Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo S. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutarties, kuria nustatytas terminas atsiliepimo į ieškinį trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. e2-372-676/2017 pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui S. Š., tretiesiems asmenims AB SEB bankui, K. Š., institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas nustatė atsakovui terminą pateikto atsiliepimo į ieškinį trūkumams šalinti, teisėtumo ir pagrįstumo. Nustatyta, kad atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės pareikštą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, kuriame, be kitų prašymų, pateikė reikalavimą ieškovei dėl sandorio nuginčijimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, jog nurodytas savarankiškas reikalavimas atsiliepime negali būti pateikiamas, toks savarankiškas reikalavimus gali būti reiškiamas pateikiant atskirą ieškinį, atitinkantį ieškiniui keliamus reikalavimus, sumokėjus nustatyto dydžio žyminį mokestį, todėl nustatė terminą atsiliepimo į ieškinį trūkumams pašalinti. Apeliantas nesutinka su priimta teismo nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, atsiliepime išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo atsiliepimo priėmimo klausimą, netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimą, neatsižvelgė į tai, kad šalių ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių (CPK 115 straipsnis, 375 straipsnis ir 376 straipsnis), todėl nėra pagrindo skundžiamą nutartį laikyti teisėta ir pagrįsta.CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo santuokos nutraukimo teisenoje. Tą ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-11 nutartis Nr. 3K-3-653/2006; 2008-03-04 nutartis Nr. 3K-3-145/2008, ir kt.). Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos ir CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 straipsnio 2 dalis). CK 3.59 straipsnyje numatyta, jog teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, o atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, atsiliepime pareiškė, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, esant pareikštam reikalavimui dėl santuokos nutraukimo, atsakovas savo interesus gali visapusiškai ginti pasinaudodamas atsiliepimo į ieškinį procesine forma. Toks požiūris grindžiamas tuo, kad procesiniuose įstatymuose įtvirtintas specifinis (išskirtinis) teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Šeimos bylose, nepaneigiant jų dispozityvaus pobūdžio, kaip minėta, teismui skirtas aktyvus vaidmuo (CPK 376 straipsnis). Tai įgalina teismą išspręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo ir kitu, nei ieškovas nurodo, pagrindu. Šį procesinį aspektą patvirtina ir materialinės teisės normos, pagal kurias sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, o teismas turi teisę pagal byloje nustatytas aplinkybes pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Be to, teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant klausimą, santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, net ir nesant priešieškinio, teismo nesaisto ieškinyje pareikštas reikalavimas nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, nes atsakovui pakanka atsikirtimus dėl ieškinį pareiškusio sutuoktinio kaltės išdėstyti atsiliepime į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2005; 2009-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009).Taip pat ieškovė pareiškė reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, tačiau atsakovas atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškovės siūlomu turto padalijimo būdu, todėl išdėstė savo argumentus, prašė pripažinti 2016-08-29 vedybų sutartį negaliojančia kaip sudarytą dėl apgaulės, prašė taikyti restituciją, grąžinant namą, esantį (duomenys neskelbtini), į santuokinio turto balansą bei priteisti namą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovei asmeninės nuosavybės teise, atsakovui priteisiant 80 000 Eur kompensaciją. Nei CK trečiosios knygos VIII skyrius, nei CPK XIX skyrius neįpareigoja kito sutuoktinio reikšti priešieškinį, jeigu jam nepriimtinas ieškovo siūlomas turto padalijimo būdas. Dalydamas bendrą sutuoktinių turtą, teismas, nustatydamas kiekvienam iš jų tenkančią turto dalį, vadovaujasi CK nuostatomis ir atsižvelgia į šalių nurodytas aplinkybes ir prašomus turto padalijimo būdus. Tačiau teismas neprivalo padalyti turto taip, kaip nurodyta ieškinyje, nes teismui privalomos turto padalijimo taisyklės įtvirtintos CK 3.116–3.129 straipsniuose ir teismas turi parinkti tokį santuokinio turto padalijimo būdą (nustatydamas dalis ir padalydamas turtą natūra), kuris geriausiai atitiktų CK nuostatas ir civilinių teisinių santykių reglamentavimo tikslus, o CPK 376 straipsnio 3 dalis teismui suteikia ir teisę šiose bylose išeiti už ieškinio reikalavimų ribų.Iš esmės pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nustatė atsakovui terminą atsiliepimo į ieškinį trūkumams pašalinti, vertintina kaip teismo siūlymas atsakovui pateikti priešieškinį byloje, ir pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą išaiškinti atsakovui teisę pateikti priešieškinį. Tačiau priešieškinio pateikimas yra šalies teisė, o ne pareiga (CPK 143 straipsnis), todėl aplinkybė, jog atsakovas neįvykdė teismo pasiūlymo pateikti priešieškinį, negali būti pagrindas laikyti atsiliepimą nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad esant nagrinėjamai situacijai, atsakovas turėtų prisiimti procesines priešieškinio nepateikimo pasekmes – teismas neprivalo nagrinėti netinkamai suformuluotų šalies reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą atsakovo atsiliepimo trūkumams šalinti, todėl atskirasis skundas tenkinamas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-31 nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovo atsiliepimas priimamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo S. Š. atsiliepimą į ieškinį priimti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.