- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-11
- Bylos Nr.
- 2S-1769-254/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05935-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- M. S.
- Ieškovas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- AB DNB bankas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9618-918/2014 pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui M. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, trečiasis asmuo AB DNB bankas, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. S. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui M. S., kuriuo prašė: nutraukti 1995-11-18 sudarytą M. S. ir R. S. santuoką; nutraukus santuoką M. S. palikti pavardę (duomenys neskelbtini), o R. S. - palikti pavardę (duomenys neskelbtini); nustatyti K. S. gyvenamąją vietą su R. S.; nustatyti nepilnamečių vaikų lankymo ir matymosi su vaikais tvarką nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; K. S. išlaikymui priteisti iš atsakovo po 500 Lt mėnesinių išmokų iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, turto tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovę; ieškovei ir atsakovui priteisti po ½ šio nekilnojamojo turto: žemės sklypo, esančio Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 0,1160 ha, sklypo vidutinė rinkos vertė - 16 821 Lt; pastato - gyvenamojo namo, esančio Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini), namo vidutinė rinkos vertė - 139 000 Lt; žemės sklypo, esančio Šakių r. sav. (duomenys neskelbtini) kurio bendras plotas yra 0.6500 ha, vidutinė rinkos vertė 780 Lt; automobilį Volvo XC 90 v/n (duomenys neskelbtini) priteisti M. S.; automobilį Audi A6 v/n (duomenys neskelbtini) priteisti R. S.; R. S. priteisti iš atsakovo 9000 Lt kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį; prievoles kylančias kredito sutarties Nr. 7521 pagrindu pripažinti solidaria M. S. ir R. S. prievole.
Atsiliepimas
Atsakovas M. S. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, kuriuo teismo prašė: R. S. ir M. S. santuoką, įregistruotą 1995-11-18, nutraukti abiejų sutuoktinių kaltės; R. S. ir M. S. nepilnametės dukters K. S. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. S.; priteisti iš M. S. išlaikymą nepilnametei dukrai K. S. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti jos motiną R. S.; nenustatyti bendravimo tvarkos M. S. bendrauti su nepilnamete dukterimi K. S.; 0,1160 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Kaunas, pripažinti M. S. asmenine nuosavybe; padalinant santuokoje įgytą turtą R. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 0,65 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Šakių r., (duomenys neskelbtini)automobilį Audi A6, v.n. (duomenys neskelbtini) reg. dok. Nr. (duomenys neskelbtini); padalijant santuokoje įgytą turtą M. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti: automobilį VOLVO XC90, v.n. (duomenys neskelbtini) reg. dok. Nr. (duomenys neskelbtini); nustatyti, jog po santuokos nutraukimo R. S. ir M. S. kreditoriniai įsipareigojimai nesikeičia, t.y. R. S. ir M. S. lieka solidariai atsakingi AB „DNB Nord“ bankui pagal 2005-05-05 Kredito sutartį Nr. 7521; po santuokos nutraukimo įpareigoti M. S. asmeniškai atsiskaityti su kreditoriumi AB „DNB Nord“ bankas pagal 2005-05-05 Kredito sutartį Nr. 7521 priteisti iš R. S. 35 187,01 Lt dydžio kompensaciją M. S. už R. S. tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto bei M. S. perkeliamų įsipareigojimų dalį; po santuokos nutraukimo M. S. palikti pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o R. S. - santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“; neskirti termino susitaikyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi nustatė atsakovui M. S. dešimties dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus trūkumus. Teismas nurodė, kad iš atsakovo pateikto procesinio dokumento turinio akivaizdu, kad atsakovas formuluoja savarankiškus reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo. Teismas pažymėjo, kad reikšdamas priešieškinį atsakovas turėtų sumokėti žyminį mokestį už reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo pagal turto vertę, įskaitant ir prašomos kompensacijos dydį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 5 punktas). Atsakovui išaiškinta, kad, nesumokėjus žyminio mokesčio, pateiktas procesinis dokumentas bus laikomas atsiliepimu, o jame suformuluoti reikalavimai bus palikti nenagrinėti (CPK 86 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį ir perduoti atsiliepimo į ieškinį priėmimo klausimą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo šiais argumentais:
1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo santuokos nutraukimo teisenoje. Tai ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismas gali patenkinti daugiau reikalavimų nei jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti. Nei civilinio proceso normos, nei materialiosios teisės normos neįpareigoja kito sutuoktinio reikšti priešieškinį, jeigu jis nesutinka dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės ir jeigu jam nepriimtinas ieškovo siūlomas turto padalijimo būdas.
2. Teismo aktyvus vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas įgalina teismą išspręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo ir kitu, nei ieškovas nurodo pagrindu. Sprendžiant klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno, ar abiejų sutuoktinių kaltės, net ir nesant priešieškinio, teismo nesaisto ieškinyje pareikštas reikalavimas nutraukti santuoką, dėl kito sutuoktinio kaltės, nes atsakovui pakanka atsikirtimus dėl ieškinį pareiškusio sutuoktinio kaltės išdėstyti atsiliepime;
3. Teismo aktyvus vaidmuo reiškia ir tai, kad jis pats gali parinkti šalims priimtiniausią bendro turto padalijimo būdą.
4. Atsakovo manymu, naujai formuluojamas reikalavimas būtų tik tokiu atveju, jeigu atsakovas prašytų teismo padalinti turtą, kuris nebuvo paminėtas ieškovo ieškinyje.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o nutartį palikti nepakeistą šiais motyvais:
1. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, išdėstė nesutikimo motyvus ir suformulavo naujus reikalavimus, todėl jis privalo sumokėti žyminį mokestį.
2. Atsakovas cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009 siekia suklaidinti teismą, nes teismas minėtoje byloje yra pasisakęs, kad atsakovas santuokos nutraukimo bylose gali pasisakyti dėl klausimo išsprendimo dėl santuokos nutraukimo ir kitu, nei ieškovas nurodo, pagrindu, tačiau jokiais būdais ne spręsti turtinio pobūdžio reikalavimus.
Tretysis asmuo AB DNB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą išnagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas klausimas dėl teismo įpareigojimų pašalinti atsiliepimo trūkumus šeimos teisinių santykių byloje teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, atsiliepime išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo atsiliepimo priėmimo klausimą, netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimą, neatsižvelgė į tai, kad šalių ginčas kilęs iš šeimos teisinių santykių (CPK 115 straipsnis, 375 straipsnis ir 376 straipsnis), todėl nėra pagrindo skundžiamą nutartį laikyti teisėta ir pagrįsta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad R. S. kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Kauno apylinkės teisme 2014 m. gegužės 13 d. gautas atsakovo atsiliepimas, kuriuo atsakovas sutinka su dalimi ieškovės reikalavimų ir nurodo, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodo, kaip prašo padalinti turtą ir kokio dydžio kompensacijos reikalauja iš ieškovės. Teismas nustatė atsakovui terminą atsiliepimo į ieškinį trūkumams pašalinti, konstatuodamas, jog atsakovas atsiliepime kelia savo reikalavimus, dėl ko tai yra priešieškinys ir turi būti sumokėtas žyminis mokestis.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai" įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo santuokos nutraukimo teisenoje. Tą ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-653/2006; 2008 m. kovo 4 d. nutartis Nr. 3K-3-145/2008, ir kt.). Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 straipsnio 2 dalis). CK 3.59 straipsnyje numatyta, jog teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, notarine tvarka.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, o atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, atsiliepime pareiškė, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad, esant pareikštam reikalavimui dėl santuokos nutraukimo, atsakovas savo interesus gali visapusiškai ginti pasinaudodamas atsiliepimo į ieškinį procesine forma. Toks požiūris grindžiamas tuo, kad procesiniuose įstatymuose įtvirtintas specifinis (išskirtinis) teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas. Šeimos bylose, nepaneigiant jų dispozityvaus pobūdžio, kaip minėta teismui skirtas aktyvus vaidmuo (CPK 376 straipsnis). Tai įgalina teismą išspręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo ir kitu, nei ieškovas nurodo, pagrindu. Šį procesinį aspektą patvirtina ir materialinės teisės normos, pagal kurias sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, o teismas turi teisę pagal byloje nustatytas aplinkybes pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Be to, teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant klausimą, santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, net ir nesant priešieškinio, teismo nesaisto ieškinyje pareikštas reikalavimas nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, nes atsakovui pakanka atsikirtimus dėl ieškinį pareiškusio sutuoktinio kaltės išdėstyti atsiliepime į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2005, 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009).
Taip pat ieškovė pareiškė reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, tačiau atsakovas atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškovės siūlomu turto padalijimo būdu, todėl išdėstė savo argumentus ir pasiūlė kitą santuokoje įgyto turto padalijimo būdą bei prašė priteisti kompensaciją apeliantui už R. S. tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto bei M. S. perkeliamų įsipareigojimų dalį. Pažymėtina, kad nei CK trečiosios knygos VIII skyrius, nei CPK XIX skyrius neįpareigoja kito sutuoktinio reikšti priešieškinį, jeigu jam nepriimtinas ieškovo siūlomas turto padalijimo būdas. Dalijant bendrą sutuoktinių turtą, teismas, nustatydamas kiekvienam iš jų tenkančią turto dalį, vadovaujasi CK nuostatomis ir atsižvelgia į šalių nurodytas aplinkybes ir prašomus turto padalijimo būdus. Tačiau teismas neprivalo padalyti turtą taip, kaip nurodyta ieškinyje, nes teismui privalomos turto padalijimo taisyklės įtvirtintos CK 3.118-3.212 straipsniuose ir teismas turi parinkti tokį santuokinio turto padalijimo būdą (nustatant dalis ir padalijant turtą natūra), kuris geriausiai atitiktų CK nuostatas ir civilinių teisinių santykių reglamentavimo tikslus, o CPK 376 straipsnio 3 dalis teismui suteikia ir teisę šiose bylose išeiti už ieškinio reikalavimų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą atsakovo atsiliepimo trūkumams šalinti, todėl atskirasis skundas tenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovo atsiliepimas priimamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo atsiliepimą priimti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui.