- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- e2A-1362-390/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00442-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- M. Ž.
- Atsakovas
- V. Ž.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Ž. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. Ž. ieškinį atsakovui V. Ž. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė: 1) santuoką sudarytą tarp jos ir atsakovo V. Ž., sudarytą (duomenys neskelbtini) , Varėnos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) iš atsakovo jai priteisti 2000,00 Eur neturtinės žalos; 3) santuokos metu įgytą turtą padalinti tokiu būdu: atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninėn nuosavybėn palikti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane lA2p, bendras plotas 101.57 kv. m., 1/4 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 211 p, užstatytas plotas 110.00 kv. m., 1/4 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 311 p. užstatytas plotas 40.00 kv. m., esančius (duomenys neskelbtini), viso komplekso (dviaukštis butas su ūkio pastatų dalimi) rinkos vertė -16 800 eur; lengvąjį automobilį, SEAT ALH AMBRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 1942,00 Eur; kitą turtą, esantį buto I aukšte-virtuvės komplektą -250 Eur, dujinę plytelę (viryklę) - 100 Eur, šaldytuvą – 200 Eur, šaldiklį (I) - 50 Eur, šaldiklį (II) - 100 Eur, stalą su kėdėmis - 200 Eur, minkštą dalį (kampas) - 200 Eur, nedidelę sofą - 80 Eur, II-aukšte- keturių durų spintą - 100 Eur, lovą (I) - 100 Eur, veidrodinę sekcijos dalį - 50 Eur, lovą (II) - 100 Eur, komodą - 50 Eur, bufetėlį - 50 Eur, spinteles prie lovos2 vnt. - 50 Eur, sofą - 20 Eur, staliuką - 10 Eur, spintą koridoriuje - 30 Eur, skalbimo mašiną - 100 Eur. šildymo katilą - 300 Eur, vandens šildytuvą - 80 Eur, indų sevizą-12 asmenų-130 eur, stalo įrankius dėžutėse -50 eur, mikrobangų krosnelę-30 Eur, elektrinę mėsmalę-30 Eur, spinteles prie lovos-50 Eur, karnizus, užuolaidas, ruletus, tinklelius- 100 Eur, šviestuvus-100 Eur, patalynę, lovatieses, staltiesę -100 Eur; jai už santuokoje įgytą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turto dalį priteisti 20188,50 50 Eur piniginę kompensaciją, kuri susideda iš 10 488,50Eur už santuokos pabaigoje likusio turto dalį, 3700 Eur už perleisto turto ½ dalį, 6000,00 Eur už medvežę; kitą turtą, esantį bute, kurio vertė 455 Eur- sekciją - 400 Eur, prieškambario spintą - 120 Eur, lovą (II) - 80 Eur, spintelę prie lovos - 25 Eur; 3) po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę Ž. pavardę; 4) iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.
2. Nurodė, kad santuoka nutrauktina tik dėl atsakovo kaltės, t. y., jo naudoto fizinio, psichologinio smurto, pažeminimo, pagarbos, lojalumo sutuoktinei nebuvimo. Su atsakovu atskirą gyvenimą gyveno jau nuo 2001 m. nors ir vienoje gyvenamojoje vietoje. Dėl atsakovo sukelto psichologinio smurto, pažeminimo ir prieš šeimos narius, gimines, kaimynus, dvasinio sukrėtimo, baimės, streso, nemigos naktų, daugybės nepatogumų ir dėl nepagrįstų kaltinimų įvairioms įstaigoms, ir dėl to, kad ji negalėjo naudotis savo turto dalimi (privalėjo išsikraustyti) patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 2000 Eur. Kadangi dėl atsakovo neprognozuojamo elgesio negali su juo gyventi po vienu stogu, už santuokoje įgytą bendrą turto dalį nori, kad jai iš atsakovo būtų priteista kompensacija pinigais ir turtas padalintas siūlomu būdu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas nesutiko su ieškovės ieškiniu bei vėliau patikslintais reikalavimais.
