Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Šibkovo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. G. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 37 MGL, t. y. 1406 Eur, bauda.

Civilinės ieškovės D. Š. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkintas iš dalies ir subsidiariai iš draudimo bendrovės ADB „(duomenys neskelbtini)” ir R. G. priteista 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) D. Š. naudai. Likusi ieškinio dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. nuteista už tai, kad 2015 m. spalio 21 d. apie 8.10 val. kelio (duomenys neskelbtini) 35,580 km, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) rajone, neatsargiai vairuodama transporto priemonę – lengvąjį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdama Kelių eismo taisyklių 127 p. reikalavimus, pagal kuriuos, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, ir 128 p. reikalavimus, pagal kuriuos, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, pėsčiajai D. Š., išlipusiai iš autobuso ir įėjus į kelio važiuojamąją dalį, ketinant pereiti į kitą kelio pusę ir bebaigiant kelią pereiti, R. G., važiuodama apie 67 km/h greičiu ir turėdama objektyvią galimybę pamatyti į kelio važiuojamąją dalį išėjusią pėsčiąją ir ją pamačiusi, garsiniu signalu įspėjo, tačiau greičio nesulėtino, vairuojamo automobilio nesustabdė, išvažiavo į dešinės pusės kelkraštį, tačiau susidūrimo neišvengė ir šią automobilio kairės pusės priekine dalimi kliudė, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio pėsčiajai D. Š. dėl dešinės kojos vidinio ir išorinio kulkšnelių ir blauzdikaulio krašto lūžimų ir dešinio šokikaulio panirimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.Nuteistoji R. G. skundžia Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir R. G. išteisinti kaip nepadariusią nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje. Skunde apeliantė nurodo, kad eksperimento, kuriuo iš esmės ir grindžiamas nuosprendis, duomenys nėra objektyvūs, nes eksperimento metu nebuvo pasiektas kiek galima maksimalus ekperimentinių ir įvykio metu buvusių sąlygų panašumas. Be to, teismas rėmėsi nukentėjusiosios D. Š. parodymais, nors jie beveik kiekvienoje apklausoje skyrėsi. Pasak apeliantės, teismas visiškai neanalizavo, kiek pačios nukentėjusiosios veiksmai (padaryti KET pažeidimai) priežastiniu ryšiu yra susiję su kilusiomis pasekmėmis. Skunde taip pat teigiama, kad buvo padaryta ir baudžiamojo proceso pažeidimų: nereaguota į kaltinamosios atstovės pastabas dėl eksperimento atlikimo, sumenkinti kaltinamajai atstovavusios liudytojos L. J. bei liudytojo V. A. parodymai, nors ikiteisminio tyrimo metu prokuroras buvo pavedęs iš naujo atlikti eksperimentą, tai nebuvo padaryta, netiksliai užpildytas įvykio vietos apžiūros protokolas. Pasak apeliantės, teismas nepagrįstai neturtinės žalos atlyginimą priteisė subsidiariai iš nuteistosios ir draudimo bendrovės, netinkamai nustatė neturtinės žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas apeliacinį skundą palaikė, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistosios R. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir dėl tų asmenų, dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti. Tačiau tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas nustato, jog ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, nepaisant to, ar tai nurodyta apeliaciniame skunde, privalo patikrinti, ar tokie pažeidimai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio apeliacine tvarka nagrinėjama byla, bet ir kitiems nuteistiesiems, dėl kurių skundų nėra paduota (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nustatė tokių esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie sudaro pagrindą manyti pirmosios instancijos teismą buvus šališku, šių pažeidimų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šias nuostatas detalizuojantys BPK 58, 59 straipsniai pateikia sąrašą aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Minėtose teisės normose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-738/2004, 2K-340/2008, Nr. 2K-414/2010 ir kt.; EŽTT sprendimai: 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42095/98; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06). Nešališkumo principo esmė yra ta, kad bylą nagrinėjantis teismas negali rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių. Šioje byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas būtų tendencingas, turėtų išankstinę nuostatą dėl bylos baigties, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas pagal subjektyvųjį kriterijų. Tuo tarpu, vertinant objektyviuosius teismo nešališkumo principo aspektus, daryta išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas BPK nustatytos proceso tvarkos, pažeidė kaltinamosios teisę žinoti, kuo yra kaltinama, todėl buvo šališkas jos atžvilgiu.Nors apeliaciniame skunde to nėra nurodyta, tačiau teisėjų kolegija, nagrinėdama baudžiamą bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nepradėjęs įrodymų tyrimo ir nepaskelbęs kaltinamojo akto, o tai vienareikšmiškai laikytina kaltinamojo teisės į gynybą pažeidimu. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, bylos nagrinėjimas pradėtas 2016 m. lapkričio 7 d. įvykusiame teismo posėdyje. Šiame teismo posėdyje nustatyta kaltinamosios asmenybė, ji patvirtino gavusi kaltinamojo akto kopiją, išspręstas klausimas dėl bylos nagrinėjimo neatvykus liudytojams, kaltinamajai ir nukentėjusiajai išaiškintos teisės, nutarta dėl įrodymų tyrimo tvarkos, nutarta atidėti bylos nagrinėjimą (nors protokole nurodyta – daryti pertrauką, tačiau iš garso įrašo girdėti, jog teisėjas nutarė atidėti bylos nagrinėjimą) bei apklaustas ekspertas. Kitame teismo posėdyje, vykusiame 2016 m. gruodžio 5 d., kaltinamajai ir nukentėjusiajai vėl išaiškintos teisės, nutarta priimti nukentėjusiosios civilinį ieškinį, apklausti liudytojai ir vėl nutarta atidėti bylos nagrinėjimą. 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi paskirta papildoma teismo medicinos ekspertizė, byla išsiųsta ekspertinei įstaigai. 2017 m. sausio 3 d., 2017 m. vasario 2 d., 2017 m. kovo 1 d., 2017 m. balandžio 12 d., 2017 m. gegužės 11 d., 2017 m. birželio 7 d., 2017 m. liepos 5 d. teismo posėdžiuose bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, 2017 m. liepos 25 d. posėdyje padaryta pertrauka. 2017 m. rugpjūčio 9 d. posėdyje apklaustas liudytojas, nukentėjusioji D. Š. ir kaltinamoji R. G., perskaityti dokumentai, paskelbtos baigiamosios kalbos, suteiktas paskutinis žodis ir bylos nagrinėjimas baigtas.Taigi, nors kaltinamoji apklausiama teigė suprantanti, kuo yra kaltinama, tačiau bylos nagrinėjimo ribos perskaitant kaltinamąjį aktą nebuvo apibrėžtos, kaltinamajai nebuvo išaiškinta teisė duoti paaiškinimus, atsakyti į klausimus ar atsisakyti tai daryti, užduoti klausimų apklausiamiems asmenims ir duoti paaiškinimus dėl tiriamų įrodymų. Be to, nepaskelbus kaltinamojo akto ir neišklausius kaltinamosios pozicijos prieš tiriant kitus įrodymus, nebuvo užtikrinta bylos nagrinėjimo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka galimybė. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pažeisdamas vieną iš esminių kaltinamosios teisių – žinoti, kuo yra kaltinama – pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Šiame kontekste taip pat svarbu paminėti ir tai, kad nepaskelbus kaltinamojo akto, įrodymų tyrimas nebuvo pradėtas, kaip tai numatyta BPK 271 straipsnio 1 dalyje, taigi konstatuotina, kad byla išnagrinėta neištyrus įrodymų, vadovaujantis BPK nustatyta tvarka. Be to, pirmosios instancijos teismas nesilaikė ir BPK 244 straipsnio 3 dalies nuostatos, jog, jeigu bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, nagrinėjimas teisme pradedamas iš pradžių. Visų minėtų procesinių pažeidimų, laikytinų esminiais, ištaisyti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, todėl, siekiant užtikrinti kaltinamosios teisę į teisingą ir sąžiningą procesą, nuosprendis panaikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, o dėl apeliacinio skundo motyvų nepasisakoma, kad tai nepadarytų įtakos pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant bylą.