- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-07
- Bylos Nr.
- e2-6205-466/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01980-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- K. B.
- Advokatai
- Kęstutis Galvičius, Jolanta Činčikienė
nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovui A. B., ieškovo atstovei advokatei Jolantai Činčikienei,
viešame mišriame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei K. B. ir atsakovės K. B. priešieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir vaiko bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo A. B. (toliau – ir Ieškovas) ieškinys atsakovei K. B. (toliau – ir Atsakovė) dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir išlaikymo pakeitimo ir kitų reikalavimų, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ieškovas teismo prašė: 1. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT- 3376-1019/2020 patvirtintos santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių sutarties, iš dalies pakeistos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-14718-1153/2022, nuostatas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo periodinio dydžio bei nenuolatinio pobūdžio išmokų vaikui ir nuo ieškinio padavimo teismui dienos priteisti iš A. B. B. B., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki ji įgis vidurinį išsilavinimą po 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų), mokant kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną K. B. 2. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT- 3376-1019/2020 patvirtintos santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių sutarties nuostatą, jog „A. B. įsipareigoja kas mėnesį apmokėti sąskaitas už dukters B. B. lankomas ugdymo įstaigas bei lankomus būrelius ir su jų lankymu susijusias visas išlaidas. Dukters planuojamas lankyti ugdymo įstaigas ir būrelius, K. B. iš anksto suderina su A. B. A. B. turi teisę prašyti pateikti jam turėtų išlaidų dokumentus/sąskaitas, kvitus, bankinių pavedimų išrašus ir t.t“. 3. Nustatyti, kad A. B. su nepilnamete dukterimi B. B. bendrauja: 3.1. Kiekvienų metų nelyginių savaičių savaitgalį nuo šeštadienio 11.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją vietą; 3.2. Tėvas su vaiku bendrauja kiekvienais lyginiais metais vaiko žiemos atostogų metu, kurios sutampa ir/arba susijungia su Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. 11 val. ir grąžinant jį sausio 1 d. 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą; 3.3. Nelyginiais metais žiemos atostogas nurodytomis dienomis vaikas praleidžia su motina; 3.4. Kiekvienais nelyginiais metais tėvas su vaiku bendrauja vaiko pavasario atostogų metu, kurios sutampa ir/arba susijungia su Šv. Velykų dienomis nepertraukiamai, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos dienos prieš pirmąją atostogų dieną 18.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą priešpaskutinės vaiko atostogų dienos 18.00 val.; 3.5. Lyginiais metais nurodytomis dienomis vaikas pavasario atostogas praleidžia su motina; 3.6. Tėvas su vaiku bendrauja vaiko vasaros atostogų metu kiekvienų metų liepos mėnesio pirmoje pusėje ne mažiau 10 dienų nepertraukiamai praleisdamas su dukra; 3.7. Kiekvienų metų liepos mėnesio antroje pusėje vaikas vasaros atostogas praleidžia su motina; 3.8. Tėvas turi teisę neribotai bendrauti su vaiku mobiliojo/intemetinio ryšio priemonėmis ar kitokiomis komunikacijos priemonėmis („Skype“, „Viber“, „Zoom“ ir pan.), kiek tai netrukdo vaiko ugdymo ar poilsio režimo. 3.9. Jei vaikas suserga, dėl ko negali būti paimamas iš nuolatinės gyvenamosios vietos, tai vaiko motina apie tai informuoja vaiko tėvą, tokiu atveju tėvo bendravimo su vaiku laikotarpis perkeliamas į artimiausią savaitgalį, kai tik vaikas pasveiks, nepaisant to, kad toks savaitgalis būtų lyginis; 3.10. Jei vaikas suserga atostogų, kurias turėtų praleisti su tėvu, metu ir nėra galimybės tėvui vaiko pasiimti pas save, tai tėvo bendravimo su vaiku laikotarpis perkeliamas į artimiausias vaiko atostogas, nepaisant to, kad artimiausias atostogas vaikas turėtų praleisti su motina. 3.11. Esant šalių susitarimui tėvas gali bendrauti su vaiku, jį pasiimti pas save ir kitu, iš anksto tarpusavyje su vaiko motina suderintu, laiku. 4. Priteisti iš atsakovės K. B. ieškovo A. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas (CBP-1974).
Šalies argumentai
2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad ieškovė ir atsakovas augina bendrą vaiką – dukrą B. B., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovas A. B. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti bendravimo su nepilnamete dukra tvarką ir sąlygas, nustatant detalią bendravimo tvarką, bei prašė pakeisti (sumažinti) teikiamo nepilnametei dukrai išlaikymo dydį, nustatant konkrečią išlaikymo sumą be jokių papildomų įsipareigojimų. Ieškovas nurodė, kad bendravimas su nepilnamete dukra B. B. pagal tarpusavio susitarimą su vaiko motina tapo nebeįmanomas po to, kai atsakovei buvo suteikta informacija apie ieškovui nustatytą ligą ir suteiktą nedarbingumo lygį. Ieškovas susirgo 2021 metais. Ieškovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus 2022-09-28 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2022-09-27 iki 2024-09-26 nustatytas 50 proc. bazinis darbingumo lygis. Ieškovas mano, kad atsakovė daro neleistiną įtaką nepilnametei dukrai B. B., įtikinėdama ją, kad su tėvu bendrauti pavojinga, nes jis neprognozuojamas. Nuo to laiko, kai atsakovė sužinojo apie ieškovui nustatytą darbingumo lygį, nuo 2022 m. spalio mėnesio iki 2023 m. vasario mėn. atsakovė ieškovui leido tik vieną kartą trumpam atvykti prie jos namų, padovanoti dukrai Kalėdinę dovaną ir pusvalandį pasivaikščioti lauke netoli namų. Ieškovui yra ribojama galimybė susitarti su atsakove dėl bendravimo su dukra savaitgaliais, nes jo telefono numeris yra užblokuotas ir bendravimas vyksta tik elektroniniu. paštu, kuriuo atsakovė nurodo, kad dukra pati nenori bendrauti ir susitikti. Ieškovas nurodė, kad nuo 2023-02-01 ieškovo mokama išlaikymo suma, ją indeksavus sudaro 365 Eur. Be to, ieškovas apmoka už dukros lankomus būrelius ir reikalingas priemones, rūbus mokyklai bei būreliams, kas papildomai sudarė 2022 metais maždaug po 81 Eur kas mėnesį, jei sumos būtų išdalintos kiekvienam mėnesiui po lygiai (2021 metais po 48 Eur kas mėnesį). Atsižvelgiant į išdėstytą, nepakeitus teismo sprendimo, dukros išlaikymui ieškovas 2023 metais privalėtų skirti daugiau nei po 400 (413-446) Eur kas mėnesį. Tokios sumos dukrai išlaikyti ieškovas negali skirti, nes jo pajamos yra sumažėjusios, jo sveikata yra pablogėjusi. Ieškovo gaunama netekto darbingumo pensija nuo 2023-01-01 yra 678,71 Eur, vienišo asmens išmoka nuo 2023-01-01 yra 34,89 Eur, taigi, pastovios ieškovo pajamos yra 713,60 Eur per mėnesį. Nuo 2023-02-03 ieškovas įsidarbino (duomenys neskelbtini) 0,25 etato, jam bus mokamas 350,00 Eur (neatskaičius mokesčių) atlyginimas. Pagal AB Swedbank kredito sutartį jis moka bankui kas mėnesį 691 Eur, jis gauna pajamų už nekilnojamojo turto nuomą kas mėnesį 900 Eur. Ieškovo pajamas, atskaičius mokesčius ir bankui mokėtinas kredito įmokas šiuo metu sudaro apie 1200 Eur, pagal nuomos sutartį jis moka 300 Eur už būsto nuomą ir komunalinius patarnavimus. Ieškovas mano, kad dabartinė jo turtinė padėtis leistų jam mokėti dukrai B. B. po 330,00 Eur išlaikymą kas mėnesį.
3. Teikdamas ieškinį ieškovas teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti, kad ieškovas A. B. privalo mokėti dukrai B. B. laikiną išlaikymą fiksuota suma po 330,00 Eur, ir uždrausti atsakovei K. B. reikalauti iš A. B. apmokėti papildomas dukters ugdymo ir užklasinio lavinimo išlaidas pagal K. B. pateikiamus prekių ir paslaugų pirkimo kvitus, iki byla bus išnagrinėta teisme.
Žemesnės instancijos teismas
4. 2023 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nusprendė netenkinti ieškovo A. B. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. 2023 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovės K. B. atsiliepimas į ieškinį, kuriame atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovės vertinimu, ieškovas A. B. neįrodo tam tikrų būtinų aplinkybių egzistavimo, nes išlaikymo dydis gali būti keičiamas, jeigu po teismo sprendimų priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Iš ieškovo A. B. teismui pateiktų dokumentų nėra pagrindo konstatuoti, kad iš esmės būtų pasikeitusi jo turtinė padėtis ar sumažėję vaiko poreikiai, kas sudarytų pagrindą remiantis aptartomis teisės normomis dėl išlaikymo dydžio nustatymo ir jo pakeitimo, keisti šalių susitarimu nustatytą ir teismo sprendimais patvirtintą išlaikymo dydį. Ieškovas kaip savo turtinės padėties pablogėjimo kriterijų nurodo priteistos išlaikymo sumos indeksavimą, gaunamų pajamų ir bazinio darbingumo lygio sumažėjimą. Pažymėtina, kad ieškovas A. B. visiškai neprarado darbingumo, tik iki 2024-09-26 jam nustatytas 50 proc. bazinis darbingumo lygis, tai rodo, kad yra didelė tikimybė, kad pagerės jo sveikata ir jis gali susirasti geriau apmokamą darbą, nes turi tinkamą kvalifikaciją ir specialybę, nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą ir jį nuomoja. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais remiantis atsakovės pajamos yra 411 eurų ir už vaikus gaunami vaiko pinigai. Viso 582,76 Eur. Atsakovei priklauso namo, esančio (duomenys neskelbtini) dalis, ji gyvena su draugu, augina bendrą mažametį vaiką, gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovės pajamos yra ženkliai mažesnės nei ieškovo, tačiau ją finansiškai remia tėvai ir padeda materialiai išlaikyti jos nepilnametę dukrą. Nors atsakovė neturi sveikatos sutrikimų, neįgalumo ar pan. ir jos galimybės gauti daugiau pajamų nėra apribotos, tačiau įvertintina tai, kad atsakovė augina dar vieną mažametį vaiką ir šiuo metu nedirba. Atsakovė turi nekilnojamojo turto, tačiau pajamų iš jo negauna. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena su atsakove, todėl atsakovei tenka didesnė materialinio rūpinimosi vaiku naštos dalis, užtikrinant vaikui gyvenamąjį plotą, kasdieninių vaiko poreikių tenkinimą, todėl vienam mėnesiui reikėtų maždaug 830-875 Eur sumos, o būtent: maistas - 300 Eur, drabužiai ir avalynė - (vasaros sezonas - 45 Eur), (rudens, žiemos, pavasario sezonas-60 Eur), vaistai, vitaminai ir papildai -30 Eur, higienos prekės (šampūnas, dantų pasta, dušo želė, kremai ir kt.) - 25 Eur, mokymo priemonės (mokyklinė uniforma, sportinė apranga ir avalynė, kanceliarinės priemonės ir kt.) apie - 50 Eur, kultūriniai renginiai - 30 Eur, telefonas ir internetas - 10 Eur, mokami būreliai (šiais mokslo metais) - 40 Eur, komunaliniai mokesčiai (dujos, vanduo, elektra, atliekų tvarkymas), mergaitės dalis (žiemą apie - 90 Eur, vasarą apie - 60 eurų), transporto išlaidos (kuras, skirtas nuvežti ir parvežti dukrą į mokyklą, pas gydytojus ir kt.) - 150 Eur, kirpykla - 20 Eur, draugų gimtadieniai - 20 Eur, psichologo konsultacija - 50 Eur, vasaros stovykla - 250 eurų, atostogos - 500 Eur/ metams. Todėl atsižvelgiant į tai, kad vaikui turi būti užtikrinti bent minimalūs būtinieji poreikiai, ieškovas galėtų ir privalėtų teikti 446 Eur išlaikymą. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad niekada nedrausdavo vaikui susitikti ar bendrauti su tėvu. Kartais nurodydavo tai, kaip vaiko pareigą. Viskas pasikeitė 2022 metų rudenį, kai dukra B. nenorėjo važiuoti pas tėvą jo gimtadienio dieną. Tačiau atsakovė įkalbėjo dukrą tai padaryti. Po susitikimo su tėvu dukra pati paprašė, kad nebūtų verčiama važiuoti pas tėvą, nes ji nenori. Ji nurodė, kad jaučiasi negerai būdama su juo, jai nesaugu. Ieškovo bendravimas su savo motina yra labai grubus, vartojami necenzūriniai žodžiai, tai girdėdavo dukra, kuri kartais taip pat būdavo aprėkta. Kai vaikas duodavo pastabą, kad tėvas nemandagiai elgiasi su šeimos nariais, iš jos tik pasijuokdavo. Grasindavo, kad jei su juo nesusitiks, tai nemokės už būrelį ar kitas ugdymo išlaidas. Atsakovės nuomone, dėl dabartinės savo psichologinės būsenos tėvas nesugeba deramai pasirūpinti, bendrauti ir auklėti dukrą. Todėl atsakovė atsiliepime siūlo nustatyti paprastesnę tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką ir sąlygas: l. Nustatyti, kad A. B. su nepilnamete dukra B. B. bendrauja, atsižvelgdamas į jos norą, bendrauti ir matytis su tėvu. Ieškovas, dukrai sutikus, pasiima ją iš jos gyvenamosios vietos kas antrą šeštadienį 11 val. ir grąžina sekmadienį į jos gyvenamąją vietą 16 val. arba kas antrą šeštadienį vaikui pageidaujant pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 1l val. ir grąžina tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą 17 val. 2) Pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su dukra bendrauja Kūčių, Kalėdų dienomis, t. y. neporiniais metais Kūčias ir Kalėdas dukra, jai sutikus, švenčia su ieškovu, o poriniais - su atsakove. Konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 10 dienų; 3) Atsakovė, ieškovo pageidavimu, teikia informaciją ryšio priemonėmis ar kitu būdu apie dukters sveikatos būklę ir kitus svarbius dalykus (užimtumą, pamokų ruošą ir pan.), kad būtų galimybė vaikui bendrauti su abiem tėvais ir būtų užtikrinti jo interesai; 4) Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku mobiliojo/internetinio ryšio priemonėmis ar kitokiomis komunikacijos priemonėmis („Skype“, „Viber“,“Zoom“ ir pan., kiek tai netrukdo vaiko ugdymo ar poilsio režimo, bet ne vėliau kaip iki 19 val.; 5) Abu tėvai bendru sutarimu bet kada gali keisti šią bendravimo su vaiku tvarką. Keičiant bendravimo su vaiku tvarką, tėvai privalo atsižvelgti į vaiko nuomonę, jeigu ji neprieštarauja jo teisėms ir interesams (DOK-37765).
6. 2023 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovės K. B. priešieškinys, kuriame atsakovė teismo prašė: 1. Ieškovo ieškinį atmesti ir patenkinti atsakovės K. B. priešieškinį. 2. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-17 sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-YT-14718/1153/2022, patvirtintą sąlygą, dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir priteisti iš ieškovo A. B. nuo priešieškinio padavimo į teismą dienos B. B., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 437,50 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant į K. B. vardu AB „Swedbank“ banke atidarytą banko sąskaitą. B. B. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motiną K. B. 3. Nustatyti, kad A. B. su nepilnamete dukra B. B. bendrauja atsižvelgdamas į jos norą, bendrauti ir matytis su tėvu. Ieškovas, dukrai sutikus, pasiima ją iš jos gyvenamosios vietos nelyginių savaičių savaitgalį nuo šeštadienio ne anksčiau 11 val. ir grąžina sekmadienį į jos gyvenamąją vietą ne vėliau 16 val. arba nelyginių savaičių šeštadienį vaikui pageidaujant pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ne anksčiau 11 val. ir grąžina tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą ne vėliau 17 val.; pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su dukra bendrauja Kūčių, Kalėdų dienomis, t. y. neporiniais metais Kūčias ir pirmą Kalėdų dieną dukra, jai sutikus, švenčia su ieškovu, o antrą Kalėdų dieną su atsakove, poriniais metais atvirkščiai. Konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 10 dienų; ieškovas A. B. vieną savaitę jo kasmetinių atostogų metu praleidžia su dukra B. B. pagal tarpusavio susitarimą su vaiko motina K. B., nepažeidžiant nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų; Atsakovė, ieškovo pageidavimu, teikia informaciją ryšio priemonėmis ar kitu būdu apie dukters sveikatos būklę ir kitus svarbius dalykus (užimtumą, pamokų ruošą ir pan.), kad būtų galimybė vaikui bendrauti su abiem tėvais ir būtų užtikrinti jo interesai; Tėvas turi galimybę bendrauti su vaiku mobiliojo/internetinio ryšio priemonėmis ar kitokiomis komunikacijos priemonėmis („Skype“, „Viber“,“Zoom“ ir pan., kiek tai netrukdo vaiko ugdymo ar poilsio režimo, bet ne vėliau kaip iki 19 val.; Abu tėvai bendru sutarimu bet kada gali keisti šią bendravimo su vaiku tvarką. Keičiant bendravimo su vaiku tvarką, tėvai privalo atsižvelgti į vaiko nuomonę, jeigu ji neprieštarauja jo teisėms ir interesams (DOK-63473).
7. Teikdama priešieškinį, atsakovė teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo byloje priėmimo, ir nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu (ieškovu): 1. Kas antrą šeštadienį vaikui pageidaujant ieškovas A. B. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ne anksčiau 11 val. ir grąžina tą pačią dieną į jos gyvenamąją vietą ne vėliau 16 val. Bendravimo trukmė gali būti keičiama dukros B. B. noru, tai yra jos pageidavimu tėvo ir vaiko bendravimo trukmė gali būti trumpinama; 2. Atsakovė K. B. ieškovo A. B. pageidavimu, teikia informaciją ryšio priemonėmis ar kitu būdu apie dukters sveikatos būklę ir kitus svarbius dalykus (užimtumą, pamokų ruošą ir pan.), kad būtų galimybė tėvui žinoti šias aplinkybes ir būtų užtikrinti jo interesai; 3. Tėvas A. B. turi galimybę bendrauti su vaiku mobiliojo/intemetinio ryšio priemonėmis ar kitokiomis komunikacijos priemonėmis („Skype“, „Viber“,“Zoom“ ir pan.), kiek tai netrukdo vaiko ugdymo ar poilsio režimo, bet ne vėliau kaip iki 19 val.
8. 2023 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nuspręsta atsakovės K. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies, t.y. nustatyti laikiną ieškovo A. B. bendravimo su nepilnamete dukra B. B. tvarką, numatančią, jog: 1. Ieškovas A. B. bendrauja su nepilnamete dukra B. B. nelyginių savaičių šeštadieniais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną 16 val.; 10 – 15 min. vėlavimas dėl objektyvių priežasčių paimti ar grąžinti vaiką nelaikytinas bendravimo tvarkos pažeidimu. 2. Atsakovė K. B. ieškovo A. B. pageidavimu, teikia informaciją ryšio priemonėmis ar kitu būdu apie nepilnametės dukters B. B. sveikatos būklę užimtumą ir kitas vaiko gyvenimo sritis. 3. Ieškovas A. B. turi galimybę bendrauti su nepilnamete dukra B. B., mobiliojo/internetinio ryšio priemonėmis ar kitokiomis komunikacijos priemonėmis („Skype“, „Viber“,“Zoom“ ir pan.), kiekvieną dieną iki 19 val., atsižvelgiant į vaiko užimtumą ir poilsio režimą; 4. Kilus šalių ginčui ir siekiant išvengti nesklandumų vykdant laikiną atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, klausimai dėl teismo nustatytos laikinosios atskirai gyvenančio tėvo A. B. bendravimo su nepilnamete dukra B. B. tvarkos vykdymo ar jos keitimo reikalingumo yra derinami su Vaiko teisių apsaugos tarnybos (skyriaus) specialistais. 5. Tėvai turi teisę bendru sutarimu susitarti ir dėl kitokios ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos.
Šalies argumentai
9. 2023 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo A. B. atsiliepimas į priešieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovas su priešieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti. Ieškovas įsitikinęs, kad šiuo metu jo mokamas išlaikymas dukrai 437.50 Eur nebeatitinka proporcingumo kriterijaus, kadangi jo turtinė padėtis, lyginant ją su teismo sprendimo priėmimo 2020-01-29 dieną buvusia padėtimi yra esmingai pasikeitusi, jo finansinės galimybės mokėti dukrai išlaikymą yra gerokai sumenkusios. Ieškovas atsiliepime nurodė, kad kad 2022-03-01 išlaikymas vaikui atsakovės prašymu ieškovo geranoriškai buvo padidintas nuo 200 iki 300 Eur. Nuo 2023 vasario 1 d. mokama išlaikymo suma nuo 300 Eur dar kartą padidėjo iki 365 Eur, o bendra mokama suma vaiko išlaikymui išaugo dėl ieškovės pateikiamų papildomų išlaidų. Ieškovas nurodė, kad jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas šiuo yra įkeistas bankui už paskolą, o ieškovas moka bankui paskolos įmokas. Nekilnojamąjį turtą ieškovas išnuomojo tik praradęs darbą ir pablogėjus sveikatai, nes nepakako pajamų mokėti paskolos įmokas ir teikti išlaikymą vaikui. Ieškovas teismo prašo atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui padidinimo atmesti ir tenkinti ieškinyje keliamą reikalavimą dėl išlaikymo dydžio ir priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai B. B. po 330 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Ieškovo nuomone, atsakovės priešieškinyje prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra nepakankama, kad dukros bei tėvo bendravimu būtų vaikui užtikrintas saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu nuolatinis palaikymas. Atsakovės siūloma bendravimo tvarka yra paremta tuo, kad tėvas galės matytis su dukra tik „dukrai sutikus“, o jai neišreiškus noro ir nesutikus, tėvas negalės jos matyti, aplankyti, taip pat dukra galės atsisakyti su juo bendrauti ir informacinėmis ryšio priemonėmis (DOK-75666).
Žemesnės instancijos teismas
10. 2023 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo A. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t.y. laikinai, iki bus priimtas sprendimas byloje, priteisti iš ieškovo nepilnametei dukrai B. B. 274 Eur dydžio laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (DOK-80473).
11. 2023m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nuspręsta netenkinti ieškovo A. B. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
12. 2023 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius) išvada dėl ieškinio, kurioje nurodoma, kad Skyriaus atstovė apsilankė ieškovo gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis jo žodiniais paaiškinimais buvo nustatyta, kad 4-ių kambarių gyvenamasis namas su patogumais, baldais, buitine technika ir namų apyvokos daiktais nuosavybės teise priklauso ieškovo motinai. Vaiko poilsiui, laisvalaikiui, ir asmeniniams daiktams laikyti skirtas atskiras kambarys, kuriame yra tam skirtas inventorius. Skyrius mano, kad vaikui sudarytos tinkamos sąlygos svečiuotis ieškovo gyvenamoje vietoje. Pasak ieškovo, jis name gyvena su mama, kuriai moka sutartą nuomos mokestį ir dalį komunalinių mokesčių, bendra suma sudaro 300 Eur. Vilniuje yra įgijęs nekilnojamąjį turtą, kuris įkeistas bankui, mėnesio kredito suma sudaro 691 Eur, tačiau šis būstas yra išnuomotas, todėl kiekvieną mėnesį gauna 900 Eur sumą (nuompinigius), iš kurios 691 Eur dengia įsipareigojimą bankui. Anot ieškovo, jis paskutinį kartą su dukra bendravo 2022 m. spalio 22-23 dienomis, kai bylos šalių dukra svečiavosi pas jį. Vyro teigimu, jam su vaiko motina nepavyksta taikiai susitarti dėl bendravimo su dukra tvarkos. Ieškovas paaiškino, kad atsakovė nusišalina nuo tiesioginio tarimosi dėl bendravimo su vaiku tvarkos teigdama, jog jis tiesiogiai tartųsi su dukra. Paskambinęs dukrai ir derinant susitikimo laiką, vaikas sako, kad nežino ir reikia pasitarti su mama. Ieškovas Skyriaus darbuotojams pateikė informaciją, kad jo mėnesines pajamas sudaro 1 063,60 Eur suma. Skyriaus atstovė apsilankė atsakovės gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis jos žodiniais paaiškinimais buvo nustatyta, kad ½ keturių kambarių gyvenamojo namo su patogumais, baldais, buitine technika ir namų apyvokos daiktais nuosavybės teise priklauso atsakovei. Vaikas turi atskirą jam skirtą kambarį, kuriame yra inventorius poilsiui, ugdymuisi, laisvalaikiui ir asmeniniams daiktams laikyti. Skyrius mano, kad vaikui sudarytos tinkamos sąlygos gyventi atsakovės gyvenamoje vietoje. Pasak atsakovės, ji su ieškovu skyrium gyvena nuo 2019 m. Moters teigimu, vaikas su tėvu bendravo, likdavo su nakvyne - niekas neprieštaravo ir netrukdė susitikimams, tačiau dėl įvykusio konflikto tarp ieškovo ir dukters, pastaruoju metu dukra pati išreiškė norą su tėčiu nebendrauti. Atsakovė paaiškino, kad B. labai jautriai reaguoja tais atvejais, kai tėvas pakelia balsą, šaukia, todėl, tokiais atvejais vaikas atsiriboja, nesijaučia saugus būdamas su tėčiu. Pasak atsakovės, ieškovas turi psichologinių problemų, serga depresija, todėl jo elgesys ne visuomet būna prognozuojamas ir vaikui suprantamas. Moteris nurodė, jog paskutinį kartą ieškovas vaiką matė per Šv. Kalėdų laikotarpį, tačiau tas susitikimas truko apie 15 min. Anot atsakovės, vaikas su tėčiu bendrauti nenorėjo, jo bijojo, jautė įtampą, nes tėtis įrašinėjo pokalbį. Atsakovė pateikė informaciją, kad jos mėnesines pajamas sudaro 882,50 Eur suma, įskaičius vaiko tėvo mokamą išlaikymą vaikui, išmoką vaikui. Skyriaus atstovė individualiai ir atsakovei nedalyvaujant pokalbyje išklausė ir fiksavo vaiko nuomonę bei paaiškinimus. B. teigė, jog gyvena su mama, mamos vyru ir broliuku. Mergaitė pasakojo, kad tėtis A. gyvena (duomenys neskelbtini) su savo mama. Anot vaiko, anksčiau ji su tėčiu bendravo, šalia jo jautėsi saugiai, tačiau dabar nebe, vaiko žodžiais ,,jis pradėjo labai susinervinti, negali susivaldyti, jaučiama įtampa, matosi, jog nori pradėti rėkti, akys virsta“. B. teigė, jog tėtis serga kažkokia psichologine liga, jam blogėja. B. pasakojo, kad girdėjo kaip tėtis kalbėjo su močiute, dar ir mama pasakė. Anot jos, ji visuomet žinojo, jog tėtis kažkuo serga, tačiau gyvenant kartu pamiršdavo, o dabar labiau mato ir jaučia. Mergaitė tėtį apibūdino – vienu momentu linksmas, o kitu jau piktas; labai greitai keičiasi nuotaikos; nemoka savęs valdyti. B. sakė, jog su tėčiu paskutinį kartą matėsi kelios dienos po Šv. Kalėdų; tėtis buvo atvykęs prie namų, kartu jie keletą kartų ėjo aplink namus, užtruko apie 15 min. Mergaitė sakė, jog tėtis įrašinėjo jų pokalbį dėl teismo. Anot B., ji labai jaudinosi, truputi bijojo, nesijautė drąsiai, norėjo kuo greičiau grįžti namo. B. sakė, kad tėtis jai skambina, rašo, tačiau ji jam nenori nei atrašyti, nei atsiliepti. Pasak, jos, ji nemato reikalo kalbėti su tėčiu. Vaiko žodžiais ,,visa išprakaituoju, kai reikia kalbėti“. Mergaitė pasidalino, nuo kada nustojo norėti bendrauti su tėčiu ,,viskas prasidėjo nuo tada, kai jis paskambino ir paklausė ar norėsiu šeštadienį susitikti, jam pasakiau, kad nenoriu, nes jau turiu planų, su mama suplanuota; tada tėtis supyko ir pradėjo sakyti - smirdėk namuose, nemokėsiu už būrelį, namuose čia nėra ką veikti ir mamai surašė visokių negražių žodžių“. Anot B., ji su tėčiu susitiktų, jeigu tėtis atsiimtų ieškinį iš teismo. Mergaitė sakė, jog tegu tėtis pabando su ja gražiai pakalbėti, o ne iš karto kreiptis į teismą, mediacijas ir sakyti ant mamos, jog ji bloga. B. sakė ,,tėtis padavė į teismą, nes nori atkeršyti, taip atrodo viduje“. Pasak mergaitės, ji norėtų, kad tėtis būtų geranoriškas, tačiau ji juo nelabai tiki. Mergaitė teigė, jog labiausiai jaudinasi dėl mamos, nes mamos jai labai gaila ir norėtų ją pasaugoti (pradėjus kalbėti apie mamą, B. pradėjo verkti). B. sakė, jog važiuoti pas tėtį ji tikrai nenori ir nelabai nori su juo bendrauti. Anot jos, ji visuomet tėčio prisibijojo, tačiau niekada to nesakė, o vieną kartą pasakius, viskas ir prasidėjo. Anot vaiko, tėtis jai padovanoja dovanas, tačiau apie mokyklos reikmenis nepagalvoja. B. pasakojo, jog būnant pas tėtį, jie beveik nieko kartu neveikė; tėtis naudojosi telefonu iš viso apie 5 val., o B. – planšetiniu kompiuteriu. B. teigė, jog nejaučia, jog ji tėčiui rūpi ir, kad jis nori ja rūpintis ,,daug blogo buvo padaręs, netikiu juo; 3 kartus buvau susilaužiusi koją, o jis nelabai kreipė dėmesį, nebuvo paslaugus, man nieko nepirko, tik sau; negalėjo manęs palydėti, o sakė, pati nušuoliuok su kitą koja; nepirko vaistų“. Anot mergaitės, ji jaučia daug nuoskaudų tėčiui. B. sakė, jog su mama sutaria labai gerai. Jos kartu linksmai leidžia laiką – gamina valgyti, važiuoja į prekybos centrus, kiną, pramogauja. Mergaitė mamą apibūdino kaip rūpestingą, gerą, dažniausiai linksmą; vaiko žodžiais ,,mama labai stengiasi, man viską nuperka, bet kartais pritrūksta“. Skyriaus nuomone, ieškinyje išdėstytos bendravimo tvarkos nuostatos yra neprieštaraujančios vaiko interesų labui ir ateityje ją vykdant galimai nebūtų pažeidžiamos B. teisės. Skyrius atkreipė dėmesį, kad siekiant užtikrinti tėvų lygiateisiškumo principą, vaikas iš gyvenamosios ar kitos bylos šalių sutartos vietos galėtų būti paimamas ne šeštadienio rytais, o penktadienio popietę ar vakare pasibaigus mergaitės ugdymo procesui ar nustačius konkretų laiką, jei B. atostogautų, sirgtų ar dėl kitų priežasčių nelankytų mokyklos, kt. užklasinės veiklos. Atsižvelgus į ieškinyje nurodytas aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia reikalavimą pakeisti B. išlaikymui mokamą mėnesinį sumos dydį jį sumažinant dėl netekto darbingumo (50 proc.), skyriaus nuomone ieškinio reikalavimas pagrįstas. Prašomos nustatyti sumos dydis – 330 Eur/mėn. galėtų būti pakankamas vaiko poreikiams tenkinti (DOK-36279).
13. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė ieškinio reikalavimus (dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ir dėl išlaikymo dydžio pakeitimo) palaikė pilna apimtimi. Ieškovas nurodė, jog dabartinė bendravimo su vaiku tvarka yra abstrakti, ieškovui nepavyksta su atsakove suderinti bendravimo su dukra laiko. Ieškovas nurodė, kad 2023 m. gegužės 11 d. teismo patvirtinta laikina bendravimo tvarka yra konkretesnė ir aiškesnė. Ieškovas paaiškino, kad laikinojoje bendravimo tvarkoje nustatytu laiku (savaitgalį) pabendrauti su dukra ieškovas neatvyko. Jis ketino su dukra susitikti darbo dieną (pirmadienį) ir pasveikinti dukrą su pasirodymu spektaklyje. Ieškovui atvykus į mokyklą, tarp ieškovo ir atsakovės kilo konfliktas ir ieškovas su dukra pabendravo apie 15 min. Ieškovas nurodė, kad dukra paskutinį kartą pas jį svečiavosi su nakvyne 2022 m. spalio mėnesį, vėliau dar 15 min. ieškovas su dukra pabendravo per Kalėdas. Dėl kylančių problemų įgyvendinant nustatytą bendravimo tvarką ieškovas į Vaiko teisių apsaugos tarnybą nesikreipė. Teismo posėdžio metu ieškovas patikslino, kad sutinka su atsakovės siūloma bendravimo tvarka, tačiau reikalauja, kad nustatant bendravimo būtų atsisakyta nuostatos, jog vaiko bendravimas su atskirai gyvenančiu tėvu vyksta tik vaikui sutinkant. Ieškovas ketina atkurti emocinį ryšį su dukra tuomet, kai pasikeis atsakovės požiūris į jo ligą ir bendravimo su dukra galimybes. Ieškovas nurodė, kad siekdamas gerinti bendravimą su dukra, lanko pozityvios tėvystės įgūdžių kursus, psichologo konsultacijas. Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumažinimo, ieškovas paaiškino, kad šiuo metu ieškovas moka po 365 Eur per mėnesį. Ieškovas pageidauja, kad išlaikymas būtų sumažintas iki 330 Eur per mėnesį. Ieškinio reikalavimą motyvuoja dėl ligos sumažėjusiu nedarbingumu, taip pat aplinkybe, kad nuo 2023 m. birželio mėnesio padidės bankui mokamos įmokos už paskolą dydis ir tokiu būdu ieškovo pajamos sumažės nuo 1200 Eur iki 1100 Eur. Taip pat ieškovas prašė, kad būtų atsisakyta nuostatos dėl papildomų išlaidų, susijusių su vaiko ugdymu ir kitų poreikių užtikrinimu, apmokėjimo. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad po santuokos nutraukimo savo reikmėms pirko būstą Vilniuje, kurio įsigijimui ėmė dabar grąžinamą banko paskolą. 2021 m., pablogėjus sveikatai, siekdamas gauti pajamų, ieškovas įsigytą būstą išnuomojo. Nuomos sutartis sudaryta iki 2023 m. lapkričio mėn., todėl ieškovas nurodė negalintis padidinti būsto nuomos mokesčio. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad neturi nuomonės apie dukros poreikių tenkinimui per mėnesį reikalingą pinigų sumą.
14. Atsakovė ir jos atstovas advokatas teismo posėdžio metu priešieškinio reikalavimus palaikė pilnai. Atsakovė paaiškino, kad vykdant teismo nustatytą vaiko bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu sieks, kad būtų atsižvelgiama į nepilnametės dukros norą bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu. Pasisakydama dėl išlaikymo vaikui dydžio, atsakovė paaiškino, kad svarbu užtikrinti ne tik minimalius vaiko poreikius, tačiau ir galimybę vaikui lankyti papildomo ugdymo užsiėmimus, skirti dėmesį vaiko laisvalaikio pomėgiams. Atsakovė sutinka, kad nuostata dėl papildomų išlaidų apmokėjimo gali būti panaikinta, bet tegul tuomet būna proporcingai padidintas išlaikymas.
Žemesnės instancijos teismas
15. 2023 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas bylą nagrinėti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant. Išvada ir susijusi su byla informacija Teismui pateikta (DOK- 80418).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas A. B. ir atsakovė K. B. yra B. B., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai, buvę sutuoktiniai. 2020 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3376-1019/2020 panaikino pareiškėjų A. B. ir K. B. bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą Biržų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvirtino pareiškėjų 2019 m. gruodžio 27 d. patikslintą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių. Šioje sutartyje pareiškėjai susitarė, kad: 1) A. B. įsipareigoja mokėti nepilnametės dukters B. B. išlaikymui kas mėnesį po 200,00 Eur. nuo teismo sprendimo, kuriuo bus patvirtinta santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo pasekmių sutartis, patvirtinimo dienos iki dukters pilnametystės, sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 2) A. B. įsipareigoja kas mėnesį apmokėti sąskaitas už dukters B. B. lankomas ugdymo įstaigas bei lankomus būrelius ir su jų lankymu susijusias visas išlaidas. Dukters planuojamas lankyti ugdymo įstaigas ir būrelius, K. B. iš anksto į suderina su A. B. A. B. turi teisę prašyti pateikti jam turėtų išlaidų dokumentus (sąskaitas, kvitus, bankinių pavedimų išrašus ir t.t.). Dukters išlaikymui skirtas lėšas A. B. kas mėnesį perveda į K. B. sąskaitą banke. Nepilnametės dukters B. B. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti vaiko motiną K. B.; 3) Ginčo tarp šalių dėl bendravimo su nepilnamete dukra nėra. A. B. kiekvieno mėnesio du savaitgalius (šeštadienis ir sekmadienis) ir vieną savaitę jo kasmetinių atostogų praleidžia su nepilnamete dukra B. B. pagal tarpusavio susitarimą su vaiko motina K. B., nepažeidžiant nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų. Abu tėvai įsipareigoja nepilnamete dukra B. B. rūpintis, ją ugdyti, visapusiškai remti ir skatinti jos gabumus.
17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužes 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-14718-1153/2022 tenkino pareiškėjų A. B. ir K. B. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3376-1019/2020 patvirtintos santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo ir patvirtino pareiškėjų A. B. ir K. B. sutartį dėl teismo sprendimu patvirtintos santuokos apskaitos Įrašo panaikinimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, šiomis sąlygomis: 1) A. B. nuo 2022 m. kovo 1 d. B. B. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki kol dukra įgys vidurinį išsilavinimą, moka po 300 Eur (tris šimtus eurų) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant į K. B. vardu AB „Swedbank“ atidarytą banko sąskaitą. B. B. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama motina K. B.; 2) pastraipa: „A. B. įsipareigoja kas mėnesį apmokėti sąskaitas už dukters B. B. lankomas ugdymo įstaigas bei lankomus būrelius ir su jų lankymu susijusias visas išlaidas. Dukters planuojamas lankyti ugdymo įstaigas ir būrelius. K. B. iš anksto suderina su A. B. A. B. turi teise prašyti pateikti jam turėtų išlaidų dokumentus sąskaitas, kvitus, bankinių pavedimu išrašus ir t. t.” lieka nepakeista.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovas A. B. pateikė ieškinį atsakovei K. B., kuriuo ieškovas prašė: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT- 3376-1019/2020 patvirtintos santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių sutarties, iš dalies pakeistos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-14718-1153/2022, nuostatas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo periodinio dydžio bei nenuolatinio pobūdžio išmokų vaikui ir nuo ieškinio padavimo teismui dienos priteisti iš A. B. B. B., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki kol ji įgis vidurinį išsilavinimą po 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną K. B. 2. Panaikinti nuostatą, jog „A. B. įsipareigoja kas mėnesį apmokėti sąskaitas už dukters B. B. lankomas ugdymo įstaigas bei lankomus būrelius ir su jų lankymu susijusias visas išlaidas. Dukters planuojamas lankyti ugdymo įstaigas ir būrelius, K. B. iš anksto suderina su A. B. A. B. turi teisę prašyti pateikti jam turėtų išlaidų dokumentus/sąskaitas, kvitus, bankinių pavedimų išrašus ir t.t.“ 3. Nustatyti, kad A. B. su nepilnamete dukterimi B. B. bendrauja: 3.1. Kiekvienų metų nelyginių savaičių savaitgalį nuo šeštadienio 11.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant jį į vaiko gyvenamąją vietą; 3.2. Tėvas su vaiku bendrauja kiekvienais lyginiais metais vaiko žiemos atostogų metu, kurios sutampa ir/arba susijungia su Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. 11 val. ir grąžinant jį sausio 1 d. 18.00 val. į jo gyvenamąją vietą; 3.3. nelyginiais metais žiemos atostogas nurodytomis dienomis vaikas praleidžia su motina; 3.4. kiekvienais nelyginiais metais tėvas su vaiku bendrauja vaiko pavasario atostogų metu, kurios sutampa ir/arba susijungia su Šv. Velykų dienomis nepertraukiamai, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos dienos prieš pirmąją atostogų dieną 18.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą priešpaskutinės vaiko atostogų dienos 18.00 val.; 3.5. lyginiais metais nurodytomis dienomis vaikas pavasario atostogas praleidžia su motina; 3.6. tėvas su vaiku bendrauja vaiko vasaros atostogų metu kiekvienų metų liepos mėnesio pirmoje pusėje ne mažiau 10 dienų nepertraukiamai praleisdamas su dukra; 3.7. kiekvienų metų liepos mėnesio antroje pusėje vaikas vasaros atostogas praleidžia su motina; 3.8. tėvas turi teisę neribotai bendrauti su vaiku mobiliojo/intemetinio ryšio priemonėmis ar kitokiomis komunikacijos priemonėmis („Skype“, „Viber“, „Zoom“ ir pan.), kiek tai netrukdo vaiko ugdymo ar poilsio režimo. 3.9. Jei vaikas suserga, dėl ko negali būti paimamas iš nuolatinės gyvenamosios vietos, tai vaiko motina apie tai informuoja vaiko tėvą, tokiu atveju tėvo bendravimo su vaiku laikotarpis perkeliamas į artimiausią savaitgalį, kai tik vaikas pasveiks, nepaisant to, kad toks savaitgalis būtų lyginis; 3.10. jei vaikas suserga atostogų, kurias turėtų praleisti su tėvu, metu ir nėra galimybės tėvui vaiko pasiimti pas save, tai tėvo bendravimo su vaiku laikotarpis perkeliamas į artimiausias vaiko atostogas, nepaisant to, kad artimiausias atostogas vaikas turėtų praleisti su motina. 3.11. Esant šalių susitarimui tėvas gali bendrauti su vaiku, jį pasiimti pas save ir kitu, iš anksto tarpusavyje su vaiko motina suderintu, laiku. 4. Priteisti iš atsakovės K. B. ieškovo A. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
19. Atsakovė pateiktame priešieškinyje teismo prašė: 1) ieškovo ieškinį atmesti ir patenkinti atsakovės K. B. priešieškinį; 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-05-17 sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-YT-14718/1153/2022, patvirtintą sąlygą, dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir priteisti iš ieškovo A. B. nuo priešieškinio įteikimo teismui dienos B. B., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 437,50 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant į K. B. vardu AB „Swedbank“ atidarytą banko sąskaitą. B. B. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motiną K. B.; 3) nustatyti, kad A. B. su nepilnamete dukra B. B. bendrauja, atsižvelgdamas į jos norą, bendrauti ir matytis su tėvu. Ieškovas, dukrai sutikus, pasiima ją iš jos gyvenamosios vietos nelyginių savaičių savaitgalį nuo šeštadienio ne anksčiau 11 val. ir grąžina sekmadienį į jos gyvenamąją vietą ne vėliau 16 val. arba nelyginių savaičių šeštadienį vaikui pageidaujant pasiima dukrą išjos gyvenamosios vietos ne anksčiau 11 val. ir grąžina tą pačią dieną įjos gyvenamąją vietą ne vėliau 17 val.; pagal rotacijos principą kas antrus metus tėvai su dukra bendrauja Kūčių, Kalėdų dienomis, t. y. neporiniais metais Kūčias ir pirmą Kalėdų dieną dukra, jai sutikus, švenčia su ieškovu, o antrą Kalėdų dieną su atsakove, poriniais metais atvirkščiai. Konkretų vaiko paėmimo iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinimo švenčių metu laiką šalys suderina pačios, perspėjusios apie tai viena kitą ne vėliau kaip likus 10 dienų; ieškovas A. B. vieną savaitę jo kasmetinių atostogų metu praleidžia su dukra B. B. pagal tarpusavio susitarimą su vaiko motina K. B., nepažeidžiant nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų; Atsakovė, ieškovo pageidavimu, teikia informaciją ryšio priemonėmis ar kitu būdu apie dukters sveikatos būklę ir kitus svarbius dalykus (užimtumą, pamokų mošą ir pan.), kad būtų galimybė vaikui bendrauti su abiem tėvais ir būtų užtikrinti jo interesai; Tėvas turi galimybę bendrauti su vaiku mobiliojo/internetinio ryšio priemonėmis ar kitokiomis komunikacijos priemonėmis („Skype“, „Viber“,“Zoom“ ir pan., kiek tai netrukdo vaiko ugdymo ar poilsio režimo, bet ne vėliau kaip iki 19 val.; Abu tėvai bendru sutarimu bet kada gali keisti šią bendravimo su vaiku tvarką. Keičiant bendravimo su vaiku tvarką, tėvai privalo atsižvelgti į vaiko nuomonę, jeigu ji neprieštarauja jo teisėms ir interesams.
Dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu tvarkos
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
Žemesnės instancijos teismas
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.
22. Nagrinėjamu atveju, teikdamas ieškinį ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3376-1019/2020 patvirtintoje santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių sutartyje įtvirtinta nepilnametės B. B. bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu A. B. tvarka yra abstrakti, neužtikrinanti tėvo pastovaus bendravimo su dukra, atitinkančio geriausius vaiko interesus.
23. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).
24. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 170 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktas).
25. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas).
26. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, laikosi nuoseklios pozicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021), kad: 1) visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas); 2) jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčą tarp tėvų sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007); 3) atskirai gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku yra asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis) dalis. Todėl valstybės institucijos, be kita ko, teismas, privalo ne tik pačios savo veiksmais (sprendimais) neriboti tokio bendravimo, nesant tam pakankamo pagrindo, bet ir užtikrinti, kad bendravimo teisė būtų ginama nuo galimų pažeidimų iš kitų asmenų pusės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016, 87 punktas); 4) tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas); 5) tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014); 6) teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas).
27. Plėtodama kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija išskiria šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, 2) bendravimo tvarka turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą; 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams ateityje; 6) teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka galės būti realiai įgyvendinta, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendrauti su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu ir nustatyti priemones tokioms priežastims pašalinti ar sumažinti (galimai nustatant tėvo (motinos) bendravimą su vaiku per tarpininką); 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).
28. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta ir iš šalių paaiškinimų, duotų teismo posėdžių metu, matyti, kad ginčo šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, šalys bendrauja emocingai, ne visada pagarbiai vienas kito atžvilgiu. Ieškovas A. B. ieškinyje ir atsakovė K. B. priešieškinyje nurodė siūlomą konkrečią bendravimo tvarką. Ieškovas A. B. iš esmės sutinka su atsakovės K. B. priešieškinyje siūloma bendravimo tvarka, tačiau reikalavo, kad siūlomoje bendravimo tvarkoje būtų atsisakyta nuostatos, jog A. B. su nepilnamete dukra B. B. bendrauja, atsižvelgdamas į jos norą bendrauti ir matytis su tėvu. Teismas atkreipia ieškovo ir atsakovės dėmesį į tai, kad vaiko sugebėjimas priimti sprendimą, šiuo atveju – bendrauti ar atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skyrybų atveju abu tėvai – tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, pabėgti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
29. Giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais. Vaiko bendravimas ne tik su motina, bet ir su tėvu, yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti tinkamus ir maksimalius ryšius su abiem tėvais, neišskirti vieno iš jų. Įstatymas numato tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principus, kuriais remiantis siekiama, kad vaikas maksimaliai praleistų laiko su kiekvienu iš tėvų. Todėl teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui (darželio lankymo, mokymosi procesui ir pan.) nustatymą. Taip sudaromos sąlygos skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jeigu nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
30. Byloje nėra patikimų įrodymų, kad ieškovas (atsakovas pagal priešieškinį) A. B. darytų akivaizdžiai neigiamą įtaką šalių nepilnametei dukrai ar tai, kad jo gyvenamojoje vietoje aplinka būtų nesaugi vaikui. Tą patvirtino ir Tarnyba, kuri vertino šeimos situaciją, vertino atsakovo gyvenamosios vietos aplinką, vertino šalių byloje teikiamus įrodymus ir argumentus. Nors atsakovė K. B. ir teikė teismui įvairius argumentus ir įrodymus, kad atsakovas A. B. dėl sveikatos būklės neturi tinkamų įgūdžių pasirūpinti dukra, maksimalesnis atsakovo (tėvo) bendravimas kenktų vaikui ir pan., tačiau tikėtinai šias atsakovės nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra, dauguma aplinkybių grindžiamos tik prielaidomis, be tiesioginių įrodymų.
31. Ieškovas yra pateikęs į bylą įvairių nuotraukų, kuriose užfiksuotas jo ir dukros bendravimas per susitikimus, iš kurių matosi, kad šalių vaikas džiaugiasi bendravimu su tėvu, šypsosi jiems bendraujant, neigiamų emocijų ar netinkamo bendravimo jose neužfiksuota.
32. Argumentai, kad motina (atsakovė K. B.) jaučia tam tikrus vaiko pasikeitimus po bendravimo su tėvu, nėra pakankami ir objektyvūs, kadangi nurodyti vaiko elgesio pokyčiai gali būti susiję su įvairiausiomis priežastimis, tiek su vaiko augimo procesu, tiek ir dėl bendravimo su tėvais, tiek dėl tėvų konfliktų, tiek dėl kitų aplinkybių. Kaip pažymėjo Tarnybos atstovė, kuri teikė byloje išvadą, kad didžiausia problema yra būtent šalių konfliktiški santykiai, kurie neigiamai įtakoja vaiką. Teismas šiam Tarnybos vertinimui iš esmės pritaria. Be to, kaip minėta, atsakovo pateikti priešingi, nei ieškovės įrodymai dėl bendravimo su dukra rodo, jog dukra normaliai bendrauja su tėvu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas per susitikimus su dukra bendrautų netinkamai, ar darytų vaikui kokią nors žalą, kaip nors kenktų. Teismo vertinimu, tėvo ir dukros dažnesniais susitikimais būtų stiprinimas ir palaikomas vaiko ir tėvo ryšis, užtikrinami vaiko interesai ir išvengiama galimos žalos ateityje (rizikos, kad tėvo ir vaiko ryšys susilpnėtų ar net visai nutrūktų).
33. Atsižvelgdamas į byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, ieškovo ir atsakovės išdėstytas teismo posėdžio metu pozicijas dėl atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku, nustato tokią bendravimo tvarką: 1. Ieškovas A. B. bendrauja su nepilnamete dukra B. B. nelyginių savaičių šeštadieniais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 16 val.; 10 – 15 min. vėlavimas dėl objektyvių priežasčių paimti ar grąžinti vaiką nelaikytinas bendravimo tvarkos pažeidimu. 2. Ieškovas A. B. bendrauja su dukra B. B. neporinių metų Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų metu, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 11 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 16 val. 3. Lyginiais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas nepilnametė B. B. praleidžia su mama K. B. 4. Ieškovas vieną savaitę jo kasmetinių atostogų metu praleidžia su dukra B. B., iš anksto suderinęs konkretų laiką su atsakove K. B. 5. Atsakovė K. B. ieškovo A. B. pageidavimu, teikia informaciją ryšio priemonėmis ar kitu būdu apie nepilnametės dukters B. B. sveikatos būklę užimtumą ir kitas vaiko gyvenimo sritis. 5. Ieškovas A. B. turi galimybę bendrauti su nepilnamete dukra B. B., mobiliojo/internetinio ryšio priemonėmis ar kitokiomis komunikacijos priemonėmis („Skype“, „Viber“,“Zoom“ ir pan.), kiekvieną dieną iki 19 val., atsižvelgiant į vaiko užimtumą ir poilsio režimą; 6. Kilus šalių ginčui ir siekiant išvengti nesklandumų vykdant laikiną atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, klausimai dėl teismo nustatytos laikinosios atskirai gyvenančio tėvo A. B. bendravimo su nepilnamete dukra B. B. tvarkos vykdymo ar jos keitimo reikalingumo yra derinami su Vaiko teisių apsaugos tarnybos (skyriaus) specialistais. 7. Tėvai turi teisę bendru sutarimu susitarti ir dėl kitokios ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo
34. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.
35. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
36. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).
37. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
38. Nors minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymo kriterijus laikytinas tik orientaciniu, tačiau tais atvejais, kai yra nukrypstama nuo šio kriterijaus, t. y. priteisiamas mažesnis nei pusės mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau toks sprendimas turi būti pagrįstas konkrečiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių, nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
39. Pabrėžtina, kad nagrinėjant reikalavimą dėl išlaikymo dydžio vaikui pakeitimo tokiose bylose įrodinėjamas tėvų turtinės padėties ir (ar) vaiko poreikių pasikeitimas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. Aktualūs vaiko išlaikymo naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje).
40. Tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Pažymėtina, kad turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas yra akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
41. Spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
42. Nagrinėjamu atveju, atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad šalių nepilnametė dukra gyvena su atsakove, todėl atsakovei tenka didesnė materialinio rūpinimosi vaiku naštos dalis, užtikrinant vaikui gyvenamąjį plotą, kasdieninių vaiko poreikių tenkinimą. Atsakovės nuomone, vaiko išlaikymui vienam mėnesiui reikėtų maždaug 830-875 Eur sumos. Atsiliepime į ieškinį atsakovė detalizavo nepilnametės dukters poreikius ir jų patenkinimui reikalingas išlaidas: maistui - 300 Eur, drabužiams ir avalynei - (vasaros sezonas - 45 Eur), (rudens, žiemos, pavasario sezonas-60 Eur), vaistams, vitaminams ir papildams -30 Eur, higienos prekėms (šampūnas, dantų pasta, dušo želė, kremai ir kt.) - 25 Eur, mokymo priemonėms (mokyklinė uniforma, sportinė apranga ir avalynė, kanceliarinės priemonės ir kt.) apie - 50 Eur, kultūriniams renginiams - 30 Eur, telefonui ir internetui - 10 Eur, mokamiems būreliams (šiais mokslo metais) - 40 Eur, komunaliniams mokesčiams (dujos, vanduo, elektra, atliekų tvarkymas), mergaitės dalis (žiemą apie - 90 Eur, vasarą apie - 60 eurų), transporto išlaidoms (kuras, skirtas nuvežti ir parvežti dukrą į mokyklą, pas gydytojus ir kt.) - 150 Eur, kirpyklai - 20 Eur, draugų gimtadieniams - 20 Eur, psichologo konsultacijai - 50 Eur, vasaros stovyklai - 250 Eur, atostogoms - 500 Eur/ metams. Atsižvelgiant į tai, kad vaikui turi būti užtikrinti bent minimalūs būtinieji poreikiai, atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas turėtų teikti bent 446 Eur išlaikymą.
43. Esminį turtinės padėties pasikeitimą ieškovas grindė aplinkybe dėl nustatyto darbingumo lygio sumažėjimo (50 proc.), gerai apmokamo darbo praradimo ir pajamų sumažėjimo. Ieškovas teigė, kad būtent toks ieškovo turtinės padėties pasikeitimas lemia teiktino išlaikymo dydžio sumažinimą. Iš ieškovo į bylą pateiktos darbo sutarties matyti, jog ieškovas nuo 2023-02-03 sudarė susitarimą dėl darbo (duomenys neskelbtini) 0,25 etato programinės įrangos bandymų konsultanto pareigose. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus 2022-09-28 pažymoje nurodyta, kad ieškovui nuo 2022-09-27 iki 2024-09-26 nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Iš į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) pažymos žinoma, kad ieškovui nuo 2021 m. gruodžio mėnesio teikiamos gydymo ir pagalbos paslaugos (duomenys neskelbtini), paciento savijauta yra žymiai pagerėjusi. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus dokumentus daro prielaidą, kad ieškovo sveikatos būklei neblogėjant, jis turi galimybę kreiptis dėl šiuo metu darbo vietoje nustatyto darbo krūvio (10 valandų per savaitę) padidinimo, ko pasekoje galimai padidėtų ir ieškovo gaunamos darbo pajamos. Ieškovas į bylą pateikė 2022-11-01 sudarytą Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurioje nurodyta, kad ieškovas nuomojasi gyvenamąją patalpą iš savo motinos J. B. ir kiekvieną mėnesį moka sutartyje numatytą 300 Eur nuomos mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad nuomos sutartis yra sudaryta tarp artimų giminaičių (motinos ir sūnaus), teigtina, kad ieškovas galėtų tartis su nuomotoja (savo motina) dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir nuomos mokesčio sumažinimo. Iš į bylą pateiktų dokumentų žinoma, kad ieškovas turi nekilnojamąjį turtą (kotedžą) (duomenys neskelbtini), už kurio nuomą gauna kasmėnesines pajamas (900 Eur.). Kotedžo nuomos sutartis sudaryta iki 2023-11-01. Manytina, kad pasibaigus šios sutarties galiojimo terminui, ieškovas galės peržiūrėti jam priklausančio nekilnojamojo turto nuomos sąlygas ir padidinti nuomos kainą, tuo pačiu pasididindamas ir savo gaunamas pajamas. Pateikti rašytiniai įrodymai leidžia teigti, kad ieškovas, be nepilnametės dukters B. B. daugiau išlaikytinių neturi. Ieškovas turi finansinį įsipareigojimą kreditoriui – UAB ,,Swedbank“ ir nuo 2023-06-15 ieškovo mokėtina mėnesinė įmoka už būsto kreditą sudarys 791,52 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad jo poreikių patenkinimui per mėnesį lieka apie 400 Eur suma. Taip pat teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad negali pasakyti, kokia lėšų suma yra reikalinga nepilnametės dukters B. poreikių patenkinimui. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pasisakymų teismo posėdyje žinoma, kad atsakovė K. B. šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, darbo pajamų negauna, be šalių nepilnametės dukters turi dar vieną išlaikytinį (nepilnametį vaiką).
44. Darbingumo sumažėjimas savaime nesuponuoja išvados dėl turtinės padėties pablogėjimo turtinė padėtis kiekvienu atveju vertinama pagal visus kriterijus, įskaitant gaunamas visas pajamas, turimą turtą. Pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik ieškovo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kuriu būtu teikiamas išlaikymas vaikams (Vilniaus apygardos teismo 2019-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2263-262/2019).
45. Teismas, įvertindamas ieškovo turtinę padėtį, jos pokytį, sprendžia, kad esminių ieškovo turtinės padėties pokyčių nėra, nes ieškovas, nors jo darbingumo lygis šiuo metu yra sumažėjęs, tačiau esant teigiamiems sveikatos būklės pokyčiams, turi galimybę siekti įsidarbinti didesniu darbo krūviu (0,5 etato) ir tokiu būdu pasididinti gaunamas pajamas.
46. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, nuo 2023 m. sausio mėnesio sudaranti 85,75 Eur. Spręsdamas dėl šios sumos įskaitymo į nepilnamečio vaiko poreikius, teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą mokamos socialinės išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas. Skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).
47. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 str. 2 d. nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
48. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas, prašydamas sumažinti iš jo priteistą išlaikymą, turėjo įrodyti faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą sumažinti išlaikymą, t. y. esminį, o ne laikiną savo turtinės padėties pablogėjimą arba vaiko poreikių sumažėjimą. Nagrinėjamu atveju būtent ieškovui nustatyta pareiga įrodyti ieškinio faktinį pagrindą (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėdamas savo turtinės padėties pablogėjimą, ieškovas iš esmės nepateikė įrodymų, iš kurių būtų matomas esminis ieškovo turtinės padėties pokytis nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo). Pastebėtina, jog atsižvelgiant į tai, jog atsakovė be šalių nepilnametės dukros turi dar vieną nepilnametį vaiką, būtent atsakovei tenka didesnė finansinė našta dėl vaikų išlaikymo. Ieškovas nurodė, kad jo finansinės padėties pablogėjimą įrodo tai, jog jis turi vykdyti ir vykdo prievolę bankui. Tačiau kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Taip pat ieškovas iš esmės neįrodinėjo, kad per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė (sumažėjo) šalių dukters poreikiai arba iš esmės pasikeitė (pagerėjo) atsakovės turtinė padėtis. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad negali pasakyti, kokia lėšų suma yra reikalinga nepilnametės dukters B. būtiniausių poreikių patenkinimui, atsižvelgiant į vaiko amžių, ugdymo poreikius ir pan., todėl darytina išvada, kad šalių nepilnametės dukters poreikiai per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo (2022 m. gegužės 17 d.), dėl objektyvių aplinkybių tik padidėjo (ką nulemia nepilnametės augimas, palaipsnis brendimas, interesų rato plėtimasis ir pan.), o ne sumažėjo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, sudarančių faktinį pagrindą pripažinti, kad ieškovo turtinė padėtis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo (2022 m. gegužės 17 d.) iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (2023 m. vasario 8 d.), reikšmingai pasikeitė, t. y. iš esmės pablogėjo. Todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl ieškovo nurodyto išlaikymo dukrai dydžio nustatymo.
49. Tam tėvui, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, tenka didžiausia išlaidų dalis, nes vaikų priežiūra susijusi su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
50. Atsakovė grįsdama vaikui svarbius poreikius, pateikė vaiko poreikių aprašymą ir šių poreikių patenkinimui reikalingų lėšų sumą. Teismo vertinimu, atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai, susiję su išlaidomis vaiko poreikiams (papildomam ugdymui) tenkinti, taip pat ir galimai atsirasiančiais ateityje, savaime neįrodo šiems poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio. Iš bylos medžiagos matyti, jog abi šalys (tėvai), be kasdienių vaiko poreikių, nesant tėvų susitarimo, iš dalies tenkina ir kitus vaikui svarbius poreikius (pasak nepilnametės B., tėtis jai padovanoja dovanas, tačiau apie mokyklos reikmenis nepagalvoja). Teismo vertinimu, tokiu būdu tokie vaiko poreikiai tenkinami nenuosekliai, galbūt net labiau tėvams tarpusavyje konkuruojant ir (ar) galimai rodant tarpusavio pranašumą, o ne siekiant geriausių vaiko interesų patenkinimo. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, jog nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Kadangi, kaip minėta, tarp tėvų nėra bendro susitarimo dėl kitų vaikui svarbių poreikių tenkinimo, atsižvelgdamas į tai, kad šalių vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-14718-1153/2022, vaiko išlaikymui skirtomis piniginėmis lėšomis uzufrukto teise paskirta disponuoti būtent atsakovė, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra nuginčyta prezumpcija, jog šias išlaidas patiria būtent atsakovė, kaip vaiko piniginių lėšų uzufruktorė.
51. Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaikų išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes bei įvertinus tėvams teikiamos išmokos vaikui dydį, kuri savo esme yra skirta vaiko poreikių tenkinimui, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnametės dukters B. B. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga ne mažesnė, kaip 365 Eur suma (450 Eur – 85 Eur = 365 Eur). Ši suma iš ieškovo A. B. yra priteista 2022-05-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-14718-1153-2022. Teismas, įvertinęs byloje esančius ir teismo posėdžių metu ieškovo ir atsakovės pateiktus įrodymus, nusprendžia ieškovo A. B. reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo tenkinti iš dalies ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3376-1019/2020 patvirtintos santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių sutarties nuostatą, jog „A. B. įsipareigoja kas mėnesį apmokėti sąskaitas už dukters B. B. lankomas ugdymo įstaigas bei lankomus būrelius ir su jų lankymu susijusias visas išlaidas. Dukters planuojamas lankyti ugdymo įstaigas ir būrelius, K. B. iš anksto suderina su A. B.. A. B. turi teisę prašyti pateikti jam turėtų išlaidų dokumentus/sąskaitas, kvitus, bankinių pavedimų išrašus ir t.t.“. Manytina, kad šis punktas sudaro sąlygas atsirasti situacijoms, kai išlaidos (jų dydis) šalių dukros B. išlaikymui ne visada iš anksto nuspėjamos, šalys gali nesutarti dėl dukters papildomo ugdymo klausimų, todėl šios nuostatos pašalinimas leistų šalims išvengti papildomų konfliktinių situacijų. Teismas nusprendžia atsakovės K. B. reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo tenkinti iš dalies ir, įvertinus, kad panaikinama nuostata dėl ieškovo pareigos apmokėti papildomo ugdymo išlaidas, priteisti iš ieškovo A. B., nepilnamečio vaiko B. B., gim. išlaikymui po 370 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo į teismą dienos (2023 m. balandžio 18 d.) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant į K. B., vardu AB „Swedbank“ banke atidarytą banko sąskaitą. B. B., išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motiną K. B.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
52. 2023 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nustatyta laikina nepilnamečio vaiko B. B. bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu A. B. tvarka. Byloje nustatytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
53. CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
54. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, sumokėjo 107 Eur žyminio mokesčio (sumokėta 2023 m. vasario 8 d., AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), mokėtojas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
55. Atsakovė, pateikdama priešieškinį, sumokėjo 50 Eur ir 57 Eur (iš viso 107 Eur ) žyminį mokestį (sumokėta 2023 m. balandžio 19 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr.(duomenys neskelbtini), mokėtoja K. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei sumokėta 2023 m. balandžio 19 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), mokėtoja K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
56. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ir priešieškinis dalyje dėl išlaikymo dukrai tenkintini iš dalies, o priešieškinys dalyje dėl dukters bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo iš esmės tenkinamas šalims suderinus pozicijas, bei į tai, jog byloje nebuvo pateikti ieškovo ir atsakovės prašymai dėl išlaidų advoktų pagalbai atlyginimo, teismas, išnagrinėjęs bylą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia.
57. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šios išlaidos iš šalių (ar vienos iš jų) nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovo A. B. ieškinį ir atsakovės K. B. priešieškinį dėl teismo priteisto išlaikymo vaikui dydžio dėl nepilnamečio vaiko bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu tvarkos pakeitimo tenkinti iš dalies.
1. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT- 3376-1019/2020 patvirtintos (pakeistos 2022 m. gegužes 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-14718-1153/2022) santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių sutarties nuostatą, jog „A. B. įsipareigoja kas mėnesį apmokėti sąskaitas už dukters B. B. lankomas ugdymo įstaigas bei lankomus būrelius ir su jų lankymu susijusias visas išlaidas. Dukters planuojamas lankyti ugdymo įstaigas ir būrelius, K. B. iš anksto suderina su A. B. A. B. turi teisę prašyti pateikti jam turėtų išlaidų dokumentus/sąskaitas, kvitus, bankinių pavedimų išrašus ir t.t.“
2. Priteisti iš ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko B. B. išlaikymui po 370 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo į teismą dienos (2023 m. balandžio 18 d) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant į K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu AB „Swedbank“ banke atidarytą banko sąskaitą. B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos motiną K. B., (duomenys neskelbtini).
3. Pakeisti 2020 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3376-1019/2020 patvirtintą 2019 m. gruodžio 27 d. patikslintą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių ir nustatyti ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:
1. Ieškovas A. B. bendrauja su nepilnamete dukra B. B. nelyginių savaičių šeštadieniais, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindamas dukrą B. į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 16 val.; 10 – 15 min. vėlavimas dėl objektyvių priežasčių paimti ar grąžinti vaiką nelaikytinas bendravimo tvarkos pažeidimu.
2. Ieškovas A. B. bendrauja su dukra B. B. nelyginiais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų metu, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 11 val. ir grąžindamas dukrą B. į vaiko gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 16 val. 10 – 15 min. vėlavimas dėl objektyvių priežasčių paimti ar grąžinti vaiką nelaikytinas bendravimo tvarkos pažeidimu.
3. Lyginiais metais Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas nepilnametė B. B. praleidžia su mama K. B.
4. Ieškovas A. B. vieną savaitę jo kasmetinių atostogų metu praleidžia su dukra B. B., iš anksto suderinęs konkretų laiką su atsakove K. B.
5. Atsakovė K. B. ieškovo A. B. pageidavimu, teikia informaciją ryšio priemonėmis ar kitu būdu apie nepilnametės dukters B. B. sveikatos būklę užimtumą ir kitas vaiko gyvenimo sritis.
5. Ieškovas A. B. turi galimybę bendrauti su nepilnamete dukra B. B., mobiliojo/internetinio ryšio priemonėmis ar kitokiomis komunikacijos priemonėmis („Skype“, „Viber“,“Zoom“ ir pan.), kiekvieną dieną iki 19 val., atsižvelgiant į vaiko užimtumą ir poilsio režimą;
6. Kilus šalių ginčui ir siekiant išvengti nesklandumų vykdant laikiną atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, klausimai dėl teismo nustatytos laikinosios atskirai gyvenančio tėvo A. B. bendravimo su nepilnamete dukra B. B. tvarkos vykdymo ar jos keitimo reikalingumo yra derinami su Vaiko teisių apsaugos tarnybos (skyriaus) specialistais.
7. Tėvai turi teisę bendru sutarimu susitarti ir dėl kitokios ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos.
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
2023 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis nustatyta laikina nepilnamečio vaiko B. B. bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu A. B. tvarka, panaikinti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.