Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-10-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-476-988/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-07-29Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-10-20Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-20
Bylos Nr.
1A-476-988/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33555-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Darius Pranka, Paulius Veršekys
Civilinis ieškovas
G. N.
Advokatai
Giedrius Bučinskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-476-988/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33555-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Pauliaus Veršekio,

sekretoriaujant Aistei Bareikei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,asmens, kuriam byla nutraukta, V. C. gynėjui advokatui Giedriui Bučinskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam byla nutraukta, V. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1414-270/2020, kuriuo V. C., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir vadovaujantis BK 40 straipsnio 1, 4 dalimis perduotas jis pagal laidavimą V. Z. vienerių metų terminui be užstato.

Šiuo nuosprendžiu nuspręsta iki įsiteisės nuosprendis kardomosios priemonės neskirti.

Civilinės ieškovės G. N. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš V. C. G. N. naudai 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinei žalai atlyginti, o iš „E.“ G. N. naudai 2 000 Eur (du tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. C. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta vadovaujantis BK 40 straipsniu dėl to, kad jis vairuodamas transporto priemonę pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2019 m. kovo 14 d., apie 20.13 val., Vilniuje vairuodamas automobilį Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo pravažiavimu nuo J. B. g. link reguliuojamos sankryžos su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurioje sukdamas į kairę link (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir neatsargus, nesustojo ir nepraleido jo važiavimo krypties eismo juosta iš kairės pusės į dešinę pėsčiųjų perėjos ribose degant žaliam šviesoforo signalui per (duomenys neskelbtini) einančios pėsčiosios G. N., gim. (duomenys neskelbtini), kurią automobiliu partrenkė ir sužalojo. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų G. N. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais V. C. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

2. Asmuo, kuriam byla nutraukta, V. C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nuosprendžio dalį, kuria priteista iš V. C. G. N. naudai 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o iš „E.“ G. N. naudai 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nuosprendžiu priteisdamas dar 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo netinkamai ją įvertino bei iš esmės nemotyvavo tokio savo sprendimo. 5 700 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis.

2.2. Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad iš jo nepagrįstai priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kadangi už žalos atlyginimą yra atsakingas civilinis atsakovas E., pagal 2019 m. vasario 15 d. transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

2.3. Asmuo, kuriam byla nutraukta, V. C. pastebėjo, kad civiliniu ieškiniu nukentėjusioji G. N. konkrečiai ir neprašė iš jo priteisti jai neturtinę žalą.

2.4. Atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo atveju turėjo būti vadovaujamasi BPK 111 straipsniu, nes būtent civilinis atsakovas E., pagal įstatymus (ir sutartį) materialiai atsako už V. C. veika padarytą žalą (tame tarpe ir neturtinę) nukentėjusiajai, draudimo suma yra 5 000 000 Eur asmeniui, kurios visiškai pakanka civilinės ieškovės prašomai neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą E., prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1414-270/2020 dalyje dėl civilinio ieškinio tenkinimo panaikinti ir priimti naują – ieškovės civilinį ieškinį atmesti visa apimtimi.

3.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad civilinis atsakovas apskaičiuodamas nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimą atsižvelgė ir vertino, kad dėl eismo įvykio nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat įvertino medicininius dokumentus, taikytą gydymą ir jo trukmę bei vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4.2.2 punktu (esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį nuo 1 iki 3 mėnesių – iki 5 MMA (įvykio dienai MMA sudarė 555,00 Eur).

3.2. Civilinis atsakovas pažymėjo, kad šiuo atveju nukentėjusiajai G. N. priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka vieningai šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose. Teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 396 Eur iki 4 000 Eur. Akivaizdu, jog G. N. priteistos neturtinės žalos dydis už jai nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymą yra žymiai didesnis už tokį sveikatos sutrikdymo mastą priteisiamo neturtinės žalos dydžiui ir šiuo aspektu nukrypta nuo vieningai formuojamos teismų praktikos.

