Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant nubausto asmens A. J. įgaliotam atstovui advokatui E. S. (nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“),

nubaustam asmeniui A. J. ir skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) įgaliotam atstovui nedalyvaujant,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nubausto asmens A. J. įgalioto atstovo advokato E. S. skundą dėl ne teismo tvarka Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. V. 2025 m. lapkričio 21 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-6261-2025 dalies pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja V. V. 2025 m. lapkričio 21 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-6261-2025, kuriuo A. J., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), pripažino kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalį dėl to, kad ji 2025 m. spalio 22 d., 22.17 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tokiais veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą. Už tai paskirta 450 Eur bauda bei specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams.

1) A. J. pripažįsta padarytą administracinį nusižengimą ir dėl jo gailisi. Nusižengimas nėra sisteminis ir yra išskirtinai atsitiktinis, susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms, kuomet šalimais gyvenamosios vietos, maždaug 3 kilometrų atstumu, esančiuose ūkininko ūkio gyvulių tvartuose, nuotolinėmis stebėjimo priemonėmis buvo pastebėta, kad viena telyčia veršiavosi, o kitam galvijui dėl „išputimo“ prireikė skubios nuolatinės periodinės priežiūros. Buvo tamsus paros metas, oro sąlygos giliai rudeniškos ir atšiaurios, o duotuoju atveju, tuo metu nei namuose, nei ūkyje, nebuvo kitų asmenų, tad galvijams nesuteikus reikiamos priežiūros ir/ar pagalbos jie paprasčiausiai būtų nugaišę. A. J., esant emocinėje įtampoje ir esant neatidėliotinam atvejui, priėmė sprendimą, kad greičiau nuvyks automobiliu. Administracinio nusižengimo įvykdymo laikas yra tamsus paros metas, o vieta – vietinės reikšmės kelio ruožas – žvyrkelis, kuriame procesinių dokumentų pildymo metu, bei aiškinantis aplinkybes ir fiksacijos metu, nepravažiuoja joks transportas ir ar nepraeina joks pėsčiasis, taigi nėra absoliučiai jokio judėjimo. A. J. nagrinėjamu administraciniu nusižengimu, dėl jo įvykdymo laiko, vietos ir trumpalaikės trukmės tiek atstumo, tiek laiko atžvilgiu, nesukėlė, o ir negalėjo sukelti jokių neigiamų pasekmių. Administracinis nusižengimas buvo padarytas sąlygojus būtinajam reikalingumui, siekiant išvengti neigiamų pasekmių ir didelės turtinės žalos, suteikiant skubiai reikiamą priežiūrą ir pagalbą auginamiems gyvuliams nakties metu. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą A. J. padarytą administracinį nusižengimą vertinti ne kaip sąlygotą jos siekio sąmoningai ir piktybiškai ignoruoti teisės aktų reikalavimus, o kaip nulemtą jos neapdairaus elgesio;

2) Kazlų Rūdos savivaldybės meras A. J. įteikė padėką už šeimos ūkio tradicijų tęstinumą, meilę žemei ir gimtajam kraštui. A. J. be ūkininkavimo dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iškirtinai teigiami charakterizuojama darbdavio, pažymint, kad yra kruopšti, atsakinga, darbšti, jautri, tvarkinga ir komunikabili darbuotoja. Jos profesinio ir asmeninio sumanumo, darbštumo dėka bendrovė pasiekusi puikių darbo rezultatų. Pavestus darbus atlieka laiku ir be priekaištų. Bendradarbių yra vertinama už nuoširdumą, įsiklausymą, gilinimąsi į savo veiklos specifiką, bendradarbiavimą ir komandinį darbą. A. J. yra nekonfliktiška, visuomet siekianti padėti aplinkiniams, kolegoms, kultūringa ir yra gerbiama kolektyvo narių ir klientų. Ji yra ramaus būdo, nei karto nėra gauta nusiskundimų dėl jos elgesio. Kaip žmogus yra jautri, nestokojanti humoro jausmo, įsiklausanti ir besistengianti padėti aplinkiniams, o kilusias problemas stengiasi išspręsti abiem pusėms priimtinu būdu. Darbe A. J. pasižymi kruopštumu, tvarkingumu, atsakomybe ir vykdomų darbų išbaigtumu, dėl ko yra daugelį kartų skatinta. A. J. drausminės nuobaudos netaikytos. A. J. darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo, o susigrąžinus teisę vairuoti transporto priemones, bus susijęs su transporto priemonės naudojimu vykstant pas klientus, užsakovus ir bendrovės darbuotojus, esančius visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Netekus ilgesniam laikui A. J. teisės vairuoti transporto priemones ir negalint ateityje vykti pas klientus, užsakovus ir bendrovės darbuotojus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalės esmingai vykdyti veiklos ir sutartinių įsipareigojimų Lietuvos Respublikos valstybinėms įmonėms;

