Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-1359-930/2022

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-06-22
Bylos Nr.: e2-1359-930/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-22074-2021-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ramunė Makelienė
Ieškovas: J. C.
Atsakovas: P. P.
Advokatai: Viačeslav Beperšč

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus

Civilinė byla Nr. e2-1359-930/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22074-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Makelienė,sekretoriaujant Karolinai Petniūnienei,

dalyvaujant ieškovei J. C., jos atstovei advokatei Eglei Katauskaitei, atsakovui P. P. (P. P.), jo atstovui advokatui Viačeslavui Beperšč (Viačeslav Beperšč),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. C. ieškinį atsakovui P. P. (P. P.) dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui P. P. periodinėmis išmokomis po 430 Eur, mokamomis kas mėnesį nuo 2022 m. vasario 14 d. iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui P. P. periodinėmis išmokomis po 532 Eur mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki 2022 m. vasario 14 d., priteisti iš atsakovo 2121 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, paskirti ieškovę priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra P. P., kuri gyvena kartu su ieškove. Šalys nėra sudariusios santuokos, kartu negyvena. Atsakovas kelis mėnesius po vaiko gimimo padėjo ieškovei, tačiau nuo 2021 m. pradžios visai neprisideda prie vaiko išlaikymo, dėl ko ieškovei teko grįžti į darbą ir samdyti auklę nepilnamečio vaiko priežiūrai. Ieškovė taip pat nurodo, kad turi dar vieną dukrą A. C., gim. (duomenys neskelbtini), todėl dviejų vaikų išlaikymo ir priežiūros našta jai yra didelė. Minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, kol dukra nepradėjo lankyti darželio, reikėjo ne mažiau kaip 1135 Eur per mėnesį. Šiuo metu, kai nepilnametis vaikas lanko darželį, būtiniausių vaiko poreikių patenkinimui reikia 933 Eur per mėnesį. Atsakovas privalo kompensuoti faktiškai vaiko išlaikymui sumokėtas lėšas, mokėdamas po 532 Eur per mėnesį, nuo ieškinio padavimo dienos iki nepilnametė dukra pradėjo lankyti darželį, t. y. 2022 m. vasario 14 d.. Nuo 2022-02-14 nepilnamečio vaiko išlaikymui atsakovas turi mokėti po 430 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Aatsakovas nuo 2021 m. sausio mėnesio neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, todėl iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas – 2121 Eur (7 mėn. x 303 Eur).

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į pradinį ieškinį, kuriuo prašoma ieškovės reikalavimų netenkinti. Atsakovas nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas išlaidas vaiko poreikiams tenkinti. Atsakovas teigia, kad ieškovė nepagrįstai nurodo 800 Eur išlaidas už auklės paslaugas, nes nepilnametis vaikas gali lankyti savivaldybės lopšelį-darželį, kuriame pagal Mokesčio už vaiko išlaikymą Vilniaus miesto savivaldybės mokyklose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, vieno mėnesio mokestis už darželį, įskaitant maitinimą, sudaro apie 80 Eur. Ieškovė nepagrįstai nurodė, kad išlaidos vaistams ir higienos priemonėms sudaro 840 Eur per metus, aprangai - 1080 Eur per metus. Vaikas maitinamas ugdymo įstaigoje. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškinyje nurodyta aplinkybe, kad kiekvienais metais vaikui reikia pirkti vežimėlį, baldus už 700 Eur. Ieškovė nuslėpė, jog vėžimėlį ir lovytę dukrai nupirko atsakovas, prieš vaikui gimstant. Kūdikio rūbus, avalinę ir kitus reikmenis atidavė draugai, todėl jų pirkti nereikėjo. Atsakovas moka išlaikymą dukrai S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 160 Eur per mėnesį, ir sūnui D. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur per mėnesį. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad nuo sausio mėnesio atsakovas neprisideda prie nepilnametės dukters išlaikymo, todėl iš jo priteistina išlaikymo įsiskolinimo 2121 Eur suma (7 mėn. x 303 Eur). Prie atsiliepimo pridedamas AB Swedbank sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovas atliko mokėjimo pavedimus dukters išlaikymui, o ieškovei paprašius, perdavė jai naudotis savo automobilį bei pagal poreikius teikė kitokią pagalbą. Ieškovės reikalavimas priteisti įsiskolinimą yra nepagrįstas.

4. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas su individualiais nepilnamečio vaiko poreikiais, prašymas priteisti išlaikymo įsiskolinimą pareikštas vaiko interesais, todėl Tarnyba neturi pagrindo prieštarauti ieškinio reikalavimams.

5. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad su atsakovu bendro ūkio nevedė. Jis būdavo, pas ieškovę, nakvodavo, tačiau savo daiktų nebuvo atsivežęs. Vaikui jokių daiktų nepirko, tik automobilinę kėdutę už 35 Eur. Šalių vaikas auga, daug valgo, nuo vasario vidurio pradėjo lankyti darželį, tačiau dažnai būna namuose, nes pirmais mėnesiais daug sirgo. Nepilnamečiam vaikui reikia drabužių, išaugus teko pirkti tiek naują automobilinę kėdutę, tiek lovą. Ieškovė atsakovui ne kartą siūlė prižiūrėti šalių nepilnametį vaiką, tačiau atsakovas pabūdavo su vaiku vos kelias valandas. Finansiškai prie vaiko išlaikymo niekada neprisideda. Atsakovas bendrauja su ieškove tik tuomet, kai jam patogu. Kai vaikas sirgdavo, niekada nekeldavo telefono ragelio. Nuo 2021 m. atsakovas pradėjo teikti vaikui išlaikymą, pervedė į ieškovės banko sąskaitą tris kartus po 100 Eur. 2021 m. gegužės mėnesį atsakovas leido pasinaudoti jo automobiliu išvykai prie jūros, ieškovė grąžino automobilį liepos mėnesį. 2021 m. liepos 15-20 d. dėl pajamų trūkumo ieškovė grįžo į darbą, vaikui tuo metu buvo 8 mėnesiai. Norėjo, kad vaikas pradėtų lankyti darželį, tačiau vaikas nebuvo priimtas į lopšelio grupę, todėl nuo rugpjūčio mėnesio vaiką prižiūrėjo auklė. Pirmoji auklė buvo moksleivė, jai mokėjo apie 20 Eur per savaitę, tačiau jai grįžus į mokslus, teko pasisamdyti kitą auklę, kuriai ieškovė mokėjo po 900 Eur per mėnesį. Už auklės paslaugas ieškovė mokėjo bankiniu pavedimu, tačiau moteris išrašydavo ir sąskaitą bei kvitą, kadangi to reikėjo pajamų deklaravimui. Auklės paslaugomis naudojosi iki 2021 m. vasario vidurio. Nuo 2021 m. vasario vidurio šalių nepilnametis vaikas pradėjo lankyti darželį, kartais vakarais ir savaitgaliais samdydavo moksleivę vaiko priežiūrai, jai mokėdavo po 5-10 Eur per dieną. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jos tėvai yra neįgalūs, todėl nenori jų apkrauti vaiko priežiūra. Ieškovė taip pat paaiškino, kad už darželį moka po 300 Eur per mėnesį, už maitinimą darželyje - pagal faktą (pilnas mėnesio maitinimas sudaro 160 Eur per mėnesį), nepilnametė dukra ypatingomis ligomis neserga, tačiau dažnai serga kitomis ligomis, todėl vartoja daug vitaminų. Vien vaiko sauskelnių pakuotė kainuoja beveik 30 Eur trims dienoms, be to papildomai reikia skirti lėšas servetėlėms, nosies lašams, respiratoriams. Išlaidų lentelėje nurodyti roletai buvo įsigyti dėl to, kad vaikas neturi savo kambario, o miegamasis labai šviesus. Roletai kainavo 700 Eur. Papildomų lėšų pareikalavo naujos lovos ir apsauginės tvorelės įsigijimas. Nuo 2022 m. rugsėjo mėn. šalių nepilnametė dukra pradės lankyti valstybinį darželį. Ieškovė papildomai nurodė, kad jos mėnesines pajamas sudaro: darbo užmokestis - 1600-1650 Eur atskaičius mokesčius (dirba projektų vadove Aprūpinimo departamente (duomenys neskelbtini)); po 150 Eur per mėnesį už buto nuomą pagal žodinį susitarimą; po 140 Eur per mėnesį išmoka už du vaikus; taip pat gauna apie 500 Eur Sodros išmoką dėl to, kad anksčiau grįžo į darbą. Turi kreditorinių prievolių ir moka po 250 Eur per mėnesį buto paskolą.

Šalies argumentai

6. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus jame nurodytais argumentais, papildomai paaiškino, kad prašomas išlaikymo dydis yra paremtas pakilusiomis kainomis ir padidėjusiu minimaliu mėnesiu atlyginimu. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą nuo 2021 m. sausio mėn., todėl daiktais, pirkti iki vaiko gimimo, į atsakovo teiktą išlaikymą neįskaičiuotini. Vaiko poreikių lentelė sudaryta atsižvelgiant į vaiko poreikių tenkinimą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Joje nurodytos metinės išlaidos nėra įskaičiuojamos į išlaikymą. Tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus yra lygios ir aplinkybė, kad vaikas maitinamas motinos pienu neturi būti pagrindu mažinti išlaikymą vaikui. Byloje nėra ginčo, kad vaikas lanko privačią ugdymo įstaigą, Ją lankys dar kelis mėnesius. Teismo sprendimas priimamas pagal esamą padėtį, o pasikeitus aplinkybėms, atsakovas turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Mažinti išlaikymą jau dabar nėra pagrindo, nes gali išaugti kainos. Iš valstybės gaunamos vaiko išmokos turi būti skiriamos vaikui, o ne mažinti atsakovo pareigą.

Atsiliepimas

7. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad kartu su ieškove negyveno. Duomenų apie patirtas išlaidas vaiko išlaikymui neišsaugojo. Prieš vaiko gimimą pirko vaikišką lovą su čiužiniu už apytiksliai 200 Eur, vežimėlį už 300 Eur, automobilinę kėdutę, kuriuos vaikui išaugus ieškovė pardavė. Buvo šalia vaikui gimus, padėjo ieškovei. Pirkdavo maisto produktus. Kartais pirko vaikui vaisius, košes, jogurtus, kelis kartus nupirko sauskelnes. Ieškinyje nurodytos vaiko išlaikymo išlaidos yra kelis kartus padidintos. Atsakovas abejoja, ar buvo ieškinyje nurodytos išlaidos, nebent sauskelnės ir servetėlės. Vaikas nereikalavo ypatingų išlaidų, buvo maitinamas motinos pienu, daug daiktų vaikui atidavė ieškovės draugės, ieškovė vėliau juos pardavinėjo. Atsakovas vaiko išlaikymui tris kartus sumokėjo po 100 Eur, toks išlaikymas ir buvo reikalingas. Taip pat suteikė ieškovei automobilį, tai traktuoja kaip pagalbą ieškovei ir įvertina 100 Eur per savaitę suma, kadangi tokia yra šio automobilio rinkos nuomos kaina. Ieškovė niekada nereiškė priekaištų dėl vaiko išlaikymo. Atsakovas neneigia aplinkybės, kad šalių nepilnametį vaiką prižiūrėjo auklė. Pirma auklė buvo moksleivė, kuriai ieškovė nemokėjo daug, o vėliau vaiką prižiūrėjo kita moteris, kuriai ieškovė mokėjo po 800-900 Eur per mėnesį. Dabar vaikas lanko valstybinę ugdymo įstaigą, reikia mokėti virš 60 Eur per mėnesį. Atsakovui įsigyti automobilinę kėdutę kainavo 58 Eur, o ieškovė mokėjo 500 Eur. Pateikti kvitai drabužiams po 300 Eur yra jos, o ne vaiko. Atsakovas dirba laisvu darbo grafiku, turi savo įmonę. Jo gaunamos mėnesinės pajamos yra skirtingos, uždirba iš dviejų automobilių nuomos (100 ir 120 Eur per savaitę). Pats pavežimo paslaugų neteikia, buvo, kad už jį šias paslaugas teikė kitas žmogus. Atsakovas dirba 5 dienas per mėnesi, kitomis mėnesio dienomis naudojasi nemokamomis atostogomis. Ieško kito darbo, planuoja mokytis. Balandžio mėnesį už 234 000 Eur pardavė butą, iš šios sumos 6000-7000 Eur sumokėjo nekilnojamojo turto brokeriui, sumokėjo skolas, kompensacijas pagal skyrybų sutartį, automobilių sau (už 5300 Eur), darbui įsigijimui (pirko du automobilius už 10 700 Eur, registruoti įmonės vardu, nuomojami už 100-120 Eur per savaitę), kasdienių poreikių tenkinimui, vaikų išlaikymo skoloms padengti, atliko jam priklausančių sklypų tvarkymo darbus. Turi 4 žemės sklypus, kurie yra beverčiai ir nelikvidūs, ir dar 4, kurie yra perspektyvūs, kainuojantys po 20 000 – 30 000 Eur. Į juos reikia investuoti, parduoti sunku. Atsakovas turi dar du vaikus, viena dukra yra pilnametė, tačiau dar moksleivė. Nuomojasi būstą už 500 Eur per mėnesį. Ieško per pigiai nuomoja savo butą. Turi skolininką, kuris skolingas 100 000 Eur, tačiau skolos nėra galimybės išieškoti.

8. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė nepagrįstai skaičiuoja išlaikymą vaikui pagal minimalią mėnesio algą neatskaičiusi mokesčių. Ji nedetalizavo iš ko susideda sveikatos, higienos poreikiai. Vaistų kainos nėra tokios didelės, kad jiems reikėtų išleisti po 100 Eur per mėnesį. Vaikas taip dažnai neserga. Taip pat nereikia 90 Eur per mėnesį skirti aprangai. Roletai buvo skirti visam butui, tai ne vien vaiko poreikis. Vaikas tuoj pradės lankyti valstybinę ugdymo įstaigą, todėl netikslinga įskaičiuoti į jo poreikius išlaidas auklei. Vaiko išlaikymui pakanka 500 Eur per mėnesį. Atsakovas turi du vaikus, pilnamečiam vaikui teikia paramą po 230 Eur per mėnesių, nepilnamečiam vaikui teikia išlaikymą po 300 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis. Nepilnamečių vaikų išlaikymas negali skirtis. Ieškovė taip pat turi dar vieną dukrą, kurios išlaikymui ieškovė gauna 230 Eur per mėnesį ir dėl išlaikymo padidinimo nesikreipia. Vaiko išlaikymui nuo 2022-02-14 priteistinas 300 Eur per mėnesį išlaikymas, o vaikui pradėjus lankyti valstybinį darželį, išlaikymo suma turėtų būti sumažinta 150-180 Eur per mėnesį.

9. Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, institucija pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

10. Iš į bylą pateiktos vaiko gimimo įrašo kopijos matyti, jog ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės P. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Remiantis bylos duomenimis (Tarnybos išvada, šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas) bei ieškovės paaiškinimais, šalių nepilnametis vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų.

12. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.182 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Žemesnės instancijos teismas

13. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1577-930/2017). Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui, teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.), remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, atsižvelgdamas į tai ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti reikalingos sumos.

14. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį skiriama po 933 Eur. Remiantis ieškinyje nurodyta vaiko poreikių lentele, kurią ieškovė palaikė teismo posėdžio metu, vaiko maitinimui skirtina 200 Eur per mėnesį suma, 50 Eur – vaiko dalis būsto išlaikymui, vaiko ugdymo įstaigos mokestis – 300 Eur (atėmus 100 Eur valstybės kompensaciją), maitinimas ugdymo įstaigoje – apie 160 Eur per mėnesį, 900 Eur per mėnesį kainavo auklės paslaugos nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2022-02-14, 100 Eur skirtina vaistams, vitaminams, higienos priemonėms, 90 Eur – aprangai, 33 Eur – atostogoms.

