Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarties nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis J. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Teismas nurodė, kad preliminariai įvertinus pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, matyti, kad skunde suformuluoti reikalavimai aiškūs, nurodytas jų faktinis pagrindas, argumentacija, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjos skundo reikalavimai yra tikėtinai nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad tik iš esmės išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų bus atsakyta į klausimą, ar skundas pagrįstas, o spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas nenagrinėja skundo pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

13. Argumentuoja, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra savarankiškas teisių gynimo būdas, t. y. laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalėtų būti patenkintas pareiškėjos skundo reikalavimas sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0172/23/00867. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Nagrinėjamu atveju, antstolio nuomone, vykdymo proceso metu pareiškėja (skolininkė) T. Ž. stengiasi bet kokiais būdais trukdyti bei vilkinti vykdymo procesą ir piktybiškai vengia vykdyti teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas netenkintinas.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

17. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

18. Apeliantė pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau nepagrindė, kodėl byla negalėtų būti tinkamai ir išsamiai išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgdamas į nagrinėjamo teisinio ginčo pobūdį apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas nėra būtinas, nes jam išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės yra aiškios, o proceso dalyvių pozicija išdėstyta procesiniuose dokumentuose (CPK 185 straipsnis). Dėl šios priežasties apeliantės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

20. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad antstolis J. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/23/00867, pradėtą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2KT-48-1092/2022 dėl 100 Eur baudos išieškojimo iš skolininkės T. Ž. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės, o tai reiškia, bent vienai iš sąlygų neegzistuojant, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

22. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte yra įtvirtinta viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019). Pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos, laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-251/2011).

23. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, konstatavo, kad pareiškėjos skundas preliminariai pagrįstas ir vertino egzistuojant pirmąją sąlygą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad procesinė situacija byloje šiuo metu yra pasikeitusi. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-7906-991/2023 pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestas. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. spalio 13 d. ir ši aplinkybė vertintina kaip įrodanti pareiškėjos skundo nepagrįstumą.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad ši paaiškėjusi aplinkybė apie įsiteisėjusią 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, sudaro ir savarankišką pagrindą konstatuoti, kad išnyko atskirojo skundo dalykas ir atskirojo skundo nagrinėjimas nebesukurs teisinių pasekmių, todėl tokiu atveju apeliacinis procesas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties netenka prasmės ir turėtų būti nutrauktas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Taigi ši aplinkybė tik patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamu atveju.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (CPK 178 straipsnis). Pareiga įrodyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tenka tokį prašymą pateikusiam asmeniui, šiuo atveju – pareiškėjui (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja neįvykdė pareigos įrodyti būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese (CPK 185 straipsnis), nes, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės nenurodė įrodymais pagrįstų reikšmingų aplinkybių, kurias vertinant būtų galima padaryti išvadą, kad susidarė ypatingai nepalanki situacija ir nesustabdžius vykdymo veiksmų bus nepagrįstai pažeisti pareiškėjos interesai, bei konstatuoti esant išimtinę situaciją, dėl kurios būtina stabdyti išieškojimą vykdymo procese (CPK 178 straipsnis).

26. Taigi nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Priešingai, teismas objektyviai ištyrė pareiškėjos nurodytas aplinkybės ir pateiktus įrodymus bei vadovaudamasis teisiniu reguliavimu ir teismų praktika konstatavo, kad pareiškėjos pateikti duomenys apie būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra abstraktaus pobūdžio, objektyvių įrodymų, lemiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, pareiškėja nepateikė, nors tokią pareigą turėjo būtent ji (CPK 12, 178 straipsniai).

27. Pareiškėja prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti baudą antstoliui, pusę baudos paskiriant pareiškėjai. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Savo prašymo pareiškėja nemotyvavo, nenurodė aplinkybių, kokiu pagrindu antstoliui turėtų būti skiriama bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas nenustatė aplinkybių, jog antstolis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjos prašymą tenkinti. Aplinkybė, kad antstolio priimti procesiniai sprendimai vykdymo procese netenkina pareiškėjos ir ji su jais nesutinka, nekeičia teisinio vertinimo.

28. Klausimas dėl antstolio nušalinimo sprendžiamas pagal CPK 637 straipsnio 1 dalį, t. y. antstoliui pareikšto nušalinimo ir antstolio nusišalinimo klausimus ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsprendžia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų teisėjas. Dėl to Klaipėdos apygardos teismas neturi pagrindo spręsti šį klausimą.

29. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

31. Netenkinus apeliantės atskirojo skundo ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

32. Antstolis J. P. prašo priteisti 200 Eur jo patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą paregimą. CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, taikoma ypatingosios teisenos bylose, numatanti, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Minėtoje įstatymo nuostatoje taip pat nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

33. Vienas iš CPK įtvirtintų bylinėjimosi (tarp jų – ir atstovavimo) išlaidų paskirstymo taisyklių, grindžiamų principu „pralaimėjęs moka“, tikslų – užkirsti kelią nepagrįstam bylinėjimuisi, taip apsaugant tiek valstybės, tiek privačių subjektų interesus. Šiems tikslams prieštarautų toks teisės aiškinimas, pagal kurį bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų pareiškėjams būtų suteiktas lūkestis, kad net pareiškus nepagrįstą ieškinį (skundą) bylinėjimasis teisme nekainuos ta apimtimi, kuria visos antstolio išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą bet kuriuo atveju teks pačiam antstoliui. Antstolio, kaip teisininko profesionalo, statusas savaime negali būti laikomas ribojančiu jo teisę naudotis advokato ar advokato padėjėjo pagalba bylose dėl antstolių vykdomų funkcijų. Tai reiškia, kad tokiose bylose antstolio patirtos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti savaime nelaikytinos nebūtinomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, 2020 m. birželio 9 d. papildoma nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020; 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-684/2023; kt.). Pateikti įrodymai patvirtina, kad antstolis išlaidas patyrė realiai, jos yra pagrįsto dydžio, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), todėl priteistinos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš T. Ž. 200 Eur (du šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimą antstolio J. P. naudai.