Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-14-380/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-18
Bylos Nr.: 1A-14-380/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-24435-2021-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aurelija Sadauskaitė, Linas Pauliukėnas, Daiva Jazbutienė
Nuteistasis: A. G.
Nukentėjusysis: T. Č.
Civilinis atsakovas: AAS „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai: Mindaugas Kepenis, Edvardas Staponkus

Kategorijos

1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-14-380/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24435-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1;

2.4.6.1(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Lino Pauliukėno ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei,nuteistajam A. G., jo gynėjui advokatui Edvardui Staponkui,nukentėjusiajam T. Č., jo atstovui advokatui Mindaugui Kepeniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Nustatyta, kad paskirtą 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą A. G. savanoriškai privalo sumokėti per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke.

Nukentėjusiojo T. Č. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ T. Č. naudai 1 711,46 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kita nukentėjusiojo T. Č. civilinio ieškinio dalis atmesta.

Priteista iš nuteistojo A. G. 4 000 Eur nukentėjusiajam T. Č. proceso išlaidoms, patirtoms advokato pagalbai apmokėti, atlyginti.

Nurodyta A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nurodyta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmenines laikmenas CD-R, 4 vnt. ir DVD-R, 2 vnt., pridėtus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. G. nuteistas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: jis, 2021 m. liepos 16 d., apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., keturių eismo juostų kelyje, po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas antra eismo juosta, elgdamasis neatsargiai, staigiai keisdamas važiavimo kryptį ir sukdamas (apsisukdamas) į kairę, iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nekliudyti kitiems eismo dalyviams, kirsdamas dvigubą ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių eismo juostas (Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.3 p.), išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, sudarė kliūtį ta pačia kryptimi, antra eismo juosta važiavusiam T. Č. vairuojamam motoroleriui „Piaggio Vespa GTV 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to T. Č., siekdamas išvengti susidūrimo, guldydamas motorolerį, nukrito. Eismo įvykio metu motorolerio vairuotojui T. Č. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais savo veiksmais A. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 101 p. (Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.), 106 p. (Prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. <...>), 118 p. (Dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau eismo juostų arba kelyje su skiriamąja juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąja juosta arba ją pervažiuoti.), 135.4 p. (Vairuotojui draudžiama: <...> staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. G. gynėjas advokatas E. Staponkus prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 1 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti A. G. išteisinamąjį nuosprendį; 2) atsisakius priimti išteisinamąjį nuosprendį, atsižvelgiant į A. G. neįgalumą ir šeiminę padėtį, skirti švelnesnę bausmę ir žymiai sumažinti priteistas proceso išlaidas.

2.1. Nurodo, kad skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis A. G. yra nepagrįstas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, taip pažeidžiant esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Cituoja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

2.2. Teigia, kad apkaltinamąjį nuosprendį teismas priėmė remdamasis prielaida, kad A. G. įvykdė nurodytą nusikalstamą veiką pažeisdamas visus kaltinime nurodytus Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) punktus, tačiau tai neatitinka byloje nustatytos objektyvios tiesos ir faktinių bylos aplinkybių. Remdamasis prielaidomis, tikėdamas ir remdamasis melagingais nukentėjusiojo T. Č. parodymais teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą.

2.3. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas tendencingai ir įtariamajam nepalankia kryptimi, buvo besąlygiškai tikima nukentėjusiojo T. Č. parodymais. Apelianto nuomone, T. Č., būdamas pasirašytinai įspėtas dėl žinomai melagingų parodymų davimo ir atsakomybės už tai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė žinomai melagingus parodymus apie esmines eismo įvykio aplinkybes. Teigia, kad 2021 m. liepos 19 d. Klaipėdos AVPK T. Č., būdamas apklausimas kaip liudytojas ir pagal BPK 83 straipsnio 4 dalį įspėtas, jog už melagingų parodymų davimą atsako pagal BK 235 straipsnį, melagingai davė parodymus, jog A. G. vairuojamas automobilis važiavo ne antrąja eismo juosta priešais jį, o pirmąja eismo juosta, po to padidino greitį ir staiga suko kairėn per jo eismo juostą taip jam netikėtai užtverdamas pravažiavimą. Šiuos melagingus parodymus jis patvirtino dar kartą ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo atliekamas parodymų patikrinimas vietoje. Duodamas tokius parodymus jis akivaizdžiai tai suvokė ir darė tyčia, apelianto nuomone, dėl to, kad nebūtų pats apkaltintas saugios distancijos nesilaikymu nuo priekyje antrąja eismo juosta važiavusio A. G. vairuojamo automobilio. Būtent dėl šių melagingų T. Č. parodymų A. G. buvo pareikštas įtarimas, kad jis KET pažeidė važiuodamas pirmąja eismo juosta ir staiga, sukdamas kairėn, per antrąją eismo juostą. Tuo metu byloje jau buvo policijos darbuotojų, buvusių įvykio vietoje ir forminusių eismo įvykį, tarnybiniai pranešimai, kad abi transporto priemonės įvykio metu važiavo antrąja eismo juosta. Net įvykio vietos apžiūros protokole pareigūnas M. J. užfiksavo, kad A. G. vairuojamas automobilis kairėn suko iš antrosios eismo juostos. Taigi, melagingi T. Č. parodymai turėjo esminę įtaką dėl nepagrįsto įtarimo pateikimo A. G., kad jis manevrą kairėn darė iš pirmosios eismo juostos. Jau ikiteisminio tyrimo metu gynyba prokuratūrai pareiškė prašymą, kad įtarimas neatitinka tikrovės, kad gali būti teikiamas tik pagal faktines byloje nustatytas aplinkybes, o ne pagal nukentėjusiojo parodymus. Tai buvo prašoma padaryti remiantis 2022 m. sausio 18 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu, kuriame konstatuota, kad jei automobilis „Volkswagen Passat“ būtų sukęs į kairę važiuodamas (duomenys neskelbtini) iš pirmosios eismo juostos, tai motoroleris „Piaggio Vespa GTV 250“, slysdamas palei važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo KET liniją 1.3 priekiniu ratu palindęs po automobilio galine iškiša, būtų atsitrenkęs į automobilio kairės pusės galinio sparno šoninį paviršių“. Automobilio apžiūros protokolas, nurodytas ekspertizės aktas, liudytojų parodymai, galų gale paties A. G. parodymai akivaizdžiai paneigė nukentėjusiojo iškeltą versiją, kad automobilis posūkį kairėn atliko iš pirmosios eismo juostos. 2022 m. birželio 7 d. apklausiamas teisme nukentėjusysis T. Č. buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal BPK 163 straipsnio 1 dalį ir BK 235 straipsnį, pasirašė priesaiką. Nors nuo įvykio jau buvo praėję beveik metai, byloje buvo atliktos visos ekspertizės ir nukentėjusysis su jų išvadomis buvo susipažinęs, tačiau jis vėl teismui davė melagingus parodymus, kad iš pirmosios eismo juostos A. G. automobilis „Volkswagen Passat“ staigiai suko kairėn ir išvažiavo į jo važiuojamąją juostą. Su pateikta eksperto išvada jis nesutiko ir nurodė, jog išvada prieštarauja tikram įvykiui, o ekspertas išvadą davė atidžiai „nepažiūrėjęs“ įvykio situacijos.

2.4. Apeliantas teigia, kad skundžiamame nuosprendyje teismas cituoja T. Č. duotus parodymus. Pagal vidinį teismo įsitikinimą juos vienaip ar kitaip turėjo vertinti (BPK 20 straipsnio 5 dalis), dėl to aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakyti, tačiau teisinio vertinimo ar nukentėjusysis neįvykdė nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnyje, nėra. Nuosprendyje nėra akcentuota, kokiais nukentėjusiojo parodymais remiamasi, kuriais nesiremiama, kuriais tikima, o kuriais ne, jei jais nesiremiama ir netikima, tai dėl kurios priežasties. Šioje byloje yra dvi pagrindinės procesinės figūros – nukentėjusysis ir nuteistasis. Dėl A. G. teismas nuosprendyje gana nemažai argumentavo, kodėl dalimi jo parodymų netiki ir juos atmeta, ir dėl kurių priežasčių. Pažymi, kad nukentėjusysis T. Č. teisme iškėlė naują versiją, kad jo vairuotas motoroleris iš viso neatsitrenkė į automobilį, taip norėdamas parodyti, kad ne jo motoroleris atsitrenkė į galinę A. G. vairuojamos automobilio dalį ir ją bei apdailos detales apgadino, o šie apgadinimai buvo padaryti ne šio įvykio metu. Papildomas ekspertizės aktas paneigė ir šią nukentėjusiojo keliamą versiją. Ekspertizės akte nurodyta, kokiomis motorolerio dalimis buvo padaryti sužalojimai ant galinės automobilio „Volkswagen Passat“ dalies. Apeliantas abejoja, ar teismas galėjo priimti teisingą sprendimą, jeigu galimai vadovavosi melagingais nukentėjusiojo parodymais.

2.5. Pažymi, jog nuteistojo gynėjas savo baigiamojoje kalboje apylinkės teisme akcentavo, kad abu eismo įvykio dalyviai yra lygiaverčiai ir vienodai turi laikytis KET reikalavimų. Buvo pažymėta, kad T. Č., vairuodamas motorolerį ir dalyvaudamas eisme, taip pat pažeidė bendrąjį KET 9 straipsnį, tai inkriminuota ir kaltinime A. G., tačiau T. Č. pažeidė ir daugiau KET straipsnių – akivaizdžiai pažeidė ir 126, ir 128 straipsnio reikalavimus. KET 126 straipsnyje nurodo, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat nurodo rekomendacijas kokio atstumo reikia laikytis priklausomai nuo važiavimo greičio. Tų pačių taisyklių 128 straipsnis teigia, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti), privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Teismas dėl šių baigiamųjų kalbų metu nurodytų T. Č. padarytų KET pažeidimų, jų reikšmės eismo įvykio kilimui iš viso nepasisakė, nors, apelianto nuomone, turėjo pasisakyti ir tai įvertinti visų byloje surinktų įrodymų kontekste. Teismui nuosprendyje nepasisakius dėl T. Č. parodymų patikimumo, jų priimtinumo, dėl jo melagingų parodymų dėl esminių eismo įvykio aplinkybių, neišsakius pozicijos dėl gynybos nurodytų T. Č. padarytų KET pažeidimo, apeliantas įžvelgia aiškias teismo šališkumo apraiškas, turėjusias esminės reikšmės apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui.

2.6. Apeliantui akivaizdu, kad T. Č., pats vairuodamas motorolerį ir dalyvaudamas eisme bei pernelyg pasitikėdamas savo, kaip motorolerio vairuotojo, patirtimi, nesilaikė reikiamos saugios distancijos iki priekyje nedideliu greičiu važiuojančios automobilio, tai yra nevykdė KET 126 straipsnyje ir 128 straipsnyje nurodytų reikalavimų, įvykio situacijoje pasimetė nesistengdamas iki visiško sustojimo stabdyti motorolerį arba manevruojant apvažiuoti automobilį, guldė motorolerį ant šono, o pats krisdamas ant asfalto susižalojo. Autotechninės ekspertizės akte nurodyta, kad tuo atveju, jeigu motorolerio vairuotojas būtų lėtinęs greitį išlaikydamas motorolerį vertikalioje padėtyje bei išlaikydamas jo stabilų judesį važiavimo kryptimi, motorolerio vairuotojas būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „Volkswagen Passat“, kadangi stabdomam motoroleriui priartėjus ties buvusia susidūrimo vieta, automobilis, vairuotojui vykdant kairiojo apsisukimo manevrą, būtų spėjęs atlaisvinti (duomenys neskelbtini) važiuojamąją dalį, skirtą važiuoti (duomenys neskelbtini) g. kryptimi. Tokius vairuotojo T. Č. veiksmus ekspertas įvertino kaip nepriimtinus ir techniniu požiūriu tai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas V. Š. parodė, kad įvertinus įvykio vietos schemą, motorolerio ir automobilio sugadinimus, nekyla abejonių, kad tarp šių eismo priemonių kontaktas buvo, taip paneigdamas T. Č. keltą versiją, jog motoroleris į automašiną neatsitrenkė. Taip pat jis nurodė, kad jei motorolerio vairuotojas nebūtų paguldęs motorolerio, o jį efektyviai stabdęs, tai šio autoįvykio būtų išvengta. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto nuomone, akivaizdu, jog įvykio kaltininkas yra pats nukentėjusysis T. Č.

2.7. Dėl A. G. parodymų apeliantas nurodo, kad A. G. savo kaltės tiek pareiškiant jam įtarimus ikiteisminio tyrimo metu, tiek jį apklausiant teisme nepripažino. Jis parodė, kad įvykio vietoje važiavo antrąja (duomenys neskelbtini) eismo juosta apie 35-40 km/h greičiu ir dairėsi ar kairėje pusėje nėra įvažiavimo, kadangi įjungta navigacija jam rodė, kad ieškant reikiamo adreso (duomenys neskelbtini), jam reikės sukti į kairę. Todėl toje vietoje dar labiau sulėtino greitį, nuimdamas koją nuo akseleratoriaus pedalo, greitis galėjo būti apie 20 km/h, įjungė kairiojo posūkio signalą. Būtent tuo metu išgirdo stabdomų padangų cypimą, o per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, jog jo link nemažu greičiu iš galo atvažiuoja motoroleris, kurį sumėtė. Savo eismo juostoje jis pasitraukė truputį kairiau link dvigubos ašinės linijos, kad motoroleris galėtų jį aplenkti. Po to pamatė, jog motoroleris jau yra už 5-6 metrų ir nukritęs ant šono važiuojamąja danga slysta jo automobilio link. Kad išvengtų slystančio motorolerio atsitrenkimo į automobilio galinę dalį, jis staiga automobilį per dvigubą ašinę liniją sukęs į kairę, tačiau nespėjus jam visiškai kirsti ašinės linijos, motoroleris vis tiek atsitrenkęs į automobilio galinę kairiąją dalį. Kad netrukdytų eismui, jis pervažiavęs į priešingą eismo juostą ir automobilį pastatęs, užvažiuodamas ant šaligatvio dešiniąja jo puse, senamiesčio link. Tokius pat savo parodymus jis asmeniškai surašė ir savo pirminiame paaiškinime tiesiogiai įvykio vietoje policijos pareigūnams forminant autoįvykį. Nuosprendyje teismas konstatavo, jog A. G. parodymai keitėsi, buvo nenuoseklūs, tai rodo, kad jis bando paneigti savo kaltę. Tokia teismo pozicija yra šališka. A. G. nuo pat pirmo paaiškinimo iš esmės apibūdino reikšmingiausias įvykusio įvykio aplinkybes ir šių savo parodymų laikėsi viso proceso metu. Jeigu teismas netiki A. G. parodymais, kad jis į priešingą eismo juostą, kirsdamas dvigubą ištisinę ašinę liniją, išvažiavo vengdamas slystančio motorolerio atsitrenkimo į jo vairuojamo automobilio galinę dalį, ir, kaip teigiama nuosprendyje, norėdamas apsisukti, tai ir toks A. G. manevras, motorolerio vairuotojui nesilaikant saugios distancijos bei atsiradus kliūčiai efektyviai nestabdant transporto priemonės, o ją verčiant ant šono, arba neapvažiuojant automobilio, nėra „baudžiamosios atsakomybės dalykas“.

2.8. Teigia, kad priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo kompetencija. Skiriant autotechninę ekspertizę ir ekspertui pateikiant duomenis, jog A. G. per ištisinę dvigubą ašinę liniją vykdė apsisukimo manevrą, ekspertas pateikė išvadą, kad tokiu būdu vairuotojas sudarė kliūtį iš paskos važiavusio motorolerio vairuotojui, todėl jo veiksmai buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Nuosprendyje pasiremta tokia eksperto išvada, tačiau gynyba su tokia nuostata kategoriškai nesutinka. Kaip viso proceso metu aiškino A. G., jis nevykdė apsisukimo manevro, o „bėgo“ nuo važiuojamąja dalimi slystančio motorolerio, vengdamas jo atsitrenkimo į galinę jo vairuojamos automobilio dalį. Todėl priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu buvo ne A. G. veiksmai siekiant išvengti galimo motorolerio atsitrenkimo į automobilį, o būtent nukentėjusiojo T. Č. veiksmai. Kaip teigiama ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) motorolerio vairuotojo veiksmai, atsiradus kliūčiai vairuotojas „siekdamas išvengti susidūrimo, guldydamas motorolerį nukrito, dėl to motoroleris slysdamas važiuojamąja dalimi atsitrenkė į automobilį, kada motorolerio vairuotojas, važiuodamas 35 km/h greičiu ir lėtindamas greitį vertikalioje padėtyje bei išlaikydamas motorolerio stabilų judesį važiavimo kryptimi, būtų turėjęs technine galimybę išvengti eismo įvykio – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu“.

2.9. Apelianto vertinimu, kadangi byloje esantys įrodymai išnagrinėti akivaizdžiai pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, įžvelgiamos teismo šališkumo apraiškos, nes „neduotas joks teisinis įvertinimas nukentėjusiojo T. Č. melagingiems parodymams bei jo padarytiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams prieš autoįvykį“, todėl teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis nėra pagrįstas objektyviai ir visapusiškai ištirta baudžiamosios bylos medžiaga, A. G. nepadarė nuosprendyje nurodytos nusikalstamos veikos, todėl toks nuosprendis turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į nuteistojo A. G. gynėjo advokato E. Staponkaus apeliacinį skundą nukentėjusiojo T. Č. atstovas advokatas M. Kepenis prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš nuteistojo A. G. nukentėjusiajam T. Č. jo patirtas atstovavimo išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė, nukentėjusysis ir jo atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-296-942/2018, 2K-7-39-1073/2022).‏‏‎

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo gynėjas advokatas nesutinka su A. G. nuteisimu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį apeliaciniame skunde tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to padarė neteisingas išvadas apie A. G. kaltę, o baudžiamojo proceso metu buvo padaryta esminių BPK pažeidimų, todėl prašo nuteistąjį išteisinti. Atsisakius tai padaryti prašo sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę ir žymiai sumažinti pirmosios instancijos teisme iš nuteistojo nukentėjusiajam priteistas proceso išlaidas. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8. Teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą, ištyrusi byloje esančius įrodymus, skundžiamą nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam A. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai A. G. pripažino kaltu padarius jam inkriminuotą BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, neturi (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įrodymų vertinimo taisykles, teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Skundžiamame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK nuostatos, nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų ir kitų bylos įrodymų vertinimo analizė, ir remiantis ja padarytos motyvuotos, bylos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Taip pat teismas aptarė A. G. pateikiamą gynybinę versiją ir ją motyvuotai atmetė. Vien tai, kad nuteistojo gynėjas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip (palankiai nuteistajam) juos vertindamas, nesuteikia teisinio pagrindo išteisinti A. G.

Žemesnės instancijos teismas

9. Siekiant išsamiau išsiaiškinti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, apklaustas Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas V. Š.

10. Ekspertas V. Š. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad įvykio vietoje buvo užfiksuoti motorolerio padėtis ir susidūrimo pėdsakai po susidūrimo. Buvo fiksuota automobilio padėtis po eismo įvykio, vairuotojui užbaigus apsukimo manevrą. Buvo nustatyta, kad kontaktas įvyko maždaug ties automobilio galinio bamperio kampu. Galima būtų teigti, kad būtent automobilio vairuotojas manevrą darė ne iš pirmosios eismo juostos, o iš antrosios eismo juostos. Susidūrimo vietos ir susidūrimo mechanizmo nebuvo galima pagrįsti. Nukentėjusysis nebraižė schemos, schema buvo nubraižyta registruojant autoįvykį. Ekspertas nesivadovavo nukentėjusiojo braižyta schema. Reikia palyginti eksperto matmenis, kurie buvo nurodyti eismo įvykio schemoje. Ekspertas užfiksavo, kad pagal tuos matmenis buvo užfiksuota automobilio padėtis ir yra skirtumų. Pagal matmenis buvo užfiksuota eismo įvykio schema ir automobilio padėtis, matmenys buvo nurodyti neteisingi. Atliekant parodymų patikrinimą vietoje matmenys skyrėsi, jie buvo išmatuoti ir automobilio padėtis atitiko. Dėl saugaus atstumo laikymosi ekspertas duomenų neturėjo, todėl negalėjo nustatyti automobilio vairuotojo važiavimo greičio prieš pat atliekant apsukimo manevrą. Motoroleris eismo įvykio vietoje „paliko“ stabdymo ir slydimo pėdsakus, ir susidūrimo momentą, šie matmenys suteikė pagrindą apskaičiuoti motorolerio judėjimą bei stabdymą ir nustatyti kur maždaug buvo susidūrimo vieta, vairuotojas sureagavo ir pradėjo stabdyti vairuojamą motorolerį. Pagal šiuos duomenis ir turimą metodiką apskaičiavo motorolerio greitį. Negalima nustatyti, ar motoroleris bandė lenkti automobilį. Motoroleris slydo ant kairiojo šono, dėl to jis keitė kryptį iš dešinės į kairę. Negali atsakyti į klausimą, ar motorolerio vairuotojas galėjo įsitikinti, kad nuteistasis toje vietoje darys apsisukimą, nes nukentėjusysis, kaip ir nuteistasis, puikiai matė, kad ten yra paženklinta važiuojamoji kelio dalis, kurioje pagal KET 3 priedo 1.3 p. lenkti draudžiama. Negali pasakyti, kur buvo motorolerio vairuotojas, kai nuteistasis važiuodamas antra eismo juosta pradėjo daryti apsukimo manevrą, taip pat nežino, kada nuteistasis pradėjo stabdyti automobilį ir atliko apsukimo manevrą. Automobilio stabdymo kelias nebuvo nustatytas. Šiuo atveju motoroleris buvo efektyviai stabdomas, o kai jau nukrito ant šono, tada nebuvo efektyviai stabdomas važiuojamojoje dalyje. Eksperto vertinimu nukentėjusiojo nurodytas motorolerio važiavimo greitis ir stabdymo kelias atitiko. Ekspertas dalyvavo transporto priemonių apžiūroje, stengėsi atkurti transporto priemonių padėtį susidūrimo metu, tose vietose buvo kontaktų požymiai. Pirmojoje ekspertizėje pasakė, kad greičiausiai buvo bagažinės kontaktas, kadangi nebuvo pakankamai duomenų, tie apibraižymai galėjo būti padaryti objektų, turinčias aštrias briaunas. Šiuo atveju buvo motoroleris, ant automobilio bamperio matėsi įbrėžimo žymės.

11. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl skundžiamą nuosprendį priėmusio teismo šališkumo.

12. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015). Šališku pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Be to, teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, 2K-204-689/2019).

13. Kartu kasacinėje praktikoje aiškinama, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Tik nesutikimas su teismo sprendimais nėra pakankamas pagrindas tam, kad būtų konstatuotas teismo šališkumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-542/2013, 2K-174-788/2017). Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks manymas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017, 2K-204-689/2019).

14. Atsižvelgiant į aptartą Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog apeliaciniame skunde apylinkės teismo šališkumas yra įžvelgiamas iš esmės vien dėl nuteistajam nepalankių apylinkės teismo išvadų, padarytų tiriant ir vertinant įrodymus – apeliantui nesutinkant su šio teismo priimtu procesiniu sprendimu. Nuteistojo gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl, nuteistojo gynėjo vertinimu, melagingų nukentėjusiojo T. Č. parodymų ir paties nukentėjusiojo padarytų KET pažeidimų, todėl nepagrįstai tikėjo ir rėmėsi nukentėjusiojo parodymais, tuo tarpu teismas nepagrįstai vertino A. G. parodymus kaip nenuoseklius, o tokia teismo pozicija, nuteistojo gynėjo nuomone, yra šališka. Dėl nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymų patikimumo šiame procesiniame sprendime plačiau bus pasisakoma vėliau, tačiau pažymėtina, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, jog vien tai, kad teismas bylos duomenis įvertino nepalankiai nuteistajam ar motyvuotai atmetė gynėjų prašymus, nėra nei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nei teismo šališkumą parodantis faktas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-1-693/2017, 2K-204-689/2019). Be to, iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamoje byloje teisė pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjai nebuvo varžoma – nei nuteistasis, nei jo gynėjas advokatas, kuris nuteistąjį gynė ir pirmosios instancijos teisme, šia teise nepasinaudojo. Motyvuotai kitokių aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių dėl bylą išnagrinėjusios teisėjos nešališkumo, apeliaciniame skunde nenurodoma, tokių aplinkybių nenustatė ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Konstatuotina, kad argumentai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti, todėl atmetami.

15. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

16. <...> tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, sprendžiant priežastinio ryšio klausimus svarbu taikyti būtinosios sąlygos taisyklę ir ja remiantis nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo susijęs būtinuoju priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas leidžia daryti išvadą, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Ji nustatoma modeliuojant situaciją tokiu būdu: paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvio Kelių eismo taisyklių pažeidimas, paliekant kito eismo dalyvio KET pažeidimą, ir sprendžiama, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2012, 2K-47-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-325-942/2017). Teismų praktikoje neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina eismo įvykio kilimo sąlyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė ar dėsninga sąlyga), o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-297/2009, 2K-95-222/2017, 2K-204-895/2018, 2K-309-699/2018, 2K-95-697/2020).‏‏‎

17. <...> transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis KET ir nesukels pavojaus eismo saugumui (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-99-511/2017, 2K- 325-942/2017, 2K-97-689/2018, 2K-7-1-693/2018, 2K-251-458/2019, 2K-97-976/2020).‏‏‎

18. Šioje byloje A. G. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: jis, 2021 m. liepos 16 d., apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., keturių eismo juostų kelyje, po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas antra eismo juosta, elgdamasis neatsargiai, staigiai keisdamas važiavimo kryptį ir sukdamas (apsisukdamas) į kairę, iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nekliudyti kitiems eismo dalyviams, kirsdamas dvigubą ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių eismo juostas (KET 3 priedo 1.3 p.), išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, sudarė kliūtį ta pačia kryptimi, antra eismo juosta važiavusiam T. Č. vairuojamam motoroleriui „Piaggio Vespa GTV 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to T. Č., siekdamas išvengti susidūrimo, guldydamas motorolerį, nukrito. Eismo įvykio metu motorolerio vairuotojui T. Č. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais A. G. pažeidė KET 9 p., 101 p., 106 p., 118 p. ir 135.4 p. reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

19. Atmestini kaip visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis A. G. yra nepagrįstas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, o yra paremtas vien prielaidomis.

20. A. G. kaltė padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra patikimai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duotais nukentėjusiojo T. Č., liudytojų P. S., M. J., D. K. parodymais, iš dalies ir ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo J. B. parodymais, kurie vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo perskaityti teisiamajame posėdyje, taip pat teisiamajame ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose duotais Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiojo eksperto V. Š. parodymais, 2022 m. sausio 18 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti (t. 1, b. l. 88–99), 2022 m. gruodžio 9 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 151–158), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam T. Č. padaryti sužalojimai kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 127–128), Klaipėdos AVPK vyriausiojo patrulio D. K. 2021 m. liepos 16 d. tarnybiniu pranešimu dėl 2021 m. liepos 16 d. eismo įvykio (t. 1, b. l. 15–16), Klaipėdos AVPK 2021 m. rugsėjo 30 d. eksperimento atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad atliekant eksperimentą, privažiavus 2021 m. liepos 16 d. eismo įvykio vietą, kurioje yra dviguba ištisinė eismo juostas skirianti linija, A. G. pateikta navigacija „Tomtom“, kuria jis naudojosi įvykio metu, nei vaizdu, nei garsiniu signalu nerodo sukti į kairę (t. 2, b. l. 63–64), Klaipėdos AVPK 2022 m. vasario 10 d. daiktų apžiūros protokolu, surašytu apžiūrėjus iš karto po 2021 m. liepos 16 d. eismo įvykio į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų dėvimųjų kamerų vaizdo įrašus (t. 2, b. l. 137–141), Klaipėdos AVPK 2021 m. spalio 7 d. nukentėjusiojo T. Č. ir įtariamojo A. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolais (t. 1, b. l. 146–149; t. 2, b. l. 50–53), Klaipėdos AVPK 2021 m. liepos 16 d. kelių eismo įvykio apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 17–19) ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Minėtų įrodymų turinys yra išsamiai atkleistas skundžiamo nuosprendžio 2–16 lapuose, todėl teisėjų kolegija papildomai jo nekartoja.

21. Didelę apeliacinio skundo argumentų dalį sudaro kritika nukentėjusiojo T. Č. duotiems parodymams, teigiama, kad jie yra nenuoseklūs, baudžiamojo proceso metu kito, neatitinka baudžiamosios bylos medžiagos, todėl yra melagingi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais remtis. Nukentėjusiojo parodymų melagingumą apeliantas sieja su aplinkybe, kad viso baudžiamojo proceso metu nukentėjusysis tvirtino, jog prieš aptariamą įvykį nuteistasis apsisukimą darė iš pirmosios eismo juostos (nors byloje buvo nustatyta, jog tai buvo daroma iš antrosios eismo juostos), taip pat teisiamajame posėdyje nukentėjusysis iškėlė versiją, jog apskritai neatsitrenkė į nuteistojo vairuojamą automobilį, dėl to apeliantas daro išvadą, jog dėl eismo įvykio yra kaltas pats nukentėjusysis T. Č.. Tačiau su šiais argumentais negalima sutikti.

22. Išanalizavusi nukentėjusiojo T. Č. teisiamajame posėdyje duotus parodymus apie 2021 m. liepos 16 d. eismo įvykio aplinkybes (t. 3, b. l. 70–71), 2021 m. liepos 19 d. T. Č. apklausoje nurodytas aplinkybes (t. 1, b. l. 133–134), Klaipėdos AVPK 2021 m. spalio 7 d. nukentėjusiojo T. Č. parodymų patikrinimo vietoje duotus parodymus (t. 1, b. l. 146–149), teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad T. Č. parodymai apie 2021 m. liepos 16 d. eismo įvykio aplinkybes (eigą) baudžiamojo proceso metu keitėsi, buvo nenuoseklūs ir nepatikimi. Priešingai, darytina išvada, jog nukentėjusiojo parodymai apie aptariamą įvykį buvo nuoseklūs ir nekito viso baudžiamojo proceso metu, todėl apylinkės teismas jais tikėjo ir rėmėsi pagrįstai. Pažymėtina, jog niekaip negalima teigti, kad T. Č. parodymai yra melagingi vien todėl, kad jis nurodė, kad prieš įvykį nuteistasis apsisukimo manevrą darė iš pirmosios eismo juostos, o ekspertizės aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) surašiusio eksperto V. Š. vertinimu nuteistasis apsisukimo manevrą darė iš antrosios eismo juostos. Taip pat negalima teigti, jog nukentėjusiojo teisiamajame posėdyje išreikštas nesutikimas su dalimi eksperto padarytų išvadų apie eismo įvykio aplinkybes (pavyzdžiui, automobilio ir motorolerio susidūrimo vietos lokalizaciją automobilio korpuse) galėtų būti vertinamas kaip jo parodymų melagingumą (nepatikimumą) patvirtinantis veiksnys.

23. Akcentuotina, jog nukentėjusiojo parodymų dalį apie aptariamą eismo įvykį, kurie yra reikšmingi nustatyti esminėms šios baudžiamosios bylos aplinkybėms, patvirtina bylos medžiaga. Pavyzdžiui, nukentėjusiojo nurodomą aplinkybę, jog prieš įvykį nuteistasis automobiliu staiga kirto dvigubą ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių eismo juostas pažeisdamas KET 3 priedo 1.3 p., o po įvykio nuteistasis priėjo prie nukentėjusiojo ir siūlė jam pinigų už tai, kad jis nekviestų policijos, teisiamajame posėdyje patvirtino tiesiogiai įvykį matęs liudytojas P. S., kuris parodė, kad prieš įvykį automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojas be jokios priežasties sukosi kairėn, nerodė posūkio signalo, kirto dvigubą liniją, o motoroleris nesudarė jokios kliūties tam automobiliui, jis vyko (važiavo) labai ramiai ir nuvirsti šiaip važiuojant tikrai negalėjo. Automobilio vairuotojas nematė motorolerio, neįsitikino, kad kažkas važiavo iš galo. Liudytojo nuomone, eismo įvykis įvyko tik dėl automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojo veiksmų – posūkio į kairę. Liudytojas parodė, kad po įvykio iš automobilio išlipęs nuteistasis sakė nukentėjusiajam, jog atlygins jam padarytą žalą, „susitars“ (t. 3, b. l. 72). Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; įstatymas nenustato, kokie įrodymai šiais parodymais gali būti tikrinami. Šiuo atveju teisiamajame posėdyje buvo perskaityti ikiteisminiame tyrime 2021 m. liepos 20 d. apklausos metu duoti tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo J. B. parodymai, kad automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojas, neparodęs posūkio signalo, pasuko į kairę ir kirsdamas dvigubą ištisinę liniją apsisuko ir sustojo priekine automobilio dalimi į senamiesčio pusę. Liudytojas matė, kaip prie motorolerio vairuotojo priėjo automobilio vairuotojas, kuris pasakė „aš už viską sumokėsiu, tik nepranešk policijai“, tačiau motorolerio vairuotojas atsisakė (t. 1, b. l. 180–181).

24. Nors apeliantas akcentuoja, jog dėl nagrinėjamo eismo įvykio yra kaltas pats nukentėjusysis, tačiau jau ne kartą minėtame 2022 m. sausio 18 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai, – lėtino greitį ir suko į kairę (duomenys neskelbtini) atkarpoje, kurioje važiuojamoji dalis pažymėta važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo KET linija 1.3, kurią kirsti buvo draudžiama, tokiu būdu sudarydamas kliūtį iš paskos važiavusio motorolerio „Piaggio Vespa GTV 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti (t. 1, b. l. 98–99). Nors Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) yra konstatuota, jog ir motorolerio „Piaggio Vespa GTV 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, tačiau šiuo atveju yra aktualūs šio procesinio sprendimo 16 punkte aptarti Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismų praktikoje neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina eismo įvykio kilimo sąlyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė ar dėsninga sąlyga), o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas. Nagrinėjamu atveju paties apelianto akcentuojamame Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) yra kategoriškai nurodyta, jog būtent nuteistojo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga 2021 m. liepos 16 d. eismo įvykiui kilti. Tuo tarpu, priešingai nei teigia apeliantas, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo nukentėjusiojo T. Č. veiksmų (apelianto nuomone, nukentėjusiojo padarytų KET pažeidimų) pripažinti eismo įvykio priežastimi. Pažymėtina, jog teisiamajame posėdyje ekspertas V. Š. nurodė, jog jeigu prieš eismo įvykį automobilis būtų važiavęs tiesiai, motoroleris, net ir slysdamas, nebūtų jo pasivijęs, o nustatyta automobilio padėtis susidūrimo vietos atžvilgiu suteikia pagrindą teigti, kad A. G. prieš įvykį vykdė kairio apsisukimo manevrą. Avarinė situacija susidarė tada, kai motorolerio eismo juostoje dėl nuteistojo automobilio susidarė kliūtis. Motoroleris turėjo staigiai stabdyti, nes jam atsirado kliūtis (t. 3, b. l. 96–99). Apeliacinės instancijos teisme ekspertas V. Š. papildomai nurodė, jog negali atsakyti į klausimą, ar prieš eismo įvykį motorolerio vairuotojas galėjo įsitikinti, kad nuteistasis toje vietoje darys apsisukimą, nes tiek nukentėjusysis, tiek nuteistasis, puikiai matė, kad toje vietoje yra paženklinta važiuojamoji kelio dalis, kurią pagal KET 3 priedo 1.3 p. kirsti draudžiama. Taip pat nėra duomenų, jog nukentėjusysis būtų buvęs patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn dėl kokių nors aptariamo įvykio metu jo padarytų KET pažeidimų. Dėl šių priežasčių, taip pat atsižvelgdama į bylos įrodymų visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog būtent nuteistojo A. G. padarytas KET pažeidimas šiuo atveju buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo susijęs būtinuoju priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais.

25. Apelianto argumentai, jog, jo nuomone, nukentėjusysis būtų galėjęs išvengti šio eismo įvykio, jeigu būtų buvęs pakankamai atsargus ir laikęsis saugaus atstumo, kitų KET reikalavimų, priešingai nei nurodo apeliantas, buvo pakankamai išsamiai aptarti skundžiamame nuosprendyje. Be to, šie argumentai taip pat yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į šio procesinio sprendimo 17 punkte nurodytą Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, jog transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis KET ir nesukels pavojaus eismo saugumui, ir nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo atveju nukentėjusysis T. Č. vairuodamas motorolerį negalėjo numatyti, kad jam važiuojant tiesiai, neviršijant nustatyto greičio, kai kelio eismo juostos yra atskirtos dviguba horizontalia ištisine linija, kurią pagal KET 3 priedo 1.3 p. kirsti draudžiama, kažkuris iš eismo dalyvių staigiai darys manevrą į kairę pusę būtent ten, kur yra draudžiama tai daryti ir taip sudarys netikėtą kliūtį, sukeldamas pavojų eismo saugumui.

26. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nuteistojo A. G. parodymai yra nenuoseklūs, keitėsi. Nurodo, kad nuteistasis A. G. viso baudžiamojo proceso metu neigė savo kaltę, nuosekliai aiškino, kad nevykdė apsisukimo manevro, o „bėgo“ nuo važiuojamąja dalimi slystančio motorolerio, vengdamas jo atsitrenkimo į galinę jo vairuojamo automobilio dalį. Šie apeliacinio skundo argumentai taip pat yra visiškai nepagrįsti

27. Ikiteisminio tyrimo metu A. G. 2021 m. liepos 20 d. paaiškinime apie eismo įvykį nurodė, kad važiuodamas naudojosi navigacija, važiuojant (duomenys neskelbtini), antros eismo juostos viduriu navigacija parodė, jog reikia sukti į kairę, jis sulėtino greitį iki 35 km/h ir įjungė kairės pusės posūkio signalą, pažiūrėjęs pro galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad jam iš paskos važiuoja motoroleris, jam pristabdžius, motoroleris pradėjo svirduliuoti. Tada jis su įjungtu kairės pusės posūkio signalu pavažiavo dar kelis metrus, kai pamatė, kad link automobilio, slysta ant kairės pusės gulintis motoroleris. Pamatęs, kad link automobilio slysta motoroleris, jis suko į kairę pusę, kirsdamas dvigubą ištisinę liniją ir sustojo priešingos krypties juostoje. (t. 2, b. l. 20). 2021 m. liepos 27 d. įtariamojo apklausos metu A. G. atsisakė duoti parodymus apie eismo įvykį, nurodė, kad juos duos vėliau (t. 2, b. l. 32). A. G. 2021 m. rugpjūčio 5 d. įtariamojo papildomos apklausos metu nurodė panašias aplinkybes kaip ir 2021 m. liepos 20 d. paaiškinime, tik nurodė, kad greitį sulėtino iki 20 km/h ir nekeisdamas važiavimo greičio važiavo į priekį, po to siekdamas išvengti slystančio motorolerio į kairę kirto ištisinę liniją (t. 2, b. l. 35–36). 2021 m rugpjūčio 17 d. įtariamojo apklausos metu A. G. patvirtino 2021 m. rugpjūčio 5 d. įtariamojo papildomos apklausos metu nurodytas aplinkybes (t. 2, b. l. 43). 2021 m. rugsėjo 9 d. įtariamojo papildomos apklausos metu A. G. vėlgi akcentavo, jog įvykio vietoje sukti kairėn jam nurodė automobilio navigacija (t. 2, b. l. 46–47). 2021 m. spalio 7 d. atliekant parodymų patikrinimą vietoje A. G. taip pat akcentavo, jog atlikti posūkį jam nurodė navigacija (t. 2, b. l. 50–51). 2022 m. vasario 14 d. įtariamojo apklausos metu A. G. patvirtino savo 2021 m. rugpjūčio 5 d. įtariamojo papildomos apklausos metu nurodytas aplinkybes (t. 2, b. l. 145). Pažymėtina, jog po visų įtariamojo apklausų A. G. savo ranka (parašu) patvirtindavo, jog protokolus perskaitė, jie iš jo žodžių surašyti teisingai.

28. Tuo tarpu teisiamajame posėdyje A. G. jau pateikė kitokią versiją apie eismo įvykį. Nurodė, kad važiavo nuo senamiesčio link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, ieškojo adreso (duomenys neskelbtini). Važiavo 35-40 km/h greičiu, pravažiavus nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, stabtelėjo, norėjo pasižiūrėti kairėje pusėje esančio gyvenamojo namo lentelę, visiškai nesustojo, riedėjo, bet pristabdė, kad pasižiūrėtų, kokia ten gatvė, nes jis ne vietinis, Klaipėdoje nesiorientuoja. Tuo metu išgirdo padangų cypimą ir galiniame veidrodėlyje pamatė, kad nemažu greičiu atrieda motoroleris, kurį sumėtė, nuteistasis parodė posūkio signalą, pasitraukė šiek tiek kairiau, prie dvigubos ištisinės linijos, kad jeigu kas, motoroleris galėtų jį aplenkti pro dešinę pusę, o savo automobilį iš įvykio vietos dar neatvykus pareigūnams patraukė dėl streso, nes iš galo buvo daug automobilių, iš priekio važiavo autobusas. Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad visiškai nesustojo ir iškart kirto ištisinę liniją, o teisiamajame posėdyje jau nurodė, kad sustojo, išlipo, pažiūrėjo, A. G. parodė, kad detalių neatsimena, nes nuo įvykio praėjo daug laiko. Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad prieš eismo įvykį navigacija jam rodė, jog būtent toje vietoje reikia daryti posūkį, dėl to jis ir važiavo pagal navigaciją sukdamas į kairę, A. G. nurodė, kad buvo neteisingai surašyti jo parodymai (nors, kaip jau minėta, ikiteisminio tyrimo metu A. G. savo parašais patvirtino, kad protokolai iš jo žodžių buvo surašyti teisingai). Taip pat teisiamajame posėdyje A. G. jau paaiškino, kad prieš įvykį jis apskritai nenorėjo apsisukti, jam nebuvo prasmės apsisukinėti, to jam nereikėjo (t. 3, b. l. 187–189).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu yra akivaizdu, kad baudžiamojo proceso metu nuteistojo parodymai nebuvo nuoseklūs, jis nesugebėjo bent kiek įtikinamai paaiškinti tokios savo parodymų kaitos. Taip pat nuteistojo parodymai neatitinka bylos medžiagos. Kaip jau minėta, nukentėjusysis T. Č. ir liudytojas P. S. nurodė, kad prieš eismo įvykį nuteistasis nerodė posūkio signalo, be jokios priežasties sukosi kairėn, kirto ištisinę dvigubą liniją, motoroleris nesudarė jam jokios kliūties, o po įvykio A. G. siekė susitarti su nukentėjusiuoju, siūlė jam pinigų, kad šis nekviestų policijos. Tai patvirtina ir liudytojo J. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie buvo perskaityti teisiamajame posėdyje. Nuteistojo keliama įvykio versija neatitinka ekspertizės aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) padarytų išvadų, su tokia versija nei teisiamajame posėdyje, nei apeliacinės instancijos teismo posėdyje nesutiko ir minėtus ekspertizės aktus surašęs ekspertas V. Š.. Kartu pažymėtina, jog Klaipėdos AVPK pareigūnams 2021 m. rugsėjo 30 d. atlikus eksperimentą buvo nustatyta, kad privažiavus 2021 m. liepos 16 d. eismo įvykio vietą, kurioje yra dviguba ištisinė eismo juostas skirianti linija, A. G. pateikta navigacija „Tomtom“, kurią jis naudojo įvykio metu, nei vaizdu, nei garsiniu signalu nerodo sukti į kairę. Neatmestina, jog būtent po šio eksperimento atlikimo baudžiamojo proceso eigoje nuteistasis nustojo akcentuoti, kad navigacija „nurodė“ jam atlikti apsisukimo manevrą draudžiamoje vietoje ir tai paskatino jį pakeisti pateikiamą įvykio versiją teisiamajame posėdyje nurodant, kad jis apskritai neketino apsisukti, jam tai nebuvo reikalinga, o tik traukėsi kairėn prie dvigubos ištisinės linijos gelbėdamasis nuo slystančio motorolerio, kad motoroleris galėtų jį aplenkti. Pagrįstų abejonių kelia ir nuteistojo paaiškinimas, kodėl po eismo įvykio, tačiau dar neatvykus policijos pareigūnams, jis perstatė savo automobilį iš įvykio vietos, nes kelias (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje), kuriame įvyko eismo įvykis, susideda iš keturių eismo juostų, todėl net ir ant dvigubos linijos stovėjęs automobilis nebūtų trukdęs eismui, nes visos transporto priemonės būtų galėjusios jį apvažiuoti. Tai reiškia, kad objektyvių priežasčių perstatyti automobilį nagrinėjamu atveju nebuvo ir neatmestina, jog taip nuteistasis, kuris po eismo įvykio siekė, kad į įvykio vietą nebūtų kviečiami policijos pareigūnai, bandė nuslėpti tikrąsias įvykio aplinkybes. Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino nuteistojo parodymus ir jais nesirėmė.

Dėl A. G. paskirtos bausmės individualizavimo

30. Kaip jau minėta, nuteistojo gynėjas, nenurodydamas iš esmės jokių argumentų išskyrus nuteistojo neįgalumą ir šeiminę padėtį, skundžiamą nuosprendį ginčija ir bausmės individualizavimo aspektu (atsisakius išteisinti A. G. prašo sušvelninti nuteistajam paskirtą baudos bausmę).

31. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011, 2K-369-942/2015, 2K-122-976/2021 ir kt.). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-99-511/2018, 2K-266-648/2022).‏‏‎

32. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas iš esmės laikėsi bausmės nuteistajam A. G. parinkimo taisyklių. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Apylinkės teismas nuteistajam A. G. už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką parinko šio straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal BK 47 straipsnio 3 dalį. Nuteistajam inkriminuotas neatsargus nusikaltimas (BK 16 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktą už neatsargų nusikaltimą skiriama nuo 20 iki 750 MGL dydžio bauda. Apylinkės teismas skirdamas bausmę vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad A. G. padarė vieną „neatsargų nesunkų“ nusikaltimą, nes pagal BK 11 straipsnio 2 dalį nusikaltimai yra tyčiniai ir neatsargūs, o tyčiniai nusikaltimai skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius. Šiuo atveju yra akivaizdu, jog A. G. padarė vieną neatsargų nusikaltimą (BK 16 straipsnis), todėl jo padaryta nusikalstama veika vienu metu negali būti ir neatsargus nusikaltimas, ir tyčinis nesunkus nusikaltimas. Taip pat pastebėtina, jog skirdamas baudos bausmę nuteistajam pirmosios instancijos teismas klaidingai rėmėsi BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, kuriame nurodyta, kad už nesunkų nusikaltimą nustatoma bauda nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio, nors turėjo remtis BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktu, kuriame nurodyta, kad už neatsargų nusikaltimą nustatoma bauda nuo 20 iki 750 MGL. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į skundžiamo nuosprendžio, kuris yra vientisas teisės aktas, turinį, šios apylinkės teismo padarytos klaidos laikytinos rašymo apsirikimais, kurie neturėjo įtakos bausmės A. G. paskyrimui, jo teisinės padėties nepagrįstai neapsunkino ir nesutrukdė šiam teismui A. G. paskirti adekvačios bausmės – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudos. Teismas nenustatė nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Teismas įvertino tai, kad A. G. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas (t. 2, b. l. 65–72), vieną kartą baustas administracine tvarka, taip pat už nusižengimą, susijusį su KET pažeidimu, galiojančių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 73–75), yra išsituokęs, turi aukštesnįjį išsilavinimą, nedirba, turi neįgalumą, savo kaltės nepripažino visiškai ir savo elgesio nevertina kritiškai. Įvertinęs aptartas A. G. ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai A. G. bus pasiekti paskyrus jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą. Atsižvelgęs į A. G. sveikatos būklę (jam nustatytas 30 procentų darbingumo lygis) ir į tai, kad šiuo metu jis nedirba, apylinkės teismas nustatė, kad paskirtą baudą jis privalo sumokėti per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

33. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog teismas atsižvelgė į esmines A. G. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41 ir 54 straipsnių nuostatas. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu A. G. paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta (neproporcinga) bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus bausmės skyrimui reikšmingus duomenis ir aplinkybes, sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. G. paskirta bausmė – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, kuri yra didesnė nei minimalus BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytas baudos bausmės dydis, ir kurios savanoriško sumokėjimo terminas atsižvelgus į nuteistojo sveikatos būklę buvo nustatytas net 2 metams, yra aiškiai per griežta. Teisėjų kolegija neabejoja, kad šiuo atveju apeliaciniu skundu prašoma švelnesnė baudos bausmė nuteistajam būtų per švelni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

Dėl proceso išlaidų pirmosios instancijos teisme

34. Apeliaciniu skundu remiantis vien tik nuteistojo neįgalumu ir šeimine padėtimi prašoma žymiai sumažinti iš nuteistojo A. G. nukentėjusiajam T. Č. priteistų išlaidų advokato paslaugoms pirmosios instancijos teisme apmokėti dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu tenkinti šį apelianto prašymą pagrindo nėra.

35. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-192-489/2019).‏‏‎ ‏‏‎Taip pat teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-192-489/2019).‏‏‎

36. Šioje byloje nukentėjusysis T. Č. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 4 000 Eur proceso išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti ir pateikė dokumentų kopijas, patvirtinančias, kad T. Č. advokatui M. Kepeniui už paslaugas sumokėjo iš viso 4 000 Eur (t. 3, b. l. 13, 40–41). Kadangi skundžiamu nuosprendžiu, kuris šiuo procesiniu sprendimu paliekamas nepakeistas, A. G. buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, o civiliniu ieškiniu prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-04-29 įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijose) nurodyto baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamo maksimalaus dydžio, darytina išvada, jog atsižvelgdamas į bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, suteiktos teisinės pagalbos pobūdį (nukentėjusiojo atstovas advokatas šioje byloje ruošė civilinį ieškinį ir kitus procesinius dokumentus, atstovavo nukentėjusiojo interesams bylos teisminio nagrinėjimo metu, byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta per septynis posėdžius), tam skirtą darbo laiką, bylos išnagrinėjimo rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo, sąžiningumo principus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog 4 000 Eur suma už T. Č. suteiktas paslaugas yra adekvati, todėl pagrįstai T. Č. iš A. G. priteisė 4 000 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusiojo T. Č. atstovas advokatas M. Kepenis prašė priteisti iš nuteistojo A. G. 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias nukentėjusysis patyrė apeliacinėje instancijoje apmokėdamas advokato darbą ir teismo posėdyje pateikė 2023 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitą-faktūrą, Serija MK Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. rugsėjo 11 d. mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją (t. 4, b. l. 88–89) iš kurių matyti, kad T. Č. atstovui advokatui M. Kepeniui už atstovavimą baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 500 Eur. Baudžiamojo proceso įstatymas numato nukentėjusiojo teisę bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu turėti atstovą, kad proceso metu būtų visapusiškai ginamos ir užtikrinamos jo teisės bei teisėti interesai.

38. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-174/2014, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.).

39. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis T. Č. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nuosprendžio neskundė, apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo A. G. gynėjo advokato E. Staponkaus apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi yra atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas. Apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, kurie yra tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo interesais (apeliaciniame skunde buvo ginčijama A. G. kaltė, bausmė, procesinių išlaidų pirmosios instancijos teisme dydis), todėl akivaizdu, jog dėl šios priežasties nukentėjusysis kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą (vidutiniškai sudėtinga, pakankamai nedidelės apimties – viena nusikalstama veika, vienas nuteistasis, bylą sudaro 5 tomai), posėdžių apeliacinės instancijos teisme skaičių (byla buvo išnagrinėta per 2 teismo posėdžius), jų trukmę (posėdžiai truko iš viso 1 valandą ir 54 minutes), atstovo darbo sąnaudas ginant nukentėjusiojo interesus (advokatas M. Kepenis atstovavo nukentėjusiajam ir pirmosios instancijos teisme, taigi bylos aplinkybės jam buvo žinomos ir didelių jo laiko sąnaudų nereikalavo, tačiau advokatas surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą, dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose ir juose ne kartą pasisakė, teismo posėdžiuose buvo atliekamas įrodymų tyrimas), mano, kad nukentėjusiojo T. Č. turėtos išlaidos ir prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma – 500 Eur – neviršija Rekomendacijose nurodyto baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamo maksimalaus dydžio ir nėra per didelė, vertintina kaip protinga ir pagrįsta, todėl nukentėjusiojo atstovo prašymas yra tenkinamas ir nukentėjusiajam iš nuteistojo priteistina 500 eurų suma advokato paslaugoms apmokėti (BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. G. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo A. G. nukentėjusiajam T. Č. 500 Eur turėtų proceso išlaidų advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme paslaugoms apmokėti.

Teisėjai Daiva JazbutienėLinas PauliukėnasAurelija Sadauskaitė