3) iš Administracinių nusižengimų registro apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad nagrinėjamo nusižengimo ir nusižengimo, dėl kurio A. J. pirmą kartą atimta teisė vairuoti, ji nėra padariusi grubių administracinių nusižengimų, tad minėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad A. J. nėra linkusi piktybiškai ar sistemingai pažeidinėti įstatymus, jos padaryti nusižengimai yra atsitiktinio pobūdžio. Vertintinai ir tai, kad dėl padaryto nusižengimo niekas nenukentėjo, taip pat nebuvo sukeltas joks realus pavojus eismo dalyviams ar aplinkiniams asmenims. Be to, turi būti atsižvelgta į tai, kad 2025 m. lapkričio 11 d. A. J. mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą, AB „Regitra“ duomenimis, šiuo metu A. J. vairuotojo pažymėjimo galiojimas sustabdytas, vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma galioja.

Institucija atkreipia dėmesį į tai, jog teisės vairuoti atėmimas yra paskirtas minimaliam terminui – 6 mėnesių laikotarpiui. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su darbu ir kt., tačiau šios aplinkybės, sprendžiant išnagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jos nesustabdė, todėl manyti, jog šiuo atveju jos gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nusižengimo, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Individualizuojant skiriamą administracinę nuobaudą, asmenybė vertinama kaip laikosi įstatymų, ar nedaro nusižengimų, laikosi kelių eismo taisyklių. A. J. charakterizuoti, kaip kelių eismo taisyklių itin besilaikančio asmens negalima, jos padaryti administraciniai nusižengimai nėra pirmi, jie susiję su KET pažeidimais. Iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus per 5 metus nustatyta iki inkriminuojamo nusižengimo, jog ji minėtu laikotarpiu yra administracine tvarka bausta net 12 kartų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vos parėjus kelioms dienoms, po to, kai įsiteisėjo teismo nutartis, kuria buvo taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir švelninta paskirta nuobauda, t. y. administracinio poveikio priemonė, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, jai buvo paskirta specialiosios teisės atėmimas nuo 2025 m. spalio 15 d. – 2025 m gruodžio 14 d., padarė inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Toks jos elgesys parodo atsainų požiūrį į įstatymų laikymąsi. Ji iš jai skirtų nuobaudų nepasimokė, savo elgesio kritiškai nevertino, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui švelnesnė nei įstatymo leidėjo numatyta nuobauda, poveikio asmens elgesiui ateityje nepadarys.

ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo, A. J. nusižengimo darymo metu buvo 62 metai, tai nebuvo vertinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Institucija nesutinka su skundo argumentu, kad administracinis nusižengimas įvykdytas būtinojo reikalingumo sąlygomis ANK 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas, ji turėjo rinktis kitus būdus ir priemones, o ne pati vairuoti transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta. Šiuo atveju nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei mažareikšmiškumo, nei daugiau atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar kitų ypatingų aplinkybių, trumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo, nes priešingu atveju bus pažeisti konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principai.

Teismo posėdžio metu nubausto asmens A. J. įgaliotas atstovas advokatas E. S. paaiškino, kad palaiko skundą jame esančių argumentų pagrindu bei prašo jį tenkinti. A. J. administracinį nusižengimą įvykdė susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms – viena telyčia veršiavosi, o kitam galvijui dėl „išputimo“ prireikė skubios nuolatinės periodinės priežiūros. Nei namuose, nei ūkyje nebuvo kitų asmenų. Gyvuliams nesuteikus tinkamos priežiūros ir (ar) pagalbos, jie būtų nugaišę. Nusižengimas buvo padarytas sąlygojant būtinajam reikalingumui.

Marijampolės AVPK pateikė prašymą nagrinėti bylą jų įgaliotam atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Administracinio nusižengimo protokole fiksuotos tokios pačios faktinės aplinkybės, kokios yra nurodytos skundžiamame nutarime.

Padėkoje nurodyta, kad Kazlų Rūdos savivaldybės meras Astai ir Z. J. dėkoja už šeimos ūkio tradicijų tęstinumą, meilę žemei ir gimtajam kraštui.

Ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjime fiksuota, kad A. J. savo vardu yra įregistravusi ūkį.

2025 m. spalio 10 d. gyvų gyvūnų sąraše nurodyti A. J. vardu registruoti galvijai.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta, kad A. J., kaip bendrovės pardavimų vadovės, darbas yra susijęs su transporto priemonės naudojimu vykstant pas klientus, užsakovus ir bendrovės darbuotojus, esančius visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. A. J. ilgesniam, nei jau paskirtas terminas, teisės vairuoti transporto priemones ir negalint vykti pas klientus, užsakovus ir bendrovės darbuotojus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalės esmingai vykdyti veiklos ir sutartinių įsipareigojimų Lietuvos Respublikos valstybinėms įmonėms.

Motorinių transporto priemonių vairuotojo papildomo mokymo baigimo pažymoje fiksuota, kad A. J. 2025 m. lapkričio 11 d. mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą.

Duomenyse iš „Google Maps“ nurodytas A. J. maršrutas nusižengimo užfiksavimo metu (3 km, 6 min.)

Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus per 5 metus fiksuoti A. J. padaryti administraciniai nusižengimai.

Vaizdo įraše, pavadinimu „T. B. kūno kamera“, 2 min. fiksuota, jog A. J. sutuoktinis jai pasako: „velnias nešė tave į tą galerą“.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Dėl ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo

Skundu prašoma pripažinti A. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybe jos prisipažinimą padarius administracinį nusižengimą, nuoširdų gailėjimąsi ir padėjimą išaiškinti nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nutarime nurodyta, jog aptariama aplinkybė buvo pripažinta A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Įvertinus tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta, skundžiamu nutarimu A. J. buvo skirta minimali ANK 424 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bauda – 450 Eur bei skirtas ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas – 6 mėnesiai.

Taigi, teismas neturi jokio teisinio pagrindo dar kartą pripažinti A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prisipažinimą padarius administracinį nusižengimą bei nuoširdų gailėjimąsi, kai tai jau buvo padaryta skundžiamu nutarimu.

Dėl ANK 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo

Skundu prašoma pripažinti A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusižengimas padarytas būtinojo reikalingumo sąlygomis.

ANK 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog administracinis nusižengimas padarytas pažeidžiant įstatymų uždraustą veiką padariusio asmens sulaikymo, profesinių pareigų atlikimo arba teisėsaugos institucijos užduoties vykdymo, būtinojo reikalingumo, pateisinamos profesinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

Skunde būtinojo reikalingumo buvimas argumentuojamos tuo, kad netoli A. J. gyvenamosios vietos, maždaug 3 kilometrų atstumu, esančiuose ūkininko ūkio gyvulių tvartuose, nuotolinėmis stebėjimo priemonėmis buvo pastebėta, kad viena telyčia veršiavosi, o kitam galvijui dėl „išputimo“ prireikė skubios nuolatinės periodinės priežiūros. Buvo tamsus paros metas, oro sąlygos giliai rudeniškos ir atšiaurios, o duotuoju atveju, tuo metu nei namuose, nei ūkyje, nebuvo kitų asmenų, tad galvijams nesuteikus reikiamos priežiūros ir/ar pagalbos jie paprasčiausiai būtų nugaišę, todėl A. J. esant emocinėje įtampoje ir esant neatidėliotinam atvejui, priėmė sprendimą, kad greičiau nuvyks automobiliu. Administracinis nusižengimas buvo padarytas sąlygojus būtinajam reikalingumui, siekiant išvengti neigiamų pasekmių ir didelės turtinės žalos, suteikiant skubiai reikiamą priežiūrą ir pagalbą auginamiems gyvuliams nakties metu. Skunde teigiama, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą A. J. padarytą administracinį nusižengimą vertinti ne kaip sąlygotą jos siekio sąmoningai ir piktybiškai ignoruoti teisės aktų reikalavimus, o kaip nulemtą jos neapdairaus elgesio.

