Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl baudos panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas panaikinti paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

13. CPK 64 straipsnyje įtvirtinta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais. Juo labiau nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis. Nors asmens nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogąstavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022).

14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-916/2019). Nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

15. Nagrinėjamu atveju, apeliantė teisėjos R. Zubrickaitės ir viso Klaipėdos apylinkės teismo (teisėjų) šališkumą sieja su aplinkybe, kad teisėja priėmė jai nepalankų sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-8992-1032/2022, nepagrįstai atsisakė priimti apeliantės atskirąjį skundą, nenagrinėjo bylos žodinio proceso tvarka, nesustabdė bylos nagrinėjimo, iki bus išspręsta administracine tvarka nagrinėjama byla dėl advokato apeliantei suteikimo, nesudarė apeliantei galimybės naudotis kvalifikuota advokato pagalba. Kadangi teisėjos priimti procesinio pobūdžio sprendimai, net ir nepalankūs apeliantei, negali būti laikomi jos šališkumo įrodymu, apeliantės argumentai dėl teisėjo (ne)šališkumo nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliantei paaiškintina, kad nušalinimas gali būti pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės, o vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė nereiškė prašymo dėl teisėjos nušalinimo, o ir duomenų, kad apie nurodomą nušalinimo pagrindą ji sužinojo bylą išnagrinėjus iš esmės, nepateikė. Be to, apeliantė taip pat nepateikė įtikinamų bei objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų spręsti dėl teisėjos ar viso Klaipėdos apylinkės teismo šališkumo, o vien subjektyvus situacijos vertinimas savaime neįrodo teisėjos ir / ar teismo šališkumo fakto. Pažymėtina ir tai, kad teisėjo nušalinimas gali būti grindžiamas pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone, prielaidomis ar samprotavimais.

16. CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali skirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

17. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiauti procesu galima ir naudojant ne pagal paskirtį procesinę nušalinimo teisę, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos.

18. Pažymėtina, kad nušalinimo tikslas yra sudaryti teisingo ir nešališko teismo proceso prielaidas, kad būtų užkirstas kelias bylą nagrinėti teismui, dėl kurio suinteresuotumo ar šališkumo konkrečioje byloje pareikšta pagrįstų abejonių. Dėl to šalis, reiškianti prašymą nušalinti, privalo nurodyti pagrindus, kuriais remdamasi mano, jog teisėjas yra šališkas konkrečioje byloje. Pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas (CPK 68 straipsnio 5 dalis).

19. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria baudas CPK nustatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, tai yra padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, nustatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020).

20. Nagrinėjamu atveju sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu patikrinti, ar buvo pagrindas paskirti baudą, kurią apeliantė prašė panaikinti.

21. Klaipėdos apygardos teismas, 2022 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2KT-48-1092/2022 (nutarties 3 punktas) skirdamas apeliantei 100 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nurodė, kad tiek Klaipėdos apygardos teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse atsakovei daugybę kartų išaiškinta, kad bylą nagrinėjančio teisėjo priimti procesiniai sprendimai ir (ar) atlikti procesiniai veiksmai negali būti vertinami kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, taip pat apeliantei ne kartą išaiškinta, kad prašymus dėl nušalinimo grindžiant bendro pobūdžio ir abstrakčiais pagrindais, nenurodant jokių specifinių ir realių faktų, kurie galėtų sukelti abejonių dėl teisėjų (teismo) nešališkumo, atsakovės prašymai dėl teismo šališkumo gali būti laikomi piktnaudžiavimu procesu.

22. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-29-1092/2022, T. Ž. buvo išaiškintina, kad prašymus dėl nušalinimo grindžiant bendro pobūdžio ir abstrakčiais pagrindais, nenurodant jokių specifinių ir realių faktų, kurie galėtų sukelti abejonių dėl teisėjų (teismo) nešališkumo, pareiškėjos prašymai dėl teismo šališkumo gali būti laikomi piktnaudžiavimu procesu ir asmeniui piktnaudžiaujančiam nušalinimo teise gali būti skirta iki penkių tūkstančių eurų bauda (CPK 69 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnio 2 dalis). Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-33-1092/2022 nurodė, kad pareiškėja, reikšdama nušalinimą visiems Klaipėdos apylinkės teismo teisėjams, konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų šio teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikė, objektyvių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad šio teismo teisėjai pareiškėjos atžvilgiu gali būti šališki, nenurodė. Teismas taip pat išaiškino T. Ž., kad tuo atveju, jei pareiškėja ir ateityje teiks bendro pobūdžio ir abstrakčiais pagrindais grindžiamus nušalinimo pareiškimus, gali būti sprendžiamas klausimas dėl CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytos baudos pareiškėjai skyrimo.

23. Nagrinėjamu atveju apeliantės 2022 m. gruodžio 20 d. reikštas nušalinimas teisėjai R. Zubrickaitei ir visam Klaipėdos apylinkės teismui buvo grindžiamas iš esmės tik teisėjos R. Zubrickaitės priimtų procesinių sprendimų nepagrįstumu, bet ne teisėjos suinteresuotumu bylos baigtimi. Teismas, netenkindamas apeliantės prašymo, pagrįstai nurodė, kad apeliantei buvo išaiškinta, jog teikiant bendro pobūdžio ir abstrakčiais pagrindais grindžiamus nušalinimo pareiškimus gali būti sprendžiamas klausimas dėl baudos apeliantei paskyrimo, tačiau apeliantė ir toliau teikė iš esmės analogiškus nušalinimo pareiškimus, tai leidžia spręsti, kad apeliantės elgesys aiškiai rodo ne jos siekį sąžiningai įgyvendinti procesinę nušalinimo teisę, tačiau sąmoningą teismų nutartyse išdėstytų išaiškinimų apie nušalinimo instituto paskirtį bei esmę ignoravimą.

24. Šiuo konkrečiu atveju, apeliantė ir prašyme dėl baudos panaikinimo (baudos sumažinimo), nepaneigė fakto, kad jai ne tik ne vieną kartą buvo išaiškinta nušalinimo teisės realizavimo procedūros teisės normos, bet jog ir įspėta dėl piktnaudžiavimo tokia teisės norma pasekmių. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą apeliantės prašymą, atsižvelgęs į apeliantės elgesį procese, vertinti kaip abstraktų, pareikštą piktnaudžiaujant procesine nušalinimo teise, taigi veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, ir netenkinti prašymo dėl baudos panaikinimo.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės prašymas priteisti iš Klaipėdos apygardos teismo 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, 5 000 Eur neturtinės žalos, jos išieškojimą regreso tvarka nukreipiant į teisėją Aurimą Brazdeikį, 5 procentų dydžio metines palūkanas, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas panaikinti paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Įvertinus apeliantės pateiktą prašymą, nustatyta, kad šiuo atveju teikiant atskirąjį skundą keliami nauji reikalavimai, kurie nebuvo nagrinėjami priimant skundžiamą nutartį, todėl dėl naujų reikalavimų apeliacinės instancijos teismas pasisakyti neturi pagrindo (CPK 312 straipsnis).

26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taisykles, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti (sumažinti paskirtą baudą) atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2023 m. sausio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.