- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- e2A-244-562/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18735-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Atsakovas
- J. K.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autobanga“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autobanga“ ieškinį atsakovei J. K. dėl nuostolių už sugadintą transporto priemonę atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Autobanga“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. K. (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 1 338,14 Eur dydžio ieškovės patirtus nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. lapkričio 14 d. tarp atsakovės, kaip nuomininkės, ir ieškovės, kaip nuomotojos, buvo pasirašyta automobilio nuomos sutartis Nr. 2019/VLN ID #21860, kurios pagrindu atsakovė išsinuomojo automobilį „VW Golf VII“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis buvo išnuomotas 2019 m. lapkričio 14 d. 09:00 val., atsakovės banko sąskaitoje ieškovė rezervavo 300 Eur dydžio užstatą. Atsakovė įsipareigojo 2019 m. lapkričio 28 d. 09:00 val. grąžinti tinkamos būklės išsinuomotą automobilį bei už nuomos laikotarpį (14 parų), sumokėti ieškovei 273 Eur. 2019 m. lapkričio 15 d. atsakovė informavo ieškovę, kad automobilio prietaisų skydelyje dega indikacija, perspėjanti apie automobilio aušinimo sistemos gedimą bei iš po automobilio variklio dangčio veržiasi garai. Apžiūrėdamas grąžintą automobilį ieškovės darbuotojas nustatė, jog per vieną nuomos dieną buvo apgadintas automobilio priekinis bamperis ir šias aplinkybes užfiksavo automobilio apžiūros akte bei nuotraukose. Automobilis buvo transportuotas į ieškovės partnerių autoservisą, apžiūros metu buvo nustatyti ir užfiksuoti trūkumai, apgadinimai: apgadintas automobilio priekinis bamperis, sulaužyta variklio dugno apsauga, pažeistas aušinimo radiatorius. Šie apgadinimai yra užfiksuoti nuotraukose. Pagal 2019 m. lapkričio 18 d. UAB „Autobaltic“ sudarytą automobilio remonto darbų sąmatą Nr. 442 ieškovė 2019 m. gruodžio 19 d. išrašė sąskaitą faktūrą, pagal kurią padaryta žala kartu su žalos administravimo mokesčiu ir automobilių transportavimu – 1 338,14 Eur. 2020 m. sausio 27 d. UAB „Autobaltic“ pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2019 m. lapkričio 28 d. skaičiuojant apgadinto automobilio remonto darbų sąmatą Nr. 442 „AUDATEX“ programa, per klaidą buvo įrašytas kito automobilio kėbulo numeris.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė pritaikyti vartotojų teisės nuostatas jos atžvilgiu ir laikyti ją silpnesniąja sandorio šalimi, palyginus su verslininke ieškove. Nurodė, jog atsakovė nėra niekaip susijusi su ieškovės nurodytais automobilio trūkumais, nes atsakovei buvo išnuomotas labai nudėvėtas automobilis su 159 454 km rida, prie atsakovės nebuvo tikrinta automobilio apačia bei netikrinta, ar buvo automobilio defektai ar ne, atsakovė automobiliu naudojosi labai trumpą laiką ir iš karto paros eigoje išaiškėjo automobilio trūkumai, kurie akivaizdžiai jau buvo automobilio perdavimo momentu, atsakovė per trumpą laiką, kurį naudojo automobilį, važiavo atsakingai ir tausojančiai, ant nieko aukšto / neleistino neužvažiavo, visą tą trumpą laiką su atsakove kartu važiavo ir jos sūnus. Atsakovės teigimu, ieškovės identifikuojami trūkumai negalėjo būti sukelti atsakovės, juos neabejotinai sukėlė ankstesni automobilio valdytojai, o prie atsakovės tik jie išryškėjo ir tapo matomi, taip pat ieškovės pateiktos nuotraukos patvirtina, kad atsakovė niekur neužvažiavo, kadangi bamperis iki pat apačios nėra niekaip apgadintas. Atsakovei ieškovės buvo aprodytas stovintis ant pagrindo automobilis iš išorės. Kadangi automobilis nebuvo pakeltas keltuvu, automobilio apačia nesimatė, o matėsi tik ant pagrindo stovinčio automobilio šonai, priekis, galas, stogas. Nebūdama automobilių eksperte atsakovė negalėjo suprasti apie automobilio techninę būklę. Perduodant automobilį atsakovei matėsi jo netinkamo naudojimo pasekmės – jau buvo įbrėžti priekiniai numeriai, buvo įrėžtas priekinis kairys bamperis, buvo įrėžtas galinis bamperis, apibraižyti automobilio šonai bei visa tai buvo pažymėta 2019 m. lapkričio 14 d. apžiūros akte, nes tai atsakovė pastebėjo. Atsakovės teigimu, ji trumpai naudojosi išnuomotu automobiliu, automobiliu naudojosi tvarkingai ir atsakingai: jokių eismo įvykių nesukėlė, nevažiavo jokia neleistina danga, neviršijo greičio, į nieką neatsitrenkė, ant jokių objektų neužvažiavo. 2019 m. lapkričio 15 d., apie 16 val., vairuodama automobilį, atsakovė prietaisų skydelyje pamatė aušinimo sistemos indikatorių, tada nedelsdama sustojo, užgesino automobilio variklį ir apie visa tai pranešė ieškovei, kuri pasiėmė automobilį ir pakeitė jį kitu automobiliu.
