- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-19
- Bylos Nr.
- 2KT-91-790/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04571-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Prašymas atmestas ir byla neperduota iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui (arba grąžinta teismui, kuriam ji teisminga).
- Teisėjas
- Marius Bajoras (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
susipažinęs su Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-953-XX/2023,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Lietuvos apeliaciniam teismui Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi perduotas spręsti atsakovės (apeliantės) T. Ž. prašymas dėl Klaipėdos apygardos teisme užregistruotos civilinės bylos Nr. 2S-953-XX/2023 perdavimo nagrinėti nešališkam kitam tos pačios pakopos teismui.
Prašymas dėl bylos perdavimo netenkinamas.
2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą.
3. CPK 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo.
4. Visų apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, taip pat visų apygardos teismo teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
5. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos teisme užregistruotoje civilinėje byloje Nr. 2S-953-XX/2023 pagal apeliantės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-7764-991/2023, panaikinimo, apeliantė prašo spręsti klausimą dėl jos atskirojo skundo perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Savo prašymą apeliantė grindžia jai Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2KT-48-1092/2022 paskirta bauda, kuri, pareiškėjos įsitikinimu, buvo paskirta siekiant atkeršyti T. Ž. bei tokiu būdu atgrasyti ją nuo kreipimosi į teismą, taip pat nuo savo teisių gynimo nešališkame ir teisingame teisme. Todėl perdavus civilinę bylą Nr. 2S-953-XX/2023 nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, kiti Klaipėdos apygardos teismo teisėjai išvengs neigiamos įtakos bei suinteresuotumo bylos baigtimi.
6. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).
7. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir vadovaujantis šia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo ar teisėjo nešališkumas turi būti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y., nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y., jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).
8. Vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96).
9. Pagrįsdama savo prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2S-953-XX/2023 perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, pareiškėja T. Ž. iš esmės nurodo, kad tai pašalins bet kokias abejones dėl bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumo.
10. Pareiškėjos įvardytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad civilinė byla Nr. 2S-953-XX/2023 Klaipėdos apygardos teisme negali būti išnagrinėta nešališkai ir turi būti perduodama kitam apygardos teismui. Pareiškėjos prašymas iš esmės nepagrįstas, pareiškėja remiasi savo asmeniniu vertinimu, tačiau jokių konkrečių faktų, paneigiančių teismo (teisėjų), kuriame nagrinėtina civilinė byla, nešališkumą, nenurodė. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjai kitoje civilinėje byloje paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nesudaro pagrindo abejoti viso teismo šališkumu.
11. Kadangi nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti Klaipėdos apygardos teismo (teisėjų) nešališkumu nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2S-953-XX/2023, T. Ž. prašymas dėl bylos perdavimo kitam tos pačios pakopos teismui, netenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
T. Ž. prašymo perduoti civilinės bylos Nr. 2S-953-XX/2023 nagrinėjimą kitam tos pačios pakopos teismui netenkinti.