Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo N. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 21 MGL dydžio (t. y. 790,86 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 14 MGL dydžio (t. y. 527,24 Eur) bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiojo N. V. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiojo N. V. naudai priteista 2 583,65 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kita civilinio ieškinio dalis atmesta. Taip pat iš D. Z. nukentėjusiojo N. V. naudai priteista 800 Eur proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. Z. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 3 d., apie 17.30 val. Kaune, Pramonės pr. ties pastatu Nr. 33, vairuodamas automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Draugystės g. link Taikos pr., pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 punkto reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, keisdamas važiavimo kryptį atsitrenkė į ta pačia kryptimi, dešinėje, tiesiai važiavusį automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą N. V., dėl ko N. V. padarė kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) nukentėjusysis N. V. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nuosprendį – jo civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti visas jo patirtas proceso išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.Skunde nurodoma, kad nuteistasis sukėlė eismo įvykį, dėl jo veiksmų nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, tačiau savo kaltės kaltininkas ilgai nepripažino. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, nuteistasis nesiekė taikiai užbaigti bylos, o priešingai - kaltino nukentėjusįjį padarius Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vengė prisiimti atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus, savo poelgius vertino teigiamai ir dėl to visiškai nesigailėjo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo, visiškai neatsižvelgė į nukentėjusiojo asmenybę žeminantį kaltinamojo elgesį iš karto po įvykio ir vėliau, dėl ko nukentėjusysis patyrė didelį emocinį sukrėtimą, kuomet jam esant nekaltam, viešoje vietoje, visa tai matant jo draugei, buvo necenzūriniais žodžiais išvadintas ir apkaltintas sukėlus eismo įvykį, buvo suabejota nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mastu, tai yra nukentėjusysis netiesiogiai buvo apkaltintas išgalvotu sveikatos sutrikdymu. Nepaisant to, kad dėl nuteistojo chuliganiško vairavimo nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikata, apribota judėjimo laisvė, jaučiamas skausmas, gydymas buvo tęsiamas net 43 dienas, pažemintas jo orumas, sukrėsta emocinė būsena, o pasekmės bus jaučiamos ateityje, ir tai neabejotinai turės įtakos nukentėjusiojo sveikatai, gyvenimo kokybei. Dėl patirtų sužalojimų, streso ir išgyvenimų, net ir dabar, praėjus daugiau kaip 8 mėnesiams po įvykio, yra jaučiamos pasekmės, pasireiškiančios nerimu važiuojant pro eismo įvykio vietą, atsiradęs baikštumas, jautrumas, galimai grėsmingų vairavimo situacijų perdėtas vertinimas, nuolatos pasikartojantys galvos bei kaklo skausmai, ko iki įvykio niekada nebuvo ir nežinia ar su laiku nukentėjusiojo sveikatos būklė pagerės. Taip pat jam (nukentėjusiajam) iki teismo nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo momento nebuvo atlyginti nuostoliai dėl žalos, padarytos transporto priemonei, dėl nuteistojo nesąžiningumo ir atsakomybės vengimo nukentėjusysis privalėjo riboti savo poreikius, kadangi dėl sveikatos sutrikdymo ir negalėjimo dirbti nukentėjusiojo pajamos žymiai sumažėjo, nukentėjusysis nuolatos jautė nerimą, buvo priverstas vis prisiminti neigiamas emocijas sukeliančias eismo įvykio aplinkybes bei įrodinėti, kad dėl eismo įvykio yra nekaltas. Visa tai leidžia pagrįstai teigti, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, netinkamai įvertino padarytos žalos dydį, neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis visiškai nesigailėjo dėl tokių savo poelgių, nedėjo pastangų, kad būtų sušvelnintos nusikaltimo pasekmės, žalos nukentėjusiajam geranoriškai neatlygino, todėl visiškai nepagrįstai, vadovaudamasis civilinio atsakovo „Lietuvos draudimas“ sutikimu nukentėjusiajam atlyginti tik 2 000 Eur neturtinę žalą, tokio dydžio neturtinę žalą ir priteisė. Teismui netinkamai įvertinus padarytą žalą nukentėjusiajam, nuteistojo asmens kaltus veiksmus po eismo įvykio ir vėliau, pasekmes, kurios turi ir turės neigiamos įtakos nukentėjusiojo gyvenimo kokybei ateityje, buvo neteisingai išspręstas klausimas dėl kompensavo nukentėjusiajam asmeniui už patirtus negatyvius išgyvenimus, skausmą, prarastą gyvenimo kokybę ir pan. Pats teismas pažymėjo, jog pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama iki 4 923,54 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Pažymi, kad nukentėjusysis savo asmeninėmis lėšomis padengė visas su sveikatos sutrikdymu susijusias išlaidas, tarp jų ir išlaidas vizitams pas gydytojus, jo neigiami išgyvenimai dėl pablogėjusios finansinės padėties bei nepatogumai dėl sukeltų rūpesčių aplinkiniams dėl laikino nedarbingumo bei riboto judėjimo, išgyvenami nuotaikų svyravimo momentai dėl nuolatos jaučiamo skausmo bei užsitęsusio žalos atlyginimo, teismo nebuvo vertinami nustatant neturtinės žalos dydį, todėl priteista 2 000 Eur piniginė kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per maža ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, taip pat suformuluotos teismų praktikos.Skunde taip pat teigiama, kad teismas, pripažinęs nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti proceso išlaidomis ir priteisdamas jas iš nuteistojo, nesivadovavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Dėl nuteistojo vengimo prisiimti atsakomybę dėl padaryto eismo įvykio, dėl galimybių taikiai baigti bylą, nukentėjusiajam buvo teikiamos teisinės konsultacijos ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, rengtas civilinis ieškinys bei atstovauta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžiuose, kas ir sudaro prašomą priteisti proceso išlaidų sumą, kurios yra pagrįstos ir neviršija minėtose rekomendacijose nustatyto maksimalaus rekomenduotino priteisti užmokesčio dydžio. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jeigu šalies prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, mažinti ieškovo prašomą priteisti advokato pagalbos išlaidų sumą nėra pagrindo. Teismas gali nepriteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei tik yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė. Teismas visiškai nepagrįstai vadovavosi nuteistojo atstovo išsakyta pozicija bei subjektyvia nuomone, jog suma yra per didelė, ir sumažindamas priteistinas bylinėjimosi išlaidas, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidas, pažeidė CPK 93 straipsnio nuostatas. Kiekvienas advokatas, neviršydamas teisingumo ministro rekomenduojamų užmokesčio dydžių, su klientu individualiai sutaria teikiamų teisinių paslaugų įkainius, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, darbo ir laiko sąnaudas. Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog nukentėjusysis sutarė dėl teisinių paslaugų teikimo su advokatų profesine bendrija „Vasiliauskas ir partneriai“ ir už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 2 000 Eur. Į bylą pateiktas 2017 m. kovo 7 d. pinigų priėmimo kvitas serija VP Nr. 2017/11, patvirtina, jog nukentėjusysis faktiškai turėjo 2 000 Eur procesinių išlaidų, ir šią sumą, neviršijančią Rekomendacijų, pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti iš nuteistojo. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Šiuo atveju, kuomet BPK 104 straipsnio 2 dalis numato galimybę nukentėjusiojo patirtas išlaidas atstovo teisinėms paslaugoms apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš nuteistojo, teismui sumažinus nukentėjusiojo patirtas 2 000 Eur išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti iki 800 Eur, nukentėjusiajam yra daroma žala, jis priverstas prisiimti proceso išlaidas, atsiradusias dėl nuteistojo kaltės, jam vengiant prisiimti atsakomybę už padarytą eismo įvykį bei sutrikdytą nukentėjusiojo sveikatą, dėl ko ir buvo pradėtas bylinėjimosi procesas.Atsiliepime į apeliacinį skundą nuteistasis D. Z. prašo nukentėjusiojo N. V. apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas ir prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti.Nukentėjusiojo N. V. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde keliamas civilinio ieškinio ir proceso išlaidų atlyginimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose.Apeliaciniame skunde prašoma nukentėjusiojo N. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai, kadangi priteista 2 000 Eur piniginė kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per maža ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, taip pat suformuluotos teismų praktikos.Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje klausimas dėl civilinio ieškinio priteisiant neturtinę žalą nukentėjusiajam N. V. išspręstas tinkamai, neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytas atsižvelgus į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovautasi įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, pažymėtina ir tai, kad esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, remiasi teismų praktikos formuojamais pavyzdžiais.Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog eismo įvykio metu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimu, padarytu viršijant fiziologines kaklo lenkimo ribas, dėl kurių nukentėjusiajam teko kęsti fizinį skausmą bei nepatogumus. Teismas įvertintino ir tai, kad nukentėjusysis jokių operacijų nepatyrė, jokių duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai dėl liekamųjų reiškinių byloje nenustatyta. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, taip pat atžvelgta ir į tai, jog D. Z. eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, jo transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma. Teismas nukentėjusiojo pareikštą 5 000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, jam priteisė mažesnę sumą, nei buvo prašoma. Aukštesniojo teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajam N. V. iš nuteistojo D. Z. priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimu, yra aiškiai per mažas ir neatitinka teismų formuojamos praktikos analogiško pobūdžio bylose. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 580 Eur iki 2 900 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97/2013, 2K-370/2013, 2K-551/2013). Tai reiškia, jog pagal formuojamą teismų praktiką, eismo įvykių bylose yra priteisiami žymiai mažesni neturtinės žalos dydžiai, nei yra prašoma nukentėjusiojo N. V. apeliaciniame skunde. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Taip pat pažymėtina, kad nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tada, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne beveik dvigubai viršijantis įprastai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio didžiausią sumą tipinių situacijų bylose, ko šiuo atveju prašo nukentėjusysis. Taigi, įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, laikytina, kad teismo nustatytas 2 000 Eur neturtinės žalos dydis iš esmės neprieštarauja formuojamai teismų praktikai. Teisės taikymo aspektu patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos išsprendimo ir atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 281 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai įvertino įtvirtintus įstatyme, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė.Apeliaciniame skunde taip pat prašoma priteisti visas nukentėjusiojo N. V. patirtas proceso išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, kadangi sumažinus nukentėjusiojo patirtas 2 000 Eur išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti iki 800 Eur, nukentėjusiajam yra daroma žala, jis priverstas prisiimti proceso išlaidas, atsiradusias dėl nuteistojo kaltės jam vengiant prisiimti atsakomybę už padarytą eismo įvykį bei sutrikdytą nukentėjusiojo sveikatą.Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš D. Z. priteisdamas nukentėjusiajam turėtas 800 Eur dydžio proceso išlaidas baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad nors atstovauta ikiteisminiame tyrime, tačiau atstovavimas nepasižymėjo didele apimtimi, atstovas susipažino su baudžiamosios bylos medžiaga, kurią sudaro tik vienas bylos tomas, buvo surašytas vienas procesinis dokumentas – civilinis ieškinys, dalyvauta dvejuose teismo posėdžiuose, iš kurių vienas neįvyko atidėjus bylos nagrinėjimą. Esant šioms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu priteistos proceso išlaidos yra proporcingos suteiktoms atstovavimo paslaugos ir nėra aiškiai per mažos. Tuo pačiu pažymėtina tai, jog apelianto skunde nurodomos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio yra taikomos sprendžiant proceso išlaidų priteisimą civilinėse bylose. Be to, minėtos rekomendacijos yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privalomos teismams priimant procesinius sprendimus dėl proceso išlaidų atlyginimo.Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, civilinis ieškinys ir proceso išlaidų atlyginimo klausimas taip pat išspręsti teisingai, todėl nukentėjusiojo N. V. apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo N. V. apeliacinį skundą atmesti.