15. Atsakovas atsižvelgdamas į tai, kad vaikas lanko ugdymo įstaigą ir yra joje maitinamas, nesutinka, kad papildomai vaiko maistui namuose reikia išleisti 200 Eur sumą. Teismas pritaria tokiai pozicijai. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad vaikas dažnai serga ir nebūna ugdymo įstaigoje, todėl maitinamas ir namuose. Iš į bylą pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos faktūros matyti, kad, pvz. 2022 m. kovo mėnesį ieškovė už vaiko maitinimą ugdymo įstaigoje sumokėjo tik 52,45 Eur. Daroma išvada, kad bendra 200 Eur suma yra pakankama tiek vaiko maitinimui namuose, tiek ugdymo įstaigoje.

Žemesnės instancijos teismas

16. Atsakovas taip pat ginčija vaiko aprangos išlaidų dydį – 90 Eur per mėn., teismo posėdžio metu paaiškino, kad į bylą pateikti kvitai didelėms sumoms negali patvirtinti aprangos prekių įsigijimo vaikui, kad tai pačios ieškovės įsigyti rūbai, kad daugelį drabužių vaikui atidavė ieškovės draugės, kad ieškovė juos vėliau parduoda. Teismo vertinimu ieškovė neprivalo teikti į bylą kasdienius, būtinuosius vaiko poreikius patvirtinančius įrodymus. Tai, kad vaikui reikalinga apranga, avalynė yra savaime suprantamas, įrodinėjimo nereikalingas dalykas, visuotinai žinoma aplinkybė. Pažymėtina, kad nors vaiko aprangai nebūtina išleisti po 90 Eur kiekvieną mėnesį, tačiau tam tikrais mėnesiais, pvz. įsigyjant sezoninę aprangą, viršutinius drabužius, gali prireikti daug didesnių sumų, todėl vidutinė 100 Eur per mėnesį nesiekianti suma vaiko aprangai vertintina kaip adekvati atitinkamų prekių kainoms. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tokio amžiaus kaip šalių vaikas, auga labai greitai ir kiekvienam sezonui būtina įsigyti vis naują aprangą. Atsakovas nurodė, kad ieškovė parduoda vaiko išaugtus rūbelius, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl neaišku ar ieškovė iš tikrųjų gauna kažkokių pajamų, iš kurių gali įgyti vaikui reikalingų daiktų, kokio jos dydžio. Teismo vertinimu, atsakovas turi prisidėti prie vaiko būtinųjų poreikių tenkinimo, remiantis kasacinio teismo praktika, jis negali perkelti šios pareigos kitiems asmenims ir ieškovė neturi būti priversta prasimanyti pinigų vaiko aprangos poreikiams pardavinėdama vaiko išaugtus drabužius.

17. Išlaidos, susijusios su būsto išlaikymu (komunaliniai mokesčiai), tenkančios vaiko daliai, ieškovės teigimu, sudaro 50 Eur per mėnesį. Nors duomenų apie mokamų komunalinių mokesčių dydį ieškovė nepateikė, teismo vertinimu, 50 Eur per mėnesį suma, atsižvelgiant į atitinkamų paslaugų kainas šiuo metu, yra reali ir protingo dydžio.

Žemesnės instancijos teismas

18. Ieškovė nedetalizavo išlaidų vaistams, vitaminams, higienos priemonėms, tik paaiškino, kad vien vaiko sauskelnės kainuoja 30 Eur 3 dienoms. Teismui ši aplinkybė kelia abejonių, kadangi tokiu atveju per mėnesį pusantrų metų vaiko sauskelnėms reikėtų išleisti apie 300 Eur. Tokia suma nelaikytina protinga ir neatitinka byloje esančių įrodymų (parduotuvės (duomenys neskelbtini) čekis), kuriais remiantis, viena sauskelnių pakuotė, kurioje yra 46 arba 64 vnt. sauskelnių kainuoja apie 30 Eur, kad reikštų, kad per tris dienas vaikas turėtų sunaudoti net iki 60 sauskelnių arba po 20 sauskelnių per dieną. Teismo vertinimu, protinga manyti, kad tokio amžiaus vaikui pakanka kelių pakuočių sauskelnių mėnesiui ir šiam poreikiui skirtina 60 Eur suma. Visgi teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad dviejų metų vaikas ugdymo įstaigoje jau atpratinamas nuo sauskelnių ir šių higienos priemonių būtinybė nuolat mažėja, todėl šis poreikis, atsižvelgiant į šalių vaiko amžių, yra trumpalaikis.

19. Kitos vaiko higienos, buities prekės, remiantis į bylą pateiktais kvitais, gali kainuoti ir iki 70 Eur, tačiau jų nereikia pirkti kiekvieną mėnesį, buities prekės (buteliukai ir pan.) yra ilgalaikio naudojimo. Todėl šiems poreikiams pakanka skirti iki 20 Eur per mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

20. Byloje nėra duomenų apie vaiko specialiuosius poreikius, sveikatos sutrikimus, ieškovė nurodė, kad vaikas iš esmės sveikas, tačiau serga sezoninėmis peršalimo ligomis. Teismas sprendžia, kad tokių ligų gydymui ir jų profilaktikai (vitaminams), pakanka skirti apie 20 Eur per mėnesį.

21. Ieškovė nurodo, kad vaiko poreikius taip pat sudaro išlaidos, susijusios su mokesčiu už darželį – 300 Eur/mėn. (atskaičius 100 Eur kompensaciją). Šios išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais - 2022-02-08 Vilniaus vaikų privataus darželio (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo sutartimi. Sutarties 5.1.1. punkte nurodoma paslaugų kaina – 400 Eur per mėnesį, o 5.1.2. punkte numatyta, kad taikoma 100 Eur per mėnesį kompensacija. Taigi byloje esantys duomenys pagrindžia, kad ieškovė patiria 300 Eur per mėnesį išlaidas vaiko ugdymo įstaigos paslaugų apmokėjimui.