4. Dublike nurodyta, kad atsakovei buvo išnuomotas techniškai tvarkingas automobilis. Atsakovė, išsinuomojusi automobilį su 159 454 km rida (rida aiškiai nurodyta automobilio perdavimo atsakovei 2019 m. lapkričio 14 d. akte), nereiškė absoliučiai jokių pretenzijų ieškovei dėl automobilio ridos, todėl darytina vienareikšmė išvada, kad atsakovę pilnai tenkino tiek šio išnuomoto automobilio rida kilometrais, tiek jo techninė būklė. Jeigu atsakovė būtų pageidavusi automobilio su mažesne rida, ji turėjo tokią teisę pasinaudoti ir tokį pageidavimą išreikšti dar 2019 m. lapkričio 14 d., tačiau tuo nepasinaudojo. Išsinuomoto automobilio ridos dydis kilometrais neturi absoliučiai jokios įtakos atsakovės civilinei atsakomybei ar jos dydžiui nustatyti. Eksploatuojant šį automobilį normaliomis sąlygomis ir be jokio išorinio mechaninio poveikio kietu daiktu į aušinimo sistemos radiatorių, pagamintą iš aliuminio ir plastiko junginių, aušinimo sistemos radiatorius negali staiga įtrūkti, sulūžti ar prakiurti. Apžiūrėjus padarytus automobiliui apgadinimui, kas taipogi aiškiai matyti nuotraukose, variklio dugno apsauga yra sulaužyta, o aušinimo sistemos radiatoriaus apatinė šoninė dalis yra nulaužta, ir iš tos vietos išbėgęs aušinimo skystis, kas būdinga tam atvejui, kai būtent toje vietoje variklio dugno apsaugai ir šiam radiatoriui yra padaromas išorinis poveikis (kontaktas) su kitu kietu daiktu, šiuo atveju galimai kelio dalimi ar kliūtimi, galimai aukštesniu kelio bordiūru ar kitu aukštesniu negu kelio danga daiktu, arba įvažiavus ratu į gilią duobę. Automobilio variklio dugno apsauga, pagaminta iš lankstaus plastiko, skirta apsaugoti patį variklį ir variklio skyriuje esančius automobilio agregatus nuo purvo ir nežymaus mechaninio poveikio, tačiau ji neskirta atlaikyti didelį išorinį mechaninį poveikį kietu daiktu. Atsakovė nepaaiškina, kaip ir kodėl šiuo atveju buvo apgadinta variklio dugno apsauga ir po ja esantis variklio aušinimo radiatorius, jeigu, pasak jos, ji ant nieko neužvažiavo. Atsakovė arba nuslėpė tokio automobilio dugno susidūrimo su kietu daiktu faktą, arba per savo neatidumą / neapdairumą to nepastebėjo, tačiau toks susidūrimas neabejotinai buvo, nes turime jo pasekmes – apgadintą automobilio priekinį bamperį, sulaužytą variklio dugno apsaugą ir pažeistą aušinimo radiatoriaus korpusą apatinėje šoninėje dalyje, todėl vadovaujantis aukščiau nurodytais faktiniais argumentais atsakomybę už šią padarytą žalą sugadintai transporto priemonei privalo prisiimti atsakovė. Ieškovė šiuo atveju nėra atsakinga už nežymius automobilio kėbulo įbrėžimus, nes jie buvo aptarti automobilio perdavimo atsakovei metu. Atsakovė, išsinuomojusi automobilį su visais išoriniais kėbulo įbrėžimais (visi jie aiškiai nurodyti automobilio perdavimo atsakovei 2019 m. lapkričio 14 d. akte), nereiškė absoliučiai jokių pretenzijų ieškovei dėl išorinių kėbulo įbrėžimų, todėl darytina vienareikšmė išvada, kad atsakovę pilnai tenkino automobilis su visais užfiksuotais įbrėžimais. Jeigu atsakovę netenkino šis automobilis su tokiais kėbulo įbrėžimais, ji turėjo tokią teisę pasinaudoti ir tokį pageidavimą išreikšti dar 2019 m. lapkričio 14 d., tačiau tuo nepasinaudojo. Ieškovė, kuri automobilių nuomos verslą atsakingai vykdo jau daugiau negu 17 metų ir šiuo metu turi 168 automobilių autoparką, absoliučiai visus automobilius po jų grąžinimo patikrina prieš atiduodama jais naudotis naujiems nuomininkams, tad ne išimtis buvo ir atsakovei perduotas automobilis. Jokių trūkumų ar defektų, susijusių su netinkamai veikiančia variklio aušinimo sistema, kaip ir susijusių mechaniniu automobilio priekinio bamperio apgadinimu, variklio dugno apsauga sulaužymu ir aušinimo radiatoriaus korpuso pažeidimu tuo momentu, kai tvarkingas automobilis buvo perduotas nuomai atsakovei, nebuvo. Prietaisų skydelyje nedegė jokie įspėjamieji signalai, kurie galėtų liudyti apie gedimus variklio aušinimo sistemoje. Visos automobilio sistemos veikė tvarkingai. Atsakovė su išnuomotu automobiliu iki mechaninio aukščiau nurodytų agregatų pažeidimo per parą laiko nuvažiavo 207 km (159 661 km – 159 454 km), tad jeigu tikėti atsakovės gynybine versija, kad išnuomoto automobilio aušinimo radiatoriaus korpuso pažeidimas jau buvo automobilio perdavimo atsakovei momentu, atsakovė neturėtų jokios techninės galimybės nuvažiuoti net 207 km su neveikiančia (mechaniškai pažeista) variklio aušinimo sistema, nesant joje aušinimo skysčio – tai neįmanoma tiesiog techniškai. Be to, juk ir automobilio prietaisų skydelyje įspėjamasis signalas apie gedimus variklio aušinimo sistemoje būtų pradėjęs degti jau tuo momentu, kai automobilis buvo perduotas atsakovei, o ne po to, kai atsakovė nuvažiavo 207 km ir mechaniškai pažeidė automobilio aušinimo radiatoriaus korpusą. 2019 m. lapkričio 15 d. automobilio grąžinimo ieškovei metu abiejų šalių pasirašytame akte užfiksuota, jog grąžinant automobilį priekinis bamperis buvo pažeistas (užbrūkšniuotos vietos). Šį aktą pasirašė ir pati atsakovė sutikdama su nustatytu defektu. Šiuo atveju tik pakėlus automobilį autokeltuvu paaiškėjo ir kiti nustatyti defektai, t. y. variklio apsaugos pažeidimas, aušinimo radiatoriaus pažeidimas.
Atsiliepimas
5. Atsakovė triplike nurodė, jog 2019 m. lapkričio 14 d. apžiūros akte nebuvo fiksuojama automobilio apačios būklė ir ji netikrinta, todėl tai, kad ieškovė apžiūrėjo automobilio apačią 2019 m. lapkričio 15 d. akte, tai neparodo automobilio būklės pasikeitimo laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 14 iki 15 d., o tik parodo, kad ieškovė apžiūrėjusi automobilio apačią surado kažkokius apgadinimus bei juos pažymėjo. Ieškovė išduodama atsakovei automobilį 2019 m. lapkričio 14 d. turėjo patikrinti tą apačią prie atsakovės ne tik 2019 m. lapkričio 15 d., vėliau ant keltuvų, bet ir 2019 m. lapkričio 14 d. Ieškovė turėjo 2019 m. lapkričio 14 d. užsifiksuoti, kad automobilio dugnas buvo be trūkumų ir tada tikrai būtų aišku, kad tai atsakovė apgadino automobilį. Palyginus 2019 m. lapkričio 14 d. automobilio apžiūros aktą ir 2019 m. lapkričio 15 d. automobilio apžiūros aktą (kurio atsakovė nepasirašė), tai matyti, kad ant 2019 m. lapkričio 15 d. automobilio apžiūros akto yra pažymėti iš esmės tie patys trūkumai, jau buvę pažymėti ant 2019 m. lapkričio 14 d. automobilio apžiūros akto. 2019 m. lapkričio 14 d. apžiūros akte matyti, kad automobilis buvo apgadintas iš priekio dar prieš atsakovei jį išsinuomojant. Atsakovei buvo išnuomotas jau apdaužytas, apgadintas iš priekio automobilis, ir nieko nuostabaus, kai atsakovei jį eksploatuojant labai greitu metu pasimatė to pasekmės. Ieškovės šioje situacijoje faktiniai veiksmai paliudijo, kad tai ieškovė pažeidė nuomos sutartį išnuomojusi automobilį su trūkumais – ieškovė grąžino atsakovei depozitą pasibaigus nuomos sutarčiai, taip pat pakeitė atsakovei automobilį į kitą automobilį.
