Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2017-01-19 · Civilinė byla Nr. e2A-497-656/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-19
Bylos Nr.
e2A-497-656/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12694-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrius Ignotas, Jūra Marija
Ieškovas
UAB „Kauno energija“
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos
Kategorijos
  • 2.5.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.5.16.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. e2A-497-656/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12694-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.1.4; 2.5.16.11.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2017 m. sausio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro pranešėjas Andrius Ignotas, teisėjos Alma Urbanavičienė ir Jūra Marija Strumskienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Kauno energija“ (apelianto) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kauno energija“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1.617,60 Eur skolą už šilumos energiją ir karštą vandenį už laikotarpį nuo 2005-05-01 iki 2014-07-22, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir nurodė, kad gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), 26/100 dalys (13,67 kv.m.) nuosavybės teise priklausė P. V., kuri mirė 2003-10-31. P. V. palikimą atsakovė priėmė 2013-11-27 pagal palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Ieškovo nuomone, atsakovė, paveldėjusi P. V. turtą, kartu paveldėjo ir prievolę atsiskaityti su ieškovu už po palikėjos mirties suteiktas paslaugas. Sustabdyti paslaugų teikimo ieškovas negalėjo, nes patalpos, kurių dalis (26/100) priklausė P. V., valdomos dalinės nuosavybės teise (74/100 dalys priklauso kitai bendraturtei, kuri už paslaugas atsiskaito tinkamai), todėl ieškovas negali sustabdyti šilumos tiekimo.Reikia vadovautis CK 6.54 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis įmokų paskirstymo eiliškumą, todėl atsakovo sumokėta 523,50 Lt skola padengė įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2005-05-01. Pažymėjo, kad šilumos energijos tiekimo vartotojui kilusiam reikalavimui priteisti skolą už pateiktą energiją taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas (10 metų). Mano, kad ginčo byloje ieškinio senatį nutraukė skolininko veiksmai – atsakovė 2013-12-04 raštu informavo ieškovą apie palikimo priėmimą ir nurodė pateikti sąskaitas apie susidariusį įsiskolinimą, o laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-09 atsakovė atliko mokėjimus, kurie dengė seniausią skolą bei šiais mokėjimais sustabdė ieškinio senaties terminą (CK 1.130 str. 2 d.). Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Valstybės 2013 m. paveldėto turto dalies savininkė P. V. mirė 2003-10-31. Apie jos mirtį atsakovę informavo ne ieškovas, o UAB „Būsto valda“ 2013-06-28 pranešimu apie ilgą laiką nemokamus mokesčius už butą. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas 2013-11-27. Apie tai atsakovas ieškovą informavo 2013-12-04 raštu. 2014-07-22 paveldėtos turto dalys buvo parduotos buto bendraturtei.Skolą prašoma priteisti už laikotarpį nuo 2005-05-01 iki 2014-07-22, tačiau pridėtoje sąskaitoje nurodyta, kad prašoma priteisti suma – 1.617,60 Eur susidarė už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2013-12-01, taip pat nenurodyta, kokiai buto daliai apskaičiuoti mokėjimai. Analogiška sąskaita atsakovei buvo pateikta 2014-01-15 ir ji buvo informuota, jog bus apmokėta tik už laikotarpį nuo 2013-11-17, t.y. nuo palikimo priėmimo.LR Šilumos ūkio įstatymo 14 straipsnyje numatyta galimybė šilumos tiekėjui sustabdyti šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimą, jei šilumos vartotojas neapmoka sąskaitų daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo vėliausios leistinos sąskaitos apmokėjimo dienos. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuolatinių ir ilgalaikių paslaugų (energijos, dujų, ryšių, nuomos ir kitų) teikimo pagal sutartis apskaitos dokumentai išrašomi ir pateikiami (išsiunčiami) paslaugos gavėjui ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos. Vadinasi, ieškovas turėjo galimybę ir pareigą tuoj pat sužinoti apie nemokamus mokesčius už sunaudotą šilumos energiją ir nedelsiant imtis veiksmų, kad skola nebūtų didinama. Ieškovas nebuvo pakankamai atidus, sąžiningas, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, nes, kaip matyti iš mokėjimų pranešimų, už paslaugas nebuvo atsiskaitoma nuo 2004 m., tačiau domėtis pradėjo tik 2014 m. sausio mėnesį, o į teismą kreipėsi tik 2016 m. balandžio mėnesį, praėjus 13 metų po palikėjos mirties. Dėl nurodyto prašo taikyti ieškinio senatį.

II. Teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs byla ieškinį atmetė ir nurodė, kad 2014-01-16 raštu Nr. (28.8-04-4)-RNA-3700 atsakovas grąžino ieškovui pastarojo atsiųstas PVM sąskaitas – faktūras už laikotarpį nuo 2011-04 iki 2013-11 ir už laikotarpį nuo 2004-01 iki 2013-11 ir nurodė, kad sutinka mokėti mokesčius už minėtam butui teikiamas paslaugas nuo palikimo perėjimo valstybei liudijimo gavimo dienos – 2013-11-17, t.y. sutinka apmokėti sąskaitą KER1 Nr. 131200000723 206,41 Lt sumai ir sąskaitą KER1 Nr. 131200002164 124,22 Lt sumai už gruodžio mėnesį.Teismui atsakovas pateikė Valstybės iždo mokėjimo pavedimo turinio dokumentus, kuriuose nurodyta, kad atsakovas apmoka ieškovo siųstas sąskaitas už laikotarpį nuo 2013-01 iki 2014-07-31 paskaičiuotas ir nurodytas sumas, kurios sutampa su ieškovo pateiktos įsiskolinimų lentelės duomenimis. Atsakovui buvo išrašytos sąskaitos už konkrečius laikotarpius ir atsakovas, atlikdamas pavedimą, nurodė, kokią sąskaitą – faktūrą apmoka), kreditorius negali remtis CK 6.55 straipsnyje įtvirtinta taisykle ir nuspręsti atsakovo pervestomis sumomis dengti seniausias skolas. Be to, atsakovas, 2013-12-04 raštu informavęs kreditorių apie turto, kuriam ieškovas teikia paslaugas, paveldėjimą, aiškiai raštu išreiškė savo valią ir poziciją dėl mokesčių apmokėjimo laikotarpio ir pagrindo. Teismo reikalavimu atsakovo 2016-06-21 pateiktame 2013-11-17 išduotame palikimo perėjimo valstybei liudijime Nr. RI9711 nurodytas paveldėtas turtas, kurį sudarė ir 26/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini). Palikėjos skolos nenurodytos. Tai sąlygoja išvadą, kad valstybė skolų nepaveldėjo.Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį taikant CK 5.63 str. 1 d. nuostatos, kuriose nurodyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Palikėja mirė 2003-10-31, atsakovas turtą paveldėjo 2013-11-17, ieškovą apie turto paveldėjimą atsakovas informavo 2013-12-04. Vienok, atsakovui ieškovui 2014-01-16 grąžinus PVM sąskaitas – faktūras ir nurodžius neapmokėjimo priežastis, ieškovas į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi tik 2016-04-12, t.y. daugiau kaip po trejų metų nuo atsisakymo apmokėti išrašytas sąskaitas, po dvylikos metų ir šešių mėnesių po palikimo atsiradimo ir po daugiau kaip aštuonių mėnesių po to, kai valstybės paveldėtas turtas buvo parduotas.Teismas nustatė, kad ieškovas kaip kreditorius praleido CK 5.63 str. 1 d. nustatytą trejų mėnesių terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus įpėdiniams, taip pat praleido minėto straipsnio 4 dalyje nustatytą 3 metų terminą, kuriam galimą pratęsti terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus. Atsakovo argumentus dėl praleisto senaties termino teismas laikė pagrįstais ir sudarančiais savarankišką pagrindą pateikto reikalavimo dėl skolos, susidariusios iki 2013-11-11, priteisimo nurodytu pagrindu netenkinti (CK 1.126, 1.131 str. str.). CK 5.62 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Aplinkybė, kad paveldėto turto tikrosios vertės būtų pakakę atsakyti už palikėjos skolas nekeičia teismo aukščiau padarytų išvadų. Už laikotarpį nuo 2013-11-11 iki 2014-07-31 atsakovas už ieškovo paskaičiuotas paslaugas pagal pateiktas sąskaitas – faktūras yra pilnai atsiskaitęs.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo esmė

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai.Ieškovas nurodė, kad CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių.Ieškovo prašoma priteisti suma susidarė po palikėjos P. V. mirties. Remiantis kasacinio teismo praktika, prievolės atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių santykių. Nagrinėjamu atveju ieškovas nėra kreditorius CK 5.63 str. prasme, nes skola atsirado jau palikėjai mirus, todėl CK 5.63 straipsnyje įtvirtintas 3 metų senaties terminas nėra taikomas, ieškinio senaties terminas nėra praleistas.Teismas nepagrįstai netaikė CK 1.130 str. 2 d., kur pasakyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę, kadangi ieškovas 2013-12-04 raštu Nr. (28.8-08-4)-RNA-47531 buvo informuotas apie palikimo priėmimą, o atlikti mokėjimai dengė seniausius įsiskolinimus, kas nutraukė ieškinio senaties terminą.Teismuose buvo nagrinėjamos civilinės bylos, kuriose dėl iš esmės tapačių faktinių aplinkybių buvo priimti sprendimai ieškovo ieškinius tenkinti visiškai, konstatuojant, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM turi pareigą atsiskaityti su AB „Kauno energija“ už patiektą šilumos energiją.Atsakovas atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad turi būti taikomas bendras CK.125 str. nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Palikėja P. V. mirė 2003-10-31. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas 2013-11-27, notarinio registro Nr. IR-9711. Pagal kurį valstybei paveldėjimo teise perėjo buto dalis. Apie tai ieškovas buvo informuotas 2013-12-04 raštu Nr. (28.8-08-4)-RNA-47531, t.y. jau suėjus 10 metų ieškinio senaties terminui ir pasibaigus laikui per kurį ieškovas turėjo galimybė kreiptis į teismą. AB „Kauno energija“ į teismą su ieškiniu kreipėsi 2016 m. balandžio mėn., praėjus 13 metų po palikėjos mirties.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria apelianto argumentams. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai taikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl teisėjų kolegija naikina pirmosios instancijos sprendimą ir priima naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai.Teismas nepagrįstai nurodė, kad 2013-11-17 išduotame palikimo perėjimo valstybei liudijime palikėjos skolos nenurodytos, todėl tai sąlygoja išvadą, kad valstybė skolų nepaveldėjo. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo argumentai dėl ieškinio senaties termino yra pagrįsti bei sudaro savarankišką pagrindą pateikto reikalavimo dėl skolos, susidariusios iki 2013-11-11, priteisimo nurodytu pagrindu netenkinti.CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Ieškovo prašomas priteisti įsiskolinimas susidarė laikotarpiu po P. V. mirties, todėl tai yra naujojo savininko – atsakovo prievolė, todėl teismo padaryta išvada, kad valstybė skolų nepaveldėjo, nes jos nebuvo nurodytos paveldėjimo teisės liudijime, yra nepagrįsta. Ieškovas palikimo atsiradimo momentu nebuvo kreditoriumi ir neprivalėjo pareikšti reikalavimų CK 5.63 str. numatyta tvarka.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad ginčo byloje ieškovas kaip kreditorius praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trejų mėnesių terminą pareikšti kreditorinius reikalavimus įpėdiniams, taip pat praleido minėto straipsnio 4 dalyje nustatytą 3 metų terminą. CK 5.63 str. 1 d. palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.).Ieškovo prašoma priteisti suma susidarė po palikėjos P. V. mirties. Remiantis aukščiau minėta kasacinio teismo nutartimi, prievolės atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių santykių. Nagrinėjamu atveju Ieškovas nėra kreditorius CK 5.63 str. prasme, nes skola atsirado jau palikėjai mirus, todėl nagrinėjamu atveju CK 5.63 straipsnyje įtvirtintas 3 metų senaties terminas nėra taikomas, ieškinio senaties terminas nėra praleistas.Ieškovas siekia prisiteisti skolą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio mėnesio, nors ieškinį teismui pareiškė 2016-04-12, todėl spręstina, ar yra pagrindas 2015 m. sausio – 2016 m. balandžio laikotarpiu atsiradusiai skolai atsakovo reikalavimu taikyti dešimties metų ieškinio senatį. CK 1.130 str. 2 d. įtvirtinta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Pagal byloje esančius duomenis atsakovas 2013-12-04 raštu Nr. (28.8-08-4)-RNA-47531 informavo ieškovą apie palikimo priėmimą bei nurodė pateikti sąskaitas faktūras su mokesčių paskaičiavimu. Rašte atsakovas neišreiškė valios, kad jis nepripažįsta skolos už laikotarpį iki nurodyto rašto pateikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas, todėl yra pagrindas skolą priteisti už laikotarpį 2015 m. sausio mėnesio. Atsakovo ir pirmosios instancijos teismo argumentai, kad atsakovo nurodymu pirmiausia turėjo būti dengiama skola už laikotarpį nuo 2013-11-11 iki 2014-07-31, teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja bendro priteisiamos skolos dydžio.Ieškinį patenkinus ieškovui iš atsakovo priteisiamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 320 str., 326 str. 1 d. 2 p.,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

„Ieškinį patenkinti visiškai priteisti ieškovui AB „Kauno energija“ iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1.617,60 Eur skolą už šilumos energiją ir karštą vandenį už laikotarpį nuo 2005-05-01 iki 2014-07-22, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2016-04-12 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 102,14 Eur bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti ieškovui AB „Kauno energija“ iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 49 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai Andrius IgnotasJūra Marija StrumskienėAlma Urbanavičienė