Žemesnės instancijos teismas

3.3. Atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas priimtame nuosprendyje neturtinės žalos dydį nustatė ir priteisė, tačiau visiškai be išsamių motyvų. Nuosprendyje nėra pasisakyta, kodėl teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, kokius neturtinio pobūdžio aspektus vertino ir kaip įvertino, kokie neturtinio pobūdžio motyvai buvo įrodyti nukentėjusiosios reikalaujant didesnės nei draudiko apskaičiuota ir išmokėta neturtinės žalos suma, nėra pasisakyta, kokie nukentėjusiosios sveikatos būklės duomenys buvo pateikti ir teismo įvertinti, ar yra nustatyti ir (ar) mediciniškai įvertinti kokie nors liekamieji reiškiniai, ar teismas vertino tik subjektyvius nukentėjusios parodymus ir (ar) nusiskundimus, ar rėmėsi objektyviais duomenimis.

3.4. Civilinis atsakovas nurodė, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios didintų apelianto V. C. ar jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Atsiliepimas

3.5. Atsiliepime į apeliacinį skundą pažymima, kad žalos nustatymo ir mokėjimo tvarka nustatyta Taisyklėse, tačiau nei vienas teisės aktų, nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato, kad baudžiamojoje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti pripažįstamos žala, o taip pat nenustato draudiko pareigos tokio pobūdžio išlaidas atlyginti. Pagal BPK 103–106 straipsnius civilinio ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priskiriamos proceso išlaidoms, o proceso išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte. Proceso dalyviai turi teisę prašyti, kad teismas minėtas išlaidas pripažintų proceso išlaidomis ir jos būtų priteistos iš kaltinamojo (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-776-174-2014).

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdyje asmuo, kuriam byla nutraukta, V. C. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Asmens, kuriam byla nutraukta, V. C. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

5. Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.

6. Apeliaciniu skundu apeliantas V. C. ginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nuosprendžio dalį, kuria iš V. C. priteista G. N. naudai 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o iš „E.“ G. N. naudai 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

7. Apeliaciniame skunde keliamas civilinio ieškinio atlyginimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose.

Dėl civilinės atsakomybės subjekto

8. Apeliaciniame skunde V. C. argumentuoja, kad civilinis atsakovas E., pagal įstatymus (ir sutartį) materialiai atsako už V. C. veika padarytą žalą (tame tarpe ir neturtinę) nukentėjusiajai, draudimo suma yra 5000000 Eur asmeniui, kurios visiškai pakanka civilinės ieškovės prašomai neturtinei žalai atlyginti. Apygardos teismas sutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu.

Žemesnės instancijos teismas

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254 straipsnio nuostatomis įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, iš ko seka, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-280/2014, 2K-149/2013 ir kitos). Atsižvelgiant į aptartų teisės normų turinį akivaizdu, kad civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Žalą padariusio (ar materialiai už jį atsakingo) asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, tai yra jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė, todėl tokiu atveju žalą padariusiam asmeniui taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Tuo tarpu draudiko pareiga atlyginti žalą, kaip teisingai pažymima pateiktame apeliaciniame skunde, kyla iš draudimo sutarties ir tokiu atveju draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, nagrinėjamu atveju – pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – ir TPVCAPDĮ) ir draudimo sutartį. Nagrinėjamos situacijos kontekste atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, pagal kurias transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir neginčijama, kad nukentėjusiosios G. N. sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta 2019 m. kovo 14 d. eismo įvykio metu, kuris įvyko dėl V. C. kaltės. Taigi už žalą atsakingas asmuo V. C. ar jo draudikas privalo nukentėjusiam asmeniui G. N. atlyginti visus jos patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Draudikas E., atstovaujamas uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „S.“, ir draudėja UAB „V.“ 2019 m. vasario 15 d. sudarė transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi apdrausta Luminor Bank AB priklausanti transporto priemonė (krovininis automobilis) FIAT, FIAT DUCATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 91). V. C. teisiamajame posėdyje parodė, kad automobilis buvo išnuomotas firmai. Jis tada nedirbo. Jo paprašė nuvažiuoti į Lenkiją nuvežti prekes į firmą. Tokiu būdu tarp transporto priemonės valdytojo V. C., kuris vairavo savininkės ir nuomotojos Luminor Bank AB nuomininkei UAB „V.“ išnuomotą automobilį, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudiko E., ir nukentėjusio trečiojo asmens G. N. susiklostė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisiniai santykiai. Kaip minėta, esant tokiai situacijai ir reikalavimo sumai neviršijant įstatymu nustatytos ribos, neturtinę žalą privalo atlyginti draudikas E.. Tokios praktikos laikomasi ir, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. sausio 10 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86/2012. Atsiliepimu į apeliacinį skundą neginčijama tokia draudiko prievolė.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

