Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus Baziulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „LITESKO“ patikslintą ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankas, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

3. Atsakovei pripažinus patikslintą ieškinį iš dalies, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalį šiame sprendime surašytini sutrumpinti motyvai tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovė pripažįsta.

4. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal 2019 m. gegužės 14 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso butas/patalpa – kambarys su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kurį patikėjimo teise valdo atsakovė valstybės įmonė Turto bankas. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad nuo 2004 m. spalio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teisės į minėtą turtą priklausė O. O., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ir kurio turtą minėtu perėjimo valstybei liudijimo pagrindu įgijo valstybė. Iš ieškovės pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. susidarė 285,62 Eur skola už į ginčo patalpas tiektą šilumos energiją. Taip pat nustatyta, kad šalys nėra sudarę rašytinės atsiskaitymo už ginčo kambariui tiekiamą šilumos energiją sutarties.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Kasacinis teismas, aiškindamas šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, yra konstatavęs, kad šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas; nepaisant to, kas realiai naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2009). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-280/2009).

6. Kaip minėta, ginčo patalpų savininku nuo 2004 m. spalio 29 d. buvo O. O., kuris mirė (duomenys neskelbtini). ir kurio turtas 2019 m. gegužės 14 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu nuosavybės teise priklauso valstybei. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Todėl, nors ieškovė ir atsakovė nėra sudariusios rašytinės atsiskaitymo už ginčo kambariui tiekiamą šilumos energiją sutarties, laikytina, kad sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais ir tarp šalių nuo palikimo atsiradimo susiklostė energijos pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė su susidariusiu įsiskolinimu sutinka, ieškovei iš atsakovės priteistina 285,62 Eur skola.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.258 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Nagrinėjamu atveju šalys nėra sudarę rašytinės atsiskaitymo už kambariui tiekiamą šilumos energiją sutarties. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas. Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1-155, 36¹ punkte numatyta, kad už termino praleidimą skaičiuojami 0,02 procentų dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.259 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Nors atsakovė nurodė, kad ieškovė, kaip šilumos tiekėjas, pati neįvykdė pareigos kontroliuoti ir rūpintis, kad šilumos vartotojas už suteiktą paslaugą atsiskaitytų nustatytais terminais, nes neteikė sąskaitų už šilumą, tačiau, teismo vertinimu, tai nelaikytina aplinkybe, leidžiančia iš dalies ar visiškai atleisti atsakovę nuo atsakomybės. Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.383 straipsnio 1 dalį energijos vartotojas įsipareigoja sumokėti už patiektą energiją. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ieškovas, prašydamas taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti šias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų, o atsakovui tenka pareiga paneigti kaltės prezumpciją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Teismo nuomone, atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė savo kaltės prezumpcijos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 2 dalį kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 straipsnyje numatytų civilinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovė nurodė, kad atsakovė netinkamai įvykdė savo prievolę atsiskaityti už šilumos energiją ir reikalauja priteisti 2,87 Eur delspinigius už 180 pradelstų dienų, prievolės neįvykdymą pripažįsta ir pati atsakovė. Ieškovės reikalavimas pagrįstas, todėl iš atsakovės ieškovei priteistini 2,87 Eur delspinigiai.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti 5 dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką aiškina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas priteisti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2019 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019). Pažymėtina, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti. Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškovei įsiskolinimo vis dar nėra padengusi. Ieškovė prašo priteisti procesines palūkanas, ieškinys teisme priimtas 2019 m. gegužės 7 d. Todėl nuo 2019 m. gegužės 7 d. ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 288,49 Eur sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė šioje byloje sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį, kuris, ieškinį tenkinus visiškai, priteistinas iš atsakovės ieškovei.

11. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 4,98 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl, ieškinį tenkinus visiškai, jos priteistinos iš atsakovės valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės valstybės įmonės Turto bankas, kodas 112021042, ieškovei UAB „LITESKO“, kodas 110818317, 285,62 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 62 ct) skolą, 2,87 Eur (dviejų eurų 87 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 288,49 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. gegužės 7 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovės valstybės įmonės Turto bankas, kodas 112021042, valstybei 4,98 Eur (keturių eurų 98 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.