Šalies argumentai
6. Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Ieškovės atstovas direktorius Aurimas Skuodas teismo posėdyje paaiškino, kad jo žiniomis 2019 m. lapkričio 14 d. išnuomotas automobilis buvo techniškai tvarkingas, tačiau kitą dieną po pietų, apie 16 val., vadybininkai gavo skambutį, kurio metu atsakovė paaiškino, jog bėga automobilio aušinimo skystis, rūksta dūmai ir ji kelionės tęsti nebegali. Atsakovei buvo atsiųstas pakaitinis automobilis, iš atsakovės paimtas sugedęs automobilis. Automobilio paėmimo metu buvo daromos foto nuotraukos, apeinama aplink automobilį. Dabar jau buvęs ieškovės darbuotojas N. V. priėmė automobilį, jam dalyvaujant perduodant pakaitinį automobilį atsakovei bei paimant galimai apgadintą automobilį, atsakovė pasirašė automobilio apžiūros aktą. Automobilis buvo nuvežtas į autoservisą, kur buvo pranešta, jog nustatyti apgadinimai, padaryta sąmata, automobilis suremontuotas.
Atsiliepimas
7. Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad internete užsirezervavus automobilį, jį išsinuomojus nuomos punkte, automobilį apžiūrėjo, nusifilmavo, tačiau nepagalvojus filmuotą medžiagą ištrynė. Automobilis atrodė nudėvėtas, tačiau nuomotoju pasitikėjo ir išvažiavo nuomotu automobiliu į Panevėžį. Kitą dieną, nusprendus važiuoti apsipirkti netoli nuo namų automobilis sugedo – pradėjo degti aušinimo skysčio indikacija. Netoli buvo autobuso stotelė, kurioje atsakovė su sūnumi sustojo. Atsakovė paskambino ieškovei ir pranešė apie gedimą, kadangi suprato, kad kelionės tęsti nebegalės. Jai buvo suteiktas pakaitinis automobilis. Su vadybininku buvo pasirašyta už pakaitinį automobilį. Jos teigimu, niekas neapžiūrinėjo sugedusio automobilio, ieškovė pasirašinėjo tik už pakaitinį automobilį. Automobilis sugedo maždaug po 5 minučių nuo išvažiavimo iš namų, nuvažiavus apie vieną kilometrą. Iš po kapoto veržėsi dūmai, degė indikatoriaus lemputės. Atsakovė teigia, jog pirmą nuomos dieną, grįžus iš Vilniaus, ji važinėjo viena Panevėžyje, o antrą dieną, t. y. 2019 m. lapkričio 15 d., kartu važinėjo sūnus. Atsakovė nežino, kaip įvyko mechaniniai automobilio pažeidimai, tačiau ji važinėjo tik asfaltuotu keliu, ji turi didelę patirtį, yra gera vairuotoja, todėl jokių eismo įvykių nepadarė ir automobilio neapgadino. Po liudytojo N. V. apklausos, atsakovė patvirtino, kad liudytojui N. V. demonstruotose nuotraukose matyti ji, patvirtino, kad nuotraukoje, kur matoma rankinė, yra atsakovės rankinė. Atsakovė teigia, jog jai buvo duotas pasirašyti tik vienas apžiūros blankas, ir jis buvo pakaitinio automobilio apžiūros blankas. Atsakovė dar kartą patvirtino, kad išvažiavus iš namų maždaug už kilometro užsidegė aušinimo skysčio indikatorius, tačiau jokio skysčio balos nei namų kieme, nei gatvėje nematė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1209-1014/2021 ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 870 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 857,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą ir pagrindė, jog automobilis sugedo dėl mechaninio jo pažeidimo būtent atsakovės naudojimosi juo laikotarpiu. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, jog atsakovei būtų buvęs perduotas netinkamas, neveikiantis, techniškai netvarkingas automobilis, priešingai – 2019 m. lapkričio 19 d. automobilio apžiūros akte, pasirašytame abiejų šalių, patvirtinama (įskaitant ir atsakovę), kad išnuomojamo automobilio būklė atitinka pateikiamus duomenis, automobilio priekinis stiklas, salonas, ratlankiai ir padangos yra be apgadinimų, šone (dešinė) pažymėtas bamperio apibraižymas. Nurodė, kad atsakovė turėjo teisę ir visas galimybes patikrinti automobilio būklę, veikimą, funkcijas, o pastebėjusi trūkumus, galėjo apie tai pažymėti ar apskritai atsisakyti priimti tokį automobilį. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, jog ne pirmą kartą nuomojasi automobilį ir, būdama apdairi, ginčo automobilį buvo nufilmavusi (telefonu), kad fiksuotų realią jo būklę perdavimo metu, tačiau, nepaisant to, kad buvo kilę problemų dėl automobilio, šio įrašo neišsaugojo.
10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendė, kad ginčo automobilis 2019 m. lapkričio 14 d. 9:00 val. buvo techniškai tvarkingas ir savo tiesioginę funkciją atliko: iš atsakovės paaiškinimų nustatė, kad sutarties sudarymo dieną ginčo automobiliu buvo važiuota iš Vilniaus į Panevėžį (tarp šių miestų yra 138 km atstumas) plentu, vėliau Panevėžyje nedideliu atstumu (iki parduotuvės ir kt. mieste), transporto priemonė veikė tinkamai, atsakovė nenurodė mačiusi skydelyje indikacijų, jog automobilis sugedo, be kita ko, pažymėdama, kad yra patyrusi vairuotoja ir, dirbdama Vokietijoje, nuolat vairuodavo būtent ginčo atveju išnuomoto modelio automobilius, todėl jo konstrukciją ir ypatybes žino. Teismas akcentavo ir tai, kad iš bylos medžiagos nustatė, jog laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 14 d. 9:00 val. iki 2019 m. lapkričio 15 d. 16:00 val. ginčo automobiliu nuvažiuota 207 km (159 661 km – 159 454 km), taigi akivaizdu, kad atsakovės žinioje buvusiu automobiliu, jai su sūnumi atvykus į Panevėžį, nuvažiuotas mažiausiai dar 60 km atstumas Panevėžio miesto apylinkėse. Konstatavo, jog teismo posėdžio metu atsakovė negalėjo pirmosios instancijos teismui suprantamai nurodyti, kur Panevėžio mieste (jo apylinkėse) ir kokiomis sąlygomis (ieškovei teigiant, kad buvo važiuota tik plentu arba asfalto danga) buvo važinėta, jog nuvažiuotas dar apie 60 km atstumas, atvykus iš Vilniaus į Panevėžį. Pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, esant tokiam mechaniniam pažeidimui, kuris buvo aptiktas, automobilį pakėlus ant keltuvų UAB ,,Autobaltic“,– pats pažeidimo pobūdis, sąlygojantis aušinimo skysčio pasišalinimą iš radiatoriaus, neleistų atsakovei įveikti net 207 km. atstumą, nepatiriant jokių nepatogumų.
