Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-10-09 · Civilinė byla Nr. e2-8153-600/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-10-09Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-12-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-09
Bylos Nr.
e2-8153-600/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02918-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Kasimovienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Kauno energija“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“
Advokatai
Neringa Pašukinskaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-8153-600/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02918-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė,sekretoriaujant Justinai Kurklietytei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ atstovei advokatei Neringai Pašukinskaitei,

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“, atstovui teisininkui R. I.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

1. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovės 2 834,48 Eur skolą už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 9 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d., 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad ji tiekia šilumą butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytas butas nuosavybės teise, paveldėjimo teisė pagrindu, priklauso Lietuvos Respublikai. Laikotarpiu nuo 1998 m. birželio 11 d. butas priklausė J. M., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Sužinojusi apie buvusio buto savininko J. M. mirtį ir buto perėmimą, ieškovė pateikė atsakovei pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras: serija KER1 Nr. 160400002093, serija KER1 Nr. 160410000141, serija KER1 už 2016 m. gegužę, serija KER1 už 2016 m. birželį, serija KER1 už 2016 m. liepą, serija KER1 už 2016 m. rugpjūtį, serija KER Nr. 161000002086, serija KER1 Nr. 161100002086, serija KER1 Nr. 161100002088, serija KER1 Nr. 161200002173, serija KER1 Nr. 170100002153, serija KER1 Nr. 170200002249, serija KER1 Nr. 170300002163, serija KER1 Nr. 170300002148, serija KER1 Nr. 170300002097, serija KER1 Nr. 170800001649, serija KER1 Nr. 170900001681, serija KER1 Nr. 171000002174 dėl susidariusios skolos apmokėjimo, tačiau skola nebuvo padengta.

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiam asmeniui ar turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus.

4. Ieškovė tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl atsakovė privalo laiku sumokėti už patiektą šilumą.

Atsiliepimas

5. Atsakovė pateiktame atsiliepime prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, taikyti ieškinio senatį ieškovės pareikštam reikalavimui dėl J. M. skolos priteisimo.

6. Nurodė, kad vykdant nekilnojamojo turto valstybės paveldėjimo procedūrą, valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Turto bankas“ duomenys apie susidariusias skolas už patiektą šilumos energiją nekilnojamojo turto objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), už ieškinyje nurodytą laikotarpį pateikti nebuvo. Nors ieškovė nurodo, kad nurodytame nekilnojamojo turto objekte už laikotarpį nuo 2006 m. liepos 9 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. susidarė 2 834,48 Eur skola, tačiau jos apskaičiavimo nepagrindžia šias aplinkybes visapusiškai pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais.

7. Be to, remiantis byloje esančiais įrodymais, galima teigti, kad ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, kad pareikštų kreditorinį reikalavimą per įstatyme nustatytą laikotarpį ir informuotų apie tai, taip pat apie atsiradusį palikimą bei nesumokėtus mokesčius už ginčo butui tiektą šilumos energiją atsakingas institucijas. Nei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija), nei palikimo atsiradimo vietos notaras, nei VĮ „Turto bankas“ tokia informacija nedisponavo.

8. Ieškovė nebuvo pateikusi atsakovei pasiūlymo dėl šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, nedetalizavo suvartoto šilumos kiekio apskaičiavimo už laikotarpį nuo 2006 m. liepos 9 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., o kartu su ieškiniu pateiktuose mokesčių paskaičiavimo dokumentuose yra įtrauktos sumos (už laikotarpį nuo 2006 m. liepos 9 d. iki 2008 m. sausio 8 d.), dėl kurių apmokėjimo reikalavimo yra reiškiamas praleidus 10 metų ieškinio senaties laikotarpį, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalyje.

9. Už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2016 m. kovo 9 d. ieškovės apskaičiuota 708,79 Eur suma, nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje KER1 Nr. 160410000141, negali būti priskirta mirusiojo J. M. skolai, nes yra susidariusi po šio asmens mirties.