4. Nurodė, kad santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės. Ieškovė nebuvo atsakovui lojali ir ištikima, palaikydavo ryšius su kitais vyriškiais, prieš keletą metų ji iš viso paliko atsakovą ir išsikėlė gyventi į Vilnių. Ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, jog atsakovas būtų smurtavęs ieškovės atžvilgiu ar kitaip pažeidęs sutuoktinio įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, jog santuokai iširus dėl ieškovės kaltės, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių jis patyrė 5000 Eur neturtinę žalą. Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo nurodė, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių santuokos metu įgytas turtas galėtų būti padalintas nukrypstant nuo lygių dalių principo, ieškovė nenurodė. Šalims priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), siūlė padalinti po ½, nustačius atsakovo nurodomą naudojimosi buto patalpomis tvarką. Taip pat ieškovei paliktinas visas jos nurodytas buto antrajame aukšte esantis kilnojamasis turtas, o atsakovui paliktinas pirmajame aukšte esantis kilnojamasis turtas. Šildymo katilas bei vandens šildytuvas paliktini bendro naudojimo patalpose rūsyje. Atsakovas nesutiko su ieškovės atsakovo vardu įregistruota santuokoje įgytos transporto priemonės- lengvojo automobilio, Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimu 3000 Eur, nes tokio automobilio vertė yra 1500 Eur. Taip pat atsakovas nesutiko ir su kito ieškovės nurodyto turto verte. Atsakovo vertinimu, bendro dalintino turto yra už 17 040 Eur. Ieškovė nenurodė, kad išvykdama gyventi į Vilnių, pasiėmė šeimos turėtas santaupas - 9 500 Eur. Tokiu būdu dalintino turto vertė yra 17 040 + 9 500= 26 540 Eur, t. y., po 13 270 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė jau yra pasiėmusi 9 500 Eur, atsakovas sutiko išmokėti jai už atitenkančią didesnę turto dalį 3 950 eurų (13 270 - 9 500 = 3 950).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2021 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:
Santuoką, įregistruotą tarp ieškovės M. Ž. ir atsakovo V. Ž. (duomenys neskelbtini)., Varėnos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Ieškovės M. Ž. nuosavybėn priteisė 8 400 Eur vertės 1/2 buto Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1 A2p, bendras plotas 101,57 kv. m., 1/8 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2Ilp, užstatytas plotas 110.00 kv. m., 1/8 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 311p, užstatytas plotas 40,00 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini); 250 Eur vertės sekciją, 100 Eur vertės prieškambario spintą, 80 Eur vertės lovą (II), 25 Eur vertės spintelę prie lovos, 250 Eur vertės virtuvės komplektą, 100 Eur vertės dujinę plytelę (viryklę), 50 Eur vertės šaldiklį (I) , 200 Eur vertės stalą su kėdėmis, 80 Eur vertės nedidelę sofa, 200 Eur vertės minkštą dalį (kampą), 200 Eur vertės šaldytuvą, 30 Eur vertės mikrobangų krosnelę, 30 Eur vertės elektrinę mėsmalę, 30 Eur vertės elektrinę tarkavimo mašinėlę, 100 Eur vertės patalynę, lovatiesę, staltiesę, 50 Eur vertės 3 komplektus stalo įrankius dėžutėse, 130 Eur vertės servizą 12 asmenų, pietų ir kavos 80 vnt., 400 Eur vertės televizorių, iš viso turto už 10 705 Eur sumą.
Atsakovo V. Ž. nuosavybėn priteisė 8 400 Eur vertės 1/2 buto Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1 A2p, bendras plotas 101,57 kv. m., 1/8 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2Ilp, užstatytas plotas 110.00 kv. m., 1/8 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 311p, užstatytas plotas 40,00 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), 100 Eur vertės keturių durų spintą, 100 Eur vertės lovą (I), 50 Eur vertės veidrodinę sekcijos dalį, 50 Eur vertės komodą, 50 Eur vertės bufetėlį, 20 Eur vertės sofa, 100 Eur vertės staliuką, 30 Eur vertės spintą koridoriuje, 100 Eur vertės skalbimo mašiną, 100 Eur vertės šaldiklį (II), 50 Eur vertės 2 vnt. spintelių prie lovos 2 vnt., 1942,00 Eur vertės automobilį SEAT ALH AMBRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso turto už 11 002,00 Eur sumą.
Priteisė iš atsakovo V. Ž. 148,50 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį ir 1000 Eur dydžio kompensaciją už santuokoje įgyto turto, kurį atsakovas be ieškovės sutikimo perleido trečiajam asmeniui, vertės sumažėjimą ieškovės M. Ž. naudai.
Nustatė buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1 A2p, bendras plotas 101,57 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal buto planą: ieškovei M. Ž. paskyrė naudotis I aukšte esančiomis patalpomis, plane pažymėtomis 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, atsakovui V. Ž. paskyrė naudotis II aukšte esančiomis patalpomis, plane pažymėtomis 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, ieškovei ir atsakovui paskyrė bendrai naudotis I aukšte esančia patalpa, plane pažymėta 1-1 ir rūsyje esančias patalpas R-1, R-2, R-3.
Pripažino 100 Eur vertės karnizus, užuolaidas, roletus, tinklelius, 100 Eur vertės 8 vnt. šviestuvus, 300 Eur vertės šildymo katilą ir 80 Eur vertės vandens šildytuvą neatsiejama patalpų, kuriose jie įrengti, dalimi ir priskyrė juos šalių naudojimui pagal tarp šalių nustatytą patalpų, kuriose jie yra įrengti, naudojimosi tvarką.
Po santuokos nutraukimo ieškovei M. Ž. paliko pavardę – Ž., o atsakovui V. Ž. paliko pavardę – Ž.
Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Priteisė iš atsakovo V. Ž., valstybės naudai 155,40 Eur žyminį mokestį, 196,38 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.
Priteisė iš ieškovės M. Ž. atsakovo V. Ž. naudai 671, 31 Eur išlaidas už atsakovui suteiktas advokato teisines paslaugas.
6. Teismas nurodė, kad ginčas kilo dėl sutuoktinių kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo.
Dėl sutuoktinių kaltės.
7. Teismo vertinimu, šalių pateikti įrodymai - jų pačių paaiškinimai, ieškovės rašyti pareiškimai policijai, nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, liudytojų parodymai, patvirtina, kad šalys turėjo nesutarimų ir konfliktų tarpusavyje, dėl ko sutuoktinių santykiai pašlijo, tačiau pateiktų duomenų nepakanka vienareikšmiškai konstatuoti vien tik kurio nors vieno sutuoktinio kaltę. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju nesutarimams gilėjant ir ištikus krizei šeimoje, sutuoktinių pareigas pažeidė abi šalys, dėl ko sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
8. Teismas, nenustatęs galimybių santuokai išsaugoti, sprendė, jog yra pagrindas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl šių priežasčių atmetė ieškovės ir atsakovo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
9. Teismas sutiko su atsakovo nurodytais motyvais, kad turtas, į kurį atsakovui buvo atkurtos nuosavybės teisės vykdant Žemės reformą, yra asmeninė atsakovo nuosavybė, todėl santuokos nutraukimo metu nedalintinas.
10. Teismas nurodė, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso: 16 800 Eur vertės nekilnojamas turtas – butas Nr. 4, 1/4 dalis ūkinio pastato, 1/4 dalį ūkinio pastato, esantys (duomenys neskelbtini); 1942 Eur vertės lengvasis automobilis SEAT ALHAMBRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kitas turtas, esantis ginčo buto I aukšte - iš viso turto už 2965 Eur. Iš viso bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto santuokos pabaigoje yra už 21707 Eur.
11. Teismo nurodė, kad atsisakyti prioritetinio bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo taikymo ginčo turtui nėra teisinių pagrindų ir, nepaisant šalių nesutarimų, turto padalijimas natūra labiausiai atitinka abiejų šalių interesus bei teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl teismas šį turtą padalintino natūra po 1/2 kiekvienai šaliai bei nustatė ir jo naudojimo tvarką.
12. Kadangi ieškovė nebuvo išreiškusi jokios pozicijos dėl buto naudojimosi tvarkos, nereiškė dėl to reikalavimų, teismas sprendė, kad yra pagrindas nustatyti patalpų naudojimo tvarką atsakovo nurodomu būdu, jį pakoregavus.
13. Teismas sprendė, kad bute esantis turtas taip pat dalintinas natūra, atsižvelgiant į tai, kokiame aukšte yra nurodyti daiktai, į jų funkcinę paskirtį ir dalumą, taip pat į ieškovės reikalavimus priteisti jos prašomus daiktus.
14. Kadangi ieškovė nedetalizavo, kiek yra patalynės, lovatiesių, staltiesių, kokia jų atskirai vertė, nenurodė konkrečiai kiekvieno daikto - stalo įrankių dėžutės, servizo 12 asmenų, pietų ir kavos servizų vertės, o pateikė tik bendrą grupės daiktų vertę, teismas neturėjo galimybės jų teisingai padalinti tarp šalių, todėl šiuos daiktus priteisė ieškovei. Ieškovė, tikslindama dalintiną turtą, televizorių išbraukė iš dalintino daiktų sąrašo. Kadangi televizorius buvo įgytas santuokoje, todėl teismas jį 400 Eur vertės įtraukė į dalintino turto sąrašą ir priteisė ieškovei. Tokiu būdu ieškovei priteisė turto už 2305 Eur.
15. Teismas atsakovo asmeninėn nuosavybėn priteisė turto iš viso už 660 Eur.
16. Kadangi ieškovė nedetalizavo, kiek yra karnizų, užuolaidų, roletų, tinklelių ir neaiški jų įrengimo vieta, kokia jų kiekvieno konkreti vertė, nenurodė, kur yra sumontuoti šviestuvai ir kokia jų kiekvieno vertė, teismas šio turto tarp šalių nedalino, o pripažino neatsiejama patalpų, kuriose jie įrengti, dalimi. Taip pat šildymo katilą - 300 Eur ir vandens šildytuvą - 80 Eur, įrengtus rūsyje, taip pat tarp šalių nedalino, o pripažino neatsiejama rūsio, kuriame jie įrengti, dalimi bendram šalių naudojimui.
17. Teismas nurodė, kad ginčo dėl kito santuokoje įgyto turto - lengvojo automobilio, SEAT ALH AMBRA, kurio vertė 1942 Eur tarp šalių nėra, jo padalinti natūra negalima, todėl jį paliko atsakovui.
