Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Rasai Budreckienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Litesko“, atstovaujamos „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“, atstovei R. V., nedalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, atstovui, trečiojo asmens Stipruolių klubo „Heraklis“ įmonės atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Litesko“, atstovaujamos „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“, ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Stipruolių klubo „Heraklis“ įmonė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė 2019-08-07 gavo iš Šiaulių apylinkės teismo 2019-08-05 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-6547-776/2019, kurioje nurodyta, kad Stipruolių klubo „Heraklis“ įmonė nuo 2004-10-29 nėra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, kuo remiantis pasiūlyta netinkamą atsakovę Stipruolių klubo „Heraklis“ įmonę pakeisti tinkama atsakove Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“. Tuo pagrindu prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-265-291/2016 pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą (dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių), pakeisti byloje 2016-01-06 priimtą sprendimą už akių ir priteisti reikalaujamas sumas iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“.

5. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko. Prašė bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant.

6. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Sprendimas už akių pakeistinas.

7. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Lietuvos Respublikos pareigos apmokėti už suvartotą šilumos energiją susidariusį įsiskolinimą iki nekilnojamojo daikto paveldėjimo teisės perėjimo valstybei momento. Atsakovė nurodė, kad skola galėtų būti priteista tik nuo tada, kai buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Taip pat nurodė, kad ieškovės pasyvumas lėmė įsiskolinimo atsiradimą. Nurodė civilines bylas, kuriose priimtais teismo sprendimais grindžia savo poziciją.

Motyvuojamoji dalis

8. Byloje nustatyta, kad ieškovė centralizuotai tiekia šilumos energiją į daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir laikotarpiu nuo 2010-05-01 iki 2015-07-31 susidarė 1127,26 Eur skola už šilumos energiją. Šiaulių apylinkės teismas 2016-01-06 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-265-291/2016 priteisė iš atsakovės Stipruolių klubo „Heraklis“ įmonės laikotarpiu nuo 2010-05-01 iki 2015-07-31 susidariusią 1127,26 Eur skolą už suvartotą šilumos energiją, 211,34 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos bendros sumos iki teismo sprendimo įvykdymo ir 40 Eur žyminį mokestį (b. l. 43-44). Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019-01-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-712-314/2019 buvo patenkintas ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, ieškinys atsakovei Stipruolių klubo „Heraklis“ įmonei ir pripažintas buto/patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perėjimo faktas O. O. pagal tarp atsakovės Stipruolių klubo „Heraklis“ įmonės ir O. O. 2004-10-29 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį. Leista ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, įregistruoti nuosavybės teisę į nurodytą butą (b. l. 47-49). 2019 m. gegužės 14 d. Valstybei išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas dėl buto/patalpos – kambario, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 93-94). Iš 2020-01-13 antstolio pažymos Nr. S-20-41-5452 apie vykdymo eigą matyti, kad atsakovė Stipruolių klubo „Heraklis“ įmonė ieškovei skolų nesumokėjo (b. l. 103-104).

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikimą priėmusiam įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, bet nuo jo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnis, 5.9 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009 kt.). Pažymėtina, kad paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

10. Taigi, atsakovei, kaip buto savininkei, kilo pareiga vykdyti prievoles, atsiradusias nuo palikimo atsiradimo dienos, o ne, kaip ji teigia, nuo palikimo parėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovė Lietuvos Respublika, kaip paveldėto turto savininkė, privalo vykdyti prievoles, atsiradusias nuo palikimo atsiradimo dienos, nes nuo palikėjo O. O. mirties su paveldimu turtu atsakovei perėjo ir visos palikėjo teisės bei pareigos, susijusios su šilumos vartojimu. Atsakovė nurodė civilines bylas, kuriose priimtuose sprendimuose buvo nustatyta, jog skola kaupėsi dėl to, jog ieškovė buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga, todėl skola turi būti priteista nuo palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o kiekvienoje byloje atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma. Dėl šios priežasties kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Dėl to kasacinio teismo išaiškinimai taikytini tik nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas kasacinis teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2009; kt.). Atsakovės nurodytų civilinių bylų faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindas skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl teismas neturi pagrindo vadovautis nurodytais teismų sprendimais. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad naujausia teismų praktika formuojama ta linkme, kad Lietuvos Respublika turi pareigą apmokėti įsiskolinimą už suvartotą elektros energiją, susidariusį tiek iki turto paveldėjimo teise perėjimo valstybei momento, tiek po to (CK 5.3 straipsnio 1 dalis, 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 3 dalis, 6.388 straipsnio 1 dalis) (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-22405-1089/2019; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1035-603/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis Nr. e2A-1172-656/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1011-614/2019).

11. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nesiėmė aktyvių veiksmų dėl skolos išieškojimo ir nesiekė aktyviai ginti savo teises teisme, todėl tokie jos veiksmai lėmė susidariusios skolos atsiradimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė 2011-11-24 raštu Nr. 1522 kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, informuodama, kad nurodytas nekilnojamasis turtas vis dar nėra paveldėtas. Nurodė, kad už tiekiamą šilumos energiją niekas neatsiskaito, todėl informuoja Valstybinę mokesčių inspekciją, kaip galimą nekilnojamojo turto paveldėtoją, apie susidariusias skolas ir prašo imtis veiksmų, susijusių su nekilnojamojo turto perėjimu valstybės nuosavybėn (b. l. 40). Valstybinė mokesčių inspekcija 2011-12-02 rašte Nr. (23.1-08) RNA-4076 pažymėjo, kad neturi juridinio pagrindo pradėti paveldėjimo valstybės vardu procedūrą po palikėjo O. O. mirties (b. l. 51). Ieškovė 2013-01-14 raštu Nr. 9.3-17 pakartotinai kreipėsi į Alytaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, papildomai informuodama apie atsiradusius įsiskolinimus ir prašydama imtis veiksmų, susijusių su nekilnojamojo turto perėjimu valstybės nuosavybėn (b. l. 52). Valstybinė mokesčių inspekcija 2013-02-11 rašte Nr. (28.4-08-4) RNA 4905 pažymėjo, kad informuos pareiškėją apie tolesnius su palikėjo O. O. turto paveldėjimu valstybės vardu susijusius veiksmus (b. l. 53). Ieškovė 2015-04-02 raštu Nr. 9.3-176 ieškovė pakartotinai kreipėsi į Alytaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją informuodama apie atsiradusius įsiskolinimus ir prašydama imtis veiksmų, susijusių su nekilnojamojo turto perėjimu valstybės nuosavybėn (b. l. 54). Valstybinė mokesčių inspekcija 2015-05 rašte Nr. (28.8-08-04) RNA 16040 nurodė, kad neturi juridinio pagrindo tęsti paveldėjimo valstybės vardu procedūros po palikėjo O. O. mirties ir pasiūlė dėl skolos, susidariusios butui, kreiptis į teisėtą turto savininką (b. l. 55-56). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad VĮ „Turto bankas“ 2019-10-09 rašte Nr. (16.6-43)SK4-11515 ieškovei nurodė, kad sutinka padengti skolas (be delspinigių ir palūkanų), susidariusias nuo skolininko mirties 2010-08-09 iki turtas buvo įtrauktas Turto banko apskaitą 2019-05-16 (b. l. 67-68). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė UAB „Litesko“ buvo pakankamai aktyvi ir nuolat raštais kreipėsi į valstybines institucijas informuodama apie susiklosčiusią situaciją, bei prašydama imtis veiksmų nurodytai situacijai išspręsti, todėl atsakovės teiginys dėl ieškovės pasyvumo yra nepagrįstas.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keistinas Šiaulių apylinkės teismo 2016-03-15 sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-265-291/201613 (CPK 371 straipsnio 3 dalį) ir iš atsakovės priteistina ieškovės procesiniame dokumente reikalaujama skola – 1123,93 Eur. Pažymėtina tai, kad ieškovė prašo priteisti palūkanas, kurios buvo paskaičiuotos vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, t. y. už termino praleidimą ieškovė paskaičiavo 6 proc. dydžio metines palūkanas – 211,34 Eur. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sudarydama, vykdydama ir nutraukdama sutartis, savivaldybė veikia kaip civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo, todėl nėra tinkamas subjektas mokėti šešių procentų dydžio palūkanas už prievolės neįvykdymą, nes nėra verslininkas ar privatus juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2013; 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2014; 2014 m. balandžio 18 d. nutartis bylos Nr. 3K-3-221/2014). Ši taisyklė taikytina ir teisiniams santykiams su valstybe, kadangi ši taip pat veikia kaip viešasis juridinis asmuo. VĮ „Turto bankas“ yra viešas juridinis asmuo, kuris nepatenka į CK 6.210 straipsnyje 2 dalyje nurodytų asmenų kategoriją, todėl nurodytu sprendimu už akių priteistų palūkanų suma keistina, apskaičiuojant ne 6 proc., o 5 procentų palūkanas, priteisiant iš atsakovės 176,12 Eur palūkanas.

13. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų metines procesines palūkanas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad palūkanos priteisiamos ir tais atvejais, kai paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujama valstybė, kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017). Taigi, nepriklausomai nuo to, kas paveldėjo skolininko turtą, iš įstatymo kylanti prievolė mokėti procesines palūkanas turtą perėmusiam įpėdiniui išlieka (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), todėl minėtas ieškovės reikalavimas yra tenkintinas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiga mokėti procesines palūkanas atsakovei atsirado tik teismui priėmus ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo taip pat buvo prašoma įtraukti atsakove VĮ „Turto bankas“, procesinės palūkanos priteistinos nuo 2019-11-22.

14. Tenkinus ieškovės reikalavimus, iš atsakovės priteistinas ieškovės nurodytas ir prašomas 40 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinio pateikimą (b. l. 5; CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nusprendžia:

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-265-291/2016 ir priteisti ieškovei UAB ,,Litesko“, atstovaujamai „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“, į. k. 110896312, iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, į. k. 112021042, 1123,93 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt trijų eurų 93 ct) skolą, 176,12 Eur (vieno šimto septyniasdešimt šešių eurų 12 ct) palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1300,05 Eur) skaičiuojant nuo 2019-11-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40 Eur (keturiasdešimties eurų) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.