10. Savo poziciją dėl skolų, susidariusių po J. M. mirties, atsakovė išdėstė ieškovei 2016 m. rugpjūčio 26 d. rašte Nr. (15.23-21)SK4-8349, kuriame nurodė, kad nuo skolininko mirties susidarę įsiskolinimai bus apmokami pagal atskirą susitarimą, gavus skolų detalizavimą už kiekvieną mėnesį. Iki atsiliepimo pateikimo dienos ieškovė nepateikė VĮ „Turto bankas“ tokio susitarimo ir nedetalizavo skolos apskaičiavimo po J. M. mirties.

11. VĮ „Turto bankas“ nuo 2016 m. kovo mėnesio ieškovės naudai vykdo einamuosius mokėjimus pagal ieškovės atliktus apskaičiavimus ir iki 2018 m. sausio ieškovei buvo sumokėjusi 206,73 Eur už ginčo butui tiektą šilumos energiją.

Šalies argumentai

12. Ieškovė nepagrįstai prašo priteisti įsiskolinimą iš atsakovės už laikotarpį, kai šalių nesiejo jokie teisiniai santykiai, toks reikalavimas yra neteisėtas. Po J. M. mirties ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nepareiškė reikalavimo palikimą priėmusiam įpėdiniui (valstybei), kaip yra numatyta CK 5.63 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

13. Reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas yra nepagrįstas, kadangi procesinės palūkanos yra skirtos kreditoriaus nuostoliams atlyginti, o valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama paveldėto turto tikrosios vertės, dėl susidariusio įsiskolinimo nėra jos kaltės, todėl reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra atmestinas. Dėl nurodytos priežasties nepagrįstu laikytinas ir ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

14. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė papildomai nurodė, kad byloje esanti PVM sąskaita faktūra KER 1 Nr. 160410000141 „kreditinė“ patvirtina skolos dydį už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 9 d. iki 2016 m. balandžio 9 d., joje matyti už kiekvieną mėnesį priskaičiuotos sumos: 1) 3-6 lapai patvirtina, kad už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 9 d. iki 2009 m. sausio 9 d. priskaičiuota 427,21 Eur; 2) 3 lapas patvirtina, kad už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 9 d. iki 2009 m. rugsėjo 9 d. priskaičiuota 200,55 Eur; 3) 6-9 lapai patvirtina, kad už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2012 m. vasario 9 d. priskaičiuota 736,17 Eur, iš viso už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 9 d. iki 2012 m. vasario 9 d. priskaičiuota 1 363,93 Eur; 4) 1-3 lapai patvirtina, kad už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 9 d. iki 2016 m. balandžio 9 d. yra priskaičiuota 792,24 Eur. Iš viso pagal kreditinę sąskaitą už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 9 d. iki 2016 m. balandžio 9 d. priskaičiuota 2 156,17 Eur.

15. 2 156,17 Eur suma taip pat atsispindi PVM sąskaitoje faktūroje KER1 Nr. 16040002093 už 2016 m. balandžio mėnesį, grafoje „ataskaitinio laikotarpio ataskaita“. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė papildomai atliko priskaitymų korekcijas už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 9 d. iki 2016 m. balandžio 9 d., sąskaitoje už 2016 m. balandžio mėnesį nurodoma 3 606,52 Eur ir prie jos pridedama 2,50 Eur suma už balandžio mėnesį tiektą šilumos energiją. Visose vėliau išrašytose sąskaitose fiksuojama atsakovės neapmokėta 3 606,52 Eur skolos suma, su atlikta papildoma korekcija – atėmus 227,35 Eur. Nurodyta suma fiksuojama kaip „likutis“, prie kurio yra pridedami visi mokėjimai už paskesnius laikotarpius.

16. Byloje esanti mokesčių paskaičiavimo pažyma patvirtina atsakovės atliktus mokėjimus laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d. Visus nurodytus finansinius dokumentus papildomai išsamiai detalizuoja byloje esantis vidinis ieškovės dokumentas – mokesčių paskaičiavimo pažyma.

17. Posėdžio metu ieškovės atstovė papildomai nurodė, kad skolos sumą patvirtina į bylą pateikta kreditinė sąskaita, kurioje yra nurodytos sumos už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 9 d. iki 2016 m. balandžio 9 d. Paaiškino, kad nurodytoje sąskaitoje laikotarpiai yra surašyti ne eilės tvarka dėl ieškovės vidinės apskaitos sistemos ypatumų. Kreditinėje sąskaitoje nurodytas skolos likutis (2 156,17 Eur) atsispindi visose atsakovei išrašomose sąskaitose.

18. Skolos suma iki J. M. mirties yra patvirtinta Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, kuria teismas patvirtino ieškovės 6 627,63 Lt (1 919,49 Eur) turtinį reikalavimą J. M. įpėdiniams. Nurodė, kad atsakovės sumokėtos sumos yra atimtos iš reikalaujamos priteisti sumos.

Atsiliepimas

19. Atsakovės atstovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

20. Pažymėjo, kad patvirtintas ieškovės kreditorinis reikalavimas nebuvo pateiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Buvo praleistas terminas įtraukti ieškovės reikalavimą į J. M. reikalavimų sąrašą. Ieškovė neišrašinėjo atsakovei sąskaitų už kiekvieną mėnesį, nereagavo į prašymą sudaryti susitarimą dėl skolos mokėjimo.

21. Nurodė, kad ieškinio tenkinimo atveju atsakovė atsakytų tik tikrąja paveldėto turto verte, kuri būtų nustatyta pagal realų procesą, pardavus paveldėtą turtą.

II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

22. Ieškovė tiekia šilumos energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. lapkričio 17 d. išrašo duomenų nustatyta, kad nurodytas butas laikotarpiu nuo 1998 m. birželio 8 d. priklausė J. M., kuris (duomenys neskelbtini) mirė.

23. 2012 m. liepos 23 d. raštu dėl informacijos pateikimo ieškovė kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, kuriuo prašė imtis veiksmų dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjimo ir padengti susidariusį įsiskolinimą už šilumą. Valstybinė mokesčių inspekcija 2012 m. rugpjūčio 1 d. raštu informavo ieškovę, kad paveldėjimo teisės į J. M. turtą atsiras tik praėjus 18 mėnesių nuo šio asmens mirties (paveldėjimo procedūra bus pradėta vykdyti tik (duomenys neskelbtini)), todėl spręsti klausimo dėl įsiskolinimo už ginčo butui tiektą šilumą nėra pagrindo.

24. 2015 m. birželio 18 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nurodytas butas perėjo valstybei. 2015 m. birželio 19 d. Nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo akto Nr. TP1-44/4196-19 pagrindu šis butas perduotas patikėjimo teise valdyti VĮ „Turto bankas“.

25. Po J. M. mirties ieškovė kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl turtinio reikalavimo mirusiojo įpėdiniams patvirtinimo. Kauno miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 579 straipsniu, 582 straipsnio 6 dalimi, (duomenys neskelbtini) nutartimi pratęsė terminą kreditorinio reikalavimo pareiškimui mirusiojo palikėjo J. M. įpėdiniams, taip pat patvirtino ieškovės 6 627,63 Lt (1 919,49 Eur) turtinį reikalavimą palikėjo J. M. įpėdiniams.

26. Atsakovė ginčija prašomos priteisti skolos dydį, pareigą mokėti įsiskolinimą, susidariusį iki palikėjo mirties, taip pat pareigą mokėti procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Dėl valstybės kaip įpėdinės atsakomybės už palikėjo skolas.

27. Nagrinėjamu atveju valstybei atstovaujanti atsakovė laikosi pozicijos, kad valstybė neprivalo mokėti už palikėjo J. M. skolas, atsiradusias iki jo mirties, kadangi tuo laikotarpiu šalių nesiejo jokie prievoliniai teisiniai santykiai.

28. CK 5.1 straipsnio 1 dalyje yra pateikiama paveldėjimo samprata: paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Priėmusiam palikimą asmeniui pereina tiek visas palikėjo turėtas turtas, tiek visos jo prievolės. CK 5.50 straipsnio 1 dalis įtvirtina draudimą priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Taigi, priėmusiam palikimą asmeniui pereina ne tik jo turėtos turtinės ir neturtinės teisės, bet ir prievolės, be kita ko, ir palikėjo skolos.

29. Valstybė – tai specifinis paveldėjimo santykių subjektas, kuris paveldi turtą konkrečiais, įstatymo nustatytais atvejais. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.3 straipsnio 3 dalis). Priešingai nei kiti įpėdiniai, valstybė negali atsisakyti paveldimo turto, negali pasitraukti iš paveldėjimo santykių.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aiškinęs, kad nors įstatyme valstybė priskiriama prie įpėdinių pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokią teisinę reikšmę turintis veiksmas, nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai. Jei kiti įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

31. Šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotas paveldėjimo teisės normų išaiškinimas paneigia atsakovės argumentus esą ji neturi pareigos padengti įsiskolinimą, susidariusį iki palikimo priėmimo. Nepaisant to, kad iki palikimo perėjimo valstybei liudijimo ieškovės ir atsakovės nesiėjo teisiniai santykiai, J. M. palikimui perėjus valstybei įvyko universalus J. M. teisių ir pareigų perėjimas valstybei, valstybei perėjo J. M. įsipareigojimai, susiję su paveldėtu turtu, be kita ko, ir prievolė atsiskaityti su ieškove. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės argumentai dėl dalies reikalavimo (už laikotarpį iki palikimo perėjimo valstybei) neteisėtumo pripažintini nepagrįstais.

Dėl skolos dydžio.

32. Tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl prašomos priteisti skolos dydžio. Atsakovė nurodo, kad ieškovė nepateikė tinkamų įrodymų, pagrindžiančių prašomos priteisti sumos dydį.

Šalies argumentai

33. Ieškovė prašo priteisti 2 834,48 Eur skolą, susidariusią už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 9 d. iki 2017 m. lapkričio 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

34. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtintas pareiškėjos AB „Kauno energija“ 1 919,49 Eur (6 627,63 Lt) turtinis reikalavimas palikėjo J. M. įpėdiniams už laikotarpį nuo 2003 m. rugpjūčio 1 d. iki (duomenys neskelbtini).

35. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad neturi prieštaravimų dėl Kauno miesto apylinkės teismo nutartyje nurodyto skolos dydžio (CPK 182 straipsnio 5 punktas).

Šalies argumentai

36. Ieškovė nurodo, kad į ieškinio reikalavimus įeina dalis šios sumos, t. y. skola už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 9 d. iki (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų – PVM sąskaitos faktūros ir mokesčių paskaičiavimo pažymos, taip pat teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 9 d. iki 2016 m. balandžio 9 d. ieškovė nėra išrašiusi atsakovei atskirų PVM sąskaitų faktūrų. Už visą nurodytą laikotarpį ieškovė išrašė 2016 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija KER1 Nr. 160410000141, kurioje ne eilės tvarka yra atvaizduoti paskaičiavimai už kiekvieną nurodyto laikotarpio mėnesį. Bendra mokėtina suma pagal kreditinę sąskaitą sudaro 2 156,17 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

37. Skolos dydį už laikotarpį iki 2012 m. vasario 9 d. (1 363,93 Eur) patvirtina ieškovės pateikta mokesčių paskaičiavimo pažyma, kurios pirmame ir antrame puslapyje yra atvaizduotas „perskaičiavimas“ už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 9 d. iki 2012 m. vasario 9 d.

38. Už 2016 m. balandžio mėnesį ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Serija KER1 Nr. 160400002093, kurioje papildomai pakoregavo skolos likutį iki 2016 m. balandžio 30 d., t. y. prie priskaičiuotos 2 156,17 Eur sumos pridėjo 1 450,35 Eur, bendras skolos likutis sudarė 3 606,52 Eur. Šis skolos likutis yra nurodomas ieškovės išrašytose sąskaitose už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės iki 2016 m. spalio.

39. Sąskaitoje už 2016 m. spalį ieškovė atliko papildomą perskaičiavimą, t. y. atėmė iš skolos likučio 227,35 Eur. Sąskaitose už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio iki 2017 m. lapkričio 1 d. atsispindi nurodytas skolos likutis. Iš ieškovės mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, kad skola už laikotarpį iki 2017 m. lapkričio 1 d. sudaro 2 834,48 Eur.

40. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina prašomos priteisti sumos dydį.

41. Teismas iš dalies sutinka su atsakovės nurodytais argumentais, kad ieškovės pateikti duomenys nėra aiškiai išdėstyti, taip pat su argumentais, kad ieškovė nevykdė pareigos teikti sąskaitas už kiekvieną mėnesį. Kita vertus, atsakovė priėmė ginčo butą tik 2015 m. birželio 19 d. Nekilnojamojo turto perdavimo – priėmimo akto Nr. TP1-44/4196-19 pagrindu. Iki to laiko ieškovė siuntė pranešimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, ragindama šią imtis veiksmų dėl palikimo priėmimo, susirašinėjo su VĮ „Turto bankas“, kreipėsi į teismą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Taigi, ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama išieškoti įsiskolinimą iš atsakovės.

42. Be to, atsakovė, ginčydama skolos dydį, nenurodė, kokios ieškovės nurodytos konkrečios sumos yra nepagrįstos ir turėtų būtų keičiamos, o vien sąskaitų už kiekvieną mėnesį nepateikimas neeliminuoja atsakovės prievolės sumokėti už suteiktas paslaugas. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pateikė įrodymus, pagal kuriuos yra įmanoma apskaičiuoti prašomą priteisti skolos sumą, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2 834,48 Eur sumą yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas visiškai.

43. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės, už skolą, susidariusią laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 9 d. iki (duomenys neskelbtini), valstybe atsako tik neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 2 dalis).

Dėl ieškinio senaties.

44. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl J. M. skolos priteisimo, t. y. skolai, susidariusiai už laikotarpį nuo 2006 metų iki 2008 metų.

45. Pagal CK 1.124 straipsnį, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 1.130 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę.

Šalies argumentai

46. Laikotarpiu nuo 2006 metų iki 2008 metų (ir vėliau – iki mirties) ginčo buto savininku buto J. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Po J. M. mirties ieškovė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl turtinio reikalavimo patvirtinimo, kurį Kauno miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) tenkino ir patvirtino 1 919,49 Eur turtinį reikalavimą J. M. įpėdiniams.

Motyvuojamoji dalis

47. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė siekė bendradarbiauti su Lietuvos valstybei atstovaujančiomis institucijomis, siuntė raštus Valstybinei mokesčių inspekcijai ir VĮ „Turto bankas“. Iš byloje esančio VĮ „Turto bankas“ 2016 m. gegužės 13 d. elektroninio laiško skaitmeninės kopijos matyti, kad atsakovė neginčijo prievolės sumokėti skolą už ginčo butui teiktą šilumos energiją, minėtame rašte VĮ „Turto bankas“ informavo, kad valstybė atsako neviršydama paveldėto turto tikrosios vertės, taip pat nurodė, kad atsiskaitymo už skolą iki J. M. mirties klausimas bus sprendžiamas tik pardavus ginčo butą, nes tik tada paaiškės jo tikroji vertė. Skolos buvimo fakto atsakovė neginčijo.

48. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė savo veiksmais pripažino prievolę, dėl ko ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas. Pažymėtina, kad tokios pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (žiūrėti pvz. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-497-656/2017). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsakovės reikalavimas taikyti ieškinio senatį atmestinas.

Dėl procesinių palūkanų.

49. Atsakovė nurodo, kad dėl susidariusios skolos nėra jos kaltės, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovės procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas yra atmestinas.

50. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktą išaiškinimą, procesinės palūkanos priteisiamos ir tais atvejais, kai paveldėjimo teisiniuose santykiuose dalyvauja valstybė kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017). Taigi, aplinkybė, kad skolininko turtą paveldi valstybė, neatima iš kreditoriaus teisės į procesines palūkanas.

51. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė žinojo apie susidariusią skolą iki ieškinio pareiškimo, kadangi ieškovė siuntė jai pranešimą dėl skolos apmokėjimo, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

53. Ieškovė patyrė 101,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 64,00 Eur žyminis mokestis, 0,87 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto registro išrašą ir 36,30 Eur išlaidų už advokato pagalbą byloje. Išlaidos už advokato pagalbą nagrinėjamoje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, ir, teismo vertinimu, yra pagrįstos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, visos ieškovės patirtos išlaidos yra būtinos ir pagrįstos. Dėl nurodyto ieškovei iš atsakovės priteistina 101,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.

54. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei AB „Kauno energija“, j. a. k. 235014830, iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ , j. a. k. 112021042, 2 834,48 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 101,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Kasimovienė