18. Kadangi padalijus turtą, ieškovei atitenka turto už 10 705,00 Eur (8400 +2305), o atsakovui - už 11 002 Eur (8400+660+1942), todėl teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 148,50 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.
19. Teismas nurodė, kad atsakovas santuokoje įgytą turtą– žemės ūkio techniką perleisdamas anūkui neatlygintinai be ieškovės sutikimo, atsakovas sumažino santuokoje įgyto turto vertę, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 1/2 dydžio piniginė kompensacija. Atsakovas nesutiko su ieškovės nurodyto turto vertinimu, nurodydamas, kad ieškovės nurodomos vertės neatitinka šio turto realios vertės. Teismas sutiko su šiais atsakovo argumentais. Ieškovė šio turto vertę ji įrodinėjo pateiktais į bylą skelbimais apie panašų parduodamą turtą ir nurodė maksimaliausias šio turto vertes. Teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė pateiktos technikos vertės ir vadovavosi atsakovo ir liudytojo L. Ž. nurodytomis turto vertėmis, kurios atsižvelgiant į jų įsigijimo datas, nusidėvėjimą ir techninę būklė, yra protingos. Tokiu būdu perleidus be ieškovės sutikimo šį santuokoje įgytą turtą, atsakovas santuokoje įgytą turtą sumažino 2000 Eur, todėl 1/2, t. y., 1000 Eur kaip kompensaciją, priteisė ieškovei iš atsakovo.
20. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės reikalavimą priteisti 6000 Eur kompensaciją ir už santuokoje įsigytą priekabą (duomenys neskelbtini) kurią vertino 20 000 Eur, tuo pagrindu, kad lėšas už parduotą turtą atsakovas naudojo tik savo asmeniniams poreikiams. Teismas nurodė, kad iš byloje esančios 2015-02-04 Traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos ar priekabos pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad atsakovas šią priekabą pardavė už 500 Eur. Ieškovė nurodomų aplinkybių, kad atsakovas gautus pinigus naudojo tik savo poreikiams, taip pat neįrodė.
21. Atsakovas, prašydamas priteisti jam 4750 Eur kompensaciją už santuokoje turėtas santaupas, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių turėtas santaupas ir jų dydį, todėl teismas šį prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
22. Teismas, siekdamas įvertinti atmestų ir patenkintų reikalavimų dalis, ieškovės pareikštus reikalavimus išskyrė į kelias dalis: dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ieškinys tenkintas 50 proc., reikalavimas dėl turto padalijimo patenkintas 50 proc., reikalavimas priteisti 2000 Eur neturtinę žalą atmestas visiškai, reikalavimas priteisti 3700 Eur kompensaciją už santuokoje įgyto turto, kurį atsakovas be ieškovės sutikimo perleido trečiam asmeniui, vertės sumažėjimą, tenkintas 27,03 proc., reikalavimas priteisti 6000 Eur kompensaciją už atsakovo gautas lėšas pardavus medvežės priekabą atmestas visiškai. Išvedant vidurkį netenkintų ieškovės reikalavimų daliai 74,59 proc. ((50+50+100+72,97+100):5), ieškinio reikalavimai tenkinti 25,41 proc. Proporcingai nustatytoms dalims paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
23. Apeliaciniu skundu ieškovė M. Ž. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m kovo 8 d. sprendimą dalyje ir tenkinti apeliacinį skundą ir ieškinio reikalavimus:
Žemesnės instancijos teismas
1. Santuoką sudarytą tarp ieškovės M. Ž. ir atsakovo V. Ž., sudarytą (duomenys neskelbtini)., Varėnos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti dėl atsakovo V. Ž. kaltės.
2. Iš atsakovo V. Ž. M. Ž. priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
3. Santuokos metu įgytą turtą padalinti tokiu būdu:
3.1. Atsakovui V. Ž. po santuokos nutraukimo asmeninėn nuosavybėn palikti:
3.1.1. butą - patalpą/butą, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pažymėjimas plane 1 A2p. kurio bendras plotas 101.57 kv. m., vidutinė rinkos vertė - 4860 Eur. lA dalį pastato - ūkinio pastato, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pažymėjimas plane 211 p. užstatytas plotas 110.00 kv. m., vidutinė rinkos vertė - 1306 Eur, % dalį pastato - ūkinio pastato, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini). kurio pažymėjimas plane 311 p, užstatytas plotas 40.00 kv. m., vidutinė rinkos vertė - 484 Eur. esančius (duomenys neskelbtini). viso komplekso (dviaukštis butas su ūkio pastatų dalimi) rinkos vertė – 16 800 Eur.
3.1.2. V. Ž. vardu įregistruotą transporto priemonę - lengvąjį automobilį, SEAT ALHAMBRA, 2005-12-23 pirmosios registracijos, kurio vin. kodas (duomenys neskelbtini), vertė – 1942 Eur.
3.1.3. kitą turtą esantį bute (įvairius daiktus, buitinę techniką/elektroniką, baldus, kt.), kurio vertė 2795 Eur: I-ame aukšte: virtuvės komplektas - 250 Eur (7 m.), dujinė plytelė (viryklė) - 100 Eur (4-5 m.), šaldytuvas - 200 Eur (3 metai), šaldiklis (T) - 50,0 Eur (9-10 m.), šaldiklis (II) - 100 Eur (5 m.), stalas su kėdėmis - 200 Eur ( 8 m.), minkšta dalis (kampas) - 200 Eur (8 m.), nedidelė sofa - 80 Eur (8 m), II- trame aukšte: keturių durų spinta - 100 Eur (20 m.), lova (I) - 100 Eur (5 m.), veidrodis sekcijos dalis - 50 Eur (20m.), lova (II) - 80 Eur (5 m.), komoda - 50 Eur (5 m.), bufetėlis - 50 Eur (20 m.), spintelė prie lovos - 25 Eur (5 m.), sofa - 20 Eur (20m.), staliukas - 10 Eur (20m.), spinta koridoriuje - 30 Eur (20 m.), skalbimo mašina - 100 Eur (6 m.), šildymo katilas - 300 Eur (10 m.), vandens šildytuvas – 80 Eur (10m.), indu servizas 12 asmenų, pietų ir kavos - 80 vnt. – 130 Eur (20 m.), stalo įrankiai dėžutėse - 3 komp. – 50 Eur (10 m.), mikrobangų krosnelė –30 Eur (6 m.), elektrinė mėsmalė – 30 Eur (7-8 m.), elektr. tarkavimo mašinėle – 30 Eur (7-8 m.), spintelės prie lovos 2 vnt. – 50 Eur (5 m.), karnizai, užuolaidos, roletai, tinkleliai -100 Eur (7-8 m.), šviestuvai – 8 vnt. 100 Eur (5-8 m.), patalynė, lovatiesės, staltiesės – 100 Eur, iš viso turto už 21 537 Eur.
3.2. M. Ž. už santuokoje įgytą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise turto dalį išmokėti 14 293,50 Eur kompensaciją pinigais, kuri susideda iš: 10 593,50 Eur už santuokos pabaigoje likusio turto dalį, 3700 Eur kompensaciją už V. Ž. po santuokos nutraukimo bylos inicijavimo tretiesiems asmenims perleistą turto ½ dalį, priteisti M. Ž. asmeninėn nuosavybėn turtą: sekciją 250 eurų vertės (susideda iš komodos, 3 dalių sekcijos ir 3 durų spintos), prieškambario spintą - 100 Eur, iš viso turto už 350 Eur.
4. Po santuokos nutraukimo M. Ž. palikti santuokinę – Ž. pavardę.
5. Iš atsakovo V. Ž. priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei: advokato teisinės pagalbos pagal priimtą sprendimą, žyminio mokesčio išlaidas.
6. Panaikinti turto padalijimo fakto po santuokos nutraukimo įregistravimą VĮ Registrų centre.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
23.1. Teismo išvada, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės yra nepagrįsta, priimta netinkamai teismui įvertinus pateiktus byloje įrodymus. Įrodymų visuma, t. y. ieškovės paaiškinimai, liudytojos E. S. parodymai, ieškovės pareiškimai policijai, nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą patvirtina atsakovo kaltę dėl jo naudoto fizinio, psichologinio smurto, pažeminimo, pagarbos, lojalumo sutuoktinei nebuvimo. Teismas nepagrįstai nevertino šių dokumentų įrodomosios reikšmės, nesivadovavo jais priimdamas teismo sprendimą. Nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovo kaltė dėl smurto ir bauginimo mano atžvilgiu yra paneigti priimtais nutarimais atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus, nes atsisakant pradėti ikiteisminius tyrimus buvo sprendžiama ar pakanka duomenų baudžiamajam persekiojimui, tačiau tai nereiškia, kad yra paneigiama atsakovo kaltė, jo nuolatinis naudotas psichologinis smurtas ieškovės atžvilgiu. Tuo tarpu visi atsakovo kaltinimai ieškovės atžvilgiu yra melas, neįrodyti byloje tirtais įrodymais. Teismas nepagrįstai pripažino ieškovę kalta, teigiant kad buvo abejingumo vienas kito atžvilgiu, trūko tolerancijos, pakantumo ir pagarbos.
Šalies argumentai
23.2. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl šalių santuokos metu įgyto turto padalijimo dydžio, padalijimo būdo ir turto priskyrimo šalims, naudojimosi tvarkos nustatymo. Dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo atsisakyti prioritetinio bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo - padalijimo natūra. Teismas neįvertino liudytojų (šalių dukters ir šalių anūko) paaiškinimų, kad ieškovė ir atsakovas negali gyventi po kartu dėl esamų konfliktinių ir blogų santykių, kad padalijus turtą natūra nebus galimybės juo naudotis, nes yra bendra šildymo sistema, dėl ko reiktų didelių įdėjimų šildymo sistemoms pakeisti, ir su atsakovu nepavyks sutarti dėl bendro šildymo. Situacija nesikeičia ir dabar, praėjus kuriam laikui po teismo sprendimo priėmimo Be to, tik atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise namų valdos žemės sklypas, kuriame yra dalijamas butas. Atsakovo prašoma patvirtinti ginčo namo naudojimosi tvarka, pažeidžia ieškovės kaip bendraturtės interesus, nes pagal šią tvarką nėra užtikrinamas atskiras patekimas į ieškovei priklausančias gyvenamojo namo patalpas ne per atsakovo žemę, atskiras šildymas, dėl ko prašomas patvirtinti planas neatitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo principų. Taip pat teismas nustatė ginčo buto naudojimosi tvarką, tačiau ne visai atitinka jo idealiąsias dalis, t. y. ieškovei paskirtos patalpos yra mažesnės 2,54 kv. m. už atsakovo ir kompensacija nepaskirta. Dėl kompensacijų už perleistą turtą. Teismas nepagrįstai sumažino ieškovei priteistiną kompensaciją už atsakovo perleistą turtą. Ieškovė šio turto įvertinimo negalėjo pateikti, nes turto vertintojas negalėjo vertinti nežinia kam priklausančio turto, o atsakovas sakė, kad turtas yra ne jo. Atsakovas ginčydamas turto vertę, galėjo pateikti savo vertinimą, tačiau pateikė tik savo samprotavimus. Ieškovė pateikė į bylą skelbimus apie panašų parduodamą turtą. Iš esmės ir teismo ieškoti internetiniai skelbimai nepaneigė ieškovės nurodytos vertės ir jais teismas privalėjo vadovautis. Tačiau teismas vadovavosi tik liudytojo parodymais. Atsakovas, mažindamas turto kainą, taip pat ją nurodė ne realią, o daug mažesnę. Dėl kilnojamojo turto padalijimo. Iš visų nurodytų daiktų ieškovė siekia sau pasiimti tik sekciją 250 Eur vertės (susideda iš komodos, 3 dalių sekcijos ir 3 durų spintos). prieškambario spintą - 100 Eur, iš viso turto už 350 Eur. Anksčiau nurodytos lovos nepageidauja, nes atsakovas po teismo sprendimo jas sukeitė ar ieškovės naudotą lovą kažkur paslėpė. Teismas nepagrįstai įtraukė televizorių į dalijamo turto sąrašą, nes šalys televizorius buvo kiekvienas nusipirkę sau, iš esmės juos pasidalinę ir net neįtraukę į turto balansą. Turtas – stalo įrankiai dėžutėse –3 kompl. – 50 Eur, servizas 12 asmenų, pietų ir kavos 80 vnt. -130 Eur yra paimtas atsakovo dar 2019 metais ir ieškovė jų negalės pasiimti, tai užfiksuota ir nutarimuose atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl jie ar piniginė suma atitinkanti jų vertę paliktina atsakovo nuosavybėn. Nuvykus apžiūrėti ginčo buto po teismo sprendimo priėmimo, paaiškėjo, kad atsakovas yra pakeitęs šaldytuvą (2018 m.), šaldiklį, lovą, todėl šių daiktų ieškovė neturės galimybės atgauti, dėl ko jie priskirtini atsakovui. Iš viso atsakovui priteistina daiktų už 2795 Eur ir automobilį 1942 Eur vertės, iš viso -4737 Eur, o ieškovei – už 350 Eur iš atsakovo 2193,50 Eur piniginė kompensacija. Atsakovas turi galimybę sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją, nes yra paveldėjęs gana brangų turtą.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. Ž. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Ieškovė apeliaciniame skunde nepateikia kokių nors naujų įrodymų, o teismas, bylos nagrinėjimo metu ištyrė ir įvertino visus pateiktus įrodymus ir savo sprendime konstatavo, kad abu sutuoktiniai konfliktavo tarpusavyje, nesiekė bendro kompromiso šeimoje nepasitenkinimo venas kitu priežasčių. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė nurodytų aplinkybių dėl atsakovo kaltės.
24.2. Kadangi ieškovės prašymas panaikinti teismo sprendimo dalį ir nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės yra nepagrįstas, todėl nepagrįstas ir prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
24.3. Dėl turto padalijimo būdo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės teismo buvo išsamiai ištirtos bylos nagrinėjimo metu bei aptartos sprendime, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad turto padalijimo būdas natūra geriausiai atitinka CK nuostatas ir civilinių teisinių santykių reglamentavimo tikslus. Dėl kompensacijų už perleistą turtą. Teismas pagrįstai rėmėsi ne ieškovės nurodytomis perleisto turto (žemės ūkio technikos) vertėmis, o įrodymais, kurie suformavo teismo įsitikinimą šiuo klausimu. Dėl kilnojamo turto padalijimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiko pagrįstu teismo sprendimą padalinti butą natūra, yra logiškas ir pagrįstas teismo sprendimas atitinkamai padalinti ir bute esantį kilnojamą turtą. Visi ieškovei priteisti daiktai nėra pakeisti ar paslėpti, o jai manant, jog atsakovas nevykdys teismo sprendimo, tam yra antstolių institucija, kuri užtikrina teismo sprendimų vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo
3. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius paaiškinimus. Nurodo, kad tai paaiškinimai dėl pastarųjų metų įvykių, kur smulkiai išdėstau faktines aplinkybes dėl atsakovo požiūrio į ieškovę, jo nuolatinius kaltinimus ir grasinimus. Tai ne tik įrodo atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, bet ir patvirtina faktą, kad ieškovė ir atsakovas negalės gyventi kartu ginčo bute.
4. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, ar priešieškinio reikalavimai, turėjo būti teikiami su ieškiniu, ar su priešieškiniu, taip pat teikiant atsiliepimus į ieškinį, ar priešieškinį, esant poreikiui galėjo būti teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 135 str. 2 d., 142 str. 2 d., 251 str.). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas ir galimas tik tada, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015).
5. Nagrinėjamu atveju, ieškovė teikia rašytinius paaiškinimus, kuriais nagrinėjamos bylos dalyką įrodinėjo ir pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad ieškovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme davė paaiškinimus dėl ginčo aplinkybių, tokius paaiškinimus ieškovė davė žodžiu, taip pat paaiškinimus galėjo teikti ir raštu, jai procesinės teisės nebuvo ribojamos. Be to, ieškovės rašytiniuose paaiškinimuose nėra reikšmingų aplinkybių ginčui spręsti. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja nesant pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtintos išimties ir ieškovės prašomų priimti rašytinių paaiškinimų nepriima ir jų nevertina.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
Dėl sutuoktinių kaltės iširus santuokai
7. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, o atsakovas – kad dėl ieškovės kaltės. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, abiejų šalių kaltę dėl santuokos iširimo. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai konstatavo abiejų sutuoktinių kaltę, todėl prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir apeliantei (ieškovei) priteisti 2000 Eur neturinės žalos atlyginimo.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos 3K-3-2/2011; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-225-686/2015 ir kt.).
9. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas remdamasis bylos medžiaga nustatė, kad abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t. y., šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą, kaltino viena kitą nesąžiningumu. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nesutarimams gilėjant ir ištikus krizei šeimoje, sutuoktinių pareigas pažeidė abi šalys, dėl ko sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y., vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas padarė išvadą, jog dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, nesugebėję dėl savo charakterių ypatumų, gyvenimo būdo, netolerancijos vienas kitam siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba. Kadangi nenustatyta galimybių santuokai išsaugoti, apylinkės teismas sprendė, jog yra pagrindas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl šių priežasčių teismo atmesti ieškovės ir atsakovo reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo.
10. Teismas nagrinėjęs bylą sprendė, kad nutraukti santuoką vien dėl atsakovo kaltės nėra pagrindo, nes iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų kitos byloje pateiktos informacijos nenustatyta atsakovo kaltė dėl smurto ir bauginimo ieškovės atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal bylos aplinkybes, šalių santykiai įtempti buvo ganėtinai ilgą laiką, tačiau tai nėra pagrindo konstatuoti, jog tik atsakovo toks elgesys lėmė santuokos iširimą. Pažymėtina, kad ginčo šalys tik savo paaiškinimais įrodinėjo apie kiekvienos iš šalių netinkamą elgesį, kuris galėjo turėti įtakos santuokos nutrūkimui, tačiau objektyvių įrodymų dėl kurio nors vieno sutuoktinio kaltės nustatymo nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad byloje esančių duomenų nepakanka atsakovo kaltei nustatyti ir tai atlikdamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).
11. Teisėjų kolegija apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas konstatuoja, kad pagal apylinkės teismo nustatytas aplinkybes abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu susitarimu ir pagarba, todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, apylinkės teismas, remdamasis CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostata, pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą.
Dėl bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto padalijimo
12. Atsakovas priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundžia, o ieškovė (apeliantė) savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas bylos įrodymus ir padalindamas turtą tarp sutuoktinių neteisingai jį paskirstė bei nustatė jo dydį, o taip pat netinkamai nustatė naudojimosi tvarką. Apeliantė apeliacinio skundo dalyku prašo santuokoje įgytą turtą padalinti kitokiu būdu negu padalijo teismas, argumentuoja, kad teismas nepagrįstai atsisakė prioritetinio bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo - padalijimo natūra.
13. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis).
14. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau praktikoje taip pat pripažįstama, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-51/2008; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-233/20112011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-378-248/2015; kt.).
15. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą. Taigi, turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu ir vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai santuokos nutraukimo metu, nesant kitų minėtoje kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-523/2008; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-225-686/2015).
16. Minėta, kad apeliantė apeliacinės instancijos teisme kelia klausimą dėl turto padalijimo būdo. Pirmosios instancijos teismas vertindamas šalių poziciją, jų tarpusavio santykius, technines ir fizines galimybes šalims kaip bendraturčiams naudotis butu su priklausiniais padarė išvadą, kad atsisakyti prioritetinio bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo taikymo turtui nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija pritaria tokiai apylinkės teismo padarytai išvadai.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad dalintiną butą sudaro du aukštai, o į patalpas esančias pirmame ir antrame aukšte galima savarankiškai patekti iš laiptinės. Kita vertus, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, kad atlikus tam tikrus nežymius pertvarkymus (įrengus pertvarą), kiekviena ginčo šalis, galės į jiems priklausančias patalpas patekti per atskirus įėjimus ir jiems neteks matytis bei bendrauti. Kaip rodo ir kiti byloje pateikti netiesioginiai įrodymai – liudytojų E. S., L. Ž. parodymai, kad buto pirmojo ir antrojo aukšto patalpomis galima naudotis atskirai, kaip savarankiškais butais. Pati ieškovė taip pat nepaneigė buto pertvarkymo galimybės ir tai atlikti su minimaliomis išlaidomis. Kaip rodo bylos nagrinėjimo eiga, kad apeliantė netgi pati teigė, kad yra galimybė padalinti butą natūra, tačiau po vienu stogu nenori gyventi su atsakovu tik dėl galimų konfliktų. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes neabejotinai spręstina, kad ginčo butas yra dalus ir gali būti padalintas natūra. Nustatant turto padalijimo būdą natūra, atsižvelgiant į tai, kad šalys yra pensininkai ir gauna tik senatvės pensiją, apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad šalių galimybės išmokėti viena kitai pinigines kompensacijas abejotinos ir kažin ar galėtų būti įgyvendintos. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nepagrindė savo argumentų, paneigiančių teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, todėl atmestinas apeliantės apeliacinio skundo argumentas, jog buvo pagrindas atsisakyti bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo taikymo. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad parenkant tarp sutuoktinių aptartą turto padalijimo būdą netinkamai buvo taikytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios santuokoje įgyto turto padalijimą, ar buvo nukrypta nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose. Esant nurodytam pripažintina nepagrįsta apeliacinio skundo argumentacija aukščiau analizuotu klausimu.
18. Pirmosios instancijos teismas ginčo butą su priklausiniais padalijęs natūra kiekvienai šaliai po ½ dalį ir siekiant, kad ateityje nekiltų ginčai dėl buto naudojimosi tvarkos, nustatė tarp buvusių sutuoktinių padalinto turto naudojimosi tvarką. Kaip rodo ieškovės pareikšti reikalavimai, kad ieškovė nebuvo išdėsčiusi savo pozicijos dėl butu naudojimosi tvarkos, todėl apylinkės teismas pagrįstai pagal atsakovo prašymą dėl naudojimosi tvarkos sprendė ir atsižvelgdamas į buto inventorizacinėje byloje esančius planus nustatė ginčo butu tarp šalių naudojimosi tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia teismo nustatyta ginčo butu naudojimosi tvarka yra racionali ir apeliantės teisių nepažeidžia, todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliantės apeliacinio skundo argumentai aptartu klausimu.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, tame tarpe ieškovės bei atsakovės paaiškinimus, teisingai padalijo tarp šalių ir santuokoje įgytus ir esamus kilnojamuosius daiktus. Teismas pritaikydamas tokį kilnojamųjų daiktų padalijimo principą atsižvelgė į tai, kad butas buvo padalintas natūra ir nustatyta tarp šalių jo naudojimosi tvarka. Teismas taip pat pažymėjo, kad taip dalindamas kilnojamuosius daiktus, teismas atsižvelgia į daiktų funkcinę paskirtį, jų išsidėstymą per aukštus ir jų dalumą. Savo išvadas apylinkės teismas sprendime pakankamai motyvavo ir argumentavo (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas kitaip įvertinti byloje pateiktus įrodymus, negu juos įvertino pirmosios instancijos teismas, neturi teisinio pagrindo.
20. Kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai galutiniam šalių ginčui spręsti nėra reikšmingi, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes (CPK 185 straipsnis), atskleidė bylos esmę ir teisingai išsprendė tarp šalių ginčą. Tai pripažįstant apeliacinės instancijos teismas gali nenagrinėti visų kitų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt. ).
21. Esant išdėstytam, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas priimdamas sprendimą teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, naikinti ar keisti priimtą teismo sprendimą pagal apeliantės apeliacinio skundo argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliantės apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
22. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, jai bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos. Atsakovas jam priteisti bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą neprašo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.