11. Pirmosios instancijos teismas taip pat darė išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (remonto sąmata bei su ja susiję dokumentai, liudytojo A. M. parodymai) patvirtina, jog ginčo automobilis buvo remontuotas dėl aptiktų mechaninių jo pažeidimų. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad jau grąžinimo metu darytoje nuotraukoje matomas variklio apsaugos pažeidimas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pakankamai akivaizdu, kad kiti automobilių dugno apgadinimai, paaiškėję tik pakėlus automobilius ant keltuvų, galėjo likti ir nepastebėti, juos apžiūrint ir fotografuojant aikštelėje Panevėžyje.
12. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė ginčo sutartimi įsipareigojo automobilį grąžinti tokios būklės, kokios jis buvo perduotas, tačiau grąžino mechaniškai apgadintą, nepripildytu degalų baku. Nurodė, kad šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai.
13. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog, sudarant nuomos sutartį, automobilis buvo netinkamos kokybės, jo aušinimo sistema jau tuomet buvo mechaniškai pažeista tokiu būdu, jog automobilio eksploatuoti pagal jo paskirtį buvo neįmanoma. Atsakovės atstovo hipotezę, esą dėl ankstesnių nuomininkų esą padarytų aušinimo sistemos pažeidimų, skystis lašėjo po truputį, cirkuliavo sistemoje, kol visas ir išlašėjo, pirmosios instancijos teismo vertinimu, paneigia byloje esantys duomenys dėl įvykio aplinkybių, kad, atsiradus gedimui, iš variklio skyriaus veržėsi garai (atsakovės paaiškinimai, liudytojo parodymai), kurie netiesiogiai ir papildomai tik patvirtina ieškovės poziciją dėl labiausiai tikėtinos gedimo priežasties, susijusios būtent su mechaniniu pažeidimu esant atsakovės žinioje.
14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, kitus įrodymus, darė išvadą, kad labiau tikėtina, jog ginčo automobilis, ieškovės 2018 m. lapkričio 14 d. automobilio nuomos sutarties pagrindu perduotas atsakovei, sugedo ne dėl natūralaus nusidėvėjimo ir ne dėl kitų nuomininkų padarytų defektų, bet dėl mechaninio jo pažeidimo, netinkamo jo naudojimo būtent atsakovės naudojimosi juo laikotarpiu.
15. Konstatavo, kad šalys sulygo, jog atsakovės atsakomybė ribojama 600 Eur, remiantis ginčo sutartimi, ir ginčo automobilio neapdraudimas Kasko draudimu negali lemti atsakovės pareigos padengti didesnę sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ginčo sutarties nuostatas bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnį ir netinkamai išnagrinėjo bylą, kadangi nepagrįstai susiaurino atsakovės atsakomybės ribas 600 Eur suma tik dėl remonto darbų, nors akivaizdžiai matyti, kad pagal ginčo sutarties nuostatas ta 600 Eur suma buvo galutinė bei apėmė visas ir bet kokias su įvykiu susijusias sumas, ir tikrai ne vien tik remonto sumas (remonto sumas turėjo kompensuoti KASKO draudimo kompanija, o atsakovė kaip tik turėjo maksimalia 600 Eur suma kompensuoti visas likusias ieškovės išlaidas ir tikrai ne remonto išlaidas). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas be pagrindo aiškino sutartį ieškovės, kaip verslininkės, naudai (kuri ir parengė sutartį), tačiau ne atsakovės, kaip vartotojos, naudai. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nei procesiniuose dokumentuose, nei žodžiu ieškovė niekada neteigė, kad 600 Eur sumos ribojimas yra taikomas išimtinai tik remonto darbams. Šią idėją sugalvojo skundžiamame sprendime pats pirmosios instancijos teismas.
16.2. Nors teisės aktai ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įpareigoja sutarties nuostatas aiškinti silpnesnės šalies ir derybinės galios neturėjusios vartotojos naudai, tačiau sąlyga dėl 600 Eur atsakomybės ribojimo aiškinta priešingai – ieškovės naudai; atsakomybės ribos nepagrįstai sumažintos ne visam įvykiui, o tik dėl remonto darbų. Toks pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pati ieškovė yra kalta, kad pažeidė ginčo sutarties 2 punktą ir ginčo automobilio KASKO draudimu neapdraudė. Jeigu šią sąlygą būtų įvykdžiusi, tai ginčo sutarties 2 punktas taip ir veiktų, kaip parašyta pačioje sutartyje: a) remonto išlaidas būtų kompensavusi KASKO draudimo kompanija, b) likusias sumas ne daugiau kaip 600 Eur būtų kompensavusi atsakovė. Dėl to, kad pati ieškovė pažeidė pareigą apdrausti ginčo automobilį Kasko draudimu, tai ginčo sutarties 2 punktas negali būti aiškinamas ir interpretuojamas ieškovės naudai, kai net akivaizdžiai ne dėl to šalys tarėsi.
16.3. Pirmosios instancijos teismas, esant abejonėms dėl to, ar aktualus ginčo automobilio defektas buvo dar iki ginčo automobilį išnuomojant atsakovei, ar atsirado tik atsakovės naudojimo metu, šias abejones turėjo aiškinti silpnesnės šalies atsakovės, kaip vartotojos, naudai, o ne stipresnės šalies naudai, kadangi: 1) 2019 m. lapkričio 14 d. prieš perduodant ginčo automobilį apžiūros akte yra užfiksuotas pažeidimas lygiai toje pačioje vietoje, kurios apgadinimu yra kaltinama atsakovė; 2) pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu ieškovės kviestas liudytojas N. V. paliudijo, kad minėtas priekio dugno pažeidimas buvo esminis ir rodė labai prastą automobilio stovį; 3) liudytojas A. M. nurodė, kad tokio apgadinimo, kaip atsakovės atveju, tai aušinimo skystis išbėga akimirksniu, o liudytojas N. V. nurodė, kad jokių skysčio balų nepastebėjo, atsiimdamas ginčo automobilį, todėl tai reiškia, kad skystis išlašėjo po truputį dėl jau iki išsinuomojant buvusio defekto; 4) ieškovė nepateikė įrodymo, kad tų defektų, dėl kurių atsakovė yra kaltinama, nebuvo prieš išnuomojant automobilį, 5) ginčo automobilis sugedo per labai trumpą laiką (parą) po jo išnuomojimo, todėl tai turi būti aiškinama vartotojos naudai; 6) ginčo automobilį ieškovė iki išnuomojant atsakovei nuomojo 3 metus, kiekvienais metais automobilis, valdytas skirtingų nuomininkų, nuvažiuodavo vidutiniškai net po 48 314 km, tačiau ieškovė ginčo automobilio iki paėmimo iš atsakovės neremontavo, todėl tai patvirtina, jog automobilis buvo apgadintas, dar išnuomojant jį atsakovei, ir tie apgadinimai tik galutinai išryškėjo, automobilį naudojant atsakovei; 7) ieškovė negalėjo įvardinti, ant ko galimai ir kada atsakovė užvažiavo (ieškinys buvo paremtas prielaidomis); kitos aplinkybės. Taigi, labiau tikėtina, kad ginčo automobilis jau buvo su defektu, kuris tik išryškėjo jį naudojant atsakovei, o ne jį visą sukėlė atsakovė. Kadangi atsakovė yra vartotoja, visos ginčytinos aplinkybės turi būti aiškinamos jos naudai.
16.4. Pirmosios instancijos teismas negalėjo tenkinti ieškinio, kadangi ieškovė nesielgė pagal jai taikomą padidinto rūpestingumo standartą dėl to, kad, nesant jokių konkrečių įrodymų apie tai, kad būtent atsakovė sugadino automobilį, esant daugeliui aplinkybių, patvirtinančių, jog ginčo automobilį sugadino ne atsakovė, atsakovei reikalaujant pateikti senas apgadintas detales apžiūrai dar iki bylos pradėjimo ir ieškovei defektų nustatymą atlikus šališko ilgamečio buvusio darbuotojo A. M. vadovaujamame „Autobaltic“ servise (dvigubas standartas – pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovės sūnaus liudijimą, kaip šališką ir neobjektyvų, tačiau kažkodėl ieškovės ilgamečio draugo A. M. išvadą ir visus paaiškinimus laikė objektyviais), ieškovė neturėjo teisės ginčo automobilį remontuoti, privalėjo užtikrinti galimybę paskirti nešališką ekspertizę ir nešališkai išsiaiškinti visas aplinkybes, o ne per savo gerą suinteresuotą bičiulį A. M.. Kai ieškovė elgėsi nerūpestingai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškinį tenkinti ir turėjo užtikrinti silpnesnės šalies teises.
16.5. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai priteisė atsakovei atlyginti ir ankstesniųjų ginčo automobilio naudotojų padarytą žalą, kadangi jį ieškovė paskutinį kartą remontavo po parvežimo iš JAV 2016 metais, po 2016 metų automobilis buvo papildomai apgadintas ir neremontuotas dar iki jo perdavimo atsakovei, o ieškovės kviestas liudytojas nurodė, kad po ginčo automobilio paėmimo iš atsakovės tas automobilis buvo suremontuotas pilnai už tą pačią šioje reikalaujamą sumą, nepaliekant defektų (vadinasi, atsakovės sąskaita buvo suremontuoti defektai, buvę dar prieš automobilį perduodant atsakovei 2019 m. lapkričio 14 d.).
16.6. Pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl to, kad ieškovė naudojo netikru atsakovės parašu pasirašytą 2019 m. lapkričio 15 d. ginčo automobilio apžiūros aktą, kuris buvo surašytas, jau paimant sugedusį ginčo automobilį. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę (kaip ir kitas aplinkybes) turėjo aiškinti atsakovės, kaip vartotojos, naudai, konstatuodamas ieškovės nesąžiningumą, dėl kurių yra abejotina visa ieškovės pozicija.
Atsiliepimas
17. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsamiai išanalizavo susiklosc?iusia? situacija?, nustate? reikšmingas aplinkybes, atliko visapusiška? situacijos ir pateiktu? i?rodymu? vertinima?, de?l to prie?me? pagri?sta?, logiška? ir motyvuota? sprendima?. Atsakove? tiek civiline?s bylos nagrine?jimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek pateiktu apeliaciniu skundu kritikuoja ir ginčija ieškovės pateiktus i?rodymus, apklaustu? liudytoju? paaiškinimus, tac?iau nei?vertina to, jog pati, bu?dama atsakinga už išsinuomota? turta?, nuomos laikotarpiu ture?dama ji? savo dispozicijoje, ne?ra pateikusi nei vieno i?rodymo, kuris leistu? spre?sti apie kokia? nors kita? gedimo priežasti?. Priešingai nei teigia atsakovė, jokie proceso ar materialine?s teise?s nuostatu? pažeidimai sprendimo prie?mimo metu nebuvo padaryti, o tai, kad buvo priimtas atsakovei nepalankus teismo sprendimas, nesuponuoja jo neteise?tumo.
17.2. Nagrine?jamu atveju byloje ne?ra duomenu? apie tai, kad atsakove? ar jos atstovas bu?tu? pasinaudoje? savo procesine teise reikšti nušalinima? byla? nagrinėjusiai teise?jai. Priešingai, išklausius pirmosios instancijos teismo pose?džiu? garso i?rašus, nustatyta, kad atsakove? ir jos atstovas profesionalus teisininkas, advokatas nei jokiame parengiamajame pose?dyje, nei nagrine?jant byla? iš esme?s nereiške? nušalinimo byla? nagrinėjusiai teise?jai, nurode? ja pasitikintys. Išde?stytos aplinkybe?s nepagrindžia atsakovės teiginiu?, kad byla? išnagrine?je?s pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir neobjektyvus, ir tai, kad teismas prie?me? atsakovei nepalanku? sprendima?, procesiniu? veiksmu? atlikimas bei atitinkamu? procesiniu? sprendimu? prie?mimas savaime negali bu?ti vertinamas, kaip teise?jos šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi i?rodymas ir teise?jos nušalinimo pagrindas.
17.3. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neobjektyviai vertino apklaustų liudytojų parodymus. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas visu? liudytoju? pateiktus parodymus vertino kartu su byloje esanc?iais rašytiniais i?rodymais ir, visapusiškai ištyre?s bylos aplinkybes, prie?me? pagri?sta? ir motyvuota? teismo sprendima?.
17.4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino ieškovės atsakomybės ribas, taip išplėsdamas atsakovės atsakomybės taikymą, netinkamai taikė CK normas. Atkreiptinas dėmesys, kad pati atsakovė su ginčo automobilio nuomos sutartimi buvo supažindinta net du kartus. Pirmosios instancijos teismas pagri?stai padare? išvada?, jog šaliu? sudarytos sutarties, kuria bu?tent atsakove? prisie?me? i?sipareigojimus automobili? naudoti pagal paskirti? bei išlaikyti ji? geros bu?kle?s, sa?lygu? nesilaikymas reiškia, kad atsakove? nebuvo pakankamai apdairi ir ru?pestinga, tode?l, atsižvelgiant i? pac?ios atsakove?s ginčo sutartimi prisiimta? pareiga? nuomotojui atlyginti už daikto sugadinima?, atsakovei tenka pareiga atlyginti ieškovei patirtus nuostolius. Pažyme?tina, kad atsakove?s atstovas yra visiškai neteisus, aiškindamas apeliaciniame skunde sutarties nuostata? „Nuomininko atsakomybe?s dydis (kiekvieno i?vykio metu) iki – 600 Eur“, nes atsakove?s atstovas šia? nuostata? me?gina aiškinti atskirai nuo kitu? ginčo sutarties sa?lygu?, neatsižvelgdamas i? ginčo sutarties sa?lygu? tarpusavio ryši?, jos esme?, tiksla?, sudarymo aplinkybes ir visus šaliu? prisiimtus i?sipareigojimus. Apeliaciniame skunde nutylėtas faktas, kad atsakove?, pasirašydama ginčo sutarties 1 lapo skiltyje „Nuomininko atsakomybe?s patvirtinimas“, pati sutiko ir i?sipareigojo padengti visas išlaidas nuomotojui, jei šios sutarties veikimo metu automobilis bus pažeistas ar prarastas.
