- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-08
- Bylos Nr.
- e2-112-922/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00442-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Ieškovas
- M. Ž.
- Atsakovas
- V. Ž.
- Advokatai
- Gintaras Česnulevičius, Nijolė Raulušaitienė
sekretoriaujant Rasai Osinskienei, Liubovei Chaleckienei, Ritai Tamulienei ir Reginai Tertelytei,
dalyvaujant ieškovei M. Ž. ir jos atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei, atsakovui V. Ž. ir jo atstovui advokatui Gintarui Česnulevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Ž. ieškinį atsakovui V. Ž. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kt.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau tikslino, prašydama: 1) santuoką sudarytą tarp jos ir atsakovo V. Ž., sudarytą (duomenys neskelbtini)skyriuje, nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) iš atsakovo jai priteisti 2000,00 Eur neturtinės žalos; 3) santuokos metu įgytą turtą padalinti tokiu būdu: atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninėn nuosavybėn palikti butą, unikalus Nr(duomenys neskelbtini)., 1/4 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., 1/4 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), viso komplekso (dviaukštis butas su ūkio pastatų dalimi) rinkos vertė -16 800 eur; lengvąjį automobilį, (duomenys neskelbtini), vertė 1942,00 Eur; kitą turtą, esantį buto I aukšte-virtuvės komplektą -250 Eur, dujinę plytelę (viryklę) - 100 Eur, šaldytuvą – 200 Eur, šaldiklį (I) - 50 Eur, šaldiklį (II) - 100 Eur, stalą su kėdėmis - 200 Eur, minkštą dalį (kampas) - 200 Eur, nedidelę sofą - 80 Eur, II-aukšte- keturių durų spintą - 100 Eur, lovą (I) - 100 Eur, veidrodinę sekcijos dalį - 50 Eur, lovą (II) - 100 Eur, komodą - 50 Eur, bufetėlį - 50 Eur, spinteles prie lovos2 vnt. - 50 Eur, sofą - 20 Eur, staliuką - 10 Eur, spintą koridoriuje - 30 Eur, skalbimo mašiną - 100 Eur. šildymo katilą - 300 Eur, vandens šildytuvą - 80 Eur, indų sevizą-12 asmenų-130 eur, stalo įrankius dėžutėse -50 eur, mikrobangų krosnelę-30 Eur, elektrinę mėsmalę-30 Eur, spinteles prie lovos-50 Eur, karnizus, užuolaidas, ruletus, tinklelius- 100 Eur, šviestuvus-100 Eur, patalynę, lovatieses, staltiesę -100 Eur; jai už santuokoje įgytą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turto dalį priteisti 20188,50 50 Eur piniginę kompensaciją, kuri susideda iš 10 488,50Eur už santuokos pabaigoje likusio turto dalį, 3700 Eur už perleisto turto ½ dalį, 6000,00 Eur už medvežę; kitą turtą, esantį bute, kurio vertė 455 Eur- sekciją - 400 Eur, prieškambario spintą - 120 Eur, lovą (II) - 80 Eur, spintelę prie lovos - 25 Eur; 3) po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę Ž. pavardę; 4) iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Nurodo, kad ji ir atsakovas V. Ž. susituokė (duomenys neskelbtini)., santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) raj. CMS. Santuokoje su atsakovu susilaukėme dviejų vaikų: (duomenys neskelbtini)sūnaus D. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) dukros E. S., kuri yra pilnametė ir gyvena atskirai. Dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei nurodo, kad jos ir atsakovo santuoka nutrauktina tik dėl atsakovo kaltės, t. y., jo naudoto fizinio, psichologinio smurto, pažeminimo, pagarbos, lojalumo sutuoktinei nebuvimo. Su atsakovu atskirą gyvenimą gyveno jau nuo 2001 m. nors ir vienoje gyvenamojoje vietoje, tačiau atskiruose kambariuose, turėdami atskirus šaldytuvus, kambarius ir pajamas. Jų santykiuose atsirado įtampa dėl jo charakterio bruožų savybių ir ganėtinai laisvo gyvenimo būdo. Jų santuokinių ryšių nutrūkimą lėmė buvusios atsakovo neištikimybės su kitomis moterimis, nuolatiniai girtavimai ir prieš ją naudotas fizinis smurtas. Nors pastaruosius dvidešimt metų ir kentė atsakovo užgauliojimus, smurtą ir pažeminimus, paskutinius pora metų atsakovo elgesys jos atžvilgiu tapo visiškai netoleruotinas. 2019 m. pradžioje atsakovas pradėjo prie jos kibti, nuolat priekaištavo, kad ji užimanti per daug vietos šaldytuve, tai neva išgerdavo jo brendį, suvalgiusi maistą, tai prastai išskalbdavo rūbus ar padarydavusi dar ką nors blogo. Skundėsi jų suaugusiems vaikams, kad neva ji nori jį nunuodyti, ar nepagrįstai žemindavo jų akivaizdoje. Įėjęs naktį į jos kambarį žadindavo ir kaltindavo neišjungta šviesa, nors pats visur ją palikdavo, braudavosi į vonios kambarį, rėkdamas, kad išlauš vonios duris. Matė, kad atsakovo būklė yra nestabili, bet kurį laiką su juo dar kažkaip susitvarkė, stengėsi su juo kuo mažiau kontaktuoti, nebendravo, tačiau po šeimoje įvykusios tragedijos (sūnaus mirties 2019 m. gegužės mėnesį), atsakovo naudojamas psichologinis smurtas, koneveikimas, žeminimai jos ir jų dukros atžvilgiu, tapo nepakeliami. Ji bijojo dėl savo gyvybės, buvo priversta palikti namus. Atsakovas pradėjo ją kaltinti neištikimybe prieš 20 metų, apšmeižė prieš visą giminę ir kaimą, pradėjo grasinti, kad ją sužlugdys, žemino ją, keikė įvairiais žodžiais. 2019 m. birželio 23 d. vėl tarp jo dukros ir atsakovo kilo konfliktas, kurio metu atsakovas pradėjo ant jos rėkti, keikti, liepė nešdintis iš namų, koridoriuje pradėjo smaugti. Po šio atsakovo išpuolio suprato, kad su atsakovu gyventi ir būti nėra saugu ir ji su dukra bandė išeiti iš namų, tačiau atsakovas užstojo kelią ir sakė, kad be policijos neišeis, pradėjo nepagrįstai kaltinti žiedo ir grandinėlės vagyste. Bijodama, kad atsakovas vėl nepultų jų mušti, iškvietė policiją, kuriai atvykus, atsakovas jas išleido iš namų ir jos išvyko į Vilnių. Vėliau sužinojo, kad tą pačią dieną atsakovas paskambino policijai ir jas apkaltino pavogus jo 9500,00 Eur. 2019 m. liepos mėnesį apie 18 d. su dukra ir anūkais ryžosi nuvažiuoti iki namų Puodžių kaime. Atsakovas pradėjo ją kaltinti, keikti, visaip vadino, žemino dukros ir anūkų akivaizdoje, liepė atsijungti šildymą savo kambaryje, nes jis neva nekūrensiąs ir nešildysiąs namų. Po liepos mėnesio dar bandė grįžti lapkričio 2 dieną, tačiau nieks nepasikeitė. Atsakovas jau buvo pakeitęs spyną ir per langą ją koneveikė. Iš pradžių liepė pasiimti iš šaldiklio maistą, o iš šaldytuvo mėtė maistą tiesiog ant žemės, sakė nemokėsiąs už jos elektrą. Matydama, kad atsakovas pradėjo veikti savanaudiškai ir gali kažkokiais tai būdais išparduoti, ar išdalinti jų per santuoką sukauptą turtą, 2020 m. gegužės 15 d. važiavo ir bandė kalbėti su atsakovu dėl turto dalybų, tačiau jis tik rėkė, kad atsijungtų šildymą, elektrą, vandenį ar įsirengtų atskirą skaitliuką. 2020 m. gegužės mėn. į paveldėtą sodybą Valkininkų miestelyje prisistatė aplinkos apsaugos inspektorė, nes gavo skundą, kad neva ji teršia aplinką. Nors nuobaudų ir negavo, tačiau sužinojo, kad ją įskundė atsakovas. Iš nurodytų faktinių aplinkybių, akivaizdu, kad sugyventi su atsakovu taikiai galimybių nėra. Atsakovas yra priešiškas ne tik jai, bet ir kitiems jų šeimos nariams. Nuo atsakovo ji nukentėjo ne tik dėl naudoto fizinio smurto, bet ir psichologiškai ją užgauliojant, žeminant kitų žmonių, šeimos akivaizdoje. Dėl atsakovo kaltės, taip iširo ne tik jų santuoka, bet ji patyrė ir daug dvasinių išgyvenimų, nepatogu, dėl ko jai buvo padaryta žala. Atsižvelgdama į tokį atsakovo elgesį, nuolatinį psichologinį smurtą ir vedamą gyvenimo būdą, siekdama užtikrinti savo ir savo šeimos saugumą, suvokiau, kad daugiau tęsti santuokos su atsakovu nėra jokios prasmės. Atsakovo iš esmės žiaurų elgesį su ja, nusišalinimą nuo šeimos interesų, ji vertina ir kaip pagarbos ir lojalumo jai, kaip sutuoktinei nebuvimą, jo sutuoktinio pareigų nevykdymą.
Dėl neturtinės žalos nurodo, kad dėl jai atsakovo sukelto psichologinio smurto, pažeminimo ir prieš šeimos narius, gimines, kaimynus, dvasinio sukrėtimo, baimės, streso, nemigos naktų, daugybės nepatogumų ir dėl nepagrįstų kaltinimų įvairioms įstaigoms, ir dėl to, kad ji negalėjo naudotis savo turto dalimi (privalėjo išsikraustyti), ji patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 2000,00 Eur. Dėl sutuoktiniu tarpusavio išlaikymo nurodo, kad išlaikymo, atsižvelgdama į savo amžių, darbingumą, iš atsakovo nereikalauja.
Dėl santuokoje įgyto turto nurodo, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)k., asmeninės nuosavybės teisės pagrindas - (duomenys neskelbtini)Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)k., asmeninės nuosavybės teisės pagrindas - (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)k., asmeninės nuosavybės teisės pagrindas - (duomenys neskelbtini)Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai - šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)k., asmeninės nuosavybės teisės pagrindas - (duomenys neskelbtini)Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).
Pažymi, kad ieškovė sutiktų nepretenduoti į šiuos atsakovo vardu po santuokos sudarymo įgytus žemės sklypus: žemės sklypą, unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., nuosavybės įgijimo pagrindas - (duomenys neskelbtini)Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)k., nuosavybės įgijimo pagrindas - (duomenys neskelbtini)Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)k., nuosavybės įgijimo pagrindas - (duomenys neskelbtini)Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės įgijimo pagrindas - (duomenys neskelbtini)Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)k., nuosavybės įgijimo pagrindas - (duomenys neskelbtini)Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)k., nuosavybės įgijimo pagrindas - (duomenys neskelbtini)Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)k., nuosavybės įgijimo pagrindas - (duomenys neskelbtini)Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini).
Jai asmeninės nuosavybės teise priklauso: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)
, esantis (duomenys neskelbtini)k., asmeninės nuosavybės teisės pagrindas - (duomenys neskelbtini)Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini),1/2 dalis žemės sklypo, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisės pagrindas - (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisės pagrindas - (duomenys neskelbtini)Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).
Bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę sudaro: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),., ¼ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės teisės pagrindas - (duomenys neskelbtini)Pirkimo - pardavimo sutartis pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr. 1-1374 Nr. (duomenys neskelbtini), viso komplekso (dviaukštis butas su ūkio pastatų dalimi) rinkos vertė pagal 2020-08-27 J. Pikūno įmonės atliktą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 201048-16 800 Eur; atsakovo vardu įregistruota transporto priemonė - lengvasis automobilis, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1942,00 Eur pagal 2020-08-27 J. Pikūno įmonės atliktą Trasnsporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr.20-0632020-08~27 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą; kitas turtas (daiktai, buitinė technika/ elektronika, baldai, kt.), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 3145 Eur: I-ame aukšte-virtuvės komplektas -250 Eur, dujinė plytelė (viryklė - 100 Eur, šaldytuvas – 200 Eur, šaldiklis (I) - 50 Eur, šaldiklis (II) - 100 Eur, sekcija- 250 Eur, stalas su kėdėmis - 200 Eur, minkšta dalis (kampas) - 200 Eur, nedidelė sofa - 80 Eur, prieškambario spinta – 100 Eur , II-ame aukšte- keturių durų spinta - 100 Eur, lova (I) - 100 Eur, veidrodinė sekcijos dalis - 50 Eur, lova (II) - 80 Eur, komoda - 50 Eur, bufetėlis - 50 Eur, spintelė prie lovos - 25 Eur, sofa - 20 Eur, staliukas - 10 Eur, spinta koridoriuje - 30 Eur, skalbimo mašina - 100 Eur, šildymo katilas - 300 Eur, vandens šildytuvas - 80 Eur, indų sevizas-12 asmenų, pietų ir kavos-80 vnt.-130 Eur, stalo įrankiai dėžutėse-3 kompl.-50 Eur, mikrobangų krosnelė-30 Eur, elektrinė mėsmalė-30 Eur, elektrinė tarkavimo mašinėlė- 30 Eur, spintelės prie lovos 2 vnt.-50 Eur, karnizai, užuolaidos, roletai, tinkleliai- 100 Eur, šviestuvai-8 vnt.-100 Eur, patalynė, lovatiesė, staltiesė -100 Eur, viso išvardinto turto už 3145 Eur. Iš viso bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto santuokos pabaigoje yra už 21 887 Eur.
Be atsakovo vardu įregistruotos transporto priemonės lengvojo automobilio, kitų TP neįregistruota, tačiau atsakovas natūroje turėjo ir kitos žemės ūkio technikos, t. y., traktorių, dvi priekabas, kitų žemės ūkio padargų. Atsakovas, veikdamas nesąžiningai ir siekdamas nuslėpti turtą, jį perleido naudoti tretiesiems asmenims. Iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro buvo gauti duomenys apie atsakovo vardu turėtą žemės ūkio techniką: laikotarpiu nuo 2013-05-21 iki 2020-02-17 - traktorių (duomenys neskelbtini), turto vertė -4000 Eur, laikotarpiu nuo 1999-05-24 iki 2020-02-17 - traktoriaus priekabą (duomenys neskelbtini), turto vertė 1800 Eur; V. Ž. IĮ vardu (turtas įmonėje valdomas patikėjimo teise) laikotarpiu nuo 2004 iki 2020- 02-17 valdė traktoriaus priekabą (duomenys neskelbtini), turto vertė 1600 Eur. Šis turtas buvo perleistas tretiesiems asmenims 2020-02-17, t. y., sužinojus, kad ji inicijuos santuokos nutraukimo procesą, nes jau 2020-01-28 į atsakovą raštu buvo kreiptasi dėl privalomos mediacijos santuokos nutraukimo byloje, kuria jis nesutiko naudotis. Kadangi turtą atsakovas perleido be jos sutikimo, žinodamas apie mediaciją, jai priteistina 1/2 dalis už šio turto vertę (4000+1800-1600= 7400),1/2 dalis - 3700 Eur.
Taip pat prieš 5 ar 6 metus, atsakovas pardavė turėtą (“fiskars”) tipo priekabą. Nurodytas lėšas už parduotą turtą atsakovas naudojo tik savo asmeniniams poreikiams. Kaip matyti iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažymos, V. Ž. IĮ buvo įregistravusi laikotarpiu nuo 2006-04-10 iki 2015-02-10 medvežę priekabą (duomenys neskelbtini), šio turto vertė šiai dienai pagal viešai prieinamą informaciją sudaro apie 20 000 Eur. Lėšos, gautos pardavus šį turtą 2015-02-10, jai buvo neprieinamos, jomis disponavo ir disponuoja iki šiol asmeniškai tik atsakovas, dėlto prašo priteisti jai kompensaciją už turimas lėšas pardavus šį turtą ne mažiau kaip 6000 Eur.
Kadangi dėl atsakovo dėl jo neprognozuojamo elgesio ji negali su juo gyventi po vienu stogu, už santuokoje įgytą bendrą turto dalį nori, kad jai iš atsakovo būtų priteista kompensacija pinigais ir turas padalintas tokiu būdu: atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninėn nuosavybėn palikti: žemės sklypą, unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., nuosavybės įgijimo pagrindas - (duomenys neskelbtini)Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., nuosavybės įgijimo pagrindas - (duomenys neskelbtini)Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)k., nuosavybės įgijimo pagrindas - (duomenys neskelbtini)Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)k., nuosavybės įgijimo pagrindas - (duomenys neskelbtini)Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)k., nuosavybės įgijimo pagrindas - (duomenys neskelbtini)Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)k., nuosavybės įgijimo pagrindas - (duomenys neskelbtini)Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)k., nuosavybės įgijimo pagrindas - (duomenys neskelbtini)Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., ¼ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), viso komplekso (dviaukštis butas su ūkio pastatų dalimi) rinkos vertė - 16 800 Eur; atsakovo vardu įregistruotą transporto priemonę - lengvąjį automobilį, (duomenys neskelbtini), vertė -1942 Eur; kitą turtą, esantį buto I aukšte-virtuvės komplektą -250 Eur, dujinę plytelę (viryklę) - 100 Eur, šaldytuvą – 200 Eur, šaldiklį (I) - 50 Eur, šaldiklį (II) - 100 Eur, stalą su kėdėmis - 200 Eur, minkštą dalį (kampas) - 200 Eur, nedidelę sofą - 80 Eur, , II-aukšte- keturių durų spintą - 100 Eur, lovą (I) - 100 Eur, veidrodinę sekcijos dalį - 50 Eur, komodą - 50 Eur, bufetėlį - 50 Eur, sofą - 20 Eur, staliuką - 10 Eur, spintą koridoriuje - 30 Eur, skalbimo mašiną - 100 Eur, šildymo katilą - 300 Eur, vandens šildytuvą - 80 Eur, indų sevizą-12 asmenų-130 eur, stalo įrankius dėžutėse-50 Eur, mikrobangų krosnelę-30 Eur, elektrinę mėsmalę-30 Eur, spinteles prie lovos 2 vnt.-50 Eur, karnizus, užuolaidas, roletus, tinklelius- 100 Eur, šviestuvus-100 Eur, patalynę, lovatiesęs, staltiesę -100Eur;iš viso 2690 Eur.; jai už santuokoje įgytą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turto dalį priteisti 20188,50 50 Eur piniginę kompensaciją, kuri susideda iš 10 488,50Eur už santuokos pabaigoje likusio turto dalį, 3700 Eur už perleisto turto ½ dalį, 6000,00 Eur už medvežę; kitą turtą, esantį bute, kurio vertė 455 Eur- sekciją - 400 Eur, prieškambario spintą - 120 Eur, lovą (II) - 80 Eur, spintelę prie lovos - 25 Eur.
Atsakovui nekelia reikalavimo dėl tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo. Dėl skolų ir kreditoriniu įsiskolinimu nurodo, kad santuokos metu kartu su atsakovu neįgijo jokių bendrų kreditoriniu įsiskolinimų ir (ar) kitų šeimos skolų. Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo nurodo, kad po santuokos nutraukimo norėtų pasilikti santuokinę Ž. pavardę.
Šalies argumentai
Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdyje palaikė savo ieškinį jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu, vėliau patikslintu atsiliepimu atsakovas nesutiko su ieškovės ieškiniu bei vėliau patikslintais reikalavimais.
Dėl santuokos nutraukimo nurodo, kad sutinka su ieškovės nurodoma aplinkybe, jog jų šeima yra ant skyrybų slenksčio, ant kurio ji jau ne kartą buvo atsidūrusi ir anksčiau, tačiau tokios situacijos buvo susidariusios dėl ieškovės kaltės. Ieškovė nebuvo atsakovui lojali ir ištikima, palaikydavo ryšius su kitais vyriškiais, prieš keletą metų ji iš viso paliko atsakovą ir išsikėlė gyventi į Vilnių. Ieškovė atsakovą be pagrindo kaltina neištikimybe ir netinkamu bendravimu su ieškove. Aplinkybės yra tokios, kad iš tiesų ieškovės ir atsakovo santuoka patiria krizę, kurios vienintelis logiškas sprendimas- santuokos nutraukimas, tačiau ši santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovo naudotas fizinis, psichologinis smurtas, vedamas gyvenimo būdas ir nusišalinimas nuo šeimos interesų, patvirtina CK įtvirtintą preziumuojamą jo kaltę dėl santuokos iširimo, tačiau ji nepateikė objektyvių įrodymų, jog atsakovas būtų smurtavęs ieškovės atžvilgiu ar kitaip pažeidęs sutuoktinio įsipareigojimus. Kaip tik priešingai- pati ieškovė nurodo, jog yra palikusi atsakovą ir išsikėlusi gyventi į Vilnių, taip pažeisdama CK 3.27 straipsnyje numatytas sutuoktinių pareigas vienas kitą remti, būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Išsikeldama gyventi kitur ir palikdama sunkiai sergantį atsakovą vieną, ieškovė parodė, kad jai nėra svarbios šeimos vertybės, ji nebenori gyventi kartu atsakovu, t. y., savo laisva valia nusprendė nutraukti faktinius sutuoktinių ryšius, o pateikdama ieškinį teismui ieškovė išreiškė ir savo apsisprendimą teisiškai išspręsti faktinio šeimos iširimo patvirtinimo klausimus.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog santuokai iširus dėl ieškovės kaltės, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių jis patyrė 5000 Eur neturtinę žalą. Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo nurodo, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių santuokos metu įgytas turtas galėtų būti padalintas nukrypstant nuo lygių dalių principo, ieškovė nenurodė. Turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalintinas vadovaujantis CK 3.116- 3.117 straipsnio nuostatomis. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, vadinasi ir visas turtas lygiomis dalimis abiem sutuoktiniams. Nors ieškovė nurodo, jog ji sutiktų nepretenduoti į šiuos atsakovo vardu po santuokos sudarymo įgytus žemės sklypus: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)k., nuosavybės įgijimo pagrindas (duomenys neskelbtini)Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)k., nuosavybės įgijimo pagrindas - (duomenys neskelbtini)Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., nuosavybės įgijimo pagrindas - (duomenys neskelbtini)Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)k., nuosavybės įgijimo pagrindas - (duomenys neskelbtini)Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)k., nuosavybės įgijimo pagrindas - (duomenys neskelbtini)Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)k., nuosavybės įgijimo pagrindas - (duomenys neskelbtini)Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)k., nuosavybės įgijimo pagrindas - (duomenys neskelbtini)Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šis turtas yra asmeninė atsakovo nuosavybė, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės vykdant Žemės reformą, ir santuokos nutraukimo metu nedalintinas.
Šalims priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).; 1/4 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., 1/4dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., esantys (duomenys neskelbtini), siūlo padalinti po ½, nustačius tokią naudojimosi buto patalpomis tvarką- atsakovui tenka pirmajame buto aukšte esančios patalpos 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, o ieškovei- antrajame to paties buto, esančio (duomenys neskelbtini)aukšte esančios patalpos 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10. Rūsyje esančios patalpos R-1, R-2, R-3 pripažintinos bendro naudojimo patalpomis. Taip pat ieškovei paliktinas visas jos nurodytas buto antrajame aukšte esantis kilnojamasis turtas, o atsakovui paliktinas pirmajame aukšte esantis kilnojamasis turtas. Šildymo katilas bei vandens šildytuvas paliktini bendro naudojimo patalpose rūsyje. Nesutinka su ieškovės atsakovo vardu įregistruota santuokoje įgytos transporto priemonės- lengvojo automobilio, Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimu 3000 eurų, nes tokio automobilio vertė atsakovo nuomone yra 1500 Eur.
Šalies argumentai
Ieškovė yra įvertinusi ir kitą dalintiną turtą, su kurio vertėmis atsakovas nesutinka, todėl jis nurodo savo įvertinimą skliausteliuose) šalia iešovės nurodomų sumų: I-ame aukšte: virtuvės komplektas - 350 Eur, (200Eur), dujinė plytelė (viryklė) - 200 Eur (50 Eur), šaldytuvas - 350 Eur (50 Eur), šaldiklis (I) - 200 Eur (50 Eur), šaldiklis (II) - 300 Eur (50 Eur) , sekcija-400 Eur (100 Eur), stalas su kėdėmis - 200 Eur (150 Eur), minkšta dalis (kampas) - 200 Eur (100 Eur), nedidelė sofa - 100 Eur (50 Eur), prieškambario spinta - 120 Eur (100 Eur) ; II- ame aukšte: keturių durų spinta - 200 Eur (50 Eur), lova (I) - 150 Eur(50 Eur), veidrodis sekcijos dalis - 50 Eur (20 Eur), lova (II) - 130 Eur (50 Eur), komoda - 60 Eur (50 Eur) , bufetėlis - 60 Eur (30 Eur), spintelė prie lovos - 30 Eur (30 Eur), sofa - 20 Eur (20 Eur), staliukas - 10 Eur (10 Eur), spinta koridoriuje - 30 Eur (30 Eur), skalbimo mašina - 150 Eur (50 Eur), šildymo katilas - 300 Eur (200 Eur), vandens šildytuvas - 100 Eur (50 Eur), viso išvardinto turto už - 4 110 Eur (1540 Eur). Visi išvardyti daiktai yra seni, naudoti nuo 10 iki 30 metų, todėl likutinė jų vertė yra visiškai maža. Atsakovo įvertinimu maksimali išvardytų daiktų vertė yra nedidesnė nei 1540 eurų. Ieškovė nurodo ir televizoriaus vertę (400 eurų), tačiau šį daiktą pati ieškovė yra išsivežusi, todėl jis nėra dalintinas. Tokiu būdu bendro dalintino turto yra už 17 040 eurų. Ieškovė nėra paminėjusi, kad išvykdama gyventi į Vilnių, pasiėmė šeimos turėtas santaupas- 9 500 eurų, todėl šis turtas taip pat priskirtinas prie šeimos turto ir dalintinas lygiomis dalimis abiems sutuoktiniams po 4 750 eurų.
Ratinį traktorių (duomenys neskelbtini), kurio vertė apie 1500 eurų, traktoriaus priekabą (duomenys neskelbtini), įsigytą už 200 litų 1995-1996 m., ir traktoriaus priekabą (duomenys neskelbtini), įsigytą už 300 litų 1995-1996 m., atsakovas neatlygintinai perleido savo ir ieškovės anūkui L. Ž.. Medvežę priekabą (duomenys neskelbtini), 2015 m., kai atsakovui buvo diagnozuota onkologinė liga ir atlikta chirurginė operacija, į metalo laužo supirktuvę už 3000 litų pridavė ieškovės ir atsakovo sūnus, kuris šiuo metu jau miręs. Kadangi atsakovas turtinės naudos už perleistą turtą negavo, todėl ieškovei kompensacija nepriteistina. Tokiu būdu dalintino turto vertė yra 17 040 + 9 500= 26 540 eurų, t. y., po 13 270 eurų. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė jau yra pasiėmusi 9 500 eurų, atsakovas sutinka išmokėti jai už atitenkančią didesnę turto dalį 3 950 eurų (13 270 - 9 500 = 3 950). Pažymi, kad po santuokos nutraukimo atsakovas sutinka atiduoti ieškovei visus ieškovės išvardytus antrajame namo aukšte esančius daiktus, atitinkamai išminusavus jų vertę iš išmokėtinos sumos.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė savo atsiliepimą jame nurodytais motyvais, tačiau pakeitė savo atsiliepime nurodytą poziciją, kad nustatant buto naudojimo tvarką, jam atitektų I aukšte esančios patalpos, o atsakovei- II aukšte esančios patalpos. Nurodė, kad jis sutinka, kad jam būtų priskirta naudotis II aukštas su jame esančiomis patalpomis 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, kuris dar yra pilnai neįrengtas, ir kurį jis susitvarkytų, kad II aukšte esančios patalpos atliktų izoliuoto buto funkcijas, o ieškovei – I aukštas su jame esančiomis patalpomis 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, rūsyje esančias patalpas R-1, R-2, R-3 pripažinti bendro naudojimo patalpomis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini)
(santuokos liudijimas (duomenys neskelbtini)), santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini)raj. CMS. Santuokoje (duomenys neskelbtini)gimė sūnus D. Ž., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)- dukra E. S., kuri yra pilnametė.
Ieškovė kreipėsi į teismas dėl santuokos nutraukimo. Ginčo dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo, pavardžių po santuokos nutraukimo palikimo, kreditorinių įsipareigojimų byloje nėra. Ginčas kilo dėl sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo.
Dėl sutuoktinių kaltės.
Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, o atsakovas savo atsiliepime nurodo, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Iš bylos duomenų matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas įsitikinę, kad dėl santuokos iširimo kalta kita šalis, nurodė, kad pažeistos ir kitas sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 str.
CK 3.27 str. 1 d. numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011: 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016. 14 punktas).
Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013.
Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y., vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016.
Ieškovė atsakovo kaltę dėl jo naudoto fizinio, psichologinio smurto, pažeminimo, pagarbos, lojalumo sutuoktinei nebuvimo įrodinėja savo paaiškinimais, liudytojos E. S. parodymais, jos teiktais pareiškimais policijai, nutarimais atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, Atsakovas ieškovės kaltę grindžia jos neištikimybe, nesirūpinimu juo, kaip onkologiniu ligoniu, paikimu jo be priežiūros.
Alytaus AVPK 2020-11-06 pateikta informacija Nr. 52-S-6104 patvirtina, kad konfliktiniai šalių santykiai prasidėjo nuo 2019-06-23, tą dieną ieškovei išvykus gyventi pas dukrą į Vilnių. Policijos įvykių registre ieškovės registruotų pareiškimų 2018, 2017 ir 2015 nėra. Nuo tada prasidėjo ieškovės kaltinimai atsakovui dėl jos atžvilgiu naudojamo smurto.
Apklausta liudytoja E. S. patvirtino ieškovės nurodomas aplinkybes, iš esmės nurodė analogiškas ieškovės ieškinyje aplinkybes.
Iš byloje esančių Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus pagal ieškovės rašytus pareiškimus matyti, kad juose nurodomos iš esmės analogiškos aplinkybės, kaip ir ieškinyje, tačiau ieškovės pareikšti kaltinimai atsakovui dėl smurto artimoje aplinkoje, grasinimo, nepasitvirtino, nes visais atvejais buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nustačius, kad tarp šalių vyksta abipusiai konfliktai , t. y., ieškovė ir atsakovas labai nesutaria tarpusavyje, kalbama apie skyrybas, jų šeimoje nuolat vykdavo abipusės konfliktinės situacijos, kurių metu abu sutuoktiniai apsižodžiuodavo, jų tarpusavio santykiai konfliktiški dėl didelių nesutarimų, nepasitikėjimo vienas kitu, šeimoje vyksta ginčai dėl naudojimusi bendru turtu, todėl kilusius ginčus jiems buvo siūloma spręsti civiline tvarka. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad ne tik ieškovė nuo 2019-06-23 nuolat rašė pareiškimus dėl atsakovo, bet ir pats atsakovas buvo kreipęsis dėl pinigų vagystės, kaltindamas ieškovę, tačiau taip pat buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Šios aplinkybės rodo, kad abu sutuoktiniai konfliktavo tarpusavyje, nesiekė bendro kompromiso šeimoje, nesiaiškino nepasitikėjimo vienas kitu priežasčių, abu sutuoktiniai yra neigiamai nusistatę vienas kito atžvilgiu, nėra tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdyje taip pat matyti, kad abi šalys turi priekaištų vienas kitam, abu jaučia nuoskaudas dėl kiekvieno sutuoktinio elgesio, kad visi konfliktai prasidėjo po sūnaus mirties 2019-05-10 – teismo posėdyje abi šalys daug dėmesio skyrė sūnaus mirties aplinkybėms, atsakovas nuolat priekaištavo ieškovei, kad ši visą dėmesį ir rūpestį skyrė tik dukrai, o ne sūnui. Liudytojas L. Ž. taip pat patvirtino, kad konfliktai tarp šalių prasidėjo po jo tėvo, šalių sūnaus, mirties, tai patvirtina ir ieškovės pradėti rašyti pareiškimai policijai nuo 2019-06-23.
Įstatymas numato ne tik pareigą nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio dalykas, bet ir pareigą jas įrodyti (CPK 12 str., 178 str.). Teismas vertina, kad šalių pateikti įrodymai - jų pačių paaiškinimai, ieškovės rašyti pareiškimai policijai, nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, liudytojų parodymai, patvirtina, kad šalys turėjo nesutarimų ir konfliktų tarpusavyje, dėl ko sutuoktinių santykiai pašlijo, tačiau pateiktų duomenų nepakanka vienareikšmiškai konstatuoti vien tik kurio nors vieno sutuoktinio kaltę. Atsakovo kaltė dėl smurto ir bauginimo ieškovės atžvilgiu paneigti priimtais nutarimais atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus, ieškovės kaltė dėl neištikimybės taip pat neįrodyta. Šalių paaiškinimais jų santykiai įtempti ganėtinai ilgą laiką, taigi pateikti duomenys neleidžia konstatuoti, jog tik ieškovės ar atsakovo elgesys lėmė santuokos iširimą, nes tiek vieno tiek ir kito elgesyje buvo abejingumo vienas kito atžvilgiu, trūko tolerancijos, pakantumo ir pagarbos. Tai, jog skyrybų arba nuolatinės padidintos įtampos laikotarpiu kiekvieno šeimos nario savijauta nėra įprasta, todėl yra normalu, kad visi asmenys yra padidintai jautrūs ir lengvai provokuojamos jų emocijos - pyktis, liūdesys, desperacija ir kt. Neretai elgiamasi netipiškai - ne taip, kaip asmeniui yra įprasta elgtis normalioje būsenoje (pavyzdžiui, iki skyrybų laikotarpio). Tiek viena, tiek kita šalis nurodė aplinkybes apie kiekvienos iš šalių netinkamą elgesį, kuris galėjo turėti įtakos santuokos nutrūkimui, tačiau visiškai objektyvių įrodymų dėl kurio nors vieno kaltės nustatymo, teismo vertinimu byloje esančių duomenų nepakanka. Tokiu būdu kaltei nustatyti neužtenka vien tik sutuoktinių paaiškinimų, nes šalys gali subjektyviai vertinti vienas kito veiksmus.
Iš bylos duomenų matyti, kad abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t. y., šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą, kaltino viena kitą nesąžiningumu. Tai leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju nesutarimams gilėjant ir ištikus krizei šeimoje, sutuoktinių pareigas pažeidė abi šalys, dėl ko sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y., vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas patys pripažino, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Kadangi nenustatyta galimybių santuokai išsaugoti, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl šių priežasčių atmestini ieškovės ir atsakovo reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)k., asmeninės nuosavybės teisės pagrindas - (duomenys neskelbtini)Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini),1/2 dalis žemės sklypo, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisės pagrindas - (duomenys neskelbtini)Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis viralinės, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis ūkinio pastato, unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisės pagrindas - (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis turtas nedalintinas.
Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)k., asmeninės nuosavybės teisės pagrindas - (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)k., asmeninės nuosavybės teisės pagrindas - (duomenys neskelbtini)Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)k., asmeninės nuosavybės teisės pagrindas (duomenys neskelbtini)Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai - šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)k., asmeninės nuosavybės teisės pagrindas - (duomenys neskelbtini)Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini)k., nuosavybės įgijimo pagrindas - (duomenys neskelbtini)Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini)k., nuosavybės įgijimo pagrindas - (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini)k., nuosavybės įgijimo pagrindas - (duomenys neskelbtini)Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es (duomenys neskelbtini)k., nuosavybės įgijimo pagrindas - (duomenys neskelbtini)Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini)., nuosavybės įgijimo pagrindas - (duomenys neskelbtini)Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini)k., nuosavybės įgijimo pagrindas (duomenys neskelbtini)Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini)k., nuosavybės įgijimo pagrindas - (duomenys neskelbtini)Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš ieškovės nurodomų aplinkybių, kad ji sutiktų nepretenduoti į atsakovo vardu po santuokos sudarymo įgytus žemės sklypus, į kuriuos nuosavybės teisės atsakovui buvo atkurtos Apskrities viršininko sprendimais, ir kurį dalijant santuokoje įgytą turtą ji priskiria atsakovui, matyti, kad šį atsakovo santuokos metu įgytą turtą ji laiko bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau tokie jos teiginiai nepagrįsti. Teismas sutinka su atsakovo nurodytais motyvais, kad šis turtas taip pat yra asmeninė atsakovo nuosavybė, nes į šį turtą atsakovui buvo atkurtos nuosavybės teisės vykdant Žemės reformą, todėl santuokos nutraukimo metu nedalintinas. Tokiu būdu visas aukščiau nurodomas turtas laikytinas atsakovo asmenine nuosavybe ir nutraukiant santuoką ieškovė neturi teisės reikšti į jį pretenzijų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 16 800,00 Eur vertės nekilnojamas turtas- butas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., 1/4 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., esantys (duomenys neskelbtini); 1942,00 Eur vertės lengvasis automobilis. (duomenys neskelbtini), kitas turtas, esantis buto, adresu (duomenys neskelbtini), I aukšte-virtuvės komplektas -250 Eur, dujinė plytelė (viryklė) - 100 Eur, šaldytuvas – 200 Eur, šaldiklis (I) - 50 Eur, šaldiklis (II) - 100 Eur, sekcija- 250 Eur, stalas su kėdėmis - 200 Eur, minkšta dalis (kampas) - 200 Eur, nedidelė sofa - 80 Eur, prieškambario spinta – 100 Eur, II-aukšte- keturių durų spinta - 100 Eur, lova (I) - 100 Eur, veidrodinė sekcijos dalis - 50 Eur, lova (II) - 80 Eur, komoda - 50 Eur, bufetėlis - 50 Eur, spintelė prie lovos - 25 Eur, sofa - 20 Eur, staliukas - 10 Eur, spinta koridoriuje - 30 Eur, skalbimo mašina - 100 Eur., indų sevizas12 asmenų, pietų ir kavos-80 vnt.-130 Eur, stalo įrankiai dėžutėse 3 kompl.-50 Eur, mikrobangų krosnelė-30 Eur, elektrinė mėsmalė-30 Eur, elektrinė tarkavimo mašinėlė- 30 Eur, spintelės prie lovos 2 vnt.-50 Eur, patalynė, lovatiesė, staltiesė -100 Eur, televizorius -400 Eur, viso turto už 2965 Eur. Iš viso bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto santuokos pabaigoje yra už 21 707 Eur.
Dėl nekilnojamo turto.
Kaip minėta, šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 16 800,00 Eur vertės nekilnojamas turtas- butas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., 1/4 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., 1/4 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., esantys (duomenys neskelbtini).
Ieškovė prašo butą priteisti atsakovui, o jai išmokėti 8 400 Eur kompensaciją, motyvuodama konfliktiškais santykiais, atsakovo nesugyvenamu būdu, dėl ko nenori su juo gyventi po vienu stogu. Atsakovas laikosi priešingos pozicijos, nurodydamas, kad išmokėti ieškovės nurodomo dydžio kompensacijos jis neturi jokių galimybių ir nori, kad butas būtų padalintas natūra kiekvienam po 1/2.
CK 3.127 straipsnyje reglamentuojamas turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas, o jo 3 dalyje įtvirtintas turto padalijimo natūra principas. Šio principo netaikyti ir išmokėti kompensaciją pinigais už sutuoktiniui tenkančią turto dalį galima tada, jeigu natūra turto ar atskiro objekto paskirti objektyviai neįmanoma. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).
Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (LAT 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).
Aptartas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo išaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (LAT 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012).
Teismas, vertindamas šalių poziciją šiuo klausimu, jų tarpusavio santykius, technines ir fizines galimybes šalims kaip bendraturčiams naudotis butu su priklausiniais, daro išvadą, kad atsisakyti prioritetinio bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo taikymo šiam turtui nėra teisinių pagrindų.
Iš byloje pateikto buto inventorizacinės bylos matyti, kad butą sudaro du aukštai, į patalpas, esančias I ir II aukšte, galima savarankiškai patekti iš laiptinės. Taip pat iš fotonuotraukų matyti, kad į butą yra du atskiri įėjimai- iš vienos namo pusės, ir iš kitos. Kaip paaiškino atsakovo atstovas, atlikus tam tikrus pertvarkymus (įrengus pertvarą), kiekviena šalis galės į jiems priklausančias patalpas patekti per atskirus įėjimus visiškai jiems nesusitinkant. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja E. S., parodydama, kad įrengus pertvarą, įmanoma, kad šalys nesusitikdamos patektų į savo aukštus, taip pat ir liudytojas L. Ž. nurodė, kad buto I ir II aukšto patalpomis galima naudoti atskirai, kaip savarankiškais butais. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė taip pat nepaneigė, kad šis turtas negali būti pertvarkomas taip, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas juo galėtų naudotis pagal savo poreikius. Atvirkščiai, teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad yra galimybė padalinti namą natūra, tačiau toks variantas jai netinka dėl nenoro gyventi po vienu stogu su atsakovu dėl konfliktinių su juo santykių. Šios aplinkybės patvirtina, kad butas yra dalus, t. y., jis, atliekant nedideles pertvarkas, gali būti padalytas į 2 savarankiškus, su atskirais įėjimais butus.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo objektas yra dalus, taigi gali būti dalijamas natūra, vertina, kad skyrybų proceso metu paaštrėję emociniai subjektyvios prigimties ir pobūdžio galimai laikini šalių nesutarimai, kilę dėl naudojimosi santuokoje įgytu butu, šį ginčą išsprendus teismine tvarka, neturi būti pernelyg sureikšminami. Nors dabartiniai šalių tarpusavio santykiai nėra geri, bet pasibaigęs ištuokos procesas, tikėtina, jų nebeblogins, įtampa aprims, šalys galės ieškoti optimalesnių atsiskyrimo sprendinių, todėl nėra priežasčių išvadai, jog santykiai blogės ir bendrai naudotis turtu nebus galima. Be to, teismo vertinimu, šalių galimybės išmokėti viena kitai pinigines kompensacijas abejotinos - abu sutuoktiniai yra pensininkai ir gauna tik senatvės pensiją, ką patvirtina byloje esančios Sodros pažymos. Tai teismo posėdyje patvirtino ir atsakovas, parodydamas, kad gauna tik pensiją, kurios pusę praleidžia vaistams, todėl jis neturi galimybių sumokėti kompensacijos.
Liudytoja E. S. parodė, kad jai gyvenant (duomenys neskelbtini)vieno kambario bute su dviem mažamečiais vaikais, pas ją nėra sąlygų, kad su ja galėtų gyventi jos motina- ieškovė, kad motina neturi galimybių gyventi ir savo paveldėtame name, kur jai priklauso 1/2 namo ir jame gyvena šeimininkė, kas tik patvirtina, kad turto padalijimas natūra labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Šalių teisės į nuosavybę yra vienodos, nė vienas iš jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti visą turtą natūra. Vienam iš sutuoktinių priteisus kompensaciją, o kitam – turtą natūra, būtų neproporcingai pažeista bendraturčių poreikių ir interesų pusiausvyra, juo labiau, kad atsakovas tuoj pat išmokėti kompensaciją neturi lėšų. Dėl šių priežasčių, nepaisant šalių nesutarimų, turto padalijimas natūra labiausiai atitinka abiejų ginčo šalių interesus bei teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl šis turtas dalintinas natūra po 1/2 kiekvienai šaliai.
Atsakovas prašė teismo, kad padalijant butą natūra, tuo pačiu būtų nustatyta ir šio buto naudojimosi tvarka, jam priskiriant naudotis II aukštą su jame esančiomis patalomis 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, kuris dar yra pilnai neįrengtas, ir kurį jis susitvarkytų, kad II aukšte esančios patalpos atliktų izoliuoto buto funkcijas, o ieškovei –I aukštą su jame esančiomis patalpomis 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, rūsyje esančias patalpas R-1, R-2, R-3 pripažįstant bendro naudojimo patalpomis.
Nors atsakovas buto naudojimosi tvarką nurodė savo atsikirtimuose į ieškinį, nereikšdamas priešieškinio, tačiau tokia jo teisė numatyta įstatymuose ir neprieštarauja teismų praktikai.
CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo santuokos nutraukimo teisenoje. Tą ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2008 ir kt.). Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos ir CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 straipsnio 2 dalis). CK 3.59 straipsnyje numatyta, jog teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.
Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, tačiau atsakovas atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškovės siūlomu turto padalijimo būdu, todėl išdėstė savo argumentus ir pasiūlė kitą santuokoje įgyto turto padalijimo būdą, padalijant jį natūra bei nustatant naudojimosi butu tvarką.
Nei CK trečiosios knygos VIII skyrius, nei CPK XIX skyrius neįpareigoja kito sutuoktinio reikšti priešieškinį, jeigu jam nepriimtinas ieškovo siūlomas turto padalijimo būdas. Dalydamas bendrą sutuoktinių turtą, teismas, nustatydamas kiekvienam iš jų tenkančią turto dalį, vadovaujasi CK nuostatomis ir atsižvelgia į šalių nurodytas aplinkybes ir prašomus turto padalijimo būdus. Tačiau teismas neprivalo padalyti turto taip, kaip nurodyta ieškinyje, nes teismui privalomos turto padalijimo taisyklės, įtvirtintos CK 3.116–3.129 straipsniuose, ir teismas turi parinkti tokį santuokinio turto padalijimo būdą (nustatydamas dalis ir padalydamas turtą natūra), kuris geriausiai atitiktų CK nuostatas ir civilinių teisinių santykių reglamentavimo tikslus, o CPK 376 straipsnio 3 dalis teismui suteikia ir teisę šiose bylose išeiti už ieškinio reikalavimų ribų.
Ar pareikšti santuokos nutraukimo byloje tam tikrą su santuokos pasibaigimu susijusį reikalavimą, sprendžia pati šalis (sutuoktinis), pasvėrusi tokio reikalavimo faktines ir teisines prielaidas, tokia taisyklė yra suformuota ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2006). Tokios praktikos laikosi ir kiti apeliacinės instancijos teismai (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-134-513/2017, Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1769-254/2014, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1141-464/2010 ir kt.).
Ginčo butą su priklausiniais padalijus natūra kiekvienai šaliai po 1/2, siekiant, kad ateityje nekiltų ginčų dėl buto naudojimosi tvarkos, tikslinga nustatyti ir padalinto turto naudojimo tvarką. Kadangi ieškovė nebuvo išreiškusi jokios pozicijos dėl buto naudojimosi tvarkos, nereiškė dėl to reikalavimų, teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti patalpų naudojimo tvarką atsakovo nurodomu būdu, jį pakoregavus. Iš buto inventorizacinėje bylutėje esančių planų matyti, kad ieškovei atsakovo siūloma naudotis patalpa 1- 1 yra tambūras, per kurį patenkama tiek į I aukštą, tiek į II aukštą, todėl ši patalpa, kol nėra įrengti atskiri įėjimai į šalims tenkančias patalpas, taip pat pripažintina bendro naudojimo patalpa.
Tokiu būdu atsakovui priskirtina naudotis II aukštas su jame esančiomis patalpomis 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, o ieškovei – I aukštas su jame esančiomis patalpomis 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, I aukšte esančią patalpą 1-1 ir rūsyje esančias patalpas R-1, R-2, R-3 pripažįstant bendro naudojimo patalpomis.
Dėl kilnojamo turto padalijimo.
Ieškovė nurodo, kad kilnojamąjį turtą sudaro bute esantis turtas : I-ame -virtuvės komplektas -250 Eur, dujinė plytelė (viryklė) - 100 Eur, šaldytuvas – 200 Eur, šaldiklis (I) - 50 Eur, šaldiklis (II) - 100 Eur, sekcija- 250 Eur, stalas su kėdėmis - 200 Eur, minkšta dalis (kampas) - 200 Eur, nedidelė sofa - 80 Eur, prieškambario spinta – 100 Eur, II-aukšte- keturių durų spinta - 100 Eur, lova (I) - 100 Eur, veidrodinė sekcijos dalis - 50 Eur, lova (II) - 80 Eur, komoda - 50 Eur, bufetėlis - 50 Eur, spintelė prie lovos - 25 Eur, sofa - 20 Eur, staliukas - 10 Eur, spinta koridoriuje - 30 Eur, skalbimo mašina - 100 Eur, rūsyje- šildymo katilas - 300 Eur, vandens šildytuvas - 80 Eur, , indų servizas 12 asmenų, pietų ir kavos 80 vnt.-Eur, stalo įrankiai dėžutėse 3 kompl. -50 Eur, mikrobangų krosnelė-30 Eur, elektrinė mėsmalė-30 Eur, elektrinė tarkavimo mašinėlė- 30 Eur, spintelės prie lovos 2 vnt. -50 Eur, karnizai, užuolaidos, roletai, tinkleliai- 100 Eur, šviestuvai-8 vnt. -100 Eur, patalynė, lovatiesė, staltiesė - 100 Eur, viso išvardinto turto už 3145 Eur, taip pat lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), vertė 1942,00 Eur.
Ieškovė prašė bute esantį turtą, išskyrus sekciją - 250 Eur, prieškambario spintą - 100 Eur, lovą (II) - 80 Eur, spintelę prie lovos - 25 Eur, priskirti atsakovo nuosavybėn, jai išmokant kompensaciją. Atsakovas nesutiko su tokiu turto padaljimu, nurodydamas, kad padalijus butą natūra, ieškovei paliktinas visas jos nurodytas buto I aukšte esantis kilnojamasis turtas, o atsakovui paliktinas II aukšte esantis kilnojamasis turtas, bei šildymo katilas su vandens šildytuvas paliktini bendro naudojimo patalpose rūsyje.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad butas buvo padalintas natūra ir nustatyta tarp šalių jo naudojimosi tvarka, bute esantis turtas taip pat dalintinas natūra. Dalindamas bute esantį turtą natūra, teismas atsižvelgia į tai, kokiame aukšte yra nurodyti daiktai, į jų funkcinę paskirtį ir dalumą, taip pat į ieškovės reikalavimus priteisti jos prašomus daiktus.
Tokiu būdu ieškovės asmeninėn nuosavybėn priteistinas šis turtas: sekcija - 250 Eur, prieškambario spinta - 100 Eur, lovą (II) - 80 Eur, spintelė prie lovos - 25 Eur; virtuvės komplektas -250 Eur, dujinė plytelė (viryklė) - 100 Eur, šaldiklis (I) - 50 Eur, stalas su kėdėmis - 200 Eur, nedidelė sofa - 80 Eur, minkšta dalis (kampas) - 200 Eur; šaldytuvas – 200 Eur, mikrobangų krosnelė -30 Eur, elektrinė mėsmalė -30 Eur, elektrinė tarkavimo mašinėlė - 30 Eur.
Kadangi ieškovė nedetalizavo, kiek yra patalynės, lovatiesių, staltiesių, kokia jų atskirai vertė, nenurodė konkrečiai kiekvieno daikto - stalo įrankių dėžutės, servizo 12 asmenų, pietų ir kavos servizų vertės, o pateikė tik bendrą grupės daiktų vertę, teismas neturi galimybės jų teisingai padalinti tarp šalių, todėl šie visi daiktai- patalynė, lovatiesė, staltiesė - 100 Eur, stalo įrankiai dėžutėse -3 kompl. - 50 Eur, sevizas12 asmenų, pietų ir kavos 80 vnt. -130 Eur priskirtini ieškovei. Taip pat ieškovei priteistinas ir televizorius- 400 Eur vertės. Ieškovė šį turtą buvo nurodžiusi pradiniame ieškinyje, tačiau atsakovui pareiškus prieštaravimus, kad šio turto nėra, nes ieškovė jį pasiėmė, ieškovė, tikslindama dalintiną turtą, televizorių išbraukė iš dalintino daiktų sąrašo. Kadangi iš šalių paaiškinimų matyti, kad televizorius buvo įgytas santuokoje, todėl jis taip pat įtrauktinas į dalintino turto sąrašą ir priteistinas ieškovei. Tokiu būdu ieškovei priteistinas turtas už 2305,00 Eur.
Atsakovo asmeninėn nuosavybėn priteistinas šis turtas: keturių durų spinta - 100 Eur, lova (I) - 100 Eur, veidrodinė sekcijos dalis - 50 Eur, komoda - 50 Eur, bufetėlis - 50 Eur, sofa - 20 Eur, staliukas - 10 Eur, spinta koridoriuje - 30 Eur, skalbimo mašina - 100 Eur, šaldiklis (II) - 100 Eur, spintelės prie lovos 2 vnt. - 50 Eur, viso turto už 660,00 Eur.
Kadangi ieškovė nedetalizavo, kiek yra karnizų, užuolaidų, roletų, tinklelių ir neaiški jų įrengimo vieta, kokia jų kiekvieno konkreti vertė, nenurodė, kur yra sumontuoti šviestuvai ir kokia jų kiekvieno vertė, šis turtas tarp šalių nedalintinas, o pripažintinas neatsiejama patalpų, kuriose jie įrengti, dalimi, todėl paliktini tose patalpose, kur jie yra įrengti ir priskirti juos šalių naudojimui pagal tarp šalių nustatytą patalpų, kuriose jie yra įrengti, naudojimosi tvarką.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šildymo katilas -300 Eur ir vandens šildytuvas-80 Eur, įrengti rūsyje, jų paskirtis užtikrinti buto funkcionalumą ir tinkamumą naudotis pagal paskirtį (buto šildymas, karšto vandens tiekimas), todėl šis turtas taip pat tarp šalių nedalintinas, o pripažintinas neatsiejama rūsio, kuriame jie įrengti, dalimi bendram šalių naudojimui.
Tokiu būdu bute esančio turto dalintina vertė sudaro 2965,00 Eur.
Ginčo dėl kito santuokoje įgyto turto- lengvojo automobilio, (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 1942,00 Eur tarp šalių nėra, jo padalinti natūra negalima, todėl jis paliktinas atsakovui.
Tokiu būdu bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise turimo turto santuokos pabaigoje yra už 21 707 Eur, todėl nesant byloje jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių galima būtų nukrypti nuo lygių dalių principo, kiekvienam sutuoktiniui turi tekti turto už 10 853,50 Eur.
Iš bylos duomenų matyti, kad padalijus turtą, ieškovei atitenka turto už 10 705,00 Eur (8400 +2305) sumą, o atsakovui- už 11 002,00 Eur (8400+660+1942) sumą, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 148,50 Eur kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.
Dėl kompensacijos.
Ieškovė taip pat prašė teismo priteisti 3700,00 Eur kompensacijos už atsakovo perleistą žemės ūkio techniką tretiems asmenims be jos sutikimo.
CK 3.123 str. 3 d. numato, kad jeigu ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę, tai, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, tokio sutuoktinio dalis gali būti mažinama prarasto bendro turto verte.
Iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktų duomenų matyti, kad santuokoje buvo įsigyta ir žemės ūkio technika, registruota atsakovo vardu: laikotarpiu nuo 2013-05-21 iki 2020-02-17 - traktorius (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė vertina 4000 Eur, laikotarpiu nuo 1999-05-24 iki 2020-02-17 - traktoriaus priekaba (duomenys neskelbtini), kurią ieškovė vertina 1800 Eur; V. Ž. IĮ vardu turtas įmonėje valdomas patikėjimo teise) laikotarpiu nuo 2004 iki 2020- 02-17 traktoriaus priekabą (duomenys neskelbtini), kurią ieškovė vertina 1600 Eur.
Atsakovas paaiškino, kad šią techniką jis perleido ieškovės ir savo anūkui neatlygintinai. Liudytojas L. Ž. patvirtino šias aplinkybes, nurodydamas, kad atsakovas jau seniai jam norėjo atiduoti šią techniką. Tai patvirtina ir byloje esančios Traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos ar priekabos pirkimo – pardavimo sutartys, pagal kurias šį turtą atsakovas, nenurodant turto vertės, t. y., neatlygintinai, 2020-02-17 perleido savo ir ieškovės anūkui L. Ž.. Ieškovė teismo posėdyje prieštaravo dėl šios technikos atidavimo anūkui, nurodė, kad jai reikia gyventi.
Šį santuokoje įgytą turtą perleisdamas anūkui be ieškovės sutikimo, atsakovas sumažino santuokoje įgyto turto vertę, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 1/2 dydžio piniginė kompensacija. Atsakovas nesutiko su ieškovės nurodyto turto vertinimu, nurodydamas, kad ieškovės nurodomos vertės neatitinka šio turto realios vertės. Teismas sutinka su šiais atsakovo argumentais. Kaip minėta, šis turtas buvo perleistas ieškovės ir atsakovo anūkui L. Ž.. Liudytojas L. Ž. parodė, kad jis su seneliais gyvena viename kieme, kur ši technika ir stovi, kaip ir visuomet stovėdavo, kai dar atsakovas nebuvo jam padovanojęs šios technikos. Taigi, ieškovė turėjo visas galimybes, kad šį turtą, stovintį viename kieme, įvertintų turto vertintojas, kaip kad buvo įvertintas ir lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), tačiau tokių įrodymų ieškovė teismui nepateikė. Šio turto vertę ji įrodinėja pateiktais į bylą skelbimais apie panašų parduodamą turtą. Ieškovė nurodo, kad traktoriaus (duomenys neskelbtini)vertė 4000 Eur, tačiau iš internetinės svetainės https://www.skelbiu.lt/paieska/mtz-80/ matyti, kad tokio traktoriaus kaina, priklausomai nuo jo metų ir būklės, svyruoja nuo 1900 Eur iki 4500 Eur. Ieškovė nurodo, kad traktoriaus priekabos (duomenys neskelbtini) vertė 1800 Eur, tačiau iš internetinės svetainės https://www.skelbiu.lt/paieska/2pts4/ matyti, kad tokios priekabos kaina, priklausomai nuo jos metų ir būklės, svyruoja nuo 550 Eur iki 1800 Eur. Analogiškai pasakytina ir apie traktoriaus priekabą (duomenys neskelbtini), kurią ieškovė įvertino 1600 Eur, tačiau iš internetinės svetainės https://www.skelbiu.lt/skelbimai/parduodu-priekaba-pse-12-5-35414037.html, https://www.skelbimai.lt/paieskaq=traktorine+priekaba+PSE-12.5 matyti, kad šią priekabą galima įsigyti nuo 550 Eur iki 1000 Eur. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovė nurodė maksimaliausias šio turto vertės. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kokia perleistų traktoriaus ir priekabų pagaminimo data, kokios jie techninės būklės, todėl pagal skelbimus nėra galimybės nustatyti jų realią kainą. Kai nurodė liudytojas L. Ž., kuris nusimano žemės ūkio technikoje, viso jam perleisto turto vertė maksimaliai gali siekti 2000,00 Eur: traktoriaus vertė -1500 Eur, 1 priekabos vertė apie 300 Eur, kitos - apie 200 Eur, nes yra sugedusi, nes už didesnę kainą pagal esamo turto būklę jos neparduotų. Analogišką traktoriaus vertę nurodė ir atsakovas. Tuo pačiu atsižvelgtina į tai, kad traktorius buvo įsigytas 2013-05-21, priekaba (duomenys neskelbtini)-1999-05-24, priekaba (duomenys neskelbtini), - 2004 m., todėl turi būti vertintinas ir šios technikos nusidėvėjimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė pateiktos technikos vertės ir vadovaujasi atsakovo ir liudytojo L. Ž. nurodytomis turto vertėmis, kurios atsižvelgiant į jų įsigijimo datas, nusidėvėjimą ir techninę būklė, yra protingos. Tokiu būdu perleidus be ieškovės sutikimo šį santuokoje įgytą turtą, atsakovas santuokoje įgytą turtą sumažino 2000,00 Eur, todėl 1/2, t. y., 1000,00 Eur kaip kompensacija, priteistina ieškovei iš atsakovo.
Ieškovė taip prašo priteisti 6000 Eur kompensaciją ir už santuokoje įsigytą priekabą (duomenys neskelbtini), kurią vertina 20 000 Eur, tuo pagrindu, kad lėšas už parduotą turtą atsakovas naudojo tik savo asmeniniams poreikiams.
Pažymėtina, kad ieškovė, prašydama teismo priteisti kompensaciją už atsakovo gautas lėšas pardavus priekabą, t. y., 1/2 šių lėšų sumą, turi nurodyti ir įrodyti, kiek atsakovas gavo pinigų pardavęs šią priekabą. Ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kiek atsakovas gavo pinigų pardavęs šią priekabą. Tuo tarpu iš byloje esančios 2015-02-04 Traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos ar priekabos pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad atsakovas šią priekabą pardavė už 500,00 Eur. Ieškovė šios sutarties, kad priekaba buvo parduoda už ženkliai didesnę kainą, neginčijo, taip pat neįrodė, kad atsakovas, pardavęs priekabą, gavo daugiau lėšų, negu nurodyta pirkimo- pardavimo sutartyje. Tai, už kokią sumą pardavinėjama panaši priekaba pagal skelbimus, šiuo nagrinėjamu atveju neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes ieškovė nereiškia reikalavimo priteisti šią kompensaciją tuo pagrindu, kad atsakovas be jos sutikimo sumažino santuokoje įgyto turto vertę. Netgi pareiškus tokį reikalavimą, jis būtų atmestinas, nes pagal CK 3.123 str. 3 d. tokios kompensacijos priteisimas ar sutuoktinio turto dalies mažinimas prarasto bendro turto verte galimi tik tuo atveju, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo, o iš bylos duomenų matyti, kad šis turtas buvo parduotas dar 2015-02-04. Be to, iš byloje esančių Regitros pažymų ir transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarčių matyti, kad atsakovo vardu be lengvojo automobilio, (duomenys neskelbtini) buvo registruota ir daugiau transporto priemonių :. (duomenys neskelbtini) parduota už 1600 Eur 2015-01-25,. (duomenys neskelbtini) parduota už 500,00 Eur 2016-07-27, (duomenys neskelbtini) parduotas 2012-11-30. Iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažymos matyti, kad atsakovas turėjo ir kitos žemės ūkio technikos, kurios ieškovė nenurodė: ratinį traktorių (duomenys neskelbtini), kurį turėjo iki 2013-04-29, ratinį traktorių (duomenys neskelbtini), kurį turėjo iki 2015-02-10. Ieškovės nurodyta medvežė priekaba (duomenys neskelbtini) atsakovas taip pat turėjo iki 2015-02-10. Dėl nei vienos iš šių nurodytų transporto priemonių, kurias atsakovas perleido laikotarpiu nuo 2012-11-30 iki 2016-07-27 pretenzijų nereiškė, netgi dėl tuo pačiu metu, t. y., 2015-02-10, kada buvo perleista medvežė priekaba (duomenys neskelbtini), perleisto ir ratinio traktoriaus (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, kad visos šios transporto priemonės buvo perleistos ieškovės sutikimu.