11. Sprendžiant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimą pažymima, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymima tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė byla Nr. 2K-171/2008).

12. Taip pat pažymima, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis). Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

13. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

14. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams paprastai būna skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.). Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.

15. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nustatė aplinkybes, kurių apeliacinis teismas detaliai nekartoja, tačiau trumpai apžvelgia ir sutinka, kad dėl įvykusio eismo įvykio nukentėjusioji neabejotinai patyrė skausmą, stresą, nepatogumus, ilgą laiką negalėjo laisvai judėti. Šios aplinkybės pagrįstai įvertintos kaip nukentėjusiosios patirta neturtinė žala, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių aplinkybių reikšmė nebuvo pilnai atskleista, jos įvertintos ir pasvertos nepakankamai.

16. Asmens sveikata kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju yra padarytos žalos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan. (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-303-843/2017).

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne dvigubai viršijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio didžiausią sumą tipinių situacijų bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi, nes įvairūs ir žalos dydžio nustatymo kriterijai. Įvertinus teismų praktikos pavyzdžius sprendžiama, kad iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600,00 Eur iki 3 500,00 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017 ir kt.).

18. E. teigia, kad jis įvertino teismų praktiką panašiose eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems buvo atlyginta neturtinė žala už patirtą nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir nustatė, kad atlyginamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 396 Eur iki 4 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nors apeliantė nurodo, jog ji nagrinėjo teismų praktiką bylose, kuriose dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo atsirado panašūs padariniai nukentėjusiojo sveikatai kaip ir nagrinėjamu atveju, tačiau iš jos pateiktų teismų sprendimų pavyzdžių nematyti analogiški sužalojimai kaip nagrinėjamoje situacijoje. Apygardos teismas, apibendrinęs panašius atvejus konkrečiose bylose ir jose nustatytą neturtinės žalos dydį, sprendžia, kad tokiais atvejais, nustačius panašaus ar netgi sudėtingesnio pobūdžio sužalojimus, nukentėjusiųjų patirta neturtinė žala vertinama apie 3 000 Eur suma. Tai reiškia, kad apylinkės teismas nustatydamas 5 700 Eur neturtinės žalos dydį reikšmingai nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, o tokio nukrypimo nepagrindė išskirtine situacija, itin sudėtingu ar sunkiu sužalojimu ar kitomis, neturtinės žalos nustatymui svarbiomis, aplinkybėmis.

19. Pateikiami pavyzdžiai, kuriuose atsispindi panašaus pobūdžio situacijose priteisimos neturtinės žalos dydis: B. M. konstatuota dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžis. Iš draudimo bendrovės jai priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. liepos 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-475-383/2018); J. L. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų žastų srityje, krūtinės ląstos kairėje pusėje bei kirkšnių srityse, stuburo krūtininių 3-4-o slankstelių suspaustiniai pirmo laipsnio lūžiai. Iš draudimo bendrovės jai priteista 1 920 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-134-354/2018); Z. J. padarytas kaklo srities sumušimas ir kairės čiurnos šoninės kulkšnies lūžis, gydymo metu kairės kojos čiurna imobilizuota, išrašant rekomenduota kairės kojos neminti, judėti ramentų pagalba. Priteista 450 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-147-360/2018); S. G. nustatytas abiejų dilbių alkūnkaulio ir stipinkaulio atviri lūžiai. Priteista 400 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-212-290/2018); P. S. padarė galvos smegenų sumušimo židinius kairėje kaktinėje skiltyje su kraujo išsiliejimu po voratinkliniu galvos smegenų dangalu virš kaktinių – momentinių skilčių. Priteista 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-79-350/2018); V. P. eismo įvykio metu patyrė kairio peties, abiejų čiurnų ir kairio kelio sumušimus, plėštinę dešinės plaštakos žaizdą. Priteista 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-225-594/2017); N. V. nustatyta kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas, padarytas viršijant fiziologines kaklo lenkimo ribas. Priteista 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-418-238/2017).

20. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 3 000 Eur siekiantis neturtinės žalos dydis paprastai nustatomas esant bent tam tikriems kaulų lūžiams (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-318-468/2020, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-60-493/2018), Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-535-245/2016 taip pat pastebima, kad paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus. Šiuo atveju nukentėjusiajai nustatyti sveikatos sužalojimai atitinka šiuos kriterijus, kadangi nustatyti dešinio kelio menisko užpakalinio rago plyšimas, vidinio kolaterialinio raiščio plyšimas, šlaunikaulio išorinio krumplio lūžis, šeivikaulio kalvos lūžis linija (b. l. 22–24).

21. Apylinkės teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį nukrypo nuo teismų praktikoje esančių neturtinės žalos nustatymo kriterijų, neatsižvelgė į teismų praktikoje nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymo ribas, taip pat į kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai. Apylinkės teismas nepagrįstai pernelyg didelę reikšmę suteikė nukentėjusiajai taikyto gydymo trukmei (ji ilgą laiką negalėjo laisvai judėti), kadangi pagal byloje esančius duomenis jos reabilitacija baigėsi jau po beveik dviejų mėnesių po įvykio, 2019 m. gegužės 6 d., po to buvo duotas siuntimas operaciniam dešinio kelio gydymui (b. l. 22), tačiau duomenų apie tolesnę šio gydymo eigą byloje nėra. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad, nors nukentėjusiajai liko tam tikri liekamieji reiškiniai – skausmingas kelio sąnarys atliekant pritūpimo judesius, protarpiniai skausmai pasukant koją į išorę, tačiau vien šie nepatogumai nesudaro pagrindo reikšmingai nukrypti nuo teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į V. C. kaltės formą (padarytas neatsargus nusikaltimas), jį charakterizuojančius duomenis, tačiau, kaip minėta, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose.

22. Įvertinus visumą aukščiau aptartų aplinkybių, pasvėrus kiekvienos jų reikšmę bei įtaką, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju adekvati, atitinkanti įstatyme numatytus ir šioje byloje nustatytus neturtinės žalos dydžio kriterijus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir teismų praktiką piniginė kompensacija už neturtinių vertybių pažeidimą yra 3 000 Eur dydžio. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E., sumokėjo G. N. 2 500 Eur (b. l. 45, 89, 96, 97), o V. C. sumokėjo G. N. 200 Eur. Kadangi pirmosios instancijos teismas iš V. C. ir jo draudiko G. N. naudai priteisė dar bendrą 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, iš draudiko priteista suma mažinama iki 300 Eur, o nuosprendžio dalis, kuria G. N. iš V. C. priteista 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, panaikinama. Tokia suma neviršija TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalyje numatytos maksimalios neturtinės žalos atlyginimo sumos.

23. Apibendrindama visa tai, kas minėta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nuosprendžio dalis dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl šioje dalyje sprendimas keičiamas mažinant šį dydį ir jį priskiriant mokėti tik E..

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

asmens, kuriam byla nutraukta, V. C. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nuosprendžio dalį, kuria priteista iš V. C. G. N. naudai 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Sumažinti iš civilinio atsakovo E., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. N. priteistą neturtinę žalą nuo 2 000 Eur iki 300 Eur.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Virginija Pakalnytė-TamošiūnaitėDarius PrankaPaulius Veršekys