Žemesnės instancijos teismas
17.5. Pirmosios instancijos teismas tinkamai i?vertino ginčo sutarties sa?lygas, ir, aiškindamas jas lingvistiniu bei sisteminiu metodu, šaliu? pasirašytos ginčo sutarties 2 ir 4 punkto sa?lygas, padare? pagrįstą išvada?, jog šalys sulygo de?l visiško automobiliui padarytos žalos atlyginimo tuo atveju, jei i?vykus draudiminiam i?vykiui de?l atsakovės veiksmu? ar neveikimo yra negalimas arba apsunkintas draudimo išmokos pagal Kasko draudima? gavimas. Vien faktas, kad atsakove? yra vartotoja, neatleidžia jos nuo pareigos bu?ti ru?pestinga ir apdairia, sudarant ir vykdant sutartis de?l didele?s verte?s turto (automobilio) nuomos su trec?iaisiais asmenimis.
17.6. Teismas pagri?stai konstatavo, kad ieškovė tinkamai i?vykde? i?rodine?jimo pareiga? ir pagrinde?, kad automobilis sugedo de?l mechaninio jo pažeidimo bu?tent atsakovės naudojimosi juo laikotarpiu. Atitinkamai, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, atsakovei šiuo atveju ir atsiranda pareiga i?rodyti, kad automobilis sugedo ne de?l ieškovės nurodomu? aplinkybiu?, tac?iau de?l natu?ralaus jo nuside?ve?jimo ar kitu? aplinkybiu? (prieš tai buvusiu? jo defektu?), tac?iau visiškai pagri?stai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakove? tokiu? aplinkybiu? esant nei?rode?. Ginc?o atveju automobilis yra 2015 metu? gamybos iš JAV, remontuotas ir nuo 2016 metu? naudojamas ieškovės veikloje, byloje pateikta ginc?o automobilio remonto i?rodymu?, iš kuriu? matyti, kad automobilis buvo nuolat prižiu?rimas ir, prireikus, remontuojamas, atlikta jo technine? apžiu?ra. Pirmosios instancijos teismas pagri?stai padare? išvada?, kad atsakove? nei?rode?, jog, sudarant ginčo sutarti?, ginčo automobilis buvo netinkamos kokybe?s, jo aušinimo sistema jau tuomet buvo mechaniškai pažeista tokiu bu?du, jog automobilio eksploatuoti pagal jo paskirti? buvo nei?manoma. Atsaovės atstovo hipoteze?, kad de?l ankstesniu? nuomininku? tariamai padarytu? aušinimo sistemos pažeidimu? skystis laše?jo po truputi?, cirkuliavo sistemoje, kol visas ir išlaše?jo, paneigia byloje esantys duomenys de?l i?vykio aplinkybiu?, kad, i?vykus gedimui, iš variklio skyriaus verže?si garai (pac?ios atsakove?s paaiškinimai, liudytojo parodymai), kurie netiesiogiai ir papildomai patvirtina ieškovės poziciją dėl labiausiai tikėtinos gedimo priežasties.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos esmės.
18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
19. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
Žemesnės instancijos teismas
20. Byloje nustatyta, kad tarp bylos šalių 2019 m. lapkričio 14 d. buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis Nr. 2019/VLN ID #21860 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovei buvo išnuomotas automobilis „VW Golf VIII“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2019 m. lapkričio 14 d. 9:00 val. iki 2019 m. lapkričio 28 d. 9:00 val., iš viso 14 parų, neribota rida (Lietuvoje); automobilio paėmimo ir grąžinimo vieta – Vilniaus oro uostas (VNO). Ieškovė atsakovei perdavė ginčo automobilį, kuris, atsakovei nuvažiavus 207 km, sugedo ir dėl to kitą dieną buvo grąžintas ieškovei.
21. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skundžiamo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 870 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 857,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
22. Atsakovė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu ir jame išdėstytais pirmosios instancijos teismo motyvais bei išvadomis, apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nepagrįstai susiaurino atsakovės atsakomybės ribas 600 Eur suma tik dėl remonto darbų, nors matyti, kad pagal Sutarties nuostatas 600 Eur suma buvo galutinė bei apėmė visas ir bet kokias su įvykiu susijusias sumas, ir tikrai ne vien tik remonto sumas. Sutarties sąlyga dėl 600 Eur sumos aiškinta ieškovės naudai. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, esant abejonėms dėl to, ar aktualus ginčo automobilio defektas buvo dar iki jį išnuomojant atsakovei, ar atsirado tik atsakovės naudojimo metu, šias abejones turėjo aiškinti silpnesnės šalies, kaip vartotojos, naudai, o ne ieškovės naudai. Bylos duomenys patvirtina, jog ginčo automobilį apgadino ne atsakovė. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti iš atsakovės ir ankstesniųjų ginčo automobilio naudotojų padarytos žalos atlyginimą. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl to, kad ieškovė naudojo netikru atsakovės parašu pasirašytą 2019 m. lapkričio 15 d. ginčo automobilio apžiūros aktą, kuris buvo surašytas jau paimant sugedusį ginčo automobilį.
Žemesnės instancijos teismas
23. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas, nustačius reikšmingas aplinkybes ir išsamiai įvertinus byloje esančius įrodymus. Atsakovė byloje nėra pateikusi nei vieno įrodymo, kurio pagrindu būtų galima patvirtinti aplinkybę, jog ne atsakovė apgadino ginčo automobilį. Atsakovė su Sutartimi buvo supažindinta net du kartus. Pirmosios instancijos teismas pagri?stai darė išvada?, jog Sutarties sa?lygu? nesilaikymas reiškia, kad atsakove? nebuvo pakankamai apdairi ir ru?pestinga, tode?l, atsižvelgiant i? pac?ios atsakove?s Sutartimi prisiimta? pareiga? nuomotojui atlyginti už daikto sugadinima?, atsakovei tenka pareiga atlyginti ieškovei patirtus nuostolius. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvada?, jog šalys susitarė de?l visiško automobiliui padarytos žalos atlyginimo tuo atveju, jei i?vykus draudiminiam i?vykiui de?l atsakovės veiksmu? ar neveikimo yra negalimas arba apsunkintas draudimo išmokos pagal Kasko draudima? gavimas.
Dėl Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, sutarčių aiškinimo taisyklių ir atsakovės civilinės atsakomybės.
24. Atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nepagrįstai susiaurino atsakovės atsakomybės ribas 600 Eur suma tik dėl remonto darbų, nors matyti, kad pagal Sutarties nuostatas 600 Eur suma buvo galutinė bei apėmė visas ir bet kokias su įvykiu susijusias sumas, ir tikrai ne vien tik remonto sumas.
25. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutarties privalomumo principas – teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šis principas nusako sutarties reikšmę ir jos svarbą sutarties šalims. Tai reiškia, kad, skirtingai nei įstatymas, kuris nustato privalomas elgesio taisykles neapibrėžtam asmenų skaičiui, sutartimi pagal suderintą šalių valią nustatomos tik šalims privalomos elgesio taisyklės ir bendru šalių sutarimu prisiimti įsipareigojimai dėl jos sąlygų vykdymo prilygsta įstatymui. Sutartis, net kaip įstatymo galią turintis susitarimas ją sudariusioms šalims, negali prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms, tačiau pati sutartis negali būti laikoma imperatyviąja teisės norma. CK 6.189 straipsnio 1 dalies normoje sutarties ir įstatymo sutapatinimu siekiama sureikšminti sutarties vykdytinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-684/2019).
26. Sprendžiant dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, būtina nustatyti, ar atsakovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį. Pagal Sutartį atsakovė turėjo naudoti ginčo automobilį taip, kad būtų užtikrintas automobilio saugumas, t. y. nepadaryti automobiliui žalos. Priešingu atveju Sutartyje yra numatyta, kad už ginčo automobilio gedimus atsako atsakovė, jeigu yra nustatoma, kad gedimai atsirado dėl jos kaltės.
27. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo automobilis po sugedimo buvo nuvežtas į UAB ,,Autobaltic“ remontuoti, kur aptiktas padarytas mechaninis priekinio bamperio apačios pažeidimas bei iš apačios apgadintos detalės, susijusios su variklio aušinimo sistema, UAB ,,Autobaltic“ padarytos faktinę padėtį parodančios nuotraukos, iš kurių matyti, kad aušinimo sistemos radiatoriaus apatinės šoninės dalys (radiatoriaus korpusas ir laikikliai) yra nulaužti mechaniškai, pažeidus variklio dugno apsaugą. 2019 m. lapkričio 18 d., 2020 m. sausio 27 d. UAB „Autobaltic“ remonto sąmatoje nurodyti ginčo automobilio remonto darbai: priekinės pusės kairiojo ir dešiniojo posparnių priekinių dalių atlaisvinimas bei pritvirtinimas, radiatoriaus grotelių nuėmimas, uždėjimas, priekinio buferio apvalkalo nuėmimas, uždėjimas, priekinio aptako nuėmimas, uždėjimas, priekinio sujungimo rėmo atlaisvinimas, pritvirtinimas, žibintų reguliavimas, priekinio sujungimo rėmo nuėmimas, uždėjimas, keitimas, oro filtro nuėmimas, uždėjimas, aušinimo ventiliatoriaus rėmo keitimas, radiatoriaus keitimas nuėmus. Atsižvelgusi į Sutartimi nustatytą nuomininko pareigą nuomotojui atlyginti už daikto sugadinimą, ieškovė atsakovei 2019 m. gruodžio 19 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 1 327,73 Eur be PVM (1 338,14 Eur su PVM) sumos sumokėjimui, t. y. 1 068,14 Eur už automobilio remontą, 150 Eur už apgadinto automobilio transportavimą iš Panevėžio į Vilnių, 60 Eur už pakaitinio automobilio pristatymą iš Vilniaus į Panevėžį, 49,59 Eur žalos administravimo mokesčio sumokėjimui.
28. Atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, jog už ginčo automobilio sugadinimą yra atsakinga ji. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, esant abejonėms dėl to, ar aktualus ginčo automobilio defektas buvo dar iki jį išnuomojant atsakovei, ar atsirado tik atsakovės naudojimo metu, šias abejones turėjo aiškinti silpnesnės šalies, kaip vartotojos, naudai, o ne ieškovės naudai. Bylos duomenys patvirtina, jog ginčo automobilį apgadino ne atsakovė. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti iš atsakovės ir ankstesniųjų ginčo automobilio naudotojų padarytos žalos atlyginimą. Su šiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
29. Prieš sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko įrodymų vertinimą, taigi, ir ar darė teisingas išvadas, būtina paminėti, kad iš skundžiamo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas aktualias ginčui aplinkybes ir vertindamas byloje esančius įrodymus, darė aiškias ir nedviprasmiškas išvadas. Skundžiamo sprendimo turinys atskleidžia tai, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo abejonių dėl to, kad dėl ginčo automobilio sugadinimo yra atsakinga atsakovė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pasisakyti dėl abejonių vertinimo vienos ar kitos šalies naudai.
30. Nagrinėjant atsakovės teiginius dėl to, kad neįrodyta, jog ji yra atsakinga už ginčo automobilio sugadinimą, būtina atsižvelgti į tai, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).
31. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).
32. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas.
33. Atsakove? ginčija ieškovės pateiktų i?rodymų patikimumą, apklaustu? liudytoju? paaiškinimus, tac?iau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pati atsakovė ne?ra pateikusi jokių įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo darytą išvadą, jog dėl ginčo automobilio sugadinimo yra atsakinga atsakovė. Atsakovės teiginiai dėl šališkumo teikiant liudytojų parodymus byloje, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, todėl laikytini deklaratyviais teiginiais. Byloje esantis 2019 m. lapkričio 14 d. ginčo automobilio apžiūros aktas patvirtina, jog atsakovė buvo supažindinta su automobilio būkle, t. y. iš šio akto matyti, kad automobilis neturėjo sugadinimų, atsiradusių po to, kai atsakovė išsinuomojo ginčo automobilį. Apeliacinio skundo teiginiui, kad ginčo automobilį apgadino ne atsakovė, pagrįsti atsakovė nėra pateikusi jokių duomenų, jų nepateikė ir pirmosios instancijos teisme. Taigi, konstatuojama, jog atsakovė neįvykdė įrodinėjimo pareigos, t. y. nepagrindė aplinkybių, kurias teigė egzistavus. Priešingai, ieškovė tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą ir įrodė, jog ginčo automobilis sugedo dėl mechaninio jo pažeidimo būtent atsakovės naudojimosi juo laikotarpiu. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovei būtų perduotas netinkamas, neveikiantis, techniškai netvarkingas automobilis. Šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovė turėjo teisę ir visas galimybes patikrinti automobilio būklę, veikimą, funkcijas, o pastebėjusi trūkumus, galėjo apie tai pažymėti ar apskritai atsisakyti priimti tokį automobilį.
34. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
35. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016).
36. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012). Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005).
37. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, byloje surinktų įrodymų visumą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kaip nepagrįstą vertina apeliacinio skundo argumentą, kuriuo teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir tenkino ieškinį iš dalies, remdamasis iš esmės tik ieškovės pateiktais įrodymais. Viena vertus, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde bandoma detalizuoti, kokie konkrečiai šalių, t. y. ieškovės bei atsakovės, paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai pirmosios instancijos teismo buvo netinkamai įvertinti ar neįvertinti, tačiau iš esmės neargumentuojama, kaip ir kodėl jie turėtų būti vertinami atsakovės naudai byloje surinktų įrodymų visumos kontekste pagal įrodymų vertinimo taisykles ir kodėl, kokios išvados, juos įvertinus byloje surinktų įrodymų visumoje, padarytinos. Kita vertus, pažymėtina, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) pasisakyta dėl rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, jų vertinimo. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neteikia pagrindo pripažinti, kad šis teismas netinkamai vertino šalių rašytinius įrodymus, paaiškinimus ir liudytojų. Aplinkybė, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje atliktas įrodymų vertinimas nėra palankus atsakovei, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nevertintina, kaip teikianti pagrindą daryti išvadą, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.
38. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog CPK 189 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad liudytoju gali bu?ti kiekvienas asmuo, nesvarbu, koks jo amžius ir giminyste?s ryšiai su byloje dalyvaujanc?iais asmenimis, kuriam gali bu?ti žinomos kokios nors aplinkybe?s, turinc?ios ryši? su byla. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad aplinkybe?, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali bu?ti suinteresuotas duoti vienai šaliai palankius parodymus, ne?ra pagrindas atsisakyti apklausti asmeni? kaip liudytoja?, jo duotu? parodymu? nevertinti kaip i?rodymu? šaltinio – i?rodine?jimo priemone?s, o joje esanc?iu? faktiniu? duomenu? kaip i?rodymu? (Lietuvos Aukšc?iausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civiline?je byloje Nr. 3K-3-158/2008). Taigi, net ir suinteresuoti asmenys gali bu?ti kviec?iami ir apklausiami kaip liudytojai, tac?iau ju? parodymai turi bu?ti i?vertinami pagal visus i?rodymams keliamus reikalavimus – ar jie išsamu?s ir tikslu?s, ar siejasi su byloje nustatine?jamomis aplinkybe?mis, ar yra objektyvu?s ir patikimi. Aplinkybe?s, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugyste?s, verslo ar kitokiais ryšiais yra susije?s su dalyvaujanc?iais byloje asmenimis, teismo turi bu?ti i?vertintos ir i? jas atsižvelgta sprendžiant de?l tokio asmens duotu? parodymu? i?rodomosios galios; išvada de?l ju? patikimumo darytina pagal liudytoju? parodymu? turini?, visu? byloje esanc?iu? i?rodymu? visuma? (Lietuvos Aukšc?iausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civiline?je byloje Nr. 3K-3-365/2014).
39. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas liudytoju? parodymus vertino kartu su byloje esanc?iais i?rodymais ir ju? nelaikė esminiais bei vieninteliais, galinčiais pagrįsti ieškinio reikalavimus, įrodymais. Atsakovė nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas, užduodamas papildomus klausimus liudytojui N. V. ir siekdamas išsiaiškinti jo parodymu? esme? ir turini?, leido pasitaisyti šiam liudytojui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vykde? liudytojo N. V. apklausa?, siekdamas išsiaiškinti visas bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Teismas turi teise? ne tik leisti liudytojui nurodyti viska?, kas jam yra žinoma byloje, bet ir užduoti liudytojui, duodanc?iam parodymus, patikslintus klausimus, pakartotinai liudytojui užduoti tuos pac?ius klausimus su tikslu išsiaiškinti visas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas atsakovės su?naus E. K. parodymus byloje nuvertino teigdamas, kad c?ia yra šališkas ir suinteresuotas liudytojas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažyme?jo, jog šioje byloje ne?ra kitu? i?rodymu?, o atsakove? nepateike? apskritai jokiu? i?rodymu?, kurie leistu? spre?sti apie kokia? nors kita? gedimo priežasti?. Vien palankia bylos baigtimi suinteresuotu? liudytojų parodymai negali bu?ti laikomi įrodančiais gedimo priežastis ir paneigiančiais aplinkybę, jog atsakovė yra atsakinga už ginčo automobiliui padarytus sugadinimus, byloje esant duomenims ir i?rodymams de?l mechaninio pažeidimo buvimo, nuotraukoms, ieškovės atstovo paaiškinimams ir liudytoju? parodymams, kuriu? visuma paneigia atsakove?s i?rodine?jama? pozicija? ir leidžia daryti išvada?, kad ginčo automobilis sugedo bu?tent de?l mechaninio pažeidimo, automobiliui esant atsakove?s žinioje. Taigi, iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas visu? liudytoju? pateiktus parodymus vertino kartu su byloje esanc?iais rašytiniais i?rodymais ir, visapusiškai ištyre?s bylos aplinkybes, prie?me? pagri?sta? ir motyvuota? teismo sprendima?.
40. Remiantis CK 6.193 straipsnio 1 dalimi, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Kasacinio teismo praktika dėl šių sutarčių aiškinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo arbitražiniam susitarimui yra nuosekli ir suformuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017).
41. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai i?vertino Sutarties sa?lygas, ir, aiškindamas lingvistiniu ir sisteminiu metodu Sutarties 2 ir 4 punkto sa?lygas, padare? pagrįstą išvada?, jog šalys susitarė de?l visiško automobiliui padarytos žalos atlyginimo tuo atveju, jei, i?vykus draudiminiam i?vykiui, de?l atsakovės veiksmu? ar neveikimo yra negalimas arba apsunkintas draudimo išmokos pagal Kasko draudima? gavimas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustate?, kad ieškovė pažeide? sutartine? pareiga? apdrausti automobili? Kasko draudimu, tode?l tai neturi įtakos šaliu? sutartos nuostatos de?l atsakovės atsakomybe?s ribojimo 600 Eur dydžiu. Taip pat pirmosios instancijos teismas, i?vertine?s visus byloje surinktus i?rodymus, pažyme?jo, kad bu?tent nagrine?jamu atveju automobilio apgadinimai atsirado ne de?l avarijos su kita transporto priemone, o de?l atsakove?s (trec?iu?ju? asmenu?) vairavimo bu?do ir vietos.
42. Vertinant atsakovės argumentus dėl atsakomybės ribų 600 Eur suma, pažymėtina, kad žalos sampratą apibrėžia CK6.249 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-701/2019, 31 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2021, 27 punktas).
43. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatęs visas būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. atsakovės neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltę, pagrįstai priteisė iš 870 Eur nuostoliams atlyginti, kurias sudaro 600 Eur remonto išlaidos, 150 Eur automobilio transportavimas, 60 Eur pakaitinio automobilio pristatymo išlaidos bei 60 Eur žalos administravimo mokestis (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad 60 Eur žalos administravimo mokestis numatytas Sutarties 2 punkte. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Taigi, nagrinėjamu atveju nuostolius sudaro ne tik automobilio remonto išlaidos, bet ir kitos turėtos išlaidos, kurios pagrįstai priteistos CK 6.249 straipsnio 1 dalies pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pats faktas, jog atsakove? yra vartotoja, savaime neatleidžia jos nuo pareigos bu?ti ