Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, 2K-47-696/2017

Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-01-03
Bylos Nr.: 2K-47-696/2017
Teisminio proceso Nr.: 1-20-1-00238-2014-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Rezultatas: Panaikinta apygardos teismo nutartis ir perduota byla iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka

Teisėjai: Tomas Šeškauskas (pirm.), Viktoras Aidukas, Vytautas Piesliakas (pran.)
Nuteistasis: R. Ž.
Nukentėjusysis: E. G.

Kategorijos

1.2.25.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 2K-47-696/2017Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00238-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.2. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 3 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Viktoro Aiduko ir Vytauto Piesliako (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. gynėjo advokato R. M. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 30 d. nutarties.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendžiu R. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalį 10 MGL dydžio (376 Eur) bauda, įpareigojant baudą sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiajam E. G. iš AAS „G. B.“ Lietuvos filialo priteista 4640,02 Eur turtinės žalos atlyginimo, iš AAS „G. B.“ Lietuvos filialo 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš nuteistojo R. Ž. – 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1304,57 Eur advokato paslaugoms apmokėti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 30 d. nutartimi nuteistojo R. Ž. gynėjo advokato R. M. apeliacinis skundas atmestas.

Nukentėjusiojo E. G. atstovo advokato M. V. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies: pakeistas Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendis ir nukentėjusiajam E. G. priteista 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš AAS „G. B.“ Lietuvos filialo priteisiant 5000 Eur, o iš nuteistojo R. Ž. – 10 000 Eur.

Kita Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi, R. Ž. nuteistas už tai, kad 2014 m. kovo 29 d., apie 13.30 val., vairuodamas automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Kauno r. (duomenys neskelbtini) pl. nuo Šakių Kauno link, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punktą, galiojančio šiuo metu (111 punktas, galiojęs įvykio metu), reikalavimus tuo, kad, prieš pradėdamas sukti į dešinę, iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nedavė kelio iš dešinės pro jį važiavusiam motociklui „Kawasaki ZX 1000“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamam E. G., dėl to su juo susidūrė, eismo įvykio metu padarydamas motociklo vairuotojui nukentėjusiajam E. G. sunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Kasaciniu skundu nuteistojo R. Ž. gynėjas advokatas R. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 30 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nuteistajam nutraukti.

Šalies argumentai

2.1. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai teisiškai įvertino eismo įvykio metu susiklosčiusią teisinę situaciją jo dalyvių veiksmų priežastinio ryšio su kilusiais padariniais aspektu ir dėl to R. Ž. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apkaltinamasis teismo nuosprendis nuteistajam, jo nuomone, turėjo būti panaikintas, priimant išteisinamąjį nuosprendį, nes R. Ž. nepadarė jokio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos.

2.2. Kasatorius nurodo, kad, sprendžiant iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, esminiu, o kartu ir vieninteliu apeliacinio skundo atmetimo pagrindu buvo tai, jog vien ta aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su skundžiamo nuosprendžio išvadomis, subjektyviai interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti. Kasatorius pažymi, kad savo nuomonę apeliaciniame skunde grindė, jo nuomone, pagrįstais, teisiniais argumentais bei motyvais, kuriuos apeliacinės instancijos teismas privalėjo išnagrinėti ir arba patvirtinti jų pagrįstumą arba juos motyvuotai atmesti.

