Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis Jonas Petrikas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

7. Bylos dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Pagal CPK 443 straipsnio 5 dalį bylos ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodoma kitaip ar taip nusprendžia bylą nagrinėjantis teismas. CPK V dalyje nėra numatyta išimčių nagrinėjant skundus dėl antstolių ar notarų veiksmų, tai yra nėra numatyta, kad tokios bylos tūri būti nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Taigi, įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė savo iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

8. Įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad pareiškėjos reikalavimams išnagrinėti byloje surinkta pakankamai rašytinės medžiagos, todėl pareiškėjos prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Dėl pareiškėjos skundo

9. Vykdymo procesas yra teismo sprendimų vykdymą užtikrinantis institutas. Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, jį būtina įvykdyti. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Veiksmingas ir greitas teismo sprendimų priverstinis vykdymas yra viena iš esminių teisingo, teisėto ir kokybiško teisingumo vykdymo prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, 37 punktas).

10. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas pirmiausia skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

11. Atsižvelgiant į vykdymo proceso specifiką ir siekiant užtikrinti visų asmenų interesų pusiausvyrą, vykdymo proceso taisyklės yra detaliai sureguliuotos CPK ir jo normų taikymo tvarką nustatančioje Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose norminiuose teisės aktuose (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės yra viešosios teisės normomis įtvirtintos taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020, 31 punktas).

12. Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/23/00867 pagal Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2KT-48-1092/2022 dėl 100 Eur baudos už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise išieškojimo iš skolininkės T. Ž. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (v. b. l. 2-3). Antstolis, patikrinęs ir patvirtinęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, 2023 m. birželio 20 d. patvarkymu Nr. S-23-172-35108 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2023 m. birželio 20 d. skolininkei surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-172-35115 bei 2023 m. birželio 20 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-23-172-35116 apskaičiavo skolininkei 40,55 Eur vykdymo išlaidas. 2023 m. birželio 20 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-172-35108, 2023 m. birželio 20 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-23-172-35115 bei 2023 m. birželio 20 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-23-172-35116 skolininkei 2023 m. birželio 21 d. išsiųsti registruota pašto siunta skolininkės deklaruotos ir vykdomajame dokumente nurodytos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), skolininkei įteikti 2023 m. liepos 7 d. (v. b. l. 5-11). 2023 m. liepos 11 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-23-172-39180 antstolis apskaičiavo 254,81 Eur vykdymo išlaidų, vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodant, jog iš skolininkės iki 2023 m. liepos 11 d. išieškota 116,42 Eur vykdymo išlaidų, likusi neišieškota vykdymo išlaidų suma – 138,39 Eur. 2023 m. liepos 11 d. patvarkymu areštuoti lėšas Nr. S-23-172-39184, antstolis areštavo 157,56 Eur, esančius antstolės Vidos Daugirdienės depozitinėje sąskaitoje, priklausančius skolininkei, kaip grąžintiną sumą (v. b. l. 14-15). Pareiškėja (skolininkė) antstoliui pateikė 2023 m. liepos 26 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo skundžiamus antstolio patvarkymus panaikinti, vykdomąją bylą nutraukti, vykdomąjį dokumentą grąžinti jį išdavusiai teismui ir informuoti išieškotoją, kadangi antstolis vykdomąjį dokumentą vykdyti priėmė nepagrįstai, pareiškėja buvo aktyvi ir domėjosi bylos eiga, 2023 m. balandžio 20 d. pateikė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui, teikė ir kitus skundus pareiškėjai reikalaujant įteikti negautą procesinį sprendimą ir jo vertimą į pareiškėjos gimtąją (rusų) kalbą, todėl vykdomoji byla turi būti nutraukta ir jai grąžintos išieškotos lėšos (v. b. l. 16-30).

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad antstolis nepagrįstai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, nepatikrinęs, kad yra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti pagal CPK 651 straipsnį, vykdomasis procesas negalėjo būti pradėtas, nes iki šiol pareiškėja nėra gavusi Lietuvos apeliacinio teismo nutarties ir jos vertimo į pareiškėjos gimtąją (rusų) kalbą, todėl pareiškėjai nebuvo žinoma, jog Klaipėdos apygardos teismo nutartis dėl baudos skyrimo yra įsiteisėjusi. Taigi, antstolio patvarkymai turi būti panaikinti, vykdomoji byla nutraukta, vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojai bei išieškotos sumos gražintos pareiškėjai.

14. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-48-1092/2022, kuria netenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl Klaipėdos apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-8992-1032/2022 nagrinėjimo ir pareiškėjai paskirta 100 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise, ją sumokant į valstybės biudžetą. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartimi netenkintas pareiškėjos prašymas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi paskirtos 100 Eur baudos panaikinimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-31-790/2023 netenkino pareiškėjos prašymo perduoti civilinės bylos Nr. e2-8992-1032/2022 nagrinėjimą kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo teritorijoje. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-346-798/2023 Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2023 m. sausio 18 d. nutartį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi paskirtos 100 Eur baudos panaikinimo, paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 23 d.

15. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią ir yra vykdytinas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog sprendimui įgijus res judicata galią bylinėjimasis laikomas baigtu, o ginčas – išspręstu galutinai ir negrįžtamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2009). Taigi, šiame straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas, pagal kurį tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu CPK nustatyta tvarka, t. y. pasinaudojant galimybe skųsti teismo sprendimą aukštesnės instancijos teismui. Teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo vertinimas kitokia, nei instancine, tvarka pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintą teismų nepriklausomumo principą, todėl antstolis, vykdantis įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą, negali kvestionuoti teismo sprendimo.

16. Antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis), nesant tokio dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama. Vienas vykdomųjų dokumentų yra teismo išduotas vykdomasis raštas (CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vykdomajam dokumentui keliami reikalavimai nustatyti CPK 648 straipsnyje, kurio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad vykdomajame rašte, be kita ko, turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. CPK 646 straipsnyje nustatyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 646 straipsnio prasmę teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus pagal vykdytinus teismo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587-687/2015).

17. Vykdomųjų raštų išdavimo tvarka reglamentuota CPK XLIV skyriuje, kurio 647 straipsnyje yra reglamentuota kelių vykdomųjų raštų išdavimo pagal vieną sprendimą tvarka. CPK 647 straipsnyje nurodyta, kad pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai gali būti išduodami keli vykdomieji raštai. Įstatyme nėra įtvirtinta nuostata, kad pagal vieną teismo sprendimą gali būti užvesta tik viena vykdomoji byla, o CPK 647 straipsnyje įtvirtinta galimybė tam tikrais atvejais išduoti kelis vykdomuosius dokumentus pagal vieną teismo sprendimą leidžia spręsti, kad pagal vieną teismo sprendimą gali būti užvestos kelios vykdomosios bylos.

18. Nagrinėjamu atveju, išieškotojai valstybei, atstovaujamai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 27 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2KT-48-1092/2022 dėl 100 Eur baudos, paskirtos už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise, ją sumokant į valstybės biudžetą, išieškojimo iš skolininkės T. Ž. valstybės naudai, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties pagrindu. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2KT-48-1092/2022 antstoliui vykdyti pateiktas 2023 m. birželio 19 d.

19. CPK 651 straipsnis numato, jog antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis turi patikrinti: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Nors šis sąrašas nėra baigtinis, tačiau pažymėtina, kad sprendimas dėl kitų CPK 651 straipsnio 2 dalis nedetalizuotų akivaizdžių kliūčių, trukdančių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, priklauso nuo faktinių konkrečios bylos aplinkybių nustatymo ir įvertinimo. Tačiau akivaizdžiomis laikomos labai aiškios, gerai matomos aplinkybės, kurių pagrindu antstolis savo patvarkymu atsisako priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui. Nenustatęs CPK 651 straipsnyje 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).

20. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi paskirtos 100 Eur baudos panaikinimo, įsiteisėjo 2023 m. kovo 23 d., todėl antstolis, 2023 m. birželio 20 d. patvarkymu Nr. S-23-172-35108, patikrinęs ir patvirtinęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams atlikti, pagrįstai priėmė patvarkymą Nr. S-23-172-35108 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 2-5) (CPK 651 straipsnio 2 dalis). Duomenų, kad vykdomasis dokumentas būtų panaikintas ar nuginčytas, nėra, todėl darytina išvada, jog vykdomasis raštas yra galiojantis ir vykdytinas.

21. Pareiškėja teigia, kad ji nėra gavusi Lietuvos apeliacinio teismo nutarties ir jo vertimą į pareiškėjos gimtąją (rusų) kalbą, todėl pareiškėjai nebuvo žinoma, jog Klaipėdos apygardos teismo nutartis dėl baudos skyrimo yra įsiteisėjusi. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 27 d. lydraščiu Nr. e2-346-370/2023 pareiškėjai išsiųsta paštu jos nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), duomenų apie dokumentų neįteikimą pareiškėjai nėra. Pareiškėja 2023 m. balandžio 24 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui 2023 m. balandžio 20 d. prašymą išsiųsti registruota pašto siunta teismo priimtą 2023 m. kovo 23 d. nutartį. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 24 d. lydraščiu Nr. e2-346-370/2023 pareiškėjai pakartotinai išsiųsta paštu jos nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Duomenų apie tai, kad pakartotinai siųsti dokumentai būtų grąžinti teismui kaip neįteikti taip pat nėra. Šiuo atveju, akivaizdu, kad pareiškėjai apie įsiteisėjusią Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartį ir pradėtą vykdomąjį procesą buvo žinoma, juo labiau, kaip teigia pati pareiškėja, ji viso teisminio proceso metu buvo aktyvi ir domėjosi bylos eiga.

22. Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad CPK 655 straipsnio norma yra imperatyvaus pobūdžio. Vykdydamas šios teisės normos reikalavimus, antstolis, iki pradėdamas priverstinio vykdymo procedūras, privalo paraginti skolininką įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Šios teisės normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016).

23. Nagrinėjamu atveju antstolis, patikrinęs ir patvirtinęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, 2023 m. birželio 20 d. patvarkymu Nr. S-23-172-35108 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 5), 2023 m. birželio 20 d. skolininkei surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-172-35115, kuriuo ragino skolininkę per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 140,55 Eur sumą, kurią sudaro 100 Eur bauda ir 40,55 Eur vykdymo išlaidų, į antstolio depozitinę sąskaitą bei išaiškino, jog neįvykdžius raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu ir neapmokėjus raginime nurodytų vykdymo išlaidų, bus taikomos CPK 624 straipsnyje nurodytos priverstinio vykdymo priemonės, t. y. bus pradėtas priverstinio vykdymo (išieškojimo) procesas. Antstolis taip pat nurodė, kad pradėjus priverstinį vykdymo (išieškojimo) procesą, antstolio patvarkymu iš pareiškėjos papildomai bus išieškotos Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos, susijusios su vykdymo (išieškojimo) proceso atlikimu, taip pat – atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą (v. b. l. 6), 2023 m. birželio 20 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-23-172-35116 apskaičiavo skolininkei 40,55 Eur vykdymo išlaidas (v. b. l. 7). 2023 m. birželio 20 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-172-35108, 2023 m. birželio 20 d. raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-23-172-35115 bei 2023 m. birželio 20 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. S-23-172-35116 skolininkei 2023 m. birželio 21 d. išsiųsti registruota pašto siunta skolininkės deklaruotos ir vykdomajame dokumente nurodytos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), skolininkei įteikti 2023 m. liepos 7 d. (v. b. l. 11). Taigi, skolininkei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkama, pareiškėja apie pradėtą vykdymo procesą buvo tinkamai informuota, todėl pareiškėjos teiginiai, jog procesiniai dokumentai nebuvo tinkamai įteikti laikytini nepagrįstais ir atmestini.

24. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad antstolio siūlymas raštu pervesti nustatytą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą skolininkui nesukelia tiesioginių padarinių, o yra tik potencialių padarinių prielaida, todėl toks antstolio siūlymas nesudaro teisinio pagrindo jo skųsti teismui, t. y. negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-225/2011).

25. Sprendimų vykdymo instrukcijos 9 punkte numatyta, kad patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimas įvykdyti sprendimą siunčiami skolininkui. Instrukcijos 152 punkte nustatyta, jog jeigu skolininkas vykdymo išlaidų neapmoka per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, taip pat tais atvejais, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai. Pagal CPK 611 straipsnio 2 dalį, vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos šiame Kodekse nustatytais antstolio procesiniais dokumentais, kuriais išieškomos pinigų sumos, ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Vykdymo išlaidų skaičiavimus antstolis išsiunčia skolininkui kartu su procesiniais dokumentais, kuriais išieškomos pinigų sumos. Tokie vykdymo išlaidų apskaičiavimai gali būti skundžiami CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 611 straipsnio 2–3 dalys).

26. Paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų išieškotojas, skolininkas ar kitas suinteresuotas asmuo, kuriam vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, siekia apginti savo teisę, kurią pažeidžia antstolio procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Materialusis teisinis rezultatas, kurio siekia skundą dėl antstolio veiksmų padavęs asmuo teisminio bylos nagrinėjimo metu – antstolio konkretaus veiksmo panaikinimas ar įpareigojimas atlikti konkretų veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021). Vien antstolio veiksmų neteisėtumo konstatavimas, nesiekiant arba nesant galimybės jų ištaisyti, laikytinas nesukeliančiu teisinių pasekmių. Antstolio veiksmų neteisėtumo konstatavimas nereiškia skundžiamų antstolio veiksmų panaikinimo, kaip to reikalaujama pagal CPK 513 straipsnį, ir atitinkamai – asmens pažeistos teisės apgynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-313/2021). Bylose dėl antstolio veiksmų gali būti nagrinėjami ne bet kokie vykdomosios bylos šalių ar suinteresuotų asmenų reikalavimai, o tik tie, kuriuose yra reiškiami konkretūs materialines teisines pasekmes galintys sukelti reikalavimai dėl konkrečių antstolio atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti.

