Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. liepos 16 d., ryte, apie 11.00 val., važiavo nuo senamiesčio link parduotuvės „Avitela“, ieškojo adreso Rumpiškės g. 2. Važiavo 35-40 km/h greičiu, pravažiavus nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, stabtelėjo, norėjo pasižiūrėti kairėje pusėje esančio gyvenamojo namo lentelę, visiškai nesustojo, riedėjo, bet pristabdė, kad pasižiūrėti kokia ten gatvė, nes jis nevietinis, gatvių nežino ir Klaipėdoje nesiorientuoja. Tuo metu išgirdo padangų cypimą ir galiniame veidrodėlyje pamatė, kad nemažu greičiu atrieda motoroleris, matė, kad jį sumėtė, jis pasitraukė šiek tiek kairiau, prie dvigubos ištisinės linijos, kad jeigu kas, motoroleris galėtų jį aplenkti. Pačio kritimo nematė, bet pamatė, kad atlekia dideliu greičiu į jį ir atsitrenkė jam į galinę automobilio dalį, kairę pusę, prie išmetimo vamzdžio. Tada jis pavažiavo porą metrų į priekį, kadangi buvo daug automobilių, iš priekio parvažiavo autobusas, patraukė automobilį į šalikelę, siūlė nukentėjusiajam pagalbą, kad nuvesti į šalikelę, iš jo jautėsi pyktis. Jis su kažkuo kalbėjo, iškvietė policiją, pareigūnai apiformino įvykį ir viskas. Pinigų nuketėjusiajam nesiūlė, neprašė, kad nekviestų policijos, susitarti nebandė. Parodė, kad tuo metu kai buvo pareigūnai liudytojas J. B. pasakė, kad viską matė, jog A. G. yra kaltas. Nesulaukęs kol atvyks policijos pareigūnai, jis patraukė automobilį iš įvykio vietos, nes buvo stresas, pasimetė, buvo judėjimas, iš galo važiavo automobiliai, iš priekio parvažiavo autobusas, jis paprasčiausiai užstojo eismą, dėl to ir patraukė, taip pasielgė nepiktybiškai, buvo rytas, pasimetė, nežinojo ką daryti. Paaiškino, kad jis dairydamasis į kairę pusę, ieškodamas namo numerio, važiavo kairiąją puse, arčiau dvigubos ištisinės eismo juostos. Dėl to, kad pirmoji juosta stovėjimo, ten stovėjo daug automobilių, kita juosta pažymėta „A“, kuria važiuoja autobusai. Važiuojant kairiąją juosta ir pamatė atlekiantį motorolerį, jis nevažiavo į dešinę juostą, kaip teigia nukentėjusysis. Pamatė motorolerį per galinio vaizdo veidrodėlį, jis buvo toje pačioje eismo juostoje kur ir jis, gal jis nesitikėjo, kad jis pristabdys, važiavo jam iš paskos. Pamatęs, kad motoroleris važiuoja iš paskos per vidurį, jis šiek tiek pasitraukė prie dvigubos ištisinės juostos, kad jis aplenktų jį iš dešinės pusės, nes jį sumėtė, pamatė, kad jis nestabiliai važiuoja, tai vien dėl to. Jis dvigubos juostos nekirto, kažkur apie 1 m pasitraukė į kairę pusę. Nematė to momento, ar jis nugriuvo ar nušoko, pamatė, kad motoroleris jau guli, slysta link jo. Viskas įvyko labai greitai. Po smūgio jis pavažiavo šiek tiek į priekį, maždaug 1 m ir sustojo skersai, buvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą. Išlipo, vaikščiojo, ką pamatė, tiksliai neatsimena, kad motoroleris guli ir viskas, nukentėjusysis stovėjo. Nuo automobilio kokiu atstumu buvo motoroleris, tiksliai pasakyti negali, šalia galinės automobilio dalies, labiau prie kairiosios pusės. Išlipęs pasižiūrėjo ir nuėjo atgal prie vairo, atliko apsisukimo manevrą. Automobilis stovėjo truputėlį skersai tarp priešpriešinio eismo juostų, jis pavažiavo į priekį link priešpriešinės, atsitraukė atgal ir atsistojo taip, kaip rado policijos pareigūnai. Apsisukimo manevrą atliko, nes buvo daug automobilių. Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad navigacija rodė, jog reikia toje vietoje daryti posūkį, dėl to jis ir važiavo, pagal navigaciją sukdamas į kairę, nurodė, kad neteisingai surašyti parodymai, jis nesakė, kad būtent toje vietoje, kur apsisuko jam navigacija nurodė suktis. Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad nesustojo pilnai ir iškarto kirto ištisinę liniją, o dabar sako, kad sustojo, išlipo, pažiūrėjo, nurodė, kad praėjo metai laiko, smulkiai detalių neatsimena. Nurodė, kad į jį motoroleris atsitrenkė, kai jis buvo prilėtinęs greitį, galbūt iki 20 km/h, tuo metu kai jis judėjo tiesia kryptimi. Po atsitrenkimo, jis 1-1,5 m pavažiavo ir sustojo. Kai jis sustojo, autobusas galėjo pravažiuoti, jo automobilis netrukdė eismui, bet patraukė automobilį, kad netrukdytų kitiems eismo dalyviams. Vairuotojo teises turi jau seniai, 20 metų, tai ne pirmas eismo įvykis. Kad taisyklėse nurodyta, jog iki atvykstant policijos pareigūnams reikia stovėti įvykio vietoje arba jeigu labai trukdo ar yra sužalotų žmonių, bet tada reikėtų nufotografuoti, išmatuoti ir tada galima patraukti, nurodė, kad jis ne medikas, nežino nukentėjusysis susižalojo ar ne. Neklausė nukentėjusiojo ar jam skauda kas nors ar ne. Jis išsikvietė medikus, išsikvietė pareigūnus, tai ką dar jo ten klausti. Jis girdėjo, kad po įvykio priėję žmonės prie nukentėjusiojo klausė ar išsikvietė, pasakė, kad išsikvietė. Kai pastatė automobilį, taip, kaip užfiksavo policijos pareigūnai, jis išlipo ir nuėjo prie įvykio vietos, jis neskambino nei GMP nei policijai, girdėjo, kad jau paskambinta. Kuruojančiam pareigūnui paskambino, kai dar policija nebuvo atvažiavusi, pasakė, kad padarė eismo įvykį ir laukia atvažiuojančios policijos. Ant nukentėjusiojo matė sužalojimus – alkūnė, kelias nubrozdintas, daugiau vizualiai jokių sužalojimų nematė. Policija atvažiavo pirma, greitai, gal po 5 min. Kol atvažiavo policija nukentėjusysis kalbėjo tel., skambino galbūt artimiesiems pranešti, kad buvo įvykis, nežino su kuo jis kalbėjo. Su nukentėjusiuoju ir kitais liudytojais nebendravo, nes nukentėjusysis buvo piktas, atsimena, kad sakė: „kaip tu važiuoji“. Nesiaiškino dėl ko įvyko eismo įvykis. Paaiškino, kad navigacija buvo veikianti, tik nebuvo atnaujinta. Jis važiavo į „Signalas“, kad navigaciją atnaujintų, jie pasakė, kad kainuos 25 Eur, tada jis susivedė reikiamą adresą ir navigacija atvedė prie „Meridiano“, prie kiniečių restorano. Tada moters paklausė, ji pasakė, kad reikia važiuoti link „Avitela“, kitoje gatvės pusėje bus tas adresas. Bangų g. buvo užtverti atitvarai, nes vyko alaus šventė, buvo uždaryta gatvė. Į kairę pusę nesisuko, ten matosi daugiaaukštis namas, norėjo pasižiūrėti kokia gatvė, pristabdė, jam pasakė, kad važiuoti link „Avitelos“, laikėsi kurso, nežadėjo grįžti į senamiestį. Kairysis posūkio signalas buvo iš anksto įjungtas, jis žiūrėjo kur ta Rumpiškės g. Įvykio vietoje jis iš kitų asmenų dialogo išgirdo, kad paskambinta pagalbai, kad iškvietė pareigūnus, medikus. Nebuvo prasmės 112 skambinti, ten labai greitai viskas įvyko, jau buvo paskambinta, daugiau dialogų nevyko. J. B. parodymus, kuris nurodė, kad A. G. pripažino savo kaltę, kad žadėjo atsilyginti, vertina, kaip nelogiškus. J. B. išgirdęs garsą atbėgo su žmona, nes buvo didelis garsas. Žmonės atbėgo išgirdę garsą, tačiau jie įvykio nematė. Nei vienas žmogus šalikėle nėjo, jis nematė nei vieno žmogaus. Be to, jie ėjo katu su žmona, bet žmona nieko nematė. J. B. teigia, kad matė, jog jis nerodė posūkio signalo, bet kurioje eismo juostoje buvo, stovėjo nematė, tai nelogiška. Buvo garsas, automatiškai žmogus išgirdęs garsą atsisuka pasižiūrėti, kas įvyko, dabar gaunasi taip, kad buvo didelis garsas, o žmona žiūrėjo į kažkokią parduotuvę, į visai kitą pusę nusukusi galvą, paprasčiausiai žmogus nenori duoti parodymų. Prie pareigūnų pasakė, kad nenori duoti parodymų. Paaiškino, kad jis nenorėjo apsisukti, jam nebuvo prasmės apsisukinėti, nes moteris senamiestyje pasakė, kad reikia važiuoti link „Avitela“, jam nebuvo reikalinga apsisukti, nėra jokios logikos. Dėl apsisukimo kampo parodė, kad žino, su jo automobiliu, dėl „parkingo“, apsisukti su ja yra sudėtinga. Parodė, kad jis privalo įvykus bet kokiam įvykiui pasiskambinti į Vilnių, prasinešti pareigūnams. Apie kiekvieną savo žingsnį turi informuoti pareigūnus dėl savo ir savo šeimos saugumo. Buvo įvykis, kad bandė jį pagauti mieste, jį sekė. Dėl 4 000 Eur proceso išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, nurodė, kad nesutinka.

Nukentėjusysis T. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Po įvykio susitikę nebuvo. 2021 m. liepos 16 d., apie 10.30 val. važiavo Taikos pr. nuo miesto centro, antra eismo juosta, nes pirma juosta skirta autobusams. Pravažiavus prekybos centrą „Saturnas“, pėsčiųjų perėją, toliau važiavo tiesiai. Pastebėjo priekyje automobilį „VW Passat“, jis važiavo lėtai, kaip suprato, ieškojo vietos prisiparkuoti. Motociklą vairuoja daug metų, todėl žino visus galimus niuansus. Numatė tokią galimybę, kad jis galbūt norės rikiuotis į antrą eismo juostą, todėl traukėsi į šoną, o jis staiga, drastiškai pradėjo apsisukinėti. Teko stabdyti ir sukti kairėn nuo jo, ko pasakoje nukrito. Krisdamas susižalojo kairės kojos pėdą. Greičiausiai koją prispaudė motoroleris. Tuo įvykis baigėsi. Kai atsistojo, matė, kad automobilis apsisukęs, užvažiavęs ant šaligatvio priešingoje eismo juostoje. Suprato, kad patyrė traumą, iš karto kvietė tarnybas. Išlipęs vairuotojas, prašė, jog niekam neskambintų, žadėjo tartis, sumokėti. Jis vis tiek išsikvietė tarnybas. Buvo išvežtas į ligoninę. Patyrė laivakaulio lūžimą, ir kiti kauliukai lūžo bei įvairūs nubrozdinimai. Po kiek laiko ir petys pradėjo skaudėti, nustatė jog petinkaulis lūžo. Kol skausmas pakenčiamas neoperuoja. Petys po įvykio pradėjo skaudėti praėjus mėnesiui, tada buvo atliktas magnetinis rezonansas. Po įvykio ligoninėje negulėjo, gydėsi ambulatoriškai. Dėl 4539,72 Eur civilinio ieškinio iš draudimo kompanijos parodė, kad turtinę žalą sudaro: motorolerio remonto išlaidos, neįvykusi kelionė, nes pinigai buvo sumokėti, suplėšyti rūbai. Dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš draudimo kompanijos parodė, kad sutriko jo gyvenimiška veikla, jo sveikata, net širdies veikla, kraujospūdis po įvykio pradėjo šokinėti. Teko kreiptis į medikus, iki šiol vartoja rimtus vaistus. Negali pilnavertiškai sportuoti, dėl peties, kojos skausmų, negali gyventi normalaus gyvenimo. Moralinis šokas irgi davė savo niuansų, niekur negalėjo išvykti, plius negautas atlyginimas. Dirba dvejose įmonėse, vienoje įmonėje yra vienas pats darbuotojas, sutriko įmonės veikla, patirti nuostoliai, negautos pajamos, negalėjo visą pusmetį užsiimti šia veikla (automobilių remontas). Nuolatos vartoja vaistus nuo spaudimo. Visas vasaras sportuodavo, o dabar šio malonumo patirti negali (futbolas, dviračiai). Prašo priteisti patirtas advokato išlaidas. Paaiškino, kad įvykio metu viena puse yra dvi eismo juostos. Pirmoje eismo juostoje buvo daug automobilių, nes ten parkavimosi juosta, bet tai yra ne pirma juosta, pirma juosta yra laisvas pravažiavimas, ten net autobusai važiuoja, kai yra prisiparkavusių automobilių. Jis vyko antra juosta, o automobilis vyko pirma juosta. Dėl eksperto nuomonės, kad pagal susidūrimo kampą, automobilis važiavo antra eismo juosta parodė, kad susidūrimo iš vis nebuvo, sugadintas automobilis iš kito įvykio. Motorolerio aukštis yra žemesnis už tą pažeidimo vietą ant automobilio. Jo supratimu, ekspertas nematė iš kurios vietos suko automobilis. Klaidinga išvada, jis sako taip, kaip buvo. Iš pirmos juostos automobilis „VW Passat“ staigiai suko kirsdamas antrąją juostą ir išvažiavo į priešpriešinę pusę. Jeigu jis nebūtų stabdęs, jis būtų atsitrenkęs į automobilio šoną. Kur būtų atsitrenkęs, į kurią vietą labiau, sunku atgaminti ir sumodeliuoti įvykį. Prieš nukrentant, jis atsimena aiškiai, kad matė automobilio šoną. Jeigu būtų matęs, kad gali išvengti susidūrimo, sukdamas į dešinę pusę, jeigu jis būtų važiavęs antra eismo juosta, jis būtų sukęs į dešinę pusę, nebūtų sukęs į kairę pusę, į tą kurią jis suka. Bet kadangi jis jį tarsi taranavo (rodo rankomis situaciją). Buvo trenksmas į asfaltą. Jeigu jis jau buvo ant šono nuvirtęs jam pravažiuojant, tai neįmanoma pasiekti automobilio „bamperio“ vietos. Motorolerio dar nėra remontavęs, kad viską galėtų sužiūrėti, esant reikalui, nes ekspertas atidžiai nepažiūrėjo situacijos. Jis pats turi tokį automobilį ir žino jo apsisukimo kampą, jis yra virš 14 m, jau atsiduri ten giliai ant šaligatvio apsisukinėdamas iš antros juostos. Joks patyręs ir net nepatyręs vairuotojas nedrįs drastiškai apsisukinėti, kai iš galo važiuoja automobiliai, iš priekio gali parvažiuoti automobiliai, kur dar reikėtų manevruoti, sukinėtis, apsisukinėti. Todėl ir buvo sukama iš pirmos juostos, kur jau yra laisvos erdvės, jo apsisukimo spindulys yra 14,4 m. Jis susipažinęs su byla. Dėl to, kas jis neva nesuvaldė motorolerio, slydo ir automobilis buvo priverstas pasitraukti, kad į jį motoroleris neatsitrenktų parodė, kad tai skamba kvailai ir juokingai. Nurodė, kad tai tikra nesąmonė, bandymas išsisukti iš situacijos. Jis buvo priverstas keisti važiavimo kryptį, nes buvo sudaryta kliūtis, o ne dėl to, kad nesuvaldė motorolerio. Vyko kolonoje, oras nuostabus, jokio greičio nebuvo, ir kažko nesuvaldyti, tai nesąmonė. Kaltinamasis griebiasi už šiaudo, jis nuolatos keičia parodymus. Pirminiai kaltinamojo parodymai buvo, kad jam rodė navigacija sukti, po to parodė, kad jį gelbėjo sukdamas. Motoroleris buvo techniškai tvarkingas, prieš dieną praėjęs techninę apžiūrą. Jis, nors ir senas, tačiau labai tvarkingas techniškai. Jis tikrai negriuvo specialiai, jis suko į šoną ir to pasakoje krito, nes, jei nebūtų sukęs šoną, kad ir kaip stipriai būtų stabdęs, jį vietoje būtų nuskynęs. Eksperto išvada prieštarauja tikram įvykiui. Nurodė, kad draudimui pateiks bent jau daktarės išrašytus receptus. Jie parodys kokie vaistai pirkti, kol kas nepateikė. Mokėjo kortele, čekių nerinko, o kiti, kurie yra išlikę-jie išdegę nuo saulės. Mokėjo kortele, manė, kad to užteks. Nesuprato, kad juos reikia pateikti, manė, kad visą tą reikia daryti po teismo. Jis turi kelionės sutartį ir mokėjimo kopiją, yra jas pateikęs. Vienas dokumentas klaidingai atsidūręs, pakartos gerą dokumentą. Dėl peties skausmo vaikšto ir dabar pas medikus, čekių nerenka, gydosi asmeniškai. Nieko teismui neteiks, sunku dėl peties įrodyti, tai to nedarys. Viskas pateikta tik dėl kojos. Yra skausmų ir klubo, ir peties, bet nebeteiks nieko. Bandė per ligonių kasas gauti reabilitaciją, kur priklauso tik 5 kartai, tačiau gydytoja paskyrė daug daugiau. Reabilitologe skyrė ir antrą kursą, o ligonių kasos nebeturėjo lėšų skirti. Prašė pažymos, viską pateiks draudimui. Dėl suplėšytų rūbų parodė, kad šortus yra išmetęs, bet atrado nuotrauką, persiųs ją draudimui. Dėl neturtinės žalos, dėl problemų su širdies ir spaudimu, jis kreipėsi į medikus. Visus apsilankymus atsiųs. Ligoninėje buvo naktį tris kartus. Turi tik draudimo eksperto paskaičiavimus dėl motorolerio, ekspertizės dar nedarė, ji nepigiai kainuoja. Dėl neįvykusios kelionės nurodė, kad pinigai už kelionę nėra grąžinami. Jis nepranešė kelionių agentūrai, jog nevyks į kelionę.

Liudytojas P. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį ir nekentėjusįjį matė tik po įvykio. Jis važiavo atsilikęs per vieną automobilį. Pats važinėja su motociklu, žino kaip būna tokiose situacijose, todėl negalėjo nesustoti. Automobilio vairuotojas, be jokios priežasties, sukosi, kirto dvigubą liniją. Matė priekyje motorolerį, ties parduotuve „Maxima“ dingo motorolerio vairuotojas. Matė, kad žmogus guli ant šono, automobilis nuvažiavo. Iš automobilio išlipęs vairuotojas sakė, jog atlygins jam padarytą žalą, susitars. Jis liepė nukentėjusiajam užsirašyti kontaktus, nes jų prireiks. Ten ne vieta apsisukinėti ir daryti tokį manevrą. Jis važiavo antra eismo juosta, „VW Passat“ irgi turėjo važiuoti ta pačia juosta, tačiau norėdamas apsisukti, lipo į pirmą juostą. Prieš jį važiavo džipas, po to važiavo motoroleris, o „VW Passat“ vyko priekyje. Tai sekundžių reikalas. Jis tada važiavo automobiliu „Chrysler town“. Priekyje viskas labai gerai matėsi, automobilis aukštas. Paaiškino, kad matė žmogaus šalmą, o vėliau jis dingo, tada automobilis priešais jį pradėjo stabdyti. Tada ir pamatė tą vaizdą. Motorolerio vairuotojas gulėjo greta ištisinės linijos, o automobilis jau stovėjo pirmoje eismo juostoje, apsisukęs. Teigti, kad jis matė „VW Passat“ manevrą iš kurios vietos pradėjo sukti ir pan., tiksliai negali, reikia specialistų klausti. Nenori aiškinti, kaip jis suko, nežino. Bet jo manevras buvo pasekmė to įvykio. Nurodė, kad motoroleris nesudarė jokios kliūties tam automobiliui, jis vyko labai ramiai, ir nuvirsti šiaip važiuojant tikrai negalėjo. Jo nuomone, tai įvyko tik dėl automobilio „VW Passat“ veiksmų-posūkio į kairę. Parodė, kad automobilio vairuotojas aplamai nematė motorolerio, neįsitikino, kad kažkas važiavo iš galo. Nematė pačio manevro, dėmesį atkreipė tik tada, kai šalmo nebematė. Kai džipukas pasuko, tada pamatė automobilį „VW Passat“, o iki įvykio tik lengvo posūkio metu, ties „Batų kalnas“ matė važiuojančius automobilius. Paaiškino, kad nematė to automobilio anksčiau, dėmesys atsirado, tik nukritus motorolerio vairuotojui. Kuria juosta važiavo automobilis „VW Passat“ nurodyti negali. Su savo automobiliu tokių manevrų nedarytų.

Liudytojas D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo neprisimena, nukentėjusįjį lyg blankiai prisimena. Kaip supranta yra pakviestas dėl eismo įvykio, kuris įvyko Taikos pr. Tada dirbo su vyriausiuoju patruliu M. M., patruliavo Klaipėdos mieste ir gavo pranešimą dėl eismo įvykio. Kai atvyko į įvykio vietą, pastebėjo motorolerį gulintį važiuojamoje kelio dalyje ir kelkraštyje pastatytą automobilį, jei gerai prisimena markę, tai buvo „VW Passat“ ir du asmenis, kurie dalyvavo eismo įvykyje. Parodė, kad tiksliai neprisimena, ką jie pasakojo. Kiek pamena, nukentėjęs asmuo pasakojo, kad važiavo paskui „VW Passat“ automobilį, šis staiga stabdė, todėl atsitrenkė į automobilio galinę dalį. Automobilio vairuotojas kažką minėjo, kad važiavo su navigacija, jam klaidingai rodė kelią, jis norėjo apsisukti ir pajuto, kad į galinę dalį atsitrenkė motoroleris. Kaltės nepripažino nei vienas. Įvykio vietoje viena kryptimi yra dvi eismo juostos ir kita kryptimi dvi eismo juostos. Ar yra papildoma juosta neatsakys, lyg ir yra autobusų juosta, bet užstatyta automobiliais, tai realiai važiuojamos dvi eismo juostos. Kraštinė juosta buvo užstatyta automobiliais. Jie važiavo antra eismo juosta, prie skiriamosios juostos. Abu eismo dalyviai važiavo antra juosta. Įvykio vietoje buvo daugiau žmonių susirinkę kelkraštyje, pabendravo, kas ką matė. Kiek atsimena, kažkas minėjo, kad abu antra eismo juosta važiavo. Automobilis stovėjo priešingoje kryptyje, važiuojant nuo vėtrungės link turgaus, buvo pastatytas pirmoje eismo juostoje, kad netrukdytų eismui. Automobilis stovėjo priekiu į turgaus pusę. Ar vairuotojas sakė, kad stabdė nepasakys, bet minėjo, kad norėjo apsisukti. Jis dabar neprisimena kuris konkrečiai sakė, kad abu važiavo antra eismo juosta, bet žino, kad kažkurio iš įvykio dalyvio buvo pasakyta ir liudytojų, kad abu važiavo antra eismo juosta. Tarnybinis pranešimas surašytas iš karto po įvykio, todėl juo reikėtų remtis, dabar gali visko neprisiminti. Jis su kažkuriuo iš stovinčių kelkraštyje žmonių bendravo, tai jei jis taip nurodė, taip ir parašė. Jie neformino eismo įvykio, laukė specialisto, kuris įformins eismo įvykį. Jie paaiškino specialistams, perdavė surinktą informaciją. Su M. M. pirmi sureagavo ir atvyko į šį eismo įvykį, tik atvažiavę išsikvietė kitą ekipažą. M. M. ar kažką papildomai pasakys abejoja, mano, kad tą patį, kaip ir jis. Jie tiesiog užstatė automobilį, bet eismas nuo Senojo turgaus galėjo vykti, nes motoroleris buvo labiau į kitą pusę pervirtęs ties skiriamąja juosta, o automobilis stovėjo kelkraštyje. Eismo nereikėjo reguliuoti. Kažkiek buvo eismas pristabdytas viena juosta važiuojant link turgaus. „Body“ kamera turėjo veikti. Kai jie atvažiavo, automobilis buvo patrauktas iš įvykio vietos, stovėjo kelkraštyje.

Liudytoja S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusįjį mato pirmą kartą, kadangi, kai ji atvyko į įvykio vietą, nukentėjusysis uvo išvežtas. Žino apie kokį įvykį kalbama. Jie su kolega buvo kitoje miesto dalyje, buvo gautas iškvietimas, kad įvyko įskaitinis eismo įvykis. Su kolega atvažiavo, prieš tai jau buvo atvykęs kitas ekipažas. Ji atvykusi daug ko nedarė, užsirašė kito žmogaus automobilio numerius, telefono numerį, duomenis ir nuėjo į mašiną vesti eismo įvykio registrą. Kitus veiksmus darė jos kolega. Buvo atvykę su kolega M. J.. Kitu ekipažu buvo atvykę kolega K. ir antro neprisimena. Ji nebendravo su „VW Passat“ vairuotoju. Ji dirbo dar tik kelis mėnesius, nelabai ką išmanė, tai viską darė kolega tyrėjas, o jai liepė užsirašyti duomenis ir eiti į mašiną vesti į eismo įvykių registrą. Jai tai buvo pirmi eismo įvykiai, buvo stresas, patirties neturėjo, ką kolega liepė daryti tą ir darė. „Body“ kamera turėjo būti įjungta. Ar kolega apžiūrėjo transporto priemones įvykio vietoje negali atsakyti.

Liudytojas M. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad asmeniškai kaltinamojo nežino, nukentėjusiojo neteko matyti. Pirmas į įvykio vietą atvyko ekipažas iš mobilaus būrio, kadangi jie buvo arčiausiai. Pranešė, kad yra vienas sužeistas, kurį išsiveža medikai. Kadangi buvo atsakingas už eismo įvykių forminimą, privalėjo atvažiuoti į įvykį. Atvykęs į įvykio vietą pastebėjo, kad „VW Passat“ automobilis, kuris stovėjo Taikos pr. dešine puse užvažiavęs ant bordiūro priekine dalimi link senamiesčio ir motorolerį, kuris stovėjo važiuojamosios dalies viduryje ant dvigubos ištisinės linijos. Pagal viską automobilis jau buvo patrauktas iš įvykio vietos. Daugiau mobilaus būrio pareigūnai bendravo su asmenimis, jis daugiau dirba su eismo įvykio schemomis. Paaiškinimus visus dažniausiai ima kas pirmas atvažiuoja į įvykio vietą. Jis sudarinėja eismo įvykio schemą, fotografuoja įvykio vietą, iš kolegų susirenka informaciją, kas kaip buvo ir sudėlioja visą įvykį. Kadangi to įvykio netyrė iš esmės, nes ta medžiaga buvo perduota „aukščiau“, kiek pamena, „VW Passat“ vairuotojas nurodė kolegoms, kad jis važiavo keliu, jam navigacija nurodė kažkur sukti, jis tą įvažiavimą pravažiavo, kad sugalvojo apsisukti, tuo metu stabdė ir iš paskos važiavęs motoroleris krito ant žemės ir atsitrenkė į galą. Automobilis apsisuko ir pastatė automobilį, kad netrukdytų eismo dalyviams. Ten buvo ginčas kas ir kaip važiavo, vienu metu vienaip sakė, paskui kitaip, o kaip buvo konkrečiai-kadangi jis tos medžiagos netyrė, nesigilino. Jei gerai pamena buvo motorolerio slydimo pėdsakai. Matėsi dryžiai ant važiuojamos dalies, šoninio nukritimo metalo prisilietimas. Praėjo metai, sunku prisiminti ar buvo stabdymo žymės. Žemių pėdsakai liko greičiausiai dėl to, kad po smūgio iš po mašinos bamperio galinio dažniausiai nukrenta susidaręs purvas. Konkrečiai šio atvejo negali paaiškinti, nes neprisimena, bijo suklysti. Jei užfiksavo purvo pėdsakus, reiškia tai buvo vieta, kur buvo pirminis smūgis į transporto priemonę. Iš patirties sako, kad dažniausiai, kur nukrenta purvas, tai ta vieta, kur buvo susidūrimas su transporto priemone. Kad iš įvykio vietos buvo patrauktas automobilis visų pirma pats suvokė, kad tai ne ta vieta, jei būtų po smūgio iš karto sustojęs, nebūtų užsukęs. Jei nebūtų greičio, nebūtų toks inercinis važiavimas iki pilno sustojimo. Jei apsisukame, realiai greitis būna mažas, ir gauname smūgį, tai pajudėjimas gaunasi kokiu metru. Jei po smūgio automobilis būtų likęs vietoje, jis būtų užtvėręs priešingos pusės eismą. Jis nerekomenduoja patraukti automobilių iš įvykio vietos, bet jei labai trukdo eismui kaip ir galima patraukti. Foto nuotraukoje fiksavo kurioje vietoje buvo pirminis smūgis. Jis dažniausiai surenka kokie yra visuminiai transporto priemonių apgadinimai, vėliau tyrėjas tiria, visus apgadinimus dėlioja vieną su kitu, galėjo taip būti ar ne. Jam atrodo, automobilio vairuotojas nurodė, kuris yra naujesnis apgadinimas, nei kiti, kurie buvo. Buvo visokių įbrėžimų. Įvykio vietoje rulete matavo. Nuo asfalto paviršiaus matuoja. Gali būti paklaida, nes transporto priemonė buvo šiek tiek užvažiavusi. Mano, turėjo eiti į mažesnę pusę, mažiau nei 46 cm. „Body“ kamera turėjo būti įjungta. Visada įjungia atvykę į įvykio vietą.

Liudytojas M. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba policijoje. 2021 m. liepos 16 d., apie 10.30 val., buvo įvykis, tą dieną dirbo. Buvo įvykio vietoje. Dabar atsimena motorolerį vidurį kelio. Nepamena, kur buvo automobilis, kažkur šalia buvo, bet kurioje vietoje nepasakys, atsimena tik motorolerį. Nepasakys kur stovėjo automobilis, kur gavo, matė kur gulėjo motoroleris. Nieko neatsimena, daug laiko praėjo. Atmintyje liko motoroleris. Buvo padaryti sugadinimai. Buvo nukritęs, buvo šonas apibraižytas, gal žibintas iškritęs, bet negarantuoja. Kairės pusės apibraižymas buvo, bet gali ir klysti. Kai atvyko Taikos pr., motoroleris buvo veidu prieš juos, ant kairės pusės gulėjo. Jeigu gerai atsimena, sugadinimai buvo ant kairės pusės, galėjo būti gale padaryti sugadinimai, bet neatsimena. „Body“ kamera buvo, kas yra tame įraše atitinka, ką jis matė. Automobilis buvo, bet kur jis buvo, kur stovėjo, kokie apgadinimai, nepasakys. Kad jie turėjo būti neabejoja, bet kur stovėjo nematė. Turėjo būti padaryti sugadinimai automobiliui. Jeigu visa tai ir buvo, turėjo nufilmuoti, o jis sako tiek, kiek atsimena, tikėtų, kad buvo apgadinimai. „Body“ kamerą įjungia atvykę į įvykio vietą. Jeigu būtų neįjungę „Body“ kamerų, tai automobilyje 8 kameros, kai atvyko turėjo būti įjungtos. Įvykio vietoje su abiem asmenimis bendravo, bet ką nustatė negali atsakyti. Iki galo įvykio neformino, atvyko tyrėjai, jie viską nustatė. Ką liudytojas B. su žmona nurodė, neatsimena. Neatsimena, kur automobilis buvo, kaip jis gali atsiminti, kas su kuo kalbėjo ir apie ką kalbėjo.

Liudytojas A. M. teisiamojo posėdžio metu (nuotoliniu būdu) parodė, kad A. G. žino tarnybos reikalais. Kada apie įvykį sužinojo, tikslaus laiko nepasakys. Paskambino jam G. į telefoną, pasakė, kad į jį atsitrenkė motoroleris, į automobilio galą. Pasakė, kad skambink 112. Paklausė ar susižalojo, pasakė, lyg bėga kraujas. Paros laikas kada skambino, buvo lyg diena, iš karto įvykio metu kalbėjo. Kaip supranta, kad įvykis ką tik ir įvyko, suprato, kad skambino iš įvykio vietos. Tuo metu toks pokalbis ir buvo, jis liepė kviesti pagalbą. Tą dieną pokalbis buvo baigtas. Nežino, kodėl jam skambino, daro išvadą, kad buvo susijaudinęs, anksčiau jie turėjo bendrų reikalų kitose baudžiamosiose bylose, gal dėl pasimetimo, dėl šoko jam skambino. Čia tik jo išvada. Jis sakė, kad važiavo tiesiai, į galą atsitrenkė jam motoroleris. Patarimo neklausė, kaip elgtis, pasakė, kad atsitrenkė, žmogus sužalotas. Sakė jam, kad skambintų 112, kad greitoji pagalba atvažiuotų. Vėliau nekalbėjo apie įvykį. Po įvyko, su kaltinamuoju apie šį įvykį nebendravo. Jis Vilniuje, jis kitame mieste, kodėl jis turi kontaktuoti ir skambinėti. Paskambino žmogus susijaudinęs, patarė, ką daryti tuo momentu. Jis nemato prasmės apie tai kalbėti su juo. Jeigu jis liepė kvieti 112, mano, kad nebuvo palikęs įvykio vietos. Kiek iš sužalojimo sprendžia, kad bėga kraujas iš rankos ar kojos, buvo nubrozdinimai, nemirs žmogus. Jam yra kitų darbų, nei domėtis eismo įvykiu. Jis kaip policininkas, darė išvadą, jeigu žmogus atsitrenkė į galą, tai automatiškai saugaus atstumo nesilaikymas. Kad apsisukinėjo draudžiamoje vietoje, nepasakojo, šio fakto nežino. Avarijos klausimais nebendravo su juo. Dėl tam tikrų bylų ir kitų dalykų buvo 1-2 bendravimai. Neužsiminė apie tą įvykį, tik kažkada užsiminė, kad vyksta teismai. Jam neįdomu, kad jam teismai vyksta.

Ekspertas V. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neturėjo galimybės „gyvai“ apžiūrėti automobilio ir motorolerio. Motorolerio dešinės pusės stiklas buvo sudaužytas, nulaužtas dešinės pusės veidrodėlis, nes ši transporto priemonė prieš eismo įvykį slydo ant kairio šono. O kairysis šonas yra apibrozdintas, kairio šono slydimo pėdsakai yra užfiksuoti eismo įvykio vietos nuotraukose, tačiau slystant ant kairiojo šono buvo nulaužtas veidrodėlis, dešinėje pusėje ir sudaužytas stiklas dešinėje pusėje. Šie požymiai rodo, kad buvo motorolerio kontaktas į galinę automobilio bamperio plastikinės apdailos kampą. Kita vertus, eismo įvykio vietos nuotraukose buvo matomas pabyrėjusio smulkaus purvo zona, kuri nurodyta ekspertizės akto 5 pav. ir 4 pav., kur aiškiai matoma, kad motorolerio priekiu buvo jo kairė važiuojamosios dalies pusė, kur gulėjo veidrodėlis, buvo pabirusių smulkių žemių zona. Pėdsakas slydimo 5 nuotraukoje matomas vienas nukreiptas į ženklinimo liniją, o pabaigoje pėdsakai staigiai keitė judėjimo kryptį. Įvertinus visus šiuos požymius, buvo nustatyta, kad motorolerio kontaktas su automobiliu buvo su bamperio plastikinės apdailos kairiu kampu, kur buvo padarytas įlenkimas. Tikėtina, kad įlenkimas buvo padarytas dešinės pusės vairo rankena. Tada buvo sudaužytas veidrodėlis ir stiklas. O ta vieta 5 pav. ekspertizės akte yra pažymėta geltona taškine linija. Susidūrimo mechanizmas ekspertizės akte buvo pateiktas įvertinus šiuos objektyvius duomenis. Ten yra ne įbrėžimas, nuotraukoje matomas plastikinės apdailos įlenkimas. Tikėtina buvo sulaužyta apdailos juostelė ties ta vieta. Mano, kad motoroleris, gulėdamas ant šono, vairo rankenos dešine puse pasiektų automobilio galinio bamperio plastikinės apdailos vietą, kur buvo padarytas įlenkimas. Yra ne tik susidūrimo požymiai ant transporto priemonės, bet ir susidūrimo vietos kiti duomenys, būtent pabyrėjęs smulkus purvas, nuo automobilio bamperio plastikinės apdailos vidinės pusės ir slydimo pėdsako pasikeitimas buvo sąlygotas atsitrenkimo į automobilį metu, kitaip slydimo pėdsakai negalėtų kreipti judėjimo krypties staigiai. Motoroleris kontaktavo su automobiliu judėdamas labai nedideliu greičiu. Tiesiog automobilis judėjo, motoroleris nedideliu greičiu atsitrenkė, dėl ko buvo nulaužtas veidrodėlis ne kairės pusės, o dešinės pusės, nes ant kairės pusės slydo. Jei motoroleris slydo ant kairio šono ir niekur neatsitrenkė, tai kas tada nulaužė tą veidrodėlį dešinės pusės ir stiklą sudaužė. Po kontakto visi įbrėžimai būtų tik ant kairio šono. Jis nuslydo ir pasiliko gulėti ant kairio šono, apsibrozdinęs kairio šono dalis. Kiek matosi nuotraukose, įbrėžimo nebuvo. Motoroleris atsitrenkė slydimo pabaigoje ir visas slydimo mechanizmas sustojo. Mano, kad galėjo vairuotojas pajukti susidūrimo smūgį. Nemano, kad pajudintų susidūrimas transporto priemonę, jei ji stovėtų. Nežino, ką pajustų vairuotojas, kiekvieno jutimas skirtingas. Bet jis mano, kad toks kontaktas, atsitrenkimas yra juntamas vairuotojui. Jo suvokimu, jis tokį kontaktą pajustų. Išgirstų ir pajustų. Jei į stovinčią transporto priemonę atsitrenktų ir ji nesujudėtų-jis taip neteigtų. Jo manymu, ji judėjo. Jei automobilio „VW Passat“ vairuotojas būtų iš pirmos eismo juostos atlikęs sukimosi manevrą, tai automobilis, kad patektų ten, kur jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio, ties kontakto vieta turėjo būti pasisukęs statesniu kampu. Jis turėjo būti statmenai važiuojamosios dalies. Tokiu būdu niekaip negalėtų įvykti kontaktas su galinio bamperio plastikinės apdailos kampu. O motoroleris, slysdamas pagal ženklinimo liniją, kontaktas turėjo būti į plastikinės apdailos galinį šoninį paviršių, kaip ir pavaizduota 11 pav. Šiuo atveju kontaktas matomas ant bamperio plastikinės apdailos kampo, kaip pavaizduota 10 pav. 10 pav. automobilio padėtis susimodeliuoja vairuotojui darant apsisukimo manevrą iš Taikos pr. antros eismo juostos. Todėl buvo padaryta išvada, kad automobilio vairuotojas vykdė kairio apsisukimo manevrą važiuodamas antra eismo juosta. Automobilio vairuotojas pradėjo kairio apsisukimo manevrą važiuodamas Taikos pr. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti Sausio 15-osios g. kryptimi, antra eismo juosta, kuria taip pat važiavo ir motorolerio vairuotojas prieš eismo įvykį. Jei automobilis būtų važiavęs tiesiai-motoroleris nebūtų pasivijęs automobilio. Nemano, kad slysdamas ant kairio šono motoroleris pasivytų automobilį, jei vairuotojas važiuotų tiesiai. Dėl kontakto motoroleris slysdamas kažkiek pakeitė kryptį. O toje vietoje iš judančio automobilio plastikinės apdailos pabyrėjo smulkios purvo nuobiros, tai ir matosi nuotraukose. Daugiau ant važiuojamosios dalies tokių vietų, kur būtų pabirę purvo nuobiros, nebuvo. Iš purvo nuobirų galima nustatyti transporto priemonių susidūrimo vietą. Ant asfalto buvo užfiksuoti stabdymo pėdsakai ir buvo matomi slydimo pėdsakai. Jis suprato, kad motorolerio vairuotojas pastabdė, buvo užfiksuotas stabdymo pėdsakas, po to sekė motorolerio šoninio slydimo pėdsakai. Buvo apibrozdintas motorolerio kairysis šonas ir matosi įbrėžimas ant asfalto. 5 pav. parodyti motorolerio slydimo pėdsakai, o pabaigoje yra nukreipta lanku iš dešinės į kairę. Jo nuomone, transporto krypties pasikeitimas įvyko dėl kontakto su transporto priemone. Kadangi automobilis judėjo-nešvarumai negalėjo pabirti ant žemės. 5 pav. pažymėta raudonos spalvos rodyklėmis. Bagažinės dešinysis kraštas galėjo kontaktuoti su plastikinės apdailos apatine dalimi, kuri yra po valstybiniu numeriu. O rankena ir stiklas į bamperio tą vietą, kur yra plastikinės apdailos įlenkimas. Negalima sakyti, kad motoroleris atsitrenkė tik rankena, nes buvo stiklas sudažytas. Bet negalima sakyti, kad kontaktas su bagažinės dešiniu kraštu nebuvo. Kad nulūžo veidrodėlis irgi tuo pat metu irgi tikėtina, kad kontaktavo. Bet pagal automobilio požymius, kurie buvo pateikti, atsekti negalima. Smulkiai išdėstyti požymių pagal pateiktas nuotraukas negalima. O pagal slydimą nėra metodikos, kad pasakyti kokį atstumą motorolerio vairuotojas turi nuslysti, kad padarytų tokius apibrozdinimus, be to, čia yra ne eismo įvykio eksperto kompetencija, o teismo medicinos eksperto. Nemano, kad ir teismo medicinos ekspertas, pamatęs nubrozdinimus, pasakys, kiek metrų slydo. Pas juos irgi nėra tokios metodikos, kad pagal nubrozdinimus nustatyti, kiek metrų reikėjo slysti asfalto danga, kad pasidarytų tokie nubrozdinimai. Mano, kad pagrindinis elementas, tvirčiausias iš tų dalių: rankenos, stiklo, veidrodėlio, tai buvo priekyje įrengta metalinė bagažinė. Mano, kad atsitrenkė ta dalimi, po to ir veidrodėlis nulūžo smūgio metu, ir skilo stiklas, ir visa kita- kontakto metu. Kontaktas nebuvo labai stiprus, kad padaryti kažkokius tai sugadinimo požymius ant motorolerio bagažinės. Bagažinės konstrukcija pakankamai tvirta. Jei detaliai būtų apžiūrėta transporto priemonė, tai jis nemano, kad nebūtų rasta bamperio kažkurios dalies kontakto pėdsakų. Turėjo būti pėdsakas, bet jis tiesiog nuotraukoje neužfiksuotas. O užfiksuotas tik plastikinės apdailos įlenkimas. Jei buvo pakišta koja po motoroleriu, tai turėjo motoroleris kažkuri vieta būti aukščiau. Įlenkimas prasideda maždaug 45 cm aukščio nuo savo paviršiaus, dar klausimas, ar nėra padarytas įlenkimas virš 44 cm. Kur yra įlenkimas-tai čia vienas paviršius, o apatinė dalis yra kitas paviršius. Tai jokios įtakos išvadai neturėtų, ar rankena, ar veidrodėliu, ar bagažine atsitrenkė, koks skirtumas. Bagažinės kontaktas rastas žemiau, rankenos pėdsakas rastas aukščiau ir ką tai keis išvadoje. Nėra klausimo, ar motoroleris susidūrė su automobiliu. Ir eismo įvykio schema, ir sugadinimai, duoda pagrindą teigti, kad įvyko kontaktas. Niekas šito neginčija, pagal bylos duomenis nekyla abejonių, kad kontaktas buvo. Buvo kontaktas, jis aiškina, kad motoroleris, beslysdamas, neturėjęs kontakto, negalėjo pakeisti slydimo krypties. Be kontakto negalėjo nulūžti veidrodėlis, skilti stiklas. Ar sugadinimai buvo padaryti po eismo įvykio, kažkas nulaužė veidrodėlį ir sugadino stiklą. Vairo rankena kontaktavo su bamperiu ir įlenkė. Stiklas įskilo, o rankena paliko įlenkimą. Jei negalėjo įlenkimo palikti bagažinė, paliko rankena. Išvados nekeičia, keičia tik susidūrimo mechanizmą, bagažinė kontaktavo su žeme, o vairo rankena kontaktavo su ta vieta, kur buvo padarytas įlenkimas. Čia nauja išvada. Atsiųskite tyrimui motorolerį, atsiųskite automobilį, patikslins išvadą, bus nustatyta, kas su kuo galėjo kontaktuoti konkrečiai. Jei toks svarbus klausimas apie susidūrimo mechanizmą. Susidūrimo faktą rodo ne tik sugadinimai, bet ir pėdsakai. Vertinama visa objektyvių duomenų visuma, kuri yra užfiksuota eismo įvykio vietoje, nevertintinas tik vienas kažkoks faktas. Be kontakto negalima tų požymių patvirtinti. Galinė iškiša-tai ta transporto priemonės dalis nuo galinės ašies. Tokiu būdu slysdamas motoroleris būtų trenkęsis į automobilio kairį šoną galinėje dalyje. Už užpakalinio rato galinio bamperio plastikinės apdailos šoninis paviršius. Techniniu požiūriu tokie nukentėjusiojo veiksmai šioje situacijoje nepriimtini, kadangi stabdomo motorolerio lėtėjimas yra 6,9 vidutinis, o slystant ant sauso asfalto dangos yra tik 3,9. Jei stabdomas motoroleris sustos už 10 m, tai tokiu pat greičiu slysdamas motoroleris nuslys 20 m. Negali dabar atsakyti už kiek metrų būtų sustojęs motoroleris, jei nebūtų virtęs, o stabdęs. Jei nebūtų motorolerio vairuotojas guldęs motorolerio, o stabdęs, būtų išvengęs autoįvykio. 12 pav. yra pavaizduota būtent ta situacija, kai motorolerio vairuotojas efektyviai stabdo motorolerį. Matyti, kad stabdomas motoroleris priartėja prie susidūrimo vietos, tai automobilis jau būna priešpriešinėje eismo juostoje. Jei motorolerio vairuotojas nebūtų paguldęs, o efektyviai stabdęs-tai jis būtų išvengęs eismo įvykio. Automobilio padėtis susidūrimo vietos atžvilgiu duoda pagrindą teigti, kad buvo apsisukimo manevras. Važiuodamas antra eismo juosta vykdė apsisukimo manevrą, kitaip tokio susidūrimo mechanizmo nebūtų galima paaiškinti. Jei motoroleris būtų atsitrenkęs važiuojant tiesiai ir paskui dėl kažkokių priežasčių automobilio vairuotojas sugalvotų apsisukti ir dėl kažkokių priežasčių pastatyti priešingoje pusėje automobilį, tai negalėtų vykti toks susidūrimas. Jei automobilio vairuotojas aiškina tokias aplinkybes, kad motoroleris iš paskos važiavo, jam kairiau, jei jis matytų, kad motoroleris slysta kairiau-tada vienintelis dalykas užkirsti jam kelią sukant į kairę. Tada reikėtų trauktis nuo to slystančio motorolerio pasukant į dešinę, o pasukant į kairę užkerta jam kelią. Pasukdamas į dešinę, pamatot, kad pro jus praslysta motoroleris. Ši padėtis sumodeliuota pagal jų judėjimo trajektoriją prieš motorolerio atsitrenkimą. Avarinė situacija susidarė tuomet, kada motorolerio eismo juostoje susidarė kliūtis, motorolerio vairuotojas atliko stabdymą, guldė motorolerį ant kairio šono, slydo važiuojamąja dalimi ir slysdamas atsitrenkė į automobilį. Motoroleris staigiai turėjo stabdyti, nes jam atsirado kliūtis: priekyje važiuojanti transporto priemonės vairuotojas pradėjo lėtinti greitį prieš pasukant. Kad guldė motorolerį paaiškino pats savo parodymuose, kad siekdamas išvengti susidūrimo guldydamas motorolerį nukrito. Paguldęs motorolerį jis dar judėjo, sugebėjo nuslysti 5 m. Stabdymo pabaigoje jis nesustojo. Jeigu motorolerio vairuotojas būtų pastoviai efektyviai stabdęs, tai automobilio vairuotojas būtų įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir nesudaręs tam vairuotojui kliūties. O kada jis paguldė ir slydo, tai vairuotojas neturėjo galimybės atlaisvinti motoroleriui eismo juostą. Norint nustatyti koks greitis buvo stabdymo pėdsakų pabaigoje, reikia atlikti tyrimą. Motorolerio vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo važiuodamas tiesiai efektyviai stabdydamas motorolerį, kadangi stabdant ir judant vertikalioje padėtyje priartėjęs prie susidūrimo vietos, automobilis būtų spėjęs atlaisvinti motorolerio judėjimo juostą. Vadovavosi purvo nuobiromis. Susidūrimas įvyko ant horizontalaus ženklinimo linijos, kur motorolerio slydimo linija keitė kryptį. O susidūrimo vietoje purvas negalėjo nukristi, kadangi jis krenta nuo judančios transporto priemonės. Jei automobilis būtų stovėjęs toje vietoje, tai ir purvas būtų nukritęs susidūrimo vietoje. Šiuo atveju vairuotojas darė kairio apsisukimo manevrą, purvas pradėjo skleistis truputį toliau nuo susidūrimo vietos.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo J. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas J. B. parodė, kad 2021 m. liepos 16 d., apie 10.20 val. kartu su žmona V. B. ėjo Taikos pr. link Senamiesčio. Ėjo dešinės pusės kelkraščiu žiūrint nuo Sausio 15-osios gatvės. Jis ėjo arčiau gatvės, o jam iš dešinės pusės ėjo žmona. Eidamas ir būdamas, ties prekybos centru „Maxima“, kuri buvo kitoje kelio pusėje, išgirdo padangų cypimo garsą. Pamatė, kad priekyje nuo Senamiesčio link Sausio 15-osios važiuoja Taikos pr. automobilis „VW Passat“, kuris, kuria eismo juosta tuo metu važiavo negali pasakyti. Automobiliui nedegė jokios posūkio signalo šviesos. Padidinęs ėjimo greitį priėjo prie įvykio vietos ir pamatė, kad ant važiuojamosios kelio dalies ant kairio šono guli motoroleris ir šalia jo sėdi vairuotojas. Automobilio vairuotojas pasuko į kairę ir kirsdamas dvigubą ištisinę liniją apsisuko ir sustojo priekine automobilio dalimi į senamiesčio pusę. Iki kol priėjo arčiau įvykio vietos girdėjo vieną smūgio garsą, kuris galimai galėjo būti dėl motorolerio dalių nukritimo arba motorolerio smūgio į automobilio galinę dalį. Kad motoroleris atsitrenktų į automobilį šito nematė, jam vaizdą užstojo pats automobilis. Jam būnant prie motorolerio vairuotojo priėjo automobilio vairuotojas, kuris pasakė: „Aš už viską sumokėsiu, tik nepranešk policijai“, motorolerio vairuotojas atsisakė. Iš automobilio vairuotojo pasakymo suprato, kad jis suvokia, jog yra kaltas dėl eismo įvykio. Tiek jis tiek motorolerio vairuotojas apie įvykį pranešė pagalbos centrui. Taip pat automobilio vairuotojas prisipažino, jog iš vis nematė, kad jam iš paskos važiuotu motoroleris. Pačio susidūrimo ir motorolerio kritimo momento ant važiuojamosios kelio dalies nematė. Taip pat nematė ir kaip važiavo motoroleris už automobilio „VW Passat“. Bendraudamas po įvykio su žmona, suprato, kad žmona įvykio aplinkybių nematė (t. 1, b. l. 180-182).

Iš 2021 m. liepos 16 d. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio matyti, kad buvo gautas pranešimas, jog 2021 m. liepos 16 d., apie 10.39 val., Klaipėdos m., adresu Taikos pr. 12A prie PC „Maxima“ pranešėjas važiavo motoroleriu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai prieš jį apsisukinėjo automobilis „VW Passat“ pranešėjas nukrito nuo motorolerio, skauda koją, smūgio nebuvo. Atvykus nurodytu adresu pastebėjo, kad ties Taikos pr. 9 namu, viduryje gatvės nuvirtęs motociklas „Vespa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelkraštyje stovi automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kelkraštyje sėdėjo T. Č., ant kojų ir rankų matėsi nubrozdinimai, asmuo teigė, kad šiam skauda kairės kojos čiurną. Priėjęs A. G. teigė, kad automobiliu „VW Passat“ važiavo Taikos pr. nuo Tiltų g. link Sausio 15-osios g. ir Taikos pr. gatvių sankryžos ir per galinį vaizdo veidrodėlį pastebėjo, kad iš galo parvažiuoja nevaldomas motociklas. Jis, siekdamas išvengti smūgio pasuko į kairę pusę per dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją, tačiau smūgio išvengti nepavyko ir motociklas atsitrenkė į galinę automobilio dalį. T. Č. aiškino, kad minėtu motociklu važiavo Tiltų g. link Sausio 15-osios g. ir Taikos pr. gatvių sankryžos paskui automobilį „VW Passat“, kuris staigiai, be posūkio signalo, per dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją suko į kairę, o T. Č. staigiai stabdydamas motociklą pradėjo slysti ir virto ant šono. Aiškinantis aplinkybes priėjo J. B. ir paaiškino, kad matė įvykį. Teigė, kad minėtas automobilis važiavo nuo Tiltų g. link Sausio 15-osios g. ir Taikos pr. gatvių sankryžos antra eismo juosta, o šiam iš galo motociklas. „VW Passat“ automobilis ties Taikos pr. 9 namu per dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją staigiai pasuko į kairę, ko pasakoje motociklas virto ir jo vairuotojas nukrito, ar prieš nukrentant ant žemės motociklas atsitrenkė į automobilį, liudininkas nematė (t. 1, b. l. 15-16).

Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykis įvyko Taikos pr., ties namu Nr. 12A, (duomenys neskelbtini), dienos metu. 2021 m. liepos 16 d., apie 10.30 val., adresu Klaipėda (duomenys neskelbtini), susidūrė dvi transporto priemonės: motoroleris „Piaggio Vespa GTV 250“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis „VW Passat“, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo Taikos pr. ties 9 namu, dešiniame kelkraštyje, dviem dešinės pusės ratais užvažiavęs ant šaligatvio, priekine dalimi link Tiltų g., nuo priekinės ašies iki dvigubos ištisinės linijos 5,75 m, nuo galinės 5,67 m. Motoroleris „Piaggio Vespa GTV 250“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), gulėjo ant kairio šono priešingame eisme, antroje eismo juosto, priekine dalimi link Tiltų g., nuo priekinės ašies iki kairio kelkraščio 7,00 m, nuo galinio 6,90 m. Eismo įvykis įvyko „VW Passat“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui apsisukinėjant per dvigubą ištisinę kelio linijos ženklinimą (t. 1, b. l. 17-19).

Iš fotonuotraukų matyti, užfiksuotas motoroleris „Piaggio Vespa GTV 250“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), guli ant dvigubos ištisinės kelio ženklinimo linijos. Kelkraštyje stovi „VW Passat“, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Ant automobilio ir motorolerio matomi pažeidimai (t. 1, b. l. 27-38).

Iš 2021 m. liepos 16 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas lengvasis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b.l. 39-41)

Iš 2021 m. liepos 16 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas motoroleris Piaggio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b.l. 42-44)

Iš 2021 m. liepos 30 d. Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas motoroleris „Piaggio Vespa GTV 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b.l. 48-50).

Iš 2021 m. liepos 30 d. Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b.l. 54-56).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. sausio 18 d. ekspertizės akte Nr. 11-2856(21) pateikta išvada, kad:

1. eismo įvykio mechanizmo eiga, tikėtina, buvo tokia: prieš eismo įvykį motorolerio „Piaggio Vespa GTV 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiavo apie 35 km/h greičiu Taikos pr. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Sausio 15-osios g., antra eismo juosta apie 0,65 m atstumu nuo važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo KET linijos 1.3. Automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiavo priekyje motorolerio, taip pat Taikos pr. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Sausio 15-osio g., apie 0,75 m atstumu nuo važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo KET linijos 1.3, ir, jo nurodytu, apie 20 km/h greičiu suko automobilį į kairę. Kada iki susidūrimo su automobiliu „VW Passat“ liko apie 12 m atstumas, motorolerio vairuotojas užstabdė motorolerį, kuris efektyviai stabdomas persislinko apie 1,9 m atstumą, nugriuvo ant kairiojo šono ir paslydęs asfalto danga apie 5,3 m, ant važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo KET linijos 1.3, susidūrė su kairio posūkio kreive judėjusiu automobiliu „VW Passat“, motorolerio „Piaggio Vespa GTV 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekyje įrengtos bagažinės dešiniuoju kraštu atsitrenkdamas į automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio bamperio kairį kampą. Po susidūrimo motoroleris pasislinko į priekį, pasisuko prieš laikrodžio rodyklę ir pasiliko gulėti ant kairiojo šono ant važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo KET linijos 1.3, o automobilio „VW Passat“ vairuotojas atlikęs kairiojo apsisukimo manevrą, sustabdė automobilį padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio.

2. Nustatyti, kokiu greičiu prieš eismo įvykį važiavo automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas negalima.

3. Prieš pat efektyvų stabdymą motorolerio „Piaggio Vespa GTV 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiavo apie 35 km/h greičiu.

4. Automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai, — lėtino greitį ir suko į kairę Taikos pr. atkarpoje, kurioje važiuojamoji dalis pažymėta važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo KET linija 1.3, kurią kirsti buvo draudžiama, tokiu būdu sudarydamas kliūtį iš paskos važiavusio motorolerio „Piaggio Vespa GTV 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui — buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Motorolerio „Piaggio Vespa GTV 250“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai, — atsiradus kliūčiai vairuotojas „siekdamas išvengti susidūrimo, guldydamas motorolerį, nukrito“, dėl ko motoroleris slysdamas važiuojamąja dalimi atsitrenkė į automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kada motorolerio vairuotojas, važiuodamas apie 35 km/h greičiu ir lėtindamas greitį vertikalioje padėtyje bei išlaikydamas motorolerio stabilų judesį važiavimo kryptimi, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti eismo įvykio, — buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

5. Automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), minimalus apsisukimo skersmuo yra 11,4 m. Automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į padėtį užfiksuotą po eismo įvykio, galėjo patekti vairuotojai jo nurodytu 20 km/h greičiu atliekant kairiojo apsisukimo manevrą iš Taikos pr. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Sausio 15-osios g., antros eismo juostos.

6. į šį klausimą atsakyta išvados pirmame punkte.

7. Susidariusioje kelio eismo situacijoje vairuotojas važiuodamas apie 35 km/h greičiu ir stabdydamas motorolerį „Piaggio Vespa GTV 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertikalioje padėtyje bei išlaikydamas jo stabilų judesį, turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo.

8. Automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui sukantį kairę iš Taikos pr. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Sausio 15-osios g., pirmos eismo juostos, motoroleris „Piaggio Vespa GTV 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), slysdamas palei važiuojamosios dalies horizontalaus ženklinimo KET liniją 1.3, priekiniu ratu palindęs po automobilio galine iškiša, atsitrenktų į automobilio kairės pusės galinio sparno šoninį paviršių ( žr. tiriamosios dalies 11 pav.) (t. 1, b. l. 88-99).

2022 m. gruodžio 9 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akte Nr. 11-2221 (22) pateikta išvada, kad:

1. Eismo įvykio metu motoroleriui „Piaggo Vespa GTV 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nulaužtas dešinės pusės šoninis veidrodėlis, nuskeltas priekinio apsauginio stiklo dešinysis kraštas ties vairo rankena su stiklo tvirtinimo juostele, buvo apibraižytas priekinio skydo kairysis kraštas, variklio gaubto kairės pusės šoninis paviršius.

2. Motorolerio „Piaggo Vespa GTV 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės šoninis veidrodis buvo nulaužtas ir apsauginis stiklas dešinėje pusėje su tvirtinimo juostele buvo nuskeltas motoroleriui slystant ant kairiojo šono dešinės pusės vairo rankena atsitrenkus į automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio bamperio plastikinės apdailos kairės pusės kampą.

3. Į šį klausimą atsakyta išvados 2 punkte.

4. Automobiliui „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apsisukti 6,95 m važiuojamosios dalies plotis yra nepakankamas, kadangi tam reikalinga nemažesnė, kaip apie 10,1 m pločio apsisukimo juosta.

5. Tam, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsidurtų padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio, buvo reikalinga nemažesnė kaip apie 9,9 pločio Taikos pr. važiuojamosios dalies juosta.

6. Motorolerio „Piaggo Vespa GTV 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdymo atstumas eismo įvykio metu buvusiomis kelio sąlygomis vairuotojui važiuojant 35 km/h greičiu susidariusioje kelio eismo situacijoje buvo apie 18 m (t. 3, b. l. 151-158).

Iš PRĮR išrašo matyti, kad 2021 m. liepos 16 d. 10.37 val. T. Č. pranešė apie įvykį, kad prieš 1 minutę gatvėje prie PC „Maxima“ jis važiavo su motoroleriu v/n (duomenys neskelbtini), kai prieš jį apsisukinėjo a/m VW., pranešėjas nukrito nuo motorolerio, koją skauda, smūgio nebuvo, visi vietoje, laukia ( t.1, b.l. 113-116).

Iš specialisto išvados Nr. G 1077/2021(03) matyti, kad T. Č. nustatyta: odos nubrozdinimai kairės alkūnės ir kairio kelio sąnarių srityse padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis pagalbos į VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė (2021 m. liepos 16 d., 12.23 val.), kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kairės pėdos laivakaulio lūžis padarytas paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis pagalbos į VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė (2021 m. liepos 16 d., 12.23 val.), kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kaulo lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Neatmetama galimybė, kad T. Č. nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (t. 1, b. l. 127-128).

Iš 2021 m. spalio 7 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir autoavarijos vietos plano matyti, kad nukentėjusysis T. Č. įvykio vietoje adresu Taikos pr. ties namu 12A, parodė ir paaiškino eismo įvykio aplinkybes ( t. 1, b.l. 146-149).

Iš 2021 m. spalio 7 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir autoavarijos vietos plano matyti, kad kaltinamasis A. G. įvykio vietoje adresu Taikos pr. ties namu 12A, parodė ir paaiškino eismo įvykio aplinkybes (t 2., b.l. 50-53).

Iš 2021 m. rugsėjo 30 d. eksperimento atlikimo protokolo matyti, jog užfiksuota, kad tarnybiniu automobiliu atvykus į įtariamojo A. G. nurodytą vietą, į aikštelę, kuri yra prie „Signalas“, adresu Birutės g. 1, Klaipėda. Į „Signalo“ aikštelę reikalinga įvažiuoti iš Sausio 15-osios gatvės, Klaipėda. Pastarojo pateiktoje navigacijoje „Tomtom“ buvo įvestas įtariamojo A. G. nurodytas adresas Rumpiškės g. 2, Klaipėda. Suvedus adresą, navigacija, kurioje gerai matomas vaizdas (važiavimo kryptis) ir gerai girdimas garsas, parodo iš aikštelės važiuoti į dešinę. Pasukus į dešinę ir važiuojant Sausio 15-osios gatve, tiesiai, navigacija garsiniu signalu praneša už 100 metrų sukti į kairę. Ties sankryža su Rumpiškės gatve navigacija parodo sukti į kairę, kur pasukus ir privažiavus prie namo Nr. 2, parodo, kad tai yra galutinis tikslas. Vaizdo įrašas sustabdomas. Tikslu patikrinti įtariamojo A. G. parodymus dėl navigacijos parodymų važiuojant nuo Klaipėdos miesto senamiesčio, laivo „Meridianas“, buvo nuvykta prie laivo „Meridianas“, Kurpių gatvė, Klaipėda. Nuo laivo „Meridianas“, palikus nekeistą ir naujai neįvedamą adresą Rumpiškės g. 2, Klaipėda, pradėta važiuoti navigacijoje nurodyta kryptimi, t. y. pasukta į dešinę, į Turgaus gatvę. Privažiavus Turgaus g. ir Tiltų g. sankryžą, navigacija rodo važiuoti tiesiai ir Turgaus aikštėje sukti į dešinę. Kadangi įtariamasis A. G. apklausos metu parodė, kad jis važiavo pagrindine senamiesčio gatve vedančia link turgaus, žiedinės sankryžos, todėl buvo pasukta į kairę, į Tiltų gatvę ir važiuojama link turgaus žiedinės sankryžos. Važiuojant Tiltų gatve, kur transporto priemonėms yra eismas draudžiamas, navigacija rodė išvažiavimo kelius į dešinę. Iš Turgaus gatvės įvažiuojant į Taikos pr. navigacija rodo įvažiuoti į žiedinę sankryžą ir iš jos išvažiuoti trečiame išvažiavime, tai yra link Bangų gatvės. Važiuojama tiesiai Taikos pr. link eismo įvykio vietos. Prieš prekybos centrą „Saturnas“ navigacija parodo už 100 m sukti į kairę, į įvažiavimą prie „Saturno“, kuris veda link Bangų gatvės. Ties minėtu posūkiu į kairę navigacija dar kartą pakartojo, kad reikia sukti į kairę. Važiuojant toliau tiesiai Taikos pr. ir privažiavus eismo įvykio, kur yra dviguba ištisinė eismo juostas skirianti linija, navigacija nei vaizdu, nei garsiniu signalu nerodo sukti į kairę, navigacijoje rodomas vaizdas važiuoti tiesiai iki sekančios sankryžos, t. y. iki Taikos pr. ir Sausio 15-osios g. sankryžos. Važiuojant toliau tiesiai ir likus iki minėtos sankryžos 100 m navigacija garsiniu signalu ir vaizdu parodo, kad reikia sukti į kairę, t. y. į Sausio 15-osios gatvę (t. 2, b. l. 63-64).

Iš 2022 m. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti vaizdo įrašai, kurie gauti iš pareigūnų, dirbusių įvykio vietoje 2021 m. liepos 16 d. esančių „Body“ kamerų. Vaizdo įrašai įrašyti skaitmeninėje laikmenoje „Titanum“, DVD-R. Skaitmeninė laikmena DVD-R nuskaitoma kompaktinių diskų skaitytuvu. Skaitmeninėje laikmenoje yra pateikti keturi failai. Šie failai užvadinti pagal „Body“ kamerų numerius. Pareigūnui M. J., darbo metu priklausė „Body“ kamera užvadinta Nr. B0F1EC5F6F0A, pareigūnei S. B.-B0F1EC609D16, pareigūnui D. K.-B0F1EC60ADFE ir pareigūnui M. M.-B0F1EC6034E4. Atidarius failą užvadintą „Body“ kameros Nr. B0F1EC5F6F0A, matyti septyni vaizdo įrašai. Atidarius pirmą vaizdo įrašą (žiūrint nuo viršaus) matyti kaip kalbasi pareigūnai tarpusavyje, pasakoja kitam pareigūnui, ką pasakojo liudytojas: „Pasatas be jokių posūkių be nieko, bandė apsisukti (rodo) per dvi ištisines eismo juostas, yra nevietinis. Motoroleris važiavo iš galo ir nespėjo sustabdyti. Automobilio vairuotojas sako, kad pamatė, jog iš galo čiuožia motoroleris, užsuko, ir jam įlėkė į galą“. 00:00:52 pareigūnas nurodo, jog jam sakė, kad abu važiavo antra eismo juosta. Trečiame vaizdo įraše matyti, kaip A. G. ateina prie pareigūno, klausia ar negalima pažiūrėti kokiu greičiu važiavo motoroleris, nurodo, kad jis važiavo 40 km/h greičiu, ieškojo pagal navigaciją adreso-Rumpiškių g. 2. Ketvirtame vaizdo įraše matoma ir Girdima, kaip A. G. aiškina įvykio aplinkybes, nurodo, kad motoroleris greitai atlėkė, pamatė, kad nesuvaldys motorolerio (rodo, kaip jį pradėjo mėtyti į šonus), per galinį veidrodėlį pamatė, mašinų šioje juostoje nebuvo (rodo ranka), jis staigiai pasuko į tą juostą (rodo), o motociklas atsimušė į automobilį jau be keleivio, jis anksčiau nugriuvo (rodo kur atsimušė ant automobilio). Motociklas atskrido be keleivio, nurodo, kad pas jį dar navigacija įjungta. Atidarius failą užvadintą B0F1EC60ADFE, matyti penki vaizdo įrašai. Atidarius pirmą vaizdo įrašą (žiūrint nuo viršaus) matyti, kad pareigūnas D. K. bendrauja su nukentėjusiuoju T. Č.. Domisi jo sveikata. Taip pat bendrauja su eismo įvykio liudininku J. B.. J. B. rankos gestu parodo, iš kur jis ėjo, kai pamatė eismo įvykį. J. B. nurodo, kad matė tą momentą, kai automobilis sukosi kirsdamas dvigubą ištisinę liniją. Rankos gestais rodo, iš kur ir kaip automobilis važiavo ir suko. Žodžiais neįvardina. Taip pat nurodo, kad smūgio nematė, tik girdėjo smūgio garsą. Pokalbio metu prieina prie pareigūno D. K. ir liudytojo J. B. įtariamasis A. G., kuris pertraukia liudininko J. B. pasakojimą išsakydamas savo nuomonę. J. B. įtariamajam A. G. nurodo palaukti ir leisti jam pasakyti, ką jis matė. Pareigūnas paklausia, kuria eismo juosta važiavo motoroleris. J. B. rankos gestu parodo, kad toje juostoje važiavo abu eismo dalyviai, motociklas važiavo automobiliui iš galo. Garsiai neįvardindamas, kurioje eismo juostoje. Girdimasi, kad įtariamasis A. G. pasako, kad važiavo antra eismo juosta. Pareigūnas J. B. paprašo nurodyti telefono numerį. Pastarasis nurodo. Paaiškina, kad šiuo metu atostogauja ir yra ne vietinis. Tuo pokalbis pareigūno D. K. su liudytoju J. B. baigėsi. Toliau pareigūnas bendrauja su įtariamuoju A. G.. Laike 10:42:49 pareigūnas D. K. paklausia A. G., kur buvo pirminis smūgis. Pastarasis nurodo, kad nematė. Išėjęs A. G. į važiuojamąją kelio dalį rodo, kaip jis važiavo ir ką matė. Papasakoja eismo įvykio aplinkybes. Atidarius antrą įrašą (žiūrint nuo viršaus), matyti, kad D. K. vaikšto po įvykio vietą. Priėjęs prie greitosios automobilio paklausia nukentėjusiojo T. Č., ar gali papasakoti apie eismo įvykio aplinkybes. Pastarasis papasakoja, kad važiavo antra eismo juosta ir prieš jį nerodydamas posūkio signalo, sukant į kairę, per dvigubą ištisinę juostą, apsisukinėjo automobilis „Passat“. Sukimas automobilio buvo drastiškas be jokio įspėjimo, todėl jis staigiai stabdė. Laike 10:47:09 pareigūno D. K. ir nukentėjusiojo T. Č. pokalbis baigiasi. Laike 10:48:47 pareigūnas D. K. alkotesterio pagalba patikrina T. Č. blaivumą. Pareigūnas garsiai pasako, kad yra nuliai. Pareigūnas D. K. prieina prie tarnybinio automobilio, kur sėdi įtariamasis A. G. su pareigūnu M. M.. Laikas 10:49:20. Atidarius trečią vaizdo įrašą (žiūrint nuo viršaus), matyti, kad pareigūnas D. K. vaikšto po įvykio vietą, bendrauja su pareigūnu M. M.. Šiame vaizdo įraše su eismo įvykio dalyviais ar liudininkais nebendraujama. Laike 10:54:00 prie pareigūno D. K. prieina atvykę į įvykio vietą pareigūnai S. B. ir M. J.. Pareigūnas D. K. atvykusiems pareigūnams papasakoja apie įvykio aplinkybes, kurias pats išsiaiškino atvykęs į įvykio vietą. Atidarius ketvirtą vaizdo įrašą (žiūrint nuo viršaus) ir jį peržiūrėjus, nematyti, kad pareigūnas D. K. bendrautų su eismo įvykio dalyviais ir liudytojais. Atidarius penktą vaizdo įrašą (žiūrint nuo viršaus) matyti, kad pareigūnas M. J. kartu su pareigūnu D. K. skaito įtariamojo A. G. ranka parašytą paaiškinimą. Atidarius failą užvadintą „Body“ kameros Nr. B0F1EC6034E4, matyti penki vaizdo įrašai. Atidarius pirmą vaizdo įrašą (žiūrint nuo viršaus), matyti, kad pareigūnas M. M. laike 10:40:19 prieina prie nukentėjusiojo T. Č. ir liudytojo J. B.. Girdisi, kaip T. Č. pasako apie savo sveikatos būklę. Prie nukentėjusiojo T. Č. matyti, kad priėjo pareigūnas D. K., kuris bendravo su nukentėjusiuoju T. Č.. Vaizdo įraše matyti ir liudytojas J. B. stovintis prie nukentėjusiojo T. Č.. Su liudytoju J. B. bendrauja pareigūnas D. K.. Užsirašo J. B. duomenis. Girdėti, kad nukentėjusysis T. Č. nurodo, kad turi dar vieno liudininko kontaktinį numerį. Laike 10:41:09 pareigūnas M. M. paprašo nukentėjusiojo T. Č. pateikti asmens dokumentą ir pasidomi apie įvykio aplinkybes. Laike 10:42:11 T. Č. papasakojimas apie įvykio aplinkybes pareigūnui M. M. baigiasi. Laike 10:42:51 matyti, kad pareigūnui D. K. įtariamasis A. G. rodo ir pasakoja kaip įvyko eismo įvykis. Laike 10:43:53 įtariamojo A. G. pasakojimas pareigūnui D. K. nebegirdimas. Pareigūnas M. M. prieina prie greitosios automobilio. Atidarius antrą (žiūrint nuo viršaus) vaizdo įrašą, matyti, kad pareigūnas D. K. bendrauja su nukentėjusiuoju T. Č., kuris yra greitosios automobilyje. Laike 10:45:47 T. Č. pradeda pasakoti įvykio aplinkybes pareigūnui D. K.. Laike 10:47:08 T. Č. bendravimas su pareigūnu D. K. baigiasi. Laike 10:47:23 matyti, kad pareigūnas D. K. prieina prie įtariamojo A. G.. Bendravimas nelabai girdimas. Pareigūnai M. M. ir D. K. nutaria alkotesteriu patikrinti eismo įvykių dalyvių girtumus. Laike 10:48:51 pareigūnas M. M. įtariamajam A. G. nurodo sėsti į tarnybinį automobilį ir pateikia paaiškinimo blanką. Pareigūnas M. M. nurodo įtariamajam A. G. raštiškai papasakoti įvykio aplinkybes. Taip pat pasitikrina alkotesteriu girtumo laipsnį. Garsiai pareigūnas M. M. po pūtimo pasako, kad yra nuliai. Įrašas baigiasi. Atidarius trečią (žiūrint nuo viršaus) vaizdo įrašą, matyti, kad pareigūnas. laike 10:51:39 paaiškina įtariamajam A. G. kaip pildyti paaiškinimo blanką. Įtariamojo A. G. paaiškinimo rašymas, stebint pareigūnui M. M., trunka iki įrašo pabaigos. Atidarius ketvirtą (žiūrint nuo viršaus) vaizdo įrašą, matyti, kad šis įrašas yra tęsinys trečio vaizdo įrašo. Šiame vaizdo įraše įtariamasis A. G. papasakoja įvykio aplinkybes pareigūnui M. M.. M. M. nurodo A. G. viską savarankiškai surašyti. Atidarius penktą (žiūrint nuo viršaus) vaizdo įrašą, matyti, kad šiame vaizdo įraše pareigūnai su eismo įvykio dalyviais ar liudytojais nebendravo. Atidarius failą užvadintą „Body“ kameros Nr. B0F1EC5F6F0A, matyti septyni vaizdo įrašai. Atidarius pirmą (žiūrint nuo viršaus) vaizdo įrašą matyti, kad pareigūnas M. J. yra priėjęs prie pareigūno D. K., kuris papasakoja visą eismo įvykio vietoje surinktą informaciją. Matyti, kad po pokalbio su pareigūnu D. K., pareigūnas M. J. vaikšto po eismo įvykio vietą, telefono pagalba fotografuoja, 10:59:05 įrašas baigiasi. Atidarius antrą (žiūrint nuo viršaus) vaizdo įrašą, matyti, kad pareigūnas M. J. sėdi tarnybiniame automobilyje laike 10:59:49 prie jo prieina pareigūnas D. K., kuris paduoda paaiškinimą. Pasidomi ar paaiškinimas gerai surašytas. Pareigūnas M. J. skaito paaiškinimą ir tikslinasi informaciją. Paaiškinimas skaitomas iki laiko 11:02:22. Atidarius trečią (žiūrint nuo viršaus) vaizdo įrašą matyti, kad yra tęsinys antro vaizdo įrašo. Šiame vaizdo įraše matyti, kad pareigūnas M. J. braižo įvykio vietą. Laike 11:08:34 prie pareigūno M. J. prieina įtariamasis A. G.. Pradeda kalbėtis su pareigūnu, pasakoja kokiu greičiu pats važiavo ir įvykio aplinkybes. Laike 11:09:03 įrašas baigiasi. Nutrūksta įtariamojo A. G. pasakojimas. Atidarius ketvirtą (žiūrint nuo viršaus) vaizdo įrašą matyti, kad yra tęsinys ketvirto įrašo ir yra tęsiamas įtariamojo A. G. pasakojimas apie įvykio aplinkybes. Laike 11:09:58 A. G. pasakojimas baigiamas. Laike 11:10:17 A. G. nurodo, kad gaila, jog kamerų įvykio vietoje nėra. Pareigūnas M. J. nurodo, kad bandys paieškoti. Tęsiamas įvykio vietos fiksavimas. Atidarius penktą (žiūrint nuo viršaus) vaizdo įrašą matyti, kad pareigūnai S. B. ir M. J. metro pagalba matuoja ir fiksuoja matavimus eismo įvykio schemoje. Laike 11:16:51 įtariamasis A. G. rankos gestu parodo ir pasako: „ten tam autobuse yra navigacija“. Pareigūnas M. J. paklausia: „ar vairuotojas yra“. A. G. pasako, kad ne. Matuojama ir braižoma schema toliau. Atidarius šeštą (žiūrint nuo viršaus) vaizdo įrašą, matyti, kad pareigūnas M. J. prieina prie įtariamojo A. G. pateikia nubraižytą eismo įvykio schemą. Įtariamasis A. G. pasirašo. Įtariamasis A. G. parodo telefoną, kurį ištraukė iš kišenės, pareigūnui M. J. sakydamas, kad čia yra video registratorius. Pareigūnas M. J. paklausia įtariamojo A. G. ar veikia neįjungus mašinos degimą registratorius. Įtariamasis A. G. nurodo, kad nežino. Pareigūnas M. J. pasako, kad dažniausiai neveikia neįjungus degimo, nes kad neiškrautų akumuliatoriaus. Pareigūnas M. J. pasidomi ar tuo momentu stovėjo, kai A. G. važiavo. Įtariamasis A. G. nurodo, kad stovėjo. Pareigūnas M. J. iš pateiktos įtariamojo A. G. nuotraukos užsirašo autobuso valstybinius numerius. Toliau pareigūnas bendrauja su įtariamuoju A. G.. Pastarasis pasakoja įvykio aplinkybes. Laike 11:23:30 pareigūno M. J. pokalbis su įtariamuoju A. G. baigėsi. Atidarius septintą (žiūrint nuo viršaus) vaizdo įrašą, matyti, kad pareigūnas M. J. su eismo įvykio dalyviais ir liudininkais nebendravo. Atidarius failą užvadintą „Body“ kameros Nr. B0F1EC609D16, matyti, kad yra vienas vaizdo įrašas. Atidarius šį vaizdo įrašą matyti, kad pareigūnė S. B. kartu su pareigūnu M. J. prieina prie pareigūno D. K., kuris papasakoja visą eismo įvykio vietoje surinktą informaciją. Vaizdo įraše neužfiksuota, kad pareigūnė S. B. bendrautu su eismo įvykio dalyviais ir liudininkais ( t. 2, b.l. 137-141).

Įrodymų tyrimas

BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kadangi BK 281 straipsnyje 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t. y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis.

Nors kaltinamasis A. G. savo kaltės nepripažino visiškai, tačiau ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. G., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. 2021 m. liepos 16 d., apie 10.30 val., Taikos pr., ties Nr. 12A namu, Klaipėdos m., keturių eismo juostų kelyje, po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi, A. G., vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas antra eismo juosta, elgdamasis neatsargiai, staigiai keisdamas važiavimo kryptį ir sukdamas (apsisukdamas) į kairę, iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nekliudyti kitiems eismo dalyviams, kirsdamas dvigubą ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją, skiriančią priešingų krypčių eismo juostas (Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.3 p.), išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, sudarė kliūtį ta pačia kryptimi, antra eismo juosta važiavusiam T. Č. vairuojamam motoroleriui „Piaggio Vespa GTV 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasakoje T. Č., siekdamas išvengti susidūrimo, guldydamas motorolerį, nukrito. Eismo įvykio metu motorolerio vairuotojui T. Č. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais A. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 101 p. ( Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.), 106 p. (Prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. <...>) ir 118 p. ( Dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau eismo juostų arba kelyje su skiriamąja juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąja juosta arba ją pervažiuoti.), 135.4 p. (Vairuotojui draudžiama: <...>staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui.) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino, nurodė, kad 2021 m. liepos 16 d., ryte, apie 11.00 val., važiavo nuo senamiesčio link parduotuvės „Avitela“, ieškojo adreso Rumpiškės g. 2. Važiavo 35-40 km/h greičiu, pravažiavus nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, stabtelėjo, norėjo pasižiūrėti kairėje pusėje gyvenamojo namo lentelę, tačiau visiškai nesustojo, riedėjo, bet pristabdė, kad pasižiūrėti kokia ten gatvė, nes jis nevietinis, gatvių nežino ir Klaipėdos mieste nesiorientuoja. Tuo metu išgirdo padangų cypimą ir galiniame veidrodėlyje pamatė, kad nemažu greičiu atrieda motoroleris, matė, kad jį sumėtė, jis pasitraukė šiek tiek kairiau, prie dvigubos ištisinės linijos, kad jeigu kas, kad motoroleris galėtų jį aplenkti. Važiuojant kairiąją juosta ir pamatė atlekiantį motorolerį, jis nevažiavo į dešinę juostą, kaip teigia nukentėjusysis. Paties motorolerio kritimo nematė, bet pamatė, kad motoroleris atlekia dideliu greičiu į jį ir atsitrenkė jam į galinę automobilio dalį, kairę pusę, prie išmetimo vamzdžio. Tada jis pavažiavo porą metrų į priekį, kadangi buvo daug automobilių, iš priekio parvažiavo autobusas, patraukė automobilį į šalikelę. Pinigų nukentėjusiajam nesiūlė, neprašė, kad nekviestų policijos, susitarti nebandė. Nesulaukęs kol atvyks policijos pareigūnai, jis patraukė automobilį iš įvykio vietos, nes buvo stresas, pasimetė, buvo judėjimas, iš paskos važiavo automobiliai, iš priekio parvažiavo autobusas, jis paprasčiausiai užstojo eismą, dėl to ir patraukė, taip pasielgė nepiktybiškai, rytas buvo, pasimetė, nežinojo ką daryti. Pamatė motorolerį per galinio vaizdo veidrodėlį, jis buvo toje pačioje eismo juostoje kur ir jis, gal jis nesitikėjo, kad jis pristabdys, važiavo iš paskos. Motoroleris važiavo iš paskos per vidurį, tai pamačius, jis šiek tiek pasitraukė prie dvigubos ištisinės juostos, kad jis aplenktų jį iš dešinės pusės, nes motorolerį sumėtė, jis pamatė, kad nestabiliai važiuoja, tai vien dėl to. Nematė to momento, ar nukentėjusysis nugriuvo ar nušoko, pamatė, kad motoroleris jau guli, slysta link jo. Po smūgio jis pavažiavo šiek tiek į priekį, maždaug 1 m ir sustojo skersai, buvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą. Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad neva navigacija rodė, kad reikia toje vietoje daryti posūkį, dėl to jis ir važiavo pagal navigaciją, sukdamas į kairę nurodė, kad neteisingai surašyti parodymai, jis nesakė, kad būtent toje vietoje, kur apsisuko jam navigacija nurodė sukti. Paaiškino, kad į jį motoroleris atsitrenkė, kai jis buvo prilėtinęs greitį, galbūt iki 20 km/h, tuo metu kai jis judėjo tiesia kryptimi. J. B. parodymus, kuris nurodė, kad A. G. pripažino savo kaltę, kad žadėjo atsilyginti, vertina, kaip nelogiškus. Žmonės atbėgo išgirdę garsą, jie įvykio nematė. Nei vienas žmogus šalikėle nėjo. Paaiškino, kad jis nenorėjo apsisukti, jam nebuvo prasmės apsisukinėti, nes moteris senamiestyje pasakė, kad reikia važiuoti link „Avitelos“, jam nebuvo reikalinga apsisukinėti, nėra jokios logikos. Nukentėjusysis T. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. liepos 16 d., apie 10.30 val. važiavo Taikos pr. nuo miesto centro, antra eismo juosta, nes pirma juosta skirta autobusams. Pravažiavus prekybos centrą „Saturnas“, pėsčiųjų perėją, toliau važiavo tiesiai. Pastebėjo priekyje automobilį „VW Passat“, jis važiavo lėtai, kaip suprato, ieškojo vietos parkavimui. Numatė tokią galimybę, kad jis galbūt norės rikiuotis į antrą eismo juostą, todėl traukėsi į šoną. O jis staiga, drastiškai pradėjo apsisukinėti. Teko stabdyti ir sukti kairėn nuo jo, ko pasakoje nukrito. Krisdamas susižalojo. Kai atsistojo, matė, kad automobilis apsisukęs, užvažiavęs ant šaligatvio priešingoje eismo juostoje. Išlipęs vairuotojas, prašė, jog neskambintų niekur, žadėjo tartis, sumokėti. Paaiškino, kad įvykio vietoje viena puse yra dvi eismo juostos. Pirmoje eismo juostoje buvo daug automobilių, nes ten parkavimosi juosta, bet tai yra ne pirma juosta, pirma juosta yra laisvas pravažiavimas, ten net autobusai važiuoja, kai yra prisiparkavusių automobilių. Jis vyko antra juosta, o automobilis vyko pirma juosta. Dėl eksperto nuomonės, kad pagal susidūrimo kampą, automobilis važiavo antra eismo juosta parodė, kad susidūrimo iš vis nebuvo, sugadintas automobilis iš kito įvykio. Motorolerio aukštis yra žemesnis už tą pažeidimo vietą ant automobilio. Jo supratimu, ekspertas nematė iš kurios vietos suko automobilis. Klaidinga išvada, jis sako taip, kaip buvo. Iš pirmos juostos automobilis „VW Passat“ staigiai suko kirsdamas antrąją juostą ir išvažiavo į priešpriešinę pusę. Jeigu jis nebūtų stabdęs, jis būtų atsitrenkęs į automobilio šoną. Dėl to, kas jis neva nesuvaldė motorolerio, slydo ir automobilis buvo priverstas pasitraukti, kad į jį motoroleris neatsitrenktų parodė, kad tai skamba kvailai ir juokingai. Nurodė, kad tai tikrai nesąmonė, išsisukimas iš situacijos. Jis buvo priverstas keisti važiavimo kryptį, nes jam buvo sudaryta kliūtis, o ne dėl to, kad nesuvaldė motorolerio. Jis tikrai negriuvo specialiai, jis suko į šoną ir to pasakoje krito, nes, jei nebūtų sukęs šoną, kad ir kaip stipriai būtų stabdęs, jį vietoje būtų nuskynęs. Eksperto išvada prieštarauja tikram įvykiui.

T. Č. prašo priteisti 49 Eur turtinės žalos, kurią sudaro suplėšyti rūbai. Teisiamojo posėdžio metu T. Č. dėl suplėšytų rūbų parodė, kad šortus yra išmetęs, bet rado nuotrauką, persiųs ją draudimui. Atsiliepime į ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ nurodė, jog dėl suplėšytų rūbų nepateikti įrodymai. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog prašomos priteisti 49 Eur suplėšytų rūbų išlaidos nepagrįstos, todėl iš civilinio atsakovo nepriteistinos.

T. Č. prašo priteisti 736,12 Eur turtinės žalos, kurią sudaro vaistų pirkimas ir kineziterapeuto paslaugos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atlikti mokėjimai „Camelia vaistinė“, „Gintarinė vaistinė“, UAB „Eurovaistinė“, „Norfos vaistinė“, UAB „Grikso klinika“ ( t. 3, b.l. 14-19) – 259,22 Eur sumai, bet nėra pateikta duomenų, įrodančių kas buvo pirkta, iš ko būtų galima spręsti, jog buvo įsigyti vaistai ar kitos medicininės priemonės, susijusios su nukentėjusiojo patirta trauma, todėl laikytina, kad nėra pagrįstas reikalavimas dėl 259,22 Eur turtinės žalos, patirtos dėl vaistų pirkimo, priteisimo ir nepriteistinas iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“.

T. Č. prašo priteisti 139,44 Eur motorolerio transportavimo ir saugojimo po autoįvykio išlaidas. Prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais duomenimis (t. 3, b. l. 30), todėl priteistinos iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“.

T. Č. prašo priteisti 40,58 Eur turtinės žalos už bilietus į Palangoje 2021 m. liepos 17 d. vykusiais „Aurum 1000 km“ lenktynes, nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų, kuriuos patyrė įvykio metu 2021 m. liepos 16 d. nebegalėjo dalyvauti. Prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais duomenimis (t. 3, b. l. 42), todėl priteistinos iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“.

T. Č. prašo priteisti dėl neįvykusios kelionės patirtas 2126,40 Eur išlaidas. Nurodė, kad buvo įsigijęs kelionę su šeima, tačiau dėl patirtų sužalojimų nebegalėjo išvykti. Teisiamojo posėdžio metu T. Č. dėl neįvykusios kelionės nurodė, kad pinigai už kelionę nėra grąžinami. Jis nepranešė kelionių agentūrai, jog nevyks į kelionę. Civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iki teismo buvo pateikti kiti dokumentai dėl kelionės, kuriuose buvo nurodoma, kad į kelionę turėjo vykti trys asmenys, tačiau tarp jų T. Č. nebuvo, dabar pateikė naujus dokumentus, kuriuose jau atsirado. Mano, kad duomenys nepagrįsti ir kelia abejonių. Iš byloje esančio UAB „Kelionių uostas“ bilietų rezervacijos patvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b.l. 31), matyti, kad bilietai į kelionę 2021 m. liepos 29 d. buvo rezervuoti 3 asmenims – I. Č., T. Č. ir M. Č.. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo T. Č. pateiktame rezervacijos pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) jau nurodyta, kad bilietai rezervuojami 3 asmenims – I. Č., T. Č. ir M. Č.. Kadangi yra pateikti skirtingi duomenys apie asmenis, turėjusius skristi 2021 m. liepos 29 d. į kelionę, iš ko negalima vienareikšmiškai spręsti, kad T. Č. irgi planavo vykti į kelionę, be to, tai, kad galimai T. Č. nebeišskirdo į kelionę, nesuteikia pagrindo spręsti, kad į kelionę nebegalėjo skirti kiti du asmenys, be to, atsižvelgtina ir į tai, kad nebuvo bandyta susigrąžinti neįvykusios kelionės išlaidų iš kelionių organizatoriaus, laikytina, kad prašomos priteisti dėl neįvykusios kelionės patirtos 2126,40 Eur išlaidos yra nepagrįstos ir nepriteistinos iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“.