2.3. Pirmosios instancijos teismas iš tiesų aprašė visus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, tačiau jų teisiškai nesusiejo su abiejų transporto priemonių vairuotojų veiksmais, taigi tik iš dalies teisingai nustatęs, kad Kelių eismo taisykles pažeidė abu eismo dalyviai, nemotyvuotai nutarė, kad tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su pasekmių kilimu buvo vien tik nuteistojo galbūt padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, pasireiškęs reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto pažeidimu, o nukentėjusiojo elgesys, kasatoriaus manymu, nemotyvuotai pripažintas tik rizikingu, net nesvarstant abipusės eismo dalyvių kaltės. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismai nesvarstė ir neįvertino visų nukentėjusiojo E. G. padarytų pažeidimų, kuris tiesiogiai susidūręs (pastebėjęs) su potencialiai realų pavojų eismo dalyvių saugumui keliančia situacija (kliūtimi), ne tik neleidusią jam bandyti iš dešinės apvažiuoti R. Ž. automobilio, bet ir tęsti judėjimą apskritai, siekdamas išvengti galimo susidūrimo, imperatyviai privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 5 straipsnis, Kelių eismo taisyklių 9 punktas), o prieš pradedant važiuoti (nukentėjusysis tvirtina, kad buvo beveik sustojęs) įsitikinti, kad tai daryti saugu (įvykio metu galiojęs KET 106 punktas), galbūt važiuoti kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto (KET 125punktas), laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad būtų saugu (KET 132 punktas), atsiradus kliūčiai ar iškilus pavojui eismo saugumui sulėtinti greitį, netgi visiškai sustabdyti (KET 134 punktas). Visa tai reiškia, kad nukentėjusysis turėjo palaukti, kol nuteistojo automobilis baigs manevrą arba visiškai sustoti kol išnyks jam kilę įtarimai, pasak jo, dėl neleistino „VW Passat“ manevravimo ir neadekvataus vairuotojo elgesio pavojingai susiklosčiusios eismo situacijos. Kasatoriaus manymu, nukentėjusiojo E. G. nepriekaištingas šių Kelių eismo taisyklių reikalavimų laikymasis, o ne visiškai nerūpestingas elgesys, pasireiškęs staigiu ir beatodairišku greitėjimu per keletą metrų iki 72 km/h, būtų buvęs visiškai pakankamas ne tik eismo įvykio išvengti, bet ir jo nesukelti pačiam.

2.4. Pirmosios instancijos teismas, kasatoriaus nuomone, suklydo iš esmės nemotyvuotai nutaręs, jog pagrindine eismo įvykį lėmusia priežastimi buvo nuteistojo, o ne nukentėjusiojo veiksmai, t. y. visiškai neteisingai vertino abiejų eismo įvykio dalyvių veiksmus priežastinio ryšio su padariniais nustatymo aspektu ir todėl neteisingai nusprendė, kad toks ryšys su kilusiais padariniais sieja būtent nuteistojo veiksmus. Taigi visų šių, tikrai ar tariamai E. G. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kaip ir jų teisinio ryšio su kilusiomis pasekmėmis, teismai apskritai nevertino, nors tai padaryti privalėjo. Kalbant apie apeliacinės instancijos teismo vertinimą, susijusį su tuo, ar transporto priemonę su priekaba vairavęs R. Ž., remiantis KET 107 (tuo metu - 112) punkto taisyklėmis, galėjo sukti į dešinę ne nuo paties važiuojamosios dalies krašto. Šis teismas iš dalies teisingai pastebėjo, kad toks manevras galimas, jeigu jis nekelia pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, tačiau byloje nebuvo ir nėra nustatyta, kad toks pavojus galėjo būti, nebent dėl neteisėtų paties nukentėjusiojo veiksmų.

Kasatorius nurodo, kad priežastinio ryšio klausimas yra teisės klausimas, tačiau iš apkaltinamojo nuosprendžio akivaizdu, kad sprendžiant šį klausimą teismo sprendimui daugiausia įtakos turėjo ekspertizės, kuri tik pavadinta kompleksine, išvada, nors šio eismo įvykio tyrimo eksperto paaiškinimais nustatyta, kad savo tyrimo su teismo medicinos tyrimo, kuris neturėjo jokios įtakos jo išvadai, jis nesieja, taigi šis įrodymas negali būti laikomas turinčiu aukštesnę teisinę galią ar būti laikomas patikimesniu, lyginant su priešingas aplinkybes nustačiusiu eismo įvykio specialiuoju tyrimu (specialisto išvada).

Taigi visų apeliacinio skundo motyvų bei argumentų neišnagrinėjimas šiuo atveju, kaip ir nešališku bei išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu nepagrįstas įrodymų vertinimas, anot kasatoriaus, laikytini esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus nuosprendį bei nutartį, o būtent tai ir lėmė netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 281 straipsnio 3 dalies) taikymą.

Anot kasatoriaus, svarstytina, ar šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas, neaprašant nukentėjusiojo padarytų KET pažeidimų ir jų nesusiejant su kilusiomis pasekmėmis, iš esmės atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus.