27. Šiuo atveju, teismo manymu, 2023 m. birželio 20 d. priimtas raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-23-172-35115, kuriuo raginta skolininkę per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 140,55 Eur sumą, kurią sudaro 100 Eur bauda ir 40,55 Eur vykdymo išlaidų, į antstolio depozitinę sąskaitą bei išaiškino, jog neįvykdžius raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu ir neapmokėjus raginime nurodytų vykdymo išlaidų, bus taikomos CPK 624 straipsnyje nurodytos priverstinio vykdymo priemonės yra tik informacinio pobūdžio, taip skolininkė yra informuojama apie pradėtą vykdymo procesą ir pareiškėjai nesukelia jokių tiesioginių padarinių, todėl naikinti pagrįstai priimtą antstolio raginimą įvykdyti sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo.

28. Pažymėtina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išsiieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnio 1 dalis, 611 straipsnis). Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos (CPK 611 straipsnio 1 dalis). CPK 609 straipsnyje reglamentuota, jog vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija.

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, pagal kurią skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

30. Nagrinėjamu atveju 2023 m. birželio 20 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-23-172-35116 apskaičiavo skolininkei 40,55 Eur vykdymo išlaidas, kurias sudaro 36,98 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos, nurodytos Sprendimų instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 109 ir 120 punktuose; Sprendimų vykdymo instrukcijos 109, 120 punktuose nurodytos administravimo išlaidos indeksuotos taikant 1,541 dydžio ketvirčio vartotojų kainų indeksą; 3,57 Eur išlaidos tretiesiems asmenims už vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas: pašto išlaidos – 3,57 Eur (3,21 Eur x 1) (v. b. l. 7). Teismo vertinimu, antstolio 2023 m. birželio 20 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-23-172-35116 antstolio vykdymo išlaidos patirtos pagrįstai ir apskaičiuotos tinkamai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintą Sprendimų vykdymo instrukcijos redakciją (galiojusią nuo 2023 m. sausio 1 d.) ir joje nurodytus vykdymo išlaidų dydžius, nepažeidžiant įstatyme numatytų reikalavimų, todėl naikinti antstolio priimtą vykdymo išlaidų apskaičiavimą pareiškėjos nurodytais argumentais nėra pagrindo.

32. CPK 625 straipsnyje nurodyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Vykdomosios bylos užbaigimo pagrindai nustatyti CPK 632 straipsnyje. Vykdomojo dokumento išieškotojui grąžinimas yra vienas iš vykdomosios bylos pabaigos pagrindų (CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktą vykdomoji byla laikoma baigta CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio Kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus.

33. Vykdomosios bylos užbaigimą reglamentuoja CPK 632 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį vykdomoji byla laikoma baigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą (1 punktas); CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus CPK 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus (2 punktas); nutraukus vykdomąją bylą (3 punktas). Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis 2023 m. liepos 11 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-23-172-39180 antstolis apskaičiavo 254,81 Eur vykdymo išlaidų, vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodant, jog iš skolininkės iki 2023 m. liepos 11 d. išieškota 116,42 Eur vykdymo išlaidų, likusi neišieškota vykdymo išlaidų suma – 138,39 Eur. 2023 m. liepos 11 d. patvarkymu areštuoti lėšas Nr. S-23-172-39184, antstolis areštavo 157,56 Eur, esančius antstolės Vidos Daugirdienės depozitinėje sąskaitoje, priklausančius skolininkei, kaip grąžintiną sumą (v. b. l. 14-15). Duomenų, kad antstolio depozitinėje sąskaitoje yra skolininkei grąžintinų piniginių lėšų, vykdomojoje byloje nėra. Iš skolininkės liko neišieškota 116,42 Eur apskaičiuotų vykdymo išlaidų, kurios pagal CPK 611 straipsnio 1 dalį turi būti išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, todėl, iki tol, kol neišieškotos 116,42 Eur apskaičiuotos vykdymo išlaidos, pagrindo užbaigti vykdomąją bylą nėra. CPK 631 straipsnyje nurodyti pagrindai, kuriais vadovaujantis antstolis turi teisę grąžinti vykdomąjį dokumentą. Teismas nenustatė aplinkybių, kuriomis vadovaujantis antstolis turėtų teisę ar privalėtų grąžinti vykdomąjį dokumentą jį išdavusiam teismui ir informuoti išieškotoją.

34. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad antstolis nagrinėjamoje vykdomojoje byloje neteisėtų veiksmų neatliko, vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas (CPK 185, 513 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos T. Ž. prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinti.

Pareiškėjos T. Ž. skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0172/23/00867grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.