Teismų praktikoje, aiškinant ANK 16 straipsnio 1 dalį, nurodyta, kad būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis.

Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-12-689/2020, Nr. 2AT-61-495/2022 ir kt.).

Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas, įtvirtintas ANK 16 straipsnyje, turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) pačiam asmeniui, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-63-976/2022 ir kt.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad viena A. J. ūkiui priklausanti telyčia veršiavosi, o kitam galvijui dėl „išputimo“ prireikė skubios nuolatinės periodinės priežiūros. Pranešime apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą parašyta, jog A. J. ūkyje 2025 m. spalio 22 d. buvo prieauglio atvedimas, atvedimo eiga – sunkus. Teismas neabejoja, kad galvijams dėl gresiančio pavojaus laiku nesuteikus reikiamos pagalbos, galėjo kilti tam tikri neigiami padariniai. Skunde nurodoma, jog tuo metu nei namuose, nei ūkyje nebuvo kitų asmenų, tad galvijams nesuteikus reikiamos priežiūros ir/ar pagalbos jie paprasčiausiai būtų nugaišę. Teismas visgi abejoja nurodytu skundo argumentu ir vertina jį, kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinę versiją bei siekį išvengti su administracine atsakomybe susijusių neigiamų padarinių. Vaizdo įraše, pavadinimu „T. B. kūno kamera“, 2 min. fiksuota, jog į įvykio vietą atvykęs A. J. sutuoktinis jai pasako: „velnias nešė tave į tą galerą“. A. J. policijos pareigūnų sustabdoma 22.17 val., jos vyras įvykio vietoje yra 22.28 val. Taigi, akivaizdu, jog A. J. sutuoktinis jeigu ir buvo ne namuose, buvo visiškai šalia jų, kadangi į įvykio vietą atvyko per 10-11 min. Tuo labiau, kad kaip nurodoma skunde, A. J. gyvenamoji vieta nuo ūkininko ūkio gyvulių tvartų yra nutolusi maždaug 3 kilometrų atstumu.

Taigi, teismas, įvertinęs skunde dėstomus argumentus apie būtinojo reikalingumo situaciją, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta viena iš būtinojo reikalingumo sąlygų – negalėjimas pašalinti pavojaus kitomis priemonėmis. Teismo vertinimu, A. J. sutuoktinis turėjo realią galimybę vykti į tvartus ir pašalinti galvijams kilusį pavojų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą A. J. atliktus KET pažeidžiančius veiksmus vertinti, kaip atliktus susiklosčius būtinojo reikalingumo situacijai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog negali būti tenkinamas skundo reikalavimas pripažinti A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusižengimas padarytas būtinojo reikalingumo sąlygomis.

Dėl ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo

Skundu prašoma pripažinti A. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybe tai, kad nusižengimą padarė asmuo, sulaukęs brandaus amžiaus.

ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. J. yra gimusi (duomenys neskelbtini). Tai raiškia, kad ji yra 62 metų amžiaus. Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Taigi, teismas taip pat neturi jokio teisinio pagrindo šiuo atveju taikyti ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kadangi A. J. neatitinka nei vienos iš minėtame straipsnyje numatytų sąlygų.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų / administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo poreikis skunde grindžiamas tuo, kad A. J. ūkininkauja (už tai yra gavusi Kazlų Rūdos savivaldybės mero padėką), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbdavio charakterizuojama teigiami. A. J. darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo, o susigrąžinus teisę vairuoti transporto priemones – bus susijęs su transporto priemonės naudojimu vykstant pas klientus, užsakovus ir bendrovės darbuotojus, esančius visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Netekus ilgesniam laikui A. J. teisės vairuoti transporto priemones ir negalint ateityje vykti pas klientus, užsakovus ir bendrovės darbuotojus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalės esmingai vykdyti veiklos ir sutartinių įsipareigojimų Lietuvos Respublikos valstybinėms įmonėms.

Vertindamas šiuos argumentus, teismas pažymi, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018). Šiame kontekste pažymima tai, jog asmuo iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbui, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, o vien tai, jog vairuotojo pažymėjimas reikalingas asmeninių bei šeimos poreikių tenkinimui, nesuteikia prioriteto administracinio poveikio priemonės panaikinimui.

Skunde taip pat nurodoma, kad iš Administracinių nusižengimų registro apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad nagrinėjamo nusižengimo ir nusižengimo, dėl kurio A. J. pirmą kartą atimta teisė vairuoti, ji nėra padariusi grubių administracinių nusižengimų. Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad A. J. nėra linkusi piktybiškai ar sistemingai pažeidinėti įstatymus, jos padaryti nusižengimai yra atsitiktinio pobūdžio.

Teismas pažymi, jog iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus per 5 metus nustatyta, kad iki analizuojamo administracinio nusižengimo padarymo A. J. minėtu laikotarpiu administracine tvarka buvo bausta net 12 kartų.

Teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą „Liteko“, nustatyta, kad 2025 m. rugsėjo 24 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-146-443/2025 A. J. skundas tenkintas iš dalies – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. birželio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-2843-2025 A. J. skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą terminas sutrumpintas iki 2 mėnesių. Minėta nutartis įsiteisėjo 2025 m. spalio 15 d.

Šioje byloje analizuojamas administracinis nusižengimas padarytas 2025 m. spalio 22 d. Tai reiškia, kad A. J. jį padarė praėjus vos savaitei laiko, po to, kai įsiteisėjo teismo nutartis, kuria A. J. atžvilgiu buvo taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir švelninta paskirta nuobauda, t. y. administracinio poveikio priemonė, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Teismo vertinimu, toks A. J. elgesys parodo itin atsainų jos požiūrį į įstatymų laikymąsi. Akivaizdu, kad moteris iš jai skirtų nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių taikymo nepasimokė, savo elgesio kritiškai nevertino. Anksčiau asmeniui paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, neatgrasė jo nuo naujų nusižengimų padarymo. Teismas mano, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui švelnesnė, nei įstatymo leidėjo numatyta, nuobauda poveikio asmens elgesiui ateityje visgi nepadarys.

Skunde taip pat nurodoma, kad vertintina ir tai, kad dėl padaryto nusižengimo niekas nenukentėjo, taip pat nebuvo sukeltas joks realus pavojus eismo dalyviams ar aplinkiniams asmenims. Be to, turi būti atsižvelgta į tai, kad 2025 m. lapkričio 11 d. A. J. mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą, AB „Regitra“ duomenimis, šiuo metu A. J. vairuotojo pažymėjimo galiojimas sustabdytas, vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma galioja.

Teismas, vertindamas nurodytus skundo argumentus, visų pirma, pažymi, kad nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui. Antra, fiksavus kitus KET pažeidimus, A. J. būtų taikyta administracinė atsakomybė papildomai pagal atitinkamus ANK straipsnius. Trečia, vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma galiojimas nesuteikia teisės asmeniui vairuoti transporto priemones, kai ši teisė yra atimta.

Taigi, teismas daro išvadą, kad skunde išdėstytų ir teismo aptartų bei įvertintų argumentų visuma, nesuteikia jokio teisinio pagrindo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, tenkinti skundo prašymo ir A. J. paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 424 straipsnio 4 ir 7 dalies sankcijoje, nesusijusią su specialiosios teisės atėmimu arba specialiąją teisę atimti mažesniam nei numatyta sankcijoje minimaliam laikotarpiui.

Pažymima, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Klaipėdos apygardos 2017 m. gegužės 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-256-651/2017).

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, skundą, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, sprendžia, kad Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. V. 2025 m. lapkričio 21 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-6261-2025 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pakeisti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas paliktinas galioti nepakeistas, o nubausto asmens A. J. įgalioto atstovo advokato E. S. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nubausto asmens A. J. įgalioto atstovo advokato E. S. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.