Šalies argumentai

2.5. Kasatorius taip pat nurodo, kad jeigu kasacinio skundo argumentai dėl nuteistojo kaltės būtų pripažinti nepagrįstai, svarstytina, ar teisėtas ir pagrįstas apeliacinės instancijos teismo sprendimas priteisti iš R. Ž. 10 000 Eur dydžio žalos atlyginimą, nes, priešingai negu apylinkės teismas, apygardos teismas netgi neatsižvelgė į pirmosios instancijos teismo nustatytą nukentėjusiojo rizikingo elgesio aplinkybę, o kartu ir su jo neįgalumu (absoliutus kurčnebylys) susijusią turtinę padėtį. Kasatoriaus manymu, šios aplinkybės tiesiogiai daro įtaką tokio atlyginimo dydžiu, taigi priteista suma turėtų būti iš esmės sumažinta.

Atsiliepimas

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo R. Ž. gynėjo advokato R. M. kasacinį skundą atmesti.

3.1. Atsiliepime prokuroras nurodo, kad skundžiamuosiuose teismų sprendimuose aprašytos visos nustatytos įrodinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės, nurodyti įrodymų vertinimo motyvai, pasisakyta dėl jų patikimumo ir pakankamumo. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, patikrino pirmosios teismo nuosprendžiu nustatytas faktines aplinkybes ir savo baigiamajame akte konstatavo, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis buvo neatsargūs nuteistojo R. Ž. veiksmai ir priežastinis ryšys dėl eismo įvykio nustatytas teisingai, o nuteistojo kaltė pagrįsta bylos įrodymų visuma, todėl esminių BPK pažeidimų nepadaryta ir baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Žemesnės instancijos teismas

3.2. Prokuroras nurodo, kad iš esmės kasacinio skundo argumentai yra tapatūs apeliacinio skundo argumentams, kuriuos išnagrinėjo apeliacinės instancijos teismas ir pagrįstai atmetė. Prokuroras sutinka su apeliacinės instancijos teismo motyvais dėl iš dalies nesutampančių specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadų vertinimo bei specialisto ir eksperto paaiškinimų. Priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas, įvertino abi byloje pateiktas išvadas, palyginęs jas tiek tarpusavyje, tiek su kitais byloje esančiais įrodymais (nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto ir eksperto paaiškinimais, rašytiniais įrodymais), padarė išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės atitinka eksperto V. M. pateiktą ekspertizės akto išvadą dėl eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų veiksmų vertinimo techniniu požiūriu. Taigi teismas, įvertinęs tiek R. Ž. padarytus KET pažeidimus, tiek motociklo vairuotojo E. G. veiksmus, taip pat kitus faktorius, galėjusius turėti reikšmės padarinių atsiradimui, padarė pagrįstą teisinę išvadą, kad eismo saugumo taisykles pažeidžiantys nuteistojo veiksmai šiuo atveju turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais, o nukentėjusiojo veiksmai, nors ir rizikingi, nebuvo pagrindine eismo įvykį sąlygojusia priežastimi. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų, kad pirmosios instancijos teismas suteikė ekspertizės akto išvadoms pranašumą prieš specialisto išvadą. Pažymėtina, kad tiek pirmosios instancijos teisme vykusio proceso metu, tiek bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nei nuteistasis, nei jo gynėjas nepateikė teismui argumentuotų prašymų skirti naują ekspertizę, išskyrus prašymą nustatyti automobilio ir motociklo susidūrimo kampą, kuris, pasak abiejų specialistų, jokios reikšmės jų pateiktoms išvadoms įtakos neturėtų.

Atsiliepimas

3.3. Atsiliepime prokuroras taip pat nurodo, kad nuteistasis viso proceso metu neigė sukėlęs eismo įvykį ir ginčijo žemesnės instancijos teismų nustatytą priežastinį ryšį tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių, teigdamas, kad nagrinėjamoje situacijoje jis, atlikdamas posūkio manevrą, nematė iš automobilio galo artėjančio motociklo, jo vairuojamam automobiliui sukant į dešinę pusę jokios kliūties nebuvo ir todėl nesitikėjo bei neprognozavo, nukentėjusiojo veiksmų apvažiuojant jo automobilį iš dešinės pusės, tokiu būdu neturėjo galimybės išvengti susidūrimo su motociklu, vairuojamu E. G.. Priežastinis ryšis yra viena iš įrodinėtinų aplinkybių kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimų bylose. Priežastinis ryšis nustatomas ne tarp automobilio vairavimo ir kilusių padarinių, o tarp KET pažeidimo, padaryto vairuojant automobilį ir kilusių padarinių. Šioje baudžiamojoje byloje nusikalstamos veikos padarinys – nukentėjusiojo E. G. patirtas sunkus sveikatos sutrikdymas. Pagrindinė nukentėjusiojo patirtų sužalojimų priežastis buvo jo vairuojamo motociklo „Kavvasaki ZX 1000“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) susidūrimas su automobiliu „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo nuteistasis. Byloje nustatyta, kad R. Ž., vairuodamas automobilį su priekaba, į dešinę suko ne nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, o gerokai nuo jo nutolęs (įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą), darydamas manevrą į dešinę ne pagal KET 111 punkto reikalavimus neįsitikino, kad nekliudys kitiems eismo dalyviams – lėmė eismo įvykį, t. y. turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje padaryta pagrįsta išvada, jog eismo įvykio vietos schemoje, specialistų išvadose nustatyta transporto priemonių susidūrimo vieta, nukentėjusiojo E. G., liudytojo M. P. (pirmosios instancijos teismo paskelbti BPK 276 straipsnio tvarka) parodymai patvirtina, kad automobilio „VW Passat“ posūkis į dešinę buvo atliktas pažeidžiant KET ir ši aplinkybė objektyviais duomenimis nėra paneigta. Šios aplinkybės nepaneigia ir liudytojos B. D. paaiškinimai, jog eismo įvykis galėjo įvykti dėl to, kad motociklo vairuotojas važiavo dideliu greičiu. Byloje nėra nustatyta, kad motociklo vairuotojas būtų viršijęs leistiną greitį.

3.4. Prokuroro manymu, teismai neabejotinai nustatė, kad padariniai kilo nuteistajam R. Ž. pažeidus KET reikalavimus. Atsiliepime jis nurodo, kad, kasatoriaus nuomonė, jog eismo įvykio priežastis buvo nukentėjusiojo padaryti KET pažeidimai, nes jis, pamatęs priekyje važiuojančio automobilio keistą manevravimą kelyje, iš pradžių pasitraukimą į važiuojamosios dalies kairę pusę, išvažiavimą į priešpriešinę eismo juosta ir automobilio sustojimą, jis pats nepaisė KET 132 ir 134 punktų reikalavimų, laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad būtų saugu, taip pat atsiradus kliūčiai ar iškilus pavojui eismo saugumui sulėtinti greitį, netgi visiškai sustabdyti. Su tokia kasatoriaus nuomone iš dalies sutiko ir bylą išnagrinėję teismai, jog nukentėjusysis elgėsi rizikingai. Tačiau vien ta aplinkybė, kad KET reikalavimus pažeidė abu vairuotojai, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai spręsti, kad abiejų vairuotojų padaryti pažeidimai buvo tiesiogine eismo įvykio kilimo priežastimi, t. y. lėmė eismo įvykį. Kita vertus, net ir konstatuojant, kad ir nukentėjusysis pažeidė KET, tai nedaro įtakos nusikaltimo sudėties buvimui R. Ž. veikoje, nes ir jis, vairuodamas automobilį, pažeidė KET ir jo padarytas pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, taigi ir pagrindinė jos priežastis.

3.5. Prokuroro manymu, apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą ir nutartyje aptarė visus esminius jo aspektus tiek dėl byloje esančių įrodymų vertinimo, tiek dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, BPK 320 straipsnio reikalavimų nepažeidė, todėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo R. Ž. gynėjo advokato R. M. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

5. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti aprašytos pavojingos veikos, kurias padarė kaltinamasis, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis turi būti įvertinti įrodymai ir nurodyti veikos kvalifikavimo motyvai (BPK 305 straipsnio 1 dalis). Jei straipsnio dispozicija yra blanketinė, turi būti nurodyta, kokio teisės akto reikalavimus pažeidė kaltinamasis, taip pat kokius teisės akto straipsnius, dalis ar punktus pažeidė kaltinamasis. BK 281 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą, sukėlusį žmogaus sveikatos sutrikdymus ar mirtį. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė. Teisės aktas, kuriame nurodyti reikalavimai eismo dalyviams ir pažeidimai, yra Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu. Kelių eismo saugumo taisyklių bylose turi būti tiksliai nurodyti Kelių eismo taisyklių pažeidimo punktai, kurie buvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais.

