44 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, priklausantį L. K. ir L. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise dalija lygiomis dalimis natūra, atsakovui priteisiant 44 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų“ už 620 000 Eur sumą, įpareigojant atsakovą sumokėti ieškovei 310 000 Eur piniginę kompensaciją. Priteisdamas kompensaciją ieškovei 22 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsižvelgia į tai, kad teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos jis turės galimybę ieškovei sumokėti 100 000 Eur, likusią sumos dalį per 2-3 metus. Ieškovė tam neprieštaravo.

67. Tokį sprendimą teismas grindžia atsižvelgęs taip pat atsižvelgęs ir į tai, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje niekada nedalyvavo ir neketina dalyvauti, šalių itin konfliktiškus santykius, atsakovas nuo 2019-07-22 bendrovės turtu naudojasi išimtinai vienas pats, ieškovė nėra gavusi dividendų. Atsakovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, didžiausias akcininkas, yra ne kartą grasinęs „subankrotinti bendrovę“. Bylos duomenimis, 2021 metais dėl jo sprendimų bendrovė patyrė nepateisinamai dideles darbo užmokesčio sąnaudas.

Dėl atsakovo prašymo atidėti mokėtinos kompensacijos ieškovei sumokėjimą

68. CK 3.117 straipsnio 3 dalis taip pat nustato, kad jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal CPK 284 straipsnio1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti.

69. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-495/2004).

70. Teismo sprendimo privalomumas, pasireiškiantis tuo, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.), lemia, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant šį klausimą, taip pat vertintina aplinkybė, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas. Spręsdamas, ar atidėti (išdėstyti) teismo sprendimo vykdymą, teismas pirmiausia turėtų remtis teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu. Teismas turėtų konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis yra ypač bloga, tačiau kartu turėtų būti duomenų, jog ateityje ji pagerės. Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo svarbus šalių lygiateisiškumo principas – būtina nustatyti, kad atidėjus sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti ieškovo interesai.

73. Teismas atkreipia dėmesį, kad įvertinus tik atsakovo gaunamas pajamas teismui kėlė abejonių, ar atsakovas pajėgus vykdyti prašomus jam priteisti įsipareigojimus. Tačiau atsakovas byloje įrodinėjo, kad atsakovas bus pajėgus įvykdyti prašomus jam priteisti įsipareigojimus.

74. Teismas pažymi, kad atsakovui priteista didelės vertės daugiau nei už 930 000 turto natūra. Atsakovas turi visas galimybes pasiimti paskolą ir su ieškove atsiskaityti per žymiai trumpesnį terminą, o taip pat pritiestą turtą realizuoti ir taip su ieškove atsiskaityti.

75.Teismo vertinimu, byloje atsakovo paaiškinimai neduoda teismui pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, leidžiantis atidėti teismo sprendimo įvykdymą. Priešingai, pačio atsakovo paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu teikia pagrindą konstatuoti, kad atsakovas turi realių galimybių sumokėti ieškovei priteistas pinigų sumas, neatidedant sprendimo vykdymo.

76. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atidėti teismo sprendimo vykdymą, todėl atsakovo prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo netenkina.

77. Byloje nėra ginčo dėl atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės 1/32 dalį nekilnojamojo daikto: Vandentiekio tinklai- Vandentiekio tinklai (duomenys neskelbtini), kurių registro Nr.: (duomenys neskelbtini), registro tipas: Statiniai, Būklė: Tvarkomas (nuo 2019-09-17) (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė viso nekilnojamojo daikto: 18300 Eur, o šalims priklausančios dalies vertė yra 571,88 Eur, ir 1/32 dalį nekilnojamojo daikto: Nuotekų šalinimo tinklai - Buitinių nuotekų tinklai (duomenys neskelbtini), kurių registro Nr.: (duomenys neskelbtini), registro tipas: Statiniai, Būklė: Tvarkomas (nuo 2019-09-17) (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė viso nekilnojamojo daikto: 24100 Eur, o šalims priklausančios dalies vertė yra 753,13 Eur. Šalys sutiko, kad šis nekilnojamas turtas būtų priteistas ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui priteisiama 662,51 Eur kompensaciją už ½ dalį 1/32 dalį nekilnojamojo daikto: Vandentiekio tinklai- Vandentiekio tinklai (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini) ir 1/32 dalį nekilnojamojo daikto: Nuotekų šalinimo tinklai - Buitinių nuotekų tinklai (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini).

78. Byloje nėra ginčo dėl 1.537 vnt. (duomenys neskelbtini), AB paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos nominali vertė 0,29 Eur , atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant 1.537 vnt. (duomenys neskelbtini), AB paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos nominali vertė 0,29 Eur, ieškovei iš atsakovo priteisiant 222,87 Eur kompensacijos.

79. Byloje nėra ginčo, dėl 2.647,20 Eur piniginių lėšų ieškinio pareiškimo dienai (2019-10-22) dėl buvusių ieškovės L. K. vardu AB SEB bankas atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 2.647,20 Eur piniginių lėšų ir 3 343,68 Eur piniginių lėšų ieškinio pareiškimo dienai (2019-10-22), buvusių atsakovo L. K. vardu banke „Swedbank“, AB atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytos lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteisiama ½ dalis 2 647,20 Eur pinginių lėšų sumoje 1 323,60 Eur. Iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama ½ dalis 3 343,68 Eur pinginių lėšų sumoje 1 671 Eur.

80. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, turi pagrindą pripažinti, jog šalys visus kilnojamuosius daiktus yra pasidaliję iki kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo, nenurodydami ir nereikalaudami už tai vienas iš kito jokių kompensacijų

Dėl pasisavintų lėšų kompensavimo.

81. CK 3.98 straipsnio 3 dalis įtvirtina kiekvieno sutuoktinio pareigą kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, jog turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CK 3.98 straipsnio 1–3 dalyse nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio teisės į kompensaciją privalo įrodyti tas sutuoktinis, kuris reikalauja kompensacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-969/2018).

84. Atmesdamas atsakovo reikalavimą dėl 11 115 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, teismas pažymi, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimų lėšų panaudojimas pragyvenimui, esant santuokoje, negali būti laikomas bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimu ir laikytinas jos panaudojimu šeimos poreikiams tenkinti.

85. Ieškovė reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 39 650 Eur pasisavintų lėšų. Nurodė, kad atsakovas po to kai išėjo iš namų, sekančią dieną t. y. 2019-07-23 iš kredito įstaigoje „Swedbank“ AB be jos žinios ir sutikimo išsigrynino 79 300 Eur bendrų santaupų, tokiu būdu atsakovas siekė turtinio pranašumo, kad minėti pinigai nebūtų įtraukti į dalintino turto balansą, taip sumažindamas dalintino turto masę. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad išgrynintus pinigus ieškovės prašymu tą pačią dieną atidavė jai, kaip „taikių skyrybų“ garantą. Teismas atsakovo nurodytas aplinkybes dėl pinigų perdavimo ieškovei vertina kaip nepagrįstas jokiais kitais patikimais ir pakankamais įrodymais, tokią išvadą teismas daro išanalizavęs teismo posėdžio metu atsakovo paaiškinimus ir jo elgesį 2019 metų liepos 23d. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad po konflikto su žmona 2019-07-22 išėjo iš namų, apsigyveno pas draugą K. A., nes kurį laiką ketino pagyventi atskirai nuo žmonos. Nakvodavo tai pas K. A., tai mašinoje, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose ir tik 2019m. gruodžio 23d. pakviestas L. N., apsigyveno kartu su ja, jos bute. Atsakovas nepaaiškino savo elgesio motyvų, kodėl tuomet 2019-07-23 (sekančią dieną, kai išėjo iš šeimos namų), kartu su mažai pažįstamu asmeniu T. B. (savo gyvenime buvo matęs gal du kartus) vyksta net į Vilnių, kad iš savo sąskaitos išgrynintų šeimos visas santaupas sumoje 79 300 Eur, ir kad tuos pinigus, be jokio rašytinio pakvitavimo, atiduotų ieškovei, dėl „taikių skyrybų“ ( beje šio teiginio atsakovas teismui negalėjo paaiškinti), nors nurodo, kad po konflikto 2019-07-22 su ieškove skirtis neketino. Ieškovė kategoriškai neigia gavusi iš atsakovo pinigus. Teismo posėdžio metu, liudytoju apklausto T. B. parodymus teismas vertina kritiškai. Teismo vertinimu, jis atpasakojo tik ankstesniame teismo posėdyje duotus atsakovo paaiškinimus, kad Vilniuje išgrynintus pinigus atsakovas atidavė ieškovei. Jei tikėti atsakovu, kad pinigus perdavė ieškovei, tai T. B. šio fakto negali patvirtinti, nes pinigų perdavimo metu buvo automobilyje, gatvėje prie namo (duomenys neskelbtini) ir sutiktina su ieškovės ir trečiojo asmens pastebėjimais bei argumentais, kad liudytojo nurodytomis aplinkybėmis, liudytojas negalėjo matyti pinigų perdavimo ieškovei momento dėl fizinių barjerų (dėl durų, pro kurias neva išėjo ieškovė ir jai atsakovas perdavė plastikinį maišelį su pinigais, padėties bei vaizdą užstojusios obels). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovas iš procesinių dokumentų sužinojęs, jog ieškovė pinigų jai perdavimo fakto nepripažįsta, nors ir reiškė priešpriešinius reikalavimus, ir ne kartą juos tikslino, tačiau viso teisminio proceso metu nereiškė ieškovei reikalavimo priteisti jam pasisavintų lėšų ½ dalies dydžio kompensaciją sumoje 39 650 Eur, nors žymiai mažesnę vertę turintį turtą prašė įtraukti į turto balansą ir padalinti. Todėl teismo vertinimu, labiau tikėta, kad atsakovas išgryninęs 79 300 Eur panaudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui ir ieškovei privalo kompensuoti 39 650 Eur.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

86. Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteistinas.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

87. Šalys pareiškė, kad kreditorinių įsipareigojimų nei abu kartu, nei kiekvienas atskirai neturi, todėl teismas nesprendžia klausimo dėl šalių prievolių prieš kreditorius.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

88. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

89. Ieškovė L. K. patyrė 2 137 Eur išlaidų sumokant žyminį mokestį už reiškiamus reikalavimus. Ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo patenkintas. Tačiau teismas, šioje dalyje skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, įvertina aplinkybę, kad šioje dalyje santuoka nutraukta ne dėl atsakovo, o dėl abiejų sutuoktinių kaltės (šioje dalyje ieškinio reikalavimas tenkintas iš dalies). Turtinėje dalyje ieškinio reikalavimus patenkinus iš dalies 55,55 proc., iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1 187,10 Eur išlaidų, ieškovės patirtų sumokant žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 6 p.).

90. Ieškovė patyrė 5 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 7 260,00 Eur už teismo ekspertizę UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų rinkos vertei nustatyti, 181,50 Eur už eksperto M. K. dalyvavimą teismo posėdyje, 88,00 Eur Antstolio S.Ramanausko kontorai už laikinąsias apsaugos priemones. Šios išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl patenkinus 55,55 proc. procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 7 237,88 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir kitų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

91. Atsakovas patyrė 1 278 Eur išlaidų sumokant žyminį mokestį už reiškiamus reikalavimus. Atsakovui teismas iki sprendimo priėmimo yra atidėjęs 4 554 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Teismui patenkinus 84,5 proc. priešieškinio reikalavimų, atsakovo naudai teismas iš ieškovės atsakovo priteisia 1 079,91 Eur žyminio mokesčio, į valstybės biudžetą teismas priteisia: iš ieškovės- 2 768,22 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovo- 1 785,78 Eur žyminio mokesčio.