Be to, teismas laiko neįrodyta ir ieškovės nurodomą aplinkybę, kad gautas lėšas už priekabą atsakovas naudojo tik savo reikmėms. Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad priekabą pardavė sužinojęs apie jam diagnozuotą onkologinę ligą, po kurios ilgą laiką jam tekdavo gulėti ligoninėje, ką patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai. Nurodė, kad tuo metu ieškovė būdavo namuose, todėl tikėtina, kad ji naudojosi šeimos santaupomis. Netiesiogiai šias aplinkybes patvirtina ir aukščiau aptarti įrodymai, iš kurių matyti, kad atsakovui gavus lėšų už parduotas aukščiau nurodytas transporto priemones, ieškovė dėl gautų už jas lėšų pretenzijų nereiškė. Pretenziją dėl už medvežės priekabos (duomenys neskelbtini) pardavimą gautų lėšų panaudojimo atsakovo reikmėms ieškovė pareiškė tik pareiškus ieškinį teisme 2020-07-01, t. y., praėjus daugiau kaip 5 metams. Šios teismo nustatytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl ieškovės nurodomų aplinkybių, kad atsakovas, pardavęs medvežę priekabą (duomenys neskelbtini), gautus pinigus naudojo tik savo poreikiams, todėl jos reikalavimas priteisti 6000,00 Eur kompensaciją atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad ieškovė, išvykdama gyventi į (duomenys neskelbtini), pasiėmė šeimos turėtas santaupas- 9 500 Eur, todėl šis turtas taip pat priskirtinas prie šeimos turto ir dalintinas lygiomis dalimis abiems sutuoktiniams po 4 750 Eur. Ieškovė su šia nurodoma aplinkybe nesutiko.
Atsakovas, prašydamas priteisti jam 4750,00 Eur kompensaciją už santuokoje turėtas santaupas, teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių turėtas santaupas ir jų dydį. Atvirkščiai, iš Alytaus VPK 2020-11-06 rašto „Dėl informacijos pateikimo” matyti, kad atsakovas dėl šios 9500 Eur galimai ieškovės pavogtos sumos kreipėsi su pareiškimu į policiją 2019-06-23, tačiau 2019-07-01 nuarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuojant tuo, kad nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių atsakovo pareiškime nurodytas aplinkybes. Tuo pačiu buvo atkreiptas dėmesys, kad pareigūnams kilo pagrįstų abejonių dėl pačios vagystės fakto, nes buvo nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas gyvena atskiruose kambariuose kiekvienas iš savo lėšų, jų santykiai konfliktiški dėl didelių nesutarimų, bendravimo ir pasitikėjimo nebuvimo. Šie įrodymai paneigia atsakovo nurodomas aplinkybes, kad ieškovė pasiėmė turėtas šeimos santaupas, todėl jo prašymas priteisti kompensaciją atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinį tenkinus iš dalies, tarp šalių paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str., 96 str., 98 str., 99 str.).
Siekiant įvertinti atmestų ir patenkintų reikalavimų dalis, ieškovės pareikšti reikalavimai išskirtini į kelias dalis: dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ieškinys tenkintas 50 proc., reikalavimas dėl turto padalijimo patenkintas 50 proc., reikalavimas priteisti 2000 Eur neturtinę žalą atmestas visiškai, reikalavimas priteisti 3700,00 Eur kompensaciją už santuokoje įgyto turto, kurį atsakovas be ieškovės sutikimo perleido trečiam asmeniui, vertės sumažėjimą, tenkintas 27,03 proc., reikalavimas priteisti 6000,00 Eur kompensaciją už atsakovo gautas lėšas pardavus medvežės priekabą atmestas visiškai. Išvedant vidurkį netenkintų ieškovės reikalavimų daliai 74,59 proc. ((50+50+100+72,97+100):5), ieškinio reikalavimai tenkinti 25,41 proc.
Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020-03-04 sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo matyti, kad ieškovė 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Iš 2021-01-19 VGTP pažymos matyti, kad antrosios teisinės pagalbos išlaidos sudaro 772,86 Eur. Atsakovas pateikė įrodymus apie byloje patirtas 900,00 Eur išlaidas už suteiktas advokato teisines paslaugas.
Ieškinio sumą sudaro 20 643,50 Eur, todėl žyminis mokestis už turtinį reikalavimą sudaro 464,00 Eur, o už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką -75,00 Eur, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 50 proc. nuo sumokėto 75 Eur žyminio mokesčio už santuokos nutraukimą, t. y., 37,50 Eur., ir 25,41 proc. nuo sumokėto 464,00 Eur žyminio mokesčio už turtinius reikalavimus, t. y., 117,90 Eur, viso 155,40 Eur.
Ieškovės ieškinį tenkinus 25,41 proc., iš atsakovo valstybės naudai priteistina 25,41 proc. nuo 772,86 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y., 196,38 Eur. Ieškovės ieškinio netenkinus 74,59 proc., iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 74,59 proc. nuo 900,00 Eur išlaidų už atsakovui suteiktas advokato teisines paslaugas, t. y., 671,31 Eur.
Teismo patirtų pašto siuntimo išlaidų, nuo kurių ieškovė atleista, tenkančių atsakovui, sudaro 25,41 proc. nuo 11,81 Eur, t. y., 3,00 Eur, todėl iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, įregistruotą tarp ieškovės M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)s rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Ieškovės M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn priteisti 8 400 Eur vertės 1/2 buto Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., 1/8 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., 1/8 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 250 Eur vertės sekciją, 100 Eur vertės prieškambario spintą, 80 Eur vertės lovą (II), 25 Eur vertės spintelę prie lovos, 250 Eur vertės virtuvės komplektą, 100 Eur vertės dujinę plytelę (viryklę), 50 Eur vertės šaldiklį (I) , 200 Eur vertės stalą su kėdėmis, 80 Eur vertės nedidelę sofa, 200 Eur vertės minkštą dalį (kampą), 200 Eur vertės šaldytuvą, 30 Eur vertės mikrobangų krosnelę, 30 Eur vertės elektrinę mėsmalę, 30 Eur vertės elektrinę tarkavimo mašinėlę, 100 Eur vertės patalynę, lovatiesę, staltiesę, 50 Eur vertės 3 komplektus stalo įrankius dėžutėse, 130 Eur vertės servizą 12 asmenų, pietų ir kavos 80 vnt., 400 Eur vertės televizorių, viso turto už 10 705 Eur sumą.
Atsakovo V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn priteisti 8 400 Eur vertės 1/2 buto Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., 1/8 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., 1/8 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., esančio (duomenys neskelbtini), 100 Eur vertės keturių durų spintą, 100 Eur vertės lovą (I), 50 Eur vertės veidrodinę sekcijos dalį, 50 Eur vertės komodą, 50 Eur vertės bufetėlį, 20 Eur vertės sofa, 100 Eur vertės staliuką, 30 Eur vertės spintą koridoriuje, 100 Eur vertės skalbimo mašiną, 100 Eur vertės šaldiklį (II), 50 Eur vertės 2 vnt. spintelių prie lovos 2 vnt., 1942,00 Eur vertės automobilį (duomenys neskelbtini), viso turto už 11 002,00 Eur sumą.
Priteisti iš atsakovo V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 148,50 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį ir 1000,00 Eur dydžio kompensaciją už santuokoje įgyto turto, kurį atsakovas be ieškovės sutikimo perleido trečiajam asmeniui, vertės sumažėjimą ieškovės M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Nustatyti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal buto planą: ieškovei M. Ž. paskirti naudotis I aukšte esančiomis patalpomis, plane pažymėtomis 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, atsakovui V. Ž. paskirti naudotis II aukšte esančiomis patalpomis, plane pažymėtomis 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, ieškovei ir atsakovui paskirti bendrai naudotis I aukšte esančia patalpa, plane pažymėta 1-1 ir rūsyje esančias patalpas R-1, R-2, R-3.
Pripažinti 100 Eur vertės karnizus, užuolaidas, roletus, tinklelius, 100 Eur vertės 8 vnt. Šviestuvus, 300 Eur vertės šildymo katilą ir 80 Eur vertės vandens šildytuvą neatsiejama neatsiejama patalpų, kuriose jie įrengti, dalimi ir priskirti juos šalių naudojimui pagal tarp šalių nustatytą patalpų, kuriose jie yra įrengti, naudojimosi tvarką.
Po santuokos nutraukimo ieškovei M. Ž. palikti pavardę – Ž., o atsakovui V. Ž. palikti pavardę – Ž..
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 155,40 Eur žyminio mokesčio, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina atnešti arba atsiųsti paštu į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (111 kab.), arba pateikti per EPP sistemą.
Priteisti iš atsakovo V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 196,38 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę pagalbą.
Priteisti iš ieškovės M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 671, 31 Eur išlaidų už atsakovui suteiktas advokato teisines paslaugas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.