Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Žilvino Terebeizos ir Eglės Surgailienės, sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Tadui Elzbergui ir atsakovės atstovei Rūtai Kurienei, apeliacine žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

19. Ieškovė patyrė 101,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 64 Eur žyminis mokestis, 0,87 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto registro išrašą ir 36,30 Eur išlaidų už advokato pagalbą byloje. Visos ieškovės patirtos išlaidos yra būtinos ir pagrįstos, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 101,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

3. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, kokiu pagrindu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), papildomai ir už kokį laikotarpį apskaičiuota 1 450,35 Eur skola, taip pat kokiu pagrindu minėta suma buvo įrašyta į ieškovės 2016 m. balandžio mėnesį išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą serija KERI Nr. 160400005093. Byloje nėra konkretaus įrodymo, kuris pagrįstų 1 450,35 Eur skolos apskaičiavimą. Be to, ieškinio priede ieškovės pateiktoje mokesčių paskaičiavimo pažymoje yra įtrauktos priteistos už šildymą, vandens pašildymą ir šildymo sistemų aptarnavimą 580,81 Eur ir 105,21 Eur sumos. Šio fakto pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, iš viso neįvertino, nors VĮ Turto bankas su 2018-04-19 raštu teismui pateikė dokumentus, iš kurių turinio yra akivaizdu, kad AB „Kaimo energija“ naudai priteistų skolų už butui patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį, šilumos sistemų aptarnavimą, (duomenys neskelbtini), išieškojimas yra vykdomas Antstolio Raimundo Stanislausko kontoroje.

4. VĮ Turto banko pateiktoje mokesčių už šildymą, (duomenys neskelbtini), apmokėjimų suvestinėje, kurios tinkamai neišanalizavo pirmos instancijos teismas, nurodyti duomenys, kad paveldėtame turte, atsakovė einamuosius mokėjimus už ieškovės teikiamas paslaugas pradėjo vykdyti 2016 m. kovo mėnesį, todėl skola minėtame paveldėtame objekte, nuo 2016 m. balandžio mėnesio didėti negalėjo. Šio fakto pirmos instancijos teismas tinkamai neįvertino ir, net savo sprendime nepasisakė, už kokį laikotarpį, t. y. ar iki palikėjo mirties, ar po palikėjo mirties, ieškovė vienašališkai atliko atsakovės sumokėtų einamųjų mokesčių įskaitymą į AB „Kauno energija“ 2018-01-02 sudarytoje mokesčių paskaičiavimo pažymoje nurodytą bendrą skolos sumą.

5. J. M. skolos, atsiradusios iki jo mirties, gali būti dengiamos tik iš palikėjo turto, neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės. Be to, apskaičiuota skolos suma, už laikotarpį nuo 2006-06-09 iki 2012-02-09 ir susidariusi iki J. M. mirties, buvo įtraukta į Kauno miesto apylinkės teismo 2012-08-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-14539-329/2012 patvirtinto kreditorinio reikalavimo apimtį. Dėl šio reikalavimo įtraukimo į kreditorių sąrašą, ieškovė nebuvo pareiškusi prašymo paveldėto turto savininkei. Taigi, yra pagrįsta teigti, kad ieškovė, būdama profesionali šilumos tiekimo paslaugų teikėja ir žinodama įstatymus, priskirdama susidariusią skolą iki palikėjo mirties, einamiesiems mokėjimams, nepaisė CK 5.62 straipsnio 3 dalyje įtvirtino imperatyvo ir veikė neteisėtai, nesilaikydama CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisės principų.

6. Pirmos instancijos teismas savo sprendime, nutaręs priteisti ieškovei iš atsakovės 2 834,48 Eur skolą savo sprendimo rezoliucinėje dalyje iš viso nenurodė ir neišskyrė laikotarpių, taip pat nenurodė skolos apimties, susidariusios iki patikėjo J. M. mirties, kuri turėtų būtį dengiama, iš J. M. paveldėto turto pardavimo gautų lėšų, ir skolos sumos, kuri turėtų būti dengiama iš valstybės lėšų jos skolinių įsipareigojimų vykdymui. Pirmos instancijos teismas, nesivadovaudamas minėtu teisiniu reglamentavimu, iš esmės pažeidė ir CK 1.5 straipsnio 4 dalies normas. Ši išvada yra pagrįsta dar ir todėl, kad, tuo atveju, jei įsiteisėtų skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas, AB „Kauno energija“ jo vykdymo procese, turėtų galimybę išsiieškoti visą skolą iš valstybės lėšų, kurios nėra skirtos kreditorių turtiniams reikalavimams padengti ir nepaisyti kreditorių eilės. Be to, tokie kreditorių turtiniai reikalavimai, kaip jau buvo minėta, gali būti padengti, tik pardavus valstybės paveldėtą turtą, esantį (duomenys neskelbtini).

7. VĮ Turto bankas po J. M. palikimo perėjimo valstybei nevengė pareigos atsiskaityti su AB „Kauno energija“ už jos suteiktas paslaugas minėtame nekilnojamojo turto objekte. Ieškovei neteikiant prašomos priteisti skolos apskaičiavimą vienareikšmiškų ir visapusiškai ją pagrindžiančių dokumentų, kurių pagrindu galima būti derinti valstybei tenkančių įsipareigojimų apimtį už ieškovės patiektus resursus ir suteiktas paslaugas minėtame paveldėtame nekilnojamojo turto objekte, VĮ Turto bankas neturėjo galimybės mažinti susidariusio įsiskolinimo valstybės paveldėtame turte dėl pačios ieškovės kaltės. Bylos nagrinėjimo metu, Vilniaus miesto apylinkės teismas šių faktų iš viso nevertino, nors tai pagal CK 6.248 straipsnio 4 dalies, CK 6.253 straipsnio 5 dalies, 6.259 straipsnio 1 dalies nuostatas yra pagrindas visiškai arba iš dalies atleisti Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto banko, nuo pareigos padengti paveldėtame nekilnojamo turto objekte susidariusią skolą, be to, šios skolos apskaičiavimas, ieškinio pareiškimo teismui dieną, buvo atliktas daugiau kaip už dešimties metų laikotarpį.

8. Tokioje situacijoje, dėl kurios susidarymo yra kalta pati ieškovė, kuri nepateikė atskirų, tiksliai apskaičiuotų ir pagrįstų mokestinių dokumentų už šilumos energiją patiektą iki palikėjo mirties ir po palikėjo mirties, manytina, kad reikalavimai priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos bei bylinėjimosi išlaidas, vertintini, kaip neteisėti ir nepagrįsti, todėl negalėjo būti patenkinti.

9. Apeliaciniame skunde prašo pakeisti sprendimą ir priteisti iš atsakovės 1363,93 Eur skolą, susidariusią iki palikėjo mirties, 794,74 Eur skolą, susidariusią po palikėjo mirties, AB „Kauno energija“ naudai.

10. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius skolą. Teismas pagrįstai priteisė 2 834,48 Eur skolą, susidariusią už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 9 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d. Kaip nurodyta teismo motyvuose, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2012 m. rugpjūčio 8 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintas pareiškėjos AB „Kauno energija“ 1 919,49 Eur (6 627,63 Lt) turtinis reikalavimas palikėjo J. M. įpėdiniams už laikotarpį nuo 2003 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. sausio 12 d. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad neturi prieštaravimų dėl Kauno miesto apylinkės teismo nutartyje nurodyto skolos dydžio.

11. Atmestini argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė skolą iki mirties, nes tariamai nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka pareikštas kreditorinis reikalavimas. Be to, sprendime taip pat aiškiai nurodyta, kad valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės, už skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 9 d. iki 2012 m. sausio 3 d., valstybė atsako tik neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės. Skolą už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 9 d. iki 2012 m. sausio 3 d. pagrindžia PVM sąskaita-faktūra Serija KER1 Nr. 160410000141 (toliau – kreditinė sąskaita).

12. Priešingai nei nurodo apeliantė, ieškiniu prašomos skolos dydis nustatytas bylos duomenimis. Iš viso pagal kreditinę sąskaitą laikotarpiu nuo 2006-06-09 – 2016-04-09 priskaityta 2 156,17 EUR. Kreditinėje sąskaitoje 2006-06-09 – 2016-04-09 priskaityta 2 156,17 EUR ir taip pat atsispindi atsakovei išrašytoje ir pateiktoje PVM sąskaitoje-faktūroje KER1 Nr. 160400002093 už 2016 m. balandžio mėn. Pastarosios sąskaitos grafoje „Atsiskaitomojo laikotarpio ataskaita“ fiksuojama „Kreditinės sąskaitos“ suma 2 156,17 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė papildomai atliko 2006-06-09 – 2016-04-09 priskaitymų korekcijas 1 450,35 EUR sumai, sąskaitoje neapmokėtu „likučiu“ per laikotarpį nuo 2006-06-09 – 2016-04-09 fiksuojama 3 606,52 EUR suma (2156,17 EUR+1450,35 EUR) ir prie jos pridedama 2,50 EUR priskaitymas už 2016 m. balandžio mėn.

13. Įvertinus faktą, kad nurodyta 3 606,52 EUR suma atsakovės nebuvo apmokėta, ji po 2016 m. balandžio mėnesio visose paskesnėse ieškovės išrašytose sąskaitose, su jai papildoma atlikta -227,35 EUR korekcija atsakovei fiksuojama kaip „likutis“ prie kurio pridedami einamieji priskaitymai butui.

14. Visus aukščiau nurodytus finansinius dokumentus (PVM sąskaitas-faktūras, atsakovės padarytus mokėjimus) patvirtina ieškovės mokesčių paskaičiavimo pažyma. Iš pažymos turinio taip pat matyti 2016-04-01 dienai fiksuojamas įsiskolinimo likutis, tolimesnių einamųjų periodų priskaitymai, atsakovės padaryti apmokėjimai, kurie yra išminusuoti iš skolos sumos, ieškovės padarytos priskaitymų korekcijos, kol galutinai yra gaunama ieškiniu prašoma priteisti suma - 2834,48 EUR.

15. Iš ieškovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų – PVM sąskaitos-faktūros ir mokesčių paskaičiavimo pažymos, taip pat teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 9 d. iki 2016 m. balandžio 9 d. ieškovė nėra išrašiusi atsakovei atskirų PVM sąskaitų-faktūrų. Už visą nurodytą laikotarpį ieškovė išrašė ir atsakovei pateikė 2016 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija KER1 Nr. 160410000141 (kreditinę sąskaitą), kurioje ne eilės tvarka yra atvaizduoti paskaičiavimai už kiekvieną nurodyto laikotarpio mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškiniu prašoma priteisti suma matoma iš atsakovei pateiktos sąskaitos, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vien sąskaitų už kiekvieną mėnesį nepateikimas neeliminuoja atsakovės prievolės sumokėti už suteiktas paslaugas. Atsakovė, ginčydama skolos dydį, nenurodė, kokios ieškovės nurodytos konkrečios sumos yra nepagrįstos ir turėtų būtų keičiamos. Be to, įvertinta ir tai, kad atsakovė ginčo butą priėmė tik 2015 m. birželio 19 d. Nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo akto Nr. TP1-44/4196-19 pagrindu. Iki to laiko ieškovė siuntė pranešimą VMI, ragindamas šią imtis veiksmų dėl palikimo priėmimo, susirašinėjo su VĮ Turto banku, kreipėsi į teismą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.

16. Nurodo, jog atsakovė nepagrįstai nesutinka su procesinių palūkanų priteisimu. Atsakovei nevykdant prievolės padengti skolos, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, todėl procesinėmis palūkanomis turi būti kompensuojami kreditoriaus nuostoliai. Atsakovė privalo sumokėti ne tik procesines palūkanas, tačiau ir kitas ieškovės dėl priverstinio skolos išieškojimo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

3. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė tiekia šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Butas nuo 1998 m. birželio 8 d. priklausė J. M., kuris 2012 m. sausio 3 d. mirė. 2012 m. liepos 23 d. raštu dėl informacijos pateikimo ieškovė kreipėsi į VMI, kuriuo prašė imtis veiksmų dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo ir padengti susidariusį įsiskolinimą už šilumą. VMI 2012 m. rugpjūčio 1 d. raštu informavo ieškovę, kad paveldėjimo teisės į J. M. turtą atsiras tik praėjus 18 mėnesių nuo šio asmens mirties, todėl spręsti klausimo dėl įsiskolinimo už ginčo butui tiektą šilumą nėra pagrindo. 2015 m. birželio 18 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. 4124 pagrindu nurodytas butas perėjo valstybei. 2015 m. birželio 19 d. Nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo akto Nr. TP1-44/4196-19 pagrindu šis butas perduotas patikėjimo teise valdyti VĮ Turto bankui. Po J. M. mirties ieškovė kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl turtinio reikalavimo mirusiojo įpėdiniams patvirtinimo. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi pratęsė terminą kreditorinio reikalavimo pareiškimui mirusiojo palikėjo J. M. įpėdiniams, taip pat patvirtino ieškovės 6 627,63 Lt (1 919,49 Eur) turtinį reikalavimą palikėjo J. M. įpėdiniams.

4. Apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, kad ieškovė, detalizuodama skolos apskaičiavimus už patiektą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2006-06-09 iki 2016-04-09, priskaičiavo 2 156,17 Eur skolą, tačiau nėra duomenų apie 1 450,35 Eur skolos susidarymo laikotarpius, jos apskaičiavimą, į jį yra įrašyta tik minėta suma. Sprendime nenurodyta kokiu pagrindu bute ir už kokį laikotarpį apskaičiuota 1 450,35 Eur skola, taip pat kokiu pagrindu minėta suma įrašyta į ieškovės 2016 m. balandžio mėnesį išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą serija KERI Nr. 160400005093. Be to, ieškinio priede ieškovės pateiktoje mokesčių paskaičiavimo pažymoje yra įtrauktos priteistos už šildymą, vandens pašildymą ir šildymo sistemų aptarnavimą 580,81 Eur ir 105,21 Eur sumos. Šio fakto pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neįvertino.

5. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad prašoma priteisti skola 534,48 Eur yra susidariusi laikotarpiu nuo 2003-10-01 iki 2006-04-30 ir atsakovui buvo pateikta apmokėti 2016-04-30 PVM sąskaita faktūra KER Nr. 160400002093, kurioje būtent eilutėje ,,Korekcijos“ yra nurodyta 1450,35 Eur suma, susidedanti iš minėtos prašomos priteisti sumos 534,48 Eur - buvusio buto savininko J. M. nepriteistos skolos sumos už laikotarpį nuo 2003-10-01 iki 2006-04-30. Kitų numatytų sumų 686,02 Eur (Kauno miesto apylinkės teismo 2003-10-10 įsakymu civilinėje byloje Nr. ML2-13978/2003 priteista skolos suma už paslaugas be delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų bei 229,85 Eur (nurašyta buvusio buto savininko J. M. skola) yra neprašoma priteisti. Pažymėtina, kad byloje nekilo ginčo dėl ieškovės pateikto išraše nurodyto pagrindimo dėl 1450,35 Eur sumos eilutės ,,Korekcijos“ detalizavimo (Priedas Nr. 1 prie ieškovės 2019-11-12 rašytinių paaiškinimų).

6. Kitos prašomos priteisti skolos sumos, susidariusios iki buvusio savininko J. M. mirties yra 427,21 Eur (nuo 2006-05-01 iki 2008-12-31), 200,55 Eur (nuo 2009-01-01 iki 2009-08-31) ir 736,17 Eur (nuo 2009-09-01 iki 2012-01-03) pagal pateiktą 2016-04-30 PVM sąskaitą faktūrą KER Nr. 160410000141. Taigi, pagal pateiktus duomenis viso susidariusi skola iki buvusio savininko mirties nuo 2003-10-01 iki 2012-01-03 yra 1898,41 Eur. Pažymėtina, kad byloje yra taip pat pateikta Kauno miesto apylinkės teismo 2012-08-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-14539-329/2012, kuria buvo patvirtintas ieškovės kreditorinis reikalavimas – 6590,27 Lt sumai.

7. Kitas ginčo laikotarpis yra nuo 2012-01-03 iki 2016-03-31, t. y. po buto savininko mirties, ir šiuo laikotarpiu pagal ieškovės pateiktus duomenis yra susidaręs 792,24 Eur skolos dydis. Taigi, visa prašoma priteisti suma ir yra 2690,65 Eur už šilumos energiją laikotarpiu nuo 2003-10-01 iki 2016-03-01. Be to, kaip nurodė ieškovė, ir šie duomenys nėra paneigti bylos medžiaga, atsakovo atliktais mokėjimais (206,73 Eur) ieškovė padengė įsiskolinimus už laikotarpį nuo 2016-10-10 iki 2017-10-01.

8. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, jog į pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu priteistą sumą yra įtrauktos ankstesniais teismų procesiniais sprendimais priteistos iš J. M. piniginės sumos, nes būtent atsakovo nurodytos - 580,81 Eur ir 105,21 Eur sumos yra priteistos Kauno miesto apylinkės teismo 2003-10-10 įsakymu bei skola buvo susidariusi už ankstesnį laikotarpį (iki 2003-10-01). Šių piniginių sumų išieškojimą pagal teismo įsakymą vykdo antstolis ir skolininkas yra pakeistas į VĮ Turto bankas.

9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2690,65 Eur skolos dydį yra pagrįstas ir priteistina suma tikslintina, kokia skolos dalis yra susidariusi iki palikėjo mirties – 1898,41 Eur, nes būtent šioje skolos dalyje atsakovės atsakomybė ribojama paveldėto turto verte, ir po palikėjo mirties – 792,24 Eur. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, iš atsakovės priteisiant ieškovei 2690,65 Eur įsiskolinimo ir, kaip minėta, nurodant kad 1898,41 Eur skola, susidariusi iki palikėjo mirties, t. y. nuo 2003-10-01 iki 2012-01-03, yra priteisiama neviršijant valstybei perėjusio J. M. turto tikrosios vertės, ir po palikėjo mirties skolos dalis – 792,24 Eur (skolos susidarymo laikotarpis nuo 2012-01-03 iki 2016-03-01).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei AB „Kauno energija”, j. a. k. 235014830, iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, j. a. k. 112021042, 1898,41 Eur skolos, susidariusios už laikotarpį nuo 2003-10-01 iki 2012-01-03, neviršijant valstybei perėjusio J. M. turto tikrosios vertės, ir 792,24 Eur skolos už laikotarpį nuo 2012-01-03 iki 2016-03-01, iš viso 2690,65 Eur skolos, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2690,65 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 96,01 Eur bylinėjimosi išlaidų.