92. Atsakovas patyrė 26 806,50 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 8 712,00 Eur už 2022-11-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paketo rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 600 Eur už turto vertintojos I. K. dalyvavimą teismo posėdyje. Nustatant priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, atsižvelgtina į tai, kad byla yra nesudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, sprendžiami teisiniai klausimai joje nebuvo nauji, ieškinys ir priešieškinis yra standartinio turinio procesiniai dokumentai, taip pat įvertinus tai, kad dalyje dėl santuokos nutraukimo (dėl kurio iš sutuoktinių kaltės santuoka nutrauktina) priteisimo priešieškinis tenkintas iš dalies. Teismas nesivadovavo atsakovo pateikta 2022-11-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paketo rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai mažintinos nuo prašomos priteisti 36 118,50 Eur iki 10 000,00 Eur sumos. Todėl iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 8 957 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 10 p.).

93. Įskaičius iš atsakovo ieškovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, atsakovui iš ieškovės priteisiama 1 611, 93 Eur bylinėjimosi išlaidų

94. Byloje susidarė 171,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies, todėl šios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš šalių priteisiamos po lygiai, t. y. po 85,78 Eur iš ieškovės L. K. ir atsakovo L. K.. Šios išlaidos privalo būti sumokėtos į pasirinktą valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660 (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis ir 4 dalis).

95. Į teismo depozitinę sąskaitą 2023-03-07 ieškovė L. K. įnešė 424,00 Eur užstatą eksperto M. K. dalyvavimą teismo posėdyje išlaidoms padengti. Kadangi nagrinėjant bylą buvo panaudotas 181,50 Eur užstato, todėl ieškovei grąžintina 242,50 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-267, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės L. K. ieškinį, patikslintus ieškinius ir atsakovo L. K. priešieškinį patikslintus priešieškinius tenkinti iš dalies.

Santuoką tarp L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio m. CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. K. palikti santuokinę pavardę – ,,K.“, atsakovui L. K. – ,,K.“.

1) po santuokos nutraukimo ieškovei L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažįstant nuosavybės teisę į: 1/32 dalį nekilnojamojo daikto: Vandentiekio tinklai-Vandentiekio tinklai, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 1/32 dalį nekilnojamojo daikto: Nuotekų šalinimo tinklai - Buitinių nuotekų tinklai, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

2) Po santuokos nutraukimo atsakovui L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažįsti asmeninės nuosavybės teisę į 44 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, 620 000 Eur rinkos vertės.

3) Po santuokos nutraukimo atsakovui L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 1.537 vnt. (duomenys neskelbtini), AB, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, vienos akcijos nominali vertė 0,29 Eur.

4) Priteisti iš ieškovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 662,15 Eur kompensaciją už ieškovei natūra tenkančią didesnę turto dalį.

5) Priteisti iš atsakovo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 310 222,87 Eur kompensaciją už atsakovui natūra tenkančią didesnę turto dalį.

6) Priteisti iš atsakovo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 671 Eur t. y. 1/2 dalį nuo 3 343,68 Eur piniginių lėšų ieškinio pareiškimo dienai (2019-10-22), buvusių atsakovo L. K. vardu banke „Swedbank AB, atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

7) Priteisti iš ieškovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 323,60 Eur t. y. 1/2 dalį nuo 2 647,20 Eur piniginių lėšų ieškinio pareiškimo dienai (2019-10-22), buvusių ieškovės L. K. vardu banke AB SEB bankas atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 42 050 Eur, dydžio piniginę kompensaciją už atsakovo tyčiniais veiksmais sumažintą dalintino turto vertę.

Kitoje dalyje ieškinį, patikslintus ieškinius ir priešieškinį, patikslintus priešieškinius atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 611,93 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 854 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 871,56 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Grąžinti ieškovei L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 242,50 Eur nepanaudoto užstato, įnešto 2023-03-07 į teismo depozitinę sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.