5.1. Bylų dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo specifika yra ta, kad galimi atvejai, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia vienas eismo dalyvis, kitais atvejais KET pažeidžia keli eismo dalyviai. Jei Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, teismų sprendimuose turi būti nurodyti kiekvieno eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Tai yra preliminari sąlyga spręsti priežastinio ryšio klausimams tarp eismo dalyvių padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, sprendžiant priežastinio ryšio klausimus svarbu taikyti būtinosios sąlygos taisyklę ir ja remiantis nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo susijęs būtinuoju priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-127/2010). Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas leidžia daryti išvadą, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, būtinąja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų eismo įvykis neįvyktų. Ji nustatoma modeliuojant situaciją tokiu būdu: paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvio Kelių eismo taisyklių pažeidimas, paliekant kito eismo dalyvio KET pažeidimą, ir sprendžiama, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais.

5.2. Taigi teisingo ir pagrįsto teismo sprendimo priėmimui šioje byloje buvo svarbu nustatyti vienas ar abu eismo dalyviai pažeidė Kelių eismo taisykles. Nagrinėjamoje byloje į šį svarbų klausimą neatsakyta. Abu teismai pripažino, kad R. Ž. pažeidė KET 111 punktą, galiojusį eismo įvykio metu (dabartiniu metu 106 punktas), kuris nustato, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Vertindami motociklo vairuotojo E. G. elgesį KET požiūriu, teismai jį įvertino kaip rizikingą. Tačiau tokia teismų išvada nėra atsakymas, duodantis pagrindo imtis nustatyti priežastinį ryšį šioje byloje ir spręsti kiekvieno eismo dalyvio baudžiamosios atsakomybės klausimą. Pažymėtina, kad priežastinis ryšys nustatomas ne tarp vairavimo kaip veiksmo, kas, be abejonės, taip pat yra veika, o tarp tokių eismo dalyvių veikų, kurios įvertintos kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nurodant konkretų taisyklių punktą. Šioje byloje priežastiniam ryšiui tinkamai nustatyti yra reikšmingi ne tik R. Ž. padarytas KET 111 punkto pažeidimas, bet ir E. G. padarytos veikos vertinimas KET požiūriu. Pirmoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo surašyta 2014 m. liepos 11 d., ją pasirašęs Lietuvos teismo ekspertizės centro teismo ekspertas L. A. padarė išvadą, kad motociklo „Kawasaki ZX100“ vairuotojo E. G. veiksmai – nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio, laiku nestabdė savo vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į automobilį „VW Passat” – techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Tokią išvadą teismas turėjo susieti su Kelių eismo taisyklių reikalavimais ir padaryti išvadą dėl jų pažeidimo. Tuo tarpu 2015 m. gegužės 6 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pasirašė teismo ekspertas V. M. įvertinti tik automobilio „VW Passat“ su priekaba vairuotojo R. Ž. veiksmai KET požiūriu. Pasisakyta tik tiek, kad E. G. neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „VW Passat”, laiku stabdydamas savo vairuojamą motociklą „Kawasaki ZX1000“.

5.3. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pagal R. Ž. ir E. G. gynėjų apeliacinius skundus, pažymėjo, kad „priešingai, negu teigiama skunde, apylinkės teismas, įvertinęs tiek R. Ž. padarytus KET pažeidimus, tiek motociklo vairuotojo E. G. veiksmus, taip pat kitus faktorius, galėjusius turėti reikšmės padarinių atsiradimui, padarė pagrįstą teisinę išvadą, kad eismo saugumo taisykles pažeidžiantys nuteistojo veiksmai šiuo atveju turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais, o nukentėjusiojo veiksmai, nors ir rizikingi, nebuvo pagrindine eismo įvykį sąlygojusia priežastimi“. Tačiau byloje liko neatsakytas svarbiausias klausimas – vienas ar keli eismo dalyviai pažeidė Kelių eismo taisykles. Jei ne vienas, kokias KET pažeidė kiekvienas eismo dalyvis. Taigi apeliacinės instancijos teismo išvada dėl priežastinio ryšio padaryta neišsamiai įvertinus faktines bylos aplinkybes, specialisto ir eksperto išvadas. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas turi pašalinti šį trūkumą.