22. Atsakovas nurodė, kad vaikas galėjo lankyti valstybinę ugdymo įstaigą, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad jis, būdamas vaiko tėvu, siekdamas, kad vaikas lankytų valstybinę ugdymo įstaigą, ėmėsi veiksmų užregistruoti vaiką į tokią įstaigą. Į bylą pateiktas tik įrodymas apie tai, kad vykdant vaiko registraciją rodoma, kad prašymas dėl šio vaiko jau yra užregistruotas, kas reiškia, kad vaikas laukia eilėje patekti į ugdymo įstaigą.

Žemesnės instancijos teismas

23. Vadovaujantis teismų praktika, sprendimas leisti vaiką į privačią mokyklą turi būti abiejų tėvų suderintas ir priimtas atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes (2017 m. kovo 30 d. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-102-580/2017). Ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad derino su atsakovu galimybę leisti vaiką į privačią ugdymo įstaigą, tačiau atsižvelgtina į tai, kad atsakovas, žinodamas apie parinktą ugdymo įstaigą, nereiškė dėl to jokių pretenzijų (tokių įrodymų byloje nėra). Teismas daro išvadą, kad abi šalys turi prisidėti prie mokesčių už vaiko ugdymą privačios ugdymo įstaigos lankymo laikotarpiu. Pažymėtina, kad atsakovas šios pareigos iš esmės ir neginčijo, teismo posėdžio metu jo atstovas nurodė, kad nuo 2022-09-01 kai vaikas pradės lankyti valstybinę ugdymo įstaigą, išlaikymas turi būti mažesnis, kas rodo, jog iš esmės sutiko, kad privačios ugdymo įstaigos lankymo laikotarpiu ieškovas turėjo daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo.

24. Į bylą taip pat pateikti įrodymai apie tai, kad iki 2022 m. vasario mėnesio, kuomet buvo sudaryta sutartis su ugdymo įstaiga, ieškovė vaiko priežiūrai samdė auklę. Tai patvirtina 2021-08-01 sutartis su aukle, kurioje numatyta, kad auklei mokamas 900 Eur per mėnesį užmokestis. Ieškovė pateikė pinigų priėmimo kvitus ir sąskaitos išrašą, iš kurių matyti, kad ji sumokėjo auklės paslaugoms po 900 Eur už 2021 m. rugpjūčio – 2022 m. sausio mėn., taip pat 350 Eur už 2022 m. vasario mėn. Nors atsakovo atstovas nurodė, kad pagal pateiktus įrodymus auklei buvo mokama ir grynaisiais pinigais, ir pavedimais, ieškovė paaiškino, kad grynųjų pinigų gavimo kvitai buvo išrašomi tik deklaravimo tikslais. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad ieškovė samdė auklę ir mokėjo jai 800 – 900 Eur per mėnesį, todėl remiantis pateiktais įrodymais, teismas vertina, kad ieškovė įrodė, jog aukščiau nurodytu laikotarpiu išleido vaiko auklės paslaugoms po 900 Eur per mėnesį ir 350 Eur 2022 m. vasarį. Atsakovas taip pat patvirtino ir tai, kad iki tol vaiką prižiūrėjo kita auklė, kuriai buvo mokama mažiau, tačiau ši aplinkybė reikšmės nagrinėjamu atveju neturi, nes ieškovė už ankstesnį laikotarpį išlaidų auklei priteisti neprašo.

25. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad vaikui sulaukus 8 mėnesių, bijodama prarasti darbą dėl ilgos pertraukos ir atsakovui neprisidedant prie vaiko išlaikymo, ji grįžo į darbą, dėl ko vaikui reikėjo samdyti auklę. Iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas ne visuomet galėdavo pažiūrėti vaiką, todėl akivaizdu, kad ieškovė, siekdama pradėti vėl dirbti, turėjo pasirūpinti vaiko priežiūra. Atsakovas pripažino, kad vaiko išlaikymui yra pervedęs vos 300 Eur, todėl suprantama, kad ieškovė turėjo užsitikrinti lėšų savo ir dviejų vaikų pragyvenimui ir pasinaudojo teise grįžti į darbą. Esant tokioms aplinkybėms, prie atsiradusio poreikio užtikrinti vaiko priežiūrą, kaip ir prie bet kokių kitų vaiko poreikių turėjo prisidėti abu tėvai, todėl auklei patirtos išlaidos įskaičiuotinos į vaiko išlaikymą nurodytų laikotarpiu.

26. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad nuo 2022 m. rugsėjo mėn. vaikas bus priimtas į valstybinę ugdymo įstaigą. Atsakovas pateikė įrodymus apie tai, kad už jo kito vaiko valstybinės ugdymo įstaigos Vilniuje lankymą mokama iki 70 Eur per mėnesį suma. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Mokesčio už vaiko išlaikymą Vilniaus miesto savivaldybės mokyklose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašu, už vaiko išlaikymą įstaigoje tėvai moka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatyto dydžio mokestį, kurį sudaro: 1) vaiko dienos maitinimo normos mokestis, sudarantis 2,50 Eur dienai; ir 2) mokestis ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaiko ugdymo reikmėms tenkinti ir darbuotojų darbo apmokėjimui, sudarantis 1 Eur dienai. Tokiu atveju, nesant taikomų lengvatų, mokestis už darželį Vilniaus mieste vidutiniškai sudaro 77 Eur per mėnesį (2,50 Eur x 22 d. + 1 Eur x 22 d. = 77 Eur). Ieškovės atstovė nurodė, kad į šią aplinkybę neturi būti atsižvelgiama, kadangi vaikas dar kelis mėnesius lankys privatų darželį, o vėliau atsakovas galės kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo. Teismas su tokia pozicija nesutinka. Esant aiškiai datai nuo kada artimiausiu metu ieškovė nebepatirs išlaidų privačios gydymo įstaigos paslaugoms, tikslinga atsižvelgti į sumažėsiančias išlaidas vaiko poreikiams tenkinti iš anksto, nesudarant situacijos, kuomet vos tik įsiteisėjus teismo sprendimui reikėtų iš naujo nagrinėti klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio.

27. Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

28. Ieškovė vaiko poreikiams priskyrė 400 Eur per metus (33,33 Eur/mėn.) išlaidas atostogoms. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, teismas sprendžia, kad atsakovas privalo prisidėti prie vaiko laisvalaikio ir poilsio poreikių užtikrinimo, o ieškovės nurodyta suma šiems poreikiams tenkinti neišeina už protingumo ribų, yra reali, todėl įtrauktina į vaiko poreikius.

29. Prie vaiko poreikių ieškovė taip pat nurodė metines išlaidas vaikui 2020 – 2021 metais, susidedančias iš išlaidų vežimėlio, baldų, roletų ant langų įsigijimu, pateikė atitinkamas išlaidas patvirtinančius įrodymus – PVM sąskaitas faktūras. Tačiau į priteistiną iš atsakovo sumą vaiko išlaikymui ieškovė šių poreikių netraukė, teismo posėdžio metu jos atstovė patvirtino, kad šių išlaidų priteisti neprašo.

30. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šalių vaiko poreikiams tenkinti nuo ieškinio pateikimo iki 2022 m. vasario mėnesio, kuomet vaikas pradėjo lankyti privačią ugdymo įstaigą, reikėjo skirti apie 470 Eur bei 900 Eur auklės išlaidoms, iš viso 1370 Eur. Už laikotarpį nuo 2022 m. vasario mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn., kuomet vaikas ims lankyti valstybinę ugdymo įstaigą, vaiko išlaikymui reikalinga 300 Eur suma ugdymo įstaigos mokesčiui sumokėti ir 470 Eur suma kitiems poreikiams tenkinti. Nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio vaiko poreikių tenkinimui bus pakankama iki 500 Eur suma, atsižvelgiant į tai, kad ugdymo įstaigos mokestis sudarys tik apie 77 Eur ir tolydžio mažės higienos prekių poreikis vaikui nebenaudojant sauskelnių ar naudojant jų minimaliai.

31. CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-70-969/2018). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, investicijas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

32. Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, kad remiantis VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro, ieškovės vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), 79 100 Eur vertės, įkeistas hipoteka, ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), 14 394 Eur vertės. VĮ Regitra duomenimis, ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, kad ieškovė dirba UAB (duomenys neskelbtini), gauna apie 3150 Eur darbo užmokestį neatskaičius mokesčių ir apie 690 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokų. Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat paaiškino, kad nuomoja vieną iš jai priklausančių butų ir gauna apie 150 Eur per mėnesį nuompinigių. Bylos duomenimis, ieškovė gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute, turi dar vieną nepilnametį vaiką A. C., gim. (duomenys neskelbtini), kurios išlaikymui vaiko tėvas moka po 230 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis (į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad turi kreditorinių įsipareigojimų už vieną iš jai priklausančių butų, moka 250 Eur per mėnesį įmokas. Į bylą pateikta kredito sutartis. Duomenų apie sveikatos problemas, kurios darytų įtaką ieškovės darbingumui, byloje nėra.

33. Remiantis VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklauso 3/16 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini) (dalies vertė – 4691,81 Eur), ir 9 žemės sklypai ar jų dalys (duomenys neskelbtini), bendros 96090,56 Eur vertės, iš kurių trys, kiekvienas po 21 300 Eur vertės, įkeisti hipoteka, dalis turto areštuota. VĮ Regitra duomenimis, atsakovo vardu registruota viena 2008 m. gamybos transporto priemonė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas nuo 2004-07-01 dirba UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2020-06-22 vykdo individualią veiklą, nuo 2021-08-05 dirba UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) atsakovas gauna apie 75 Eur darbo užmokestį neatskaičius mokesčių, 2021 m. gavo apie 140 Eur ligos išmokų. Remiantis Nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų ir nuo jų Lietuvoje sumokėto pajamų mokesčio pažyma, 2020 m. atsakovas gavo 7 732,38 Eur pajamų neatskaičius mokesčių (po 644,37 Eur per mėnesį). Nuo 2021-11-22 iki 2021-06-30 jis gaudavo po 260 Eur per mėnesį išmoką savarankiškai dirbantiems asmenims (2021-11-22 Užimtumo Tarnybos pažyma apie išmokos gavimą už nurodytą laikotarpį). Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad yra įmonės akcininkas, jos vardu įsigijo kelis automobilius, kuriuos nuomoja už 100 Eur ir 120 Eur per savaitę. Dirba 5 dienas per mėnesį, kitą laiką ima nemokamas atostogas.

Žemesnės instancijos teismas

34. Teismas daro išvadą, kad atsakovas gauna apie 900 Eur per mėnesį pajamų iš automobilių nuomos, nors nurodo, kad automobiliai priklauso įmonei, paaiškino, kad paskolino įmonei lėšų juos įsigyti, pajamas iš jų nuomos nurodė kaip savo pajamas. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad ieškovas, pats būdamas įmonės akcininkas, gauna tik apie 75 Eur per mėnesį darbo užmokesčio, todėl tikėtina, kad neatskleidžia visų savo pajamų. Atsižvelgtina ir į tai, kad jis dirba tik 5 dienas per mėnesį, kas reiškia, kad dirbdamas 20 dienų per mėnesį, galėtų gauti bent 300 Eur darbo užmokestį. Dar apie 650 Eur pajamų jis, kaip ir 2020 m. gali gauti iš individualios veiklos.

35. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 21 punktą). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan., turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

36. Teismas taip pat įvertina į bylą pateiktus duomenis apie tai, kad 2021-04-06 atsakovas sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria už 234 000 Eur sumą pardavė jam priklausiusį butą. Remiantis šios sutarties 4.1.4.1.1. punktu, 119 354 Eur iš šios sumos sumokėti atsakovo kreditoriui. Ieškovas taip pat pateikė duomenis (2017-08-16 paskolos sutartį), kad turi dar vieną prievolę kitam kreditoriui (yra grąžinęs 10 000 Lt sumą iš 20 000 Lt sumos). Iš ieškovo sąskaitos išrašo matyti, kad 5000 Eur jis sumokėjo pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, skolino didelis sumas UAB (duomenys neskelbtini). Ieškovas nepateikė savo teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kad iš gautos sumos 6000-7000 Eur sumokėjo nekilnojamojo turto brokeriui, pirko automobilį, atliko jam priklausančių sklypų tvarkymo darbus. Iš atsakovo sąskaitos išrašo taip pat matyti, kad dalį pinigų jis persivedė į kitą savo sąskaitą, dalį išgrynino, skolino. Daroma išvada, kad nuo 2021 m. balandžio mėn. atsakovas disponavo virš 100 000 Eur sudarančią suma.

37. Ieškovas taip pat pateikė mokėjimo pavedimus, sąskaitų išrašus, patvirtinančius, kad moka išlaikymą dar dviem vaikams – 160 Eur per mėnesį, kaip pats nurodė, pilnametei dukrai ir 300 Eur per mėnesį nepilnamečiui sūnui. Tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad jis gali tinkamai neprisidėti prie šalių dukters išlaikymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Kita vertus, remiantis CK 3.192¹ str. 1 dalimi, tėvai privalo išlaikyti savo pilnamečius vaikus tik tuo atveju jei šie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni nei 24 metų. Išlaikymą pilnamečiams vaikams privalo teikti tik tokią galimybę turintys tėvai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo pilnametė dukra mokosi, neaišku kokio ji amžiaus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą, pirmiausia turėtų teikti išlaikymą jai ir tik esant galimybėms teikti paramą pilnametei dukrai.

38. Iš visų nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad, šalių turtinė padėtis yra panaši. Jos turi panašios vertės turtą, įsipareigojimų. Nors ieškovė gauna didesnes nei atsakovas oficialias pajamas, atsakovui pilnai neatskleidus savo turtinės padėties, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ji yra prastesnė nei ieškovės ir kad jis prie vaiko išlaikymo turi prisidėti mažesne dalimi. Kita vertus, atsakovas, dirbdamas 5 dienas per mėnesį, turi galimybes dėti didesnes pastangas gauti papildomų pajamų, reikalingų vaikui tinkamai išlaikyti. Atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie jo sveikatos problemas, dėl kurių būtų apribotas jo darbingumas ir dėl kurių jis negalėtų teikti vaikui tinkamo dydžio išlaikymo ne tik minimaliems, bet ir papildomiems vaiko poreikiams tenkinti.

39. Vertinant šalių turtinę padėtį svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Ieškovė, gyvendama su vaiku ir turėdama dar vieną mažametį vaiką, kuris taip pat gyvena su ja, turi mažesnes galimybes įsitvirtinti darbo rinkoje nei atsakovas, kuris neturi rūpintis kasdieniais vaiko poreikiais. Ieškovei tenka ir finansinių nuostolių rūpinantis vaiku šiam sergant rizika.

40. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. Atsižvelgtina į tai, jog ieškovė gauna valstybės teikiamą išmoką vaikui, kurios tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius. Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Atsakovė gauna už vaiką iš valstybės gauna apie 70 Eur dydžio socialinę išmoką (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad laikotarpiu kai vaikui buvo samdoma auklė ir šiuo metu, kai vaikas lanko privačią ugdymo įstaigą, sumos vaiko išlaikymui buvo gerokai didesnės nei tos, kurias tėvai turės skirti nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio, kai vaikas lankys valstybinę ugdymo įstaigą, daro išvadą, kad už laikotarpį iki 2022 m. rugsėjo mėn. gautų valstybės išmokų vaikui suma mažintinas vaikui skirtinas išlaikymas. Tuo tarpu nuo 2022 m. rugsėjo mėn., kai išlaidos vaiko ugdymui ženkliai sumažės, valstybės išmoka turėtų būti skiriama papildomiems vaiko poreikiams (pvz. papildomam ugdymui) tenkinti. Atsakovas turi turto, lėšų, gali gauti pajamų ir tinkamai prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl pagrindo daryti išvadą, kad ateityje šią sumą reikia išskaičiuoti iš vaiko poreikių, nėra (2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

41. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškinys dalyje dėl 532 Eur per mėnesį išlaikymo už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos 2021 m. rugsėjo mėn. 9 d. iki 2022 m. vasario 14 d., kuomet vaikas pradėjo lankyti privačią ugdymo įstaigą, tenkinamas. Už laikotarpį nuo 2022 m. vasario mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn., kuomet vaikas ims lankyti valstybinę ugdymo įstaigą, vaiko išlaikymui priteisiama 350 Eur ((470 Eur + 300 Eur - 70) / 2) per mėnesį suma. Nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio iki vaiko pilnametystės vaiko poreikių tenkinimui priteisiama 250 Eur per mėnesį suma.

42. Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

43. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

44. Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata galios pilna apimtimi, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo

45. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 2121 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už 7 mėnesių laikotarpį nuo 2021 m. sausio mėn., kai, ieškovės teigimu, atsakovas nebeprisidėjo prie vaiko išlaikymo.

46. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

47. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog teisė reikalauti išlaikymo atsiranda kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 63 punktas). Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

48. Nagrinėjamu atveju abi šalys teismo posėdžio metu paaiškino, kad kartu negyveno, todėl pareiga įrodyti, kad gyvendamas skyriumi teikė išlaikymą vaikui, tenka atsakovui. Atsakovas teigė, kad prieš vaiko gimimą nupirko vaikišką lovą su čiužiniu už apytiksliai 200 Eur, vežimėlį už 300 Eur, automobilinę kėdutę, buvo šalia vaikui gimus, padėjo ieškovei, kartais pirko vaikui vaisius, košes, jogurtus, kelis kartus nupirko sauskelnes, vaikas buvo maitinamas motinos pienu ir nereikalavo ypatingų išlaidų. Atsakovas abejoja, ar buvo patirtos ieškinyje nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui įsiskolinimo laikotarpiu, nebent sauskelnėms ir servetėlėms. Atsakovas taip pat nurodė, kad vaiko išlaikymui tris kartus sumokėjo po 100 Eur.

49. Visų pirma pažymėtina, kad ieškovė neprašo priteisti išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo vaiko gimimo ar, juolab, iki vaiko gimimo, todėl atsakovo tuo metu patirtos išlaidos reikšmės nagrinėjamam klausimui spręsti neturi. Tai, kad atsakovas buvo šalia ir padėjo ieškovei, nereiškia, kad neturėjo teikti išlaikymo vaikui. Įrodymų, kad prisidėjo prie vaiko išlaikymo pirkdamas produktus, prekes, atsakovas nepateikė. Tuo tarpu aplinkybė, kad vaikas buvo maitinamas motinos pienu, negali būti pagrindu išvadai, kad vaikui išlaikymo nereikėjo. Ši aplinkybė galimai galėtų reikšti, kad kurį laiką nebuvo patiriamos išlaidos vaiko maistui, tačiau visi kiti vaiko poreikiai egzistavo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovė gavo iš draugių visus kitus vaikui reikalingus rūbus ir jų įsigyti nereikėjo.

50. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas iki momento, nuo kada nustatomas išlaikymas, t. y. išlaikymas vaikui yra prievolė į ateitį, o išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

51. Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodė, jog, nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

52. Taigi konstatuotina, kad, nepaisant buvusių poreikių, vaikui buvo reikalingas mažiausiai minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas. Minimali mėnesio alga įsiskolinimo laikotarpiu sudarė 642 Eur per mėnesį arba 468 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius, buvo mokamos apie 70 Eur per mėnesį vaiko išmokos, todėl atsakovas prie vaiko išlaikymo turėjo prisidėti bent 200 ((468 – 70) / 2) Eur per mėnesį suma. Ieškovė tuo metu buvo motinystės atostogose, gaudavo 1115,67 Eur vaiko priežiūros išmoką. Neaišku kodėl ieškovė vaiko išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja po 303 Eur per mėnesį.

53. Į bylą pateiktais duomenimis (sąskaitų išrašais), atsakovas įsiskolinimo laikotarpiu prie vaiko išlaikymo prisidėjo 300 Eur suma. Tokią aplinkybę pripažįsta ir ieškovė. Atsakovas taip pat nurodė, kad davė ieškovei naudotis automobiliu, kurio nuoma kainuoja 100 Eur per mėnesį ir tokiu būdu prisidėjo prie vaiko išlaikymo. Tačiau ieškovė paaiškino, kad automobilį turėjo vos kelis mėnesius, atsakovas jį davė kelionei prie jūros. Teismo vertinimu, automobilio panaudai suteikimas netenkino jokių kasdienių vaiko poreikių. Remiantis CK 3.196 straipsnio 1 dalimi, išlaikymas teikiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma ar turtu. Nagrinėjamu atveju automobilis nebuvo perduotas vaiko nuosavybėn, todėl nebuvo skirtas vaiko išlaikymui.

54. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia iš atsakovo 1 100 Eur ((200 Eur x 7 mėnesiai) – 300 Eur)išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už 7 mėnesius iki ieškinio pateikimo).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo P. P. (P. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 532 Eur (penkis šimtus trisdešimt du eurus) per mėnesį už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos 2021 m. rugsėjo mėn. 9 d. iki 2022 m. vasario 14 d.

Priteisti iš atsakovo P. P. (P. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) per mėnesį už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 14 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d.

Priteisti iš atsakovo P. P. (P. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) per mėnesį už laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo P. P. (P. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) 1100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečio vaiko P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina – ieškovė J. C., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ramunė Makelienė