5.4. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paviršutiniškai įsigilino ir į bylos faktines aplinkybes, todėl atmetė nuteistojo parodymus ir vadovavosi tik nukentėjusiojo parodymais, tinkamai jų neįvertinęs, tuo pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Antai, nukentėjusysis teisme parodė, kad „kaltinamojo vairuojamas automobilis sustojo, jis palaipsniui išvažinėjo ir sustojo prie kairio kelkraščio. Man buvo įtarimas, arba sustojo, arba suks prie stovinčio namo. Įsitikinau arba sustojo, arba suks į kairę kaltinamasis. Paprastai neįprastas buvo kaltinamojo vairuojamo automobilio sustojimas. Logiškai mąstant, kur sankryža, punktyrinė linija, kaip visur, tačiau kaltinamojo vairuojamas automobilis žymiai anksčiau tai padarė. Kaltinamasis sustojo ties keliuku, šalia keliuko“. Liudytojas M. P., kurio parodymai teismo posėdyje buvo perskaityti BPK 276 straipsnio tvarka, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad važiavo paskui nukentėjusįjį E. G., kuris nuo jo buvo nutolęs apie 20 metrų Prisivijo automobilį su priekaba, jo nelenkė, nes buvo ištisinė skiriamoji juosta. Pamatė, kad priekyje važiavęs automobilis persirikiavo į priešpriešinę eismo juostą. Vairuotojo manevras pasirodė keistas, todėl pažiūrėjo į priekabos posūkio žibintus, tačiau nei dešinysis, nei kairysis žibintai nemirksėjo. Taip automobilis važiavo apie 20 metrų. Pagalvojo, kad automobilis suks į kairę. Tuo metu, kai priekyje važiavęs E. G. jau važiavo lygiagrečiai automobilio dešinėje pusėje, automobilis staiga pasuko dešinėn, užkirsdamas nukentėjusiajam kelią. E. G. net nespėjo stabdyti“. Vertindamas tokius nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, kurie prieštarauja nuteistojo parodymams, teismas turėjo įsigilinti į eismo situaciją eismo įvykio vietoje, nustatyti, ar apskritai toje vietoje buvo galimas posūkis į kairę (pagal byloje esančias nuotraukas tai kelia abejonių) ir ar nukentėjusysis turėjo pagrindą taip galvoti ir imtis lenkti R. Ž. automobilį būtent iš dešinės pusės. Be to, nei nukentėjusysis, nei liudytojai nenurodė, kad R. Ž. automobilis rodė kairį posūkį. Atvirkščiai, liudytojas M. P. parodė, kad pažiūrėjo į priekabos posūkio žibintus, tačiau nei dešinysis, nei kairysis žibintai nemirksėjo. Jei kairysis posūkis nebuvo rodomas, kyla klausimas, ar pagrįstai nukentėjusysis pagalvojo, kad R. Ž. darys posūkį į kairę, ar pats nukentėjusysis, priimdamas sprendimą iš dešinės apvažiuoti R. Ž. automobilį, buvo pakankamai apdairus, ar jis pats, priimdamas tokį sprendimą, esamoje situacijoje nepažeidė Kelių eismo taisyklių. Byloje vienareikšiškai nenustatyta, ar R. Ž. rodė dešinį posūkį. Tačiau logiška manyti, kad jei vairuotojas nerodo nei kairio, nei dešinio posūkio, jis niekur nesuks ir važiuos tiesiai. O jei važiuos tiesiai, net jei ir automobilis šiek tiek išvažiavo į priešingą eismo juostą, ar pateisinamas toks motociklo vairuotojo manevras – lenkti automobilį iš dešinės, ir ar toks veiksmas neprieštarauja KET reikalavimams. Teismai šios aplinkybės iš viso nenagrinėjo, todėl teisėjų kolegijai kelia abejonių įrodymų vertinimas neatsižvelgiant į visuminę kelio situaciją, į aplinką.

5.5. R. Ž. inkriminuotas Kelių eismo taisyklių 111 punktas, galiojusio įvykio metu (106 punktas, galiojančio šiuo metu), reikalavimų pažeidimas, kad, prieš pradėdamas sukti į dešinę, iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės. Tačiau iš teismų sprendimų nematyti, kad nustatinėdami faktines bylos aplinkybes ir vertindami įrodymus teismai atsižvelgtų į R. Ž. veikos teisiniam vertinimui svarbias aplinkybes – kokiu kampu (duomenys neskelbtini) gatvė susikerta su Šakių plentu, ar važiuojant Kauno link kampas yra palankus sukti iš dešiniojo kelkraščio, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės, ar jis nepalankus ir vairuotojo manevras šiek tiek nutolstant nuo dešiniojo kelkraščio buvo būtinas ir pateisinamas siekiant saugiai padaryti posūkį į (duomenys neskelbtini) gatvę. Kasatorius kelia tokį klausimą, teigdamas, kad teismai turėjo įdėmiai išanalizuoti įvykio vietos schemą ir nuotraukas ir įvertinti, ar esant tokiai kelio situacijai R. Ž. galėjo padaryti posūkį į (duomenys neskelbtini) gatvę nenutoldamas nuo dešiniojo kelio krašto. Šis klausimas buvo keliamas ir nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas į šį klausimą neatsakė. Tuo tarpu atsakymas į šį klausimą, taip pat nukentėjusio ir liudytojo M. P. parodymų vertinimas yra svarbus sprendžiant klausimą, ar R. Ž. apskritai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Dėl neįsigilinimo į eismo įvykio schemą ir paviršutiniško faktinių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, apeliacinės instancijos tik formaliai atsakė į R. Ž. apeliacinio skundo argumentus, išsamiai ir nešališkai neįvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo.

5.6. Kartu pažymėtina, kad atsakymas į klausimą dėl eismo įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių Kelių eismo taisyklių pažeidimo turi esminės reikšmės nukentėjusiojo apeliacinio skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo sprendimui. Apylinkės teismas konstatavo, kad nukentėjusiojo E. G. veiksmai buvo rizikingi ir turi reikšmės skiriant kaltinamajam bausmę ir nustatant padarytos neturtinės žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas padidino neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam iš R. Ž. nuo 3000 Eur iki 10 000 Eur. Toks apylinkės teismo nuosprendžio keitimas dėl neturtinės žalos priteisimo, teisėjų kolegijos manymu, galėjo būti pateisintas tik tuo atveju, jei dėl eismo įvykio yra tik vieno eismo dalyvio – R. Ž. – kaltė ar teismas nustatė kitas neturtinės žalos priteisimui reikšmingas aplinkybes. Teismas, neaptaręs šio klausimo, esmingai padidino neturtinei žalai atlyginti priteistiną sumą, nors ir apylinkės teismo priteista bendra 8000 Eur suma pagal formuojamą teismų praktiką, nėra maža ir labai nesiskiria nuo sumų, priteisiamų analogiškose bylose.

5.7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų apeliacinio skundo motyvų, o juos nagrinėdamas nesivadovavo BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimais nešališkai bei išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, o tai laikytina esminiu Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu, kuris sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus nuosprendį bei nutartį. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas turi atsižvelgti į šioje nutartyje nurodytus trūkumus ir, nagrinėdamas nuteistojo bei nukentėjusiojo gynėjų apeliacinį skundą, juos pašalinti.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

6. Nukentėjusysis pateikė teismui prašymą priteisti iš kasatoriaus nukentėjusiojo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nukentėjusysis teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius 363 Eur išlaidas advokato paslaugoms atsiliepimui į kasacinį skundą surašyti .

6.1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla, kokios paslaugos buvo suteiktos proceso dalyviui, koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-153-696/2015 ir kt.). Pagal BPK 104 straipsnį proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

6.2. Ši baudžiamoji byla nagrinėta rašytino proceso tvarka pagal nuteistojo gynėjo kasacinį skundą, kuriame jis prašė panaikinti teismų sprendimus ir jį išteisinti. Nukentėjusiojo rašytinis atsiliepimas į kasacinį skundą nėra būtinas nagrinėjant kasacinę bylą rašytine tvarka. Nuteistojo gynėjo kasacinis skundas pripažintas pagrįstu ir bylą perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Minėta, kad, priimdamas sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kuri proceso šalis padavė kasacinį skundą ir koks bylos nagrinėjimo rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-696/2015). Kadangi nuteistojo R. Ž. gynėjo kasacinis skundas iš dalies tenkinamas, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis panaikinama ir prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas. Nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokato pagalbai surašyti atsiliepimą į kasacinį skundą nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 30 d. nutartį R. Ž. byloje ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Teisėjai Tomas ŠeškauskasViktoras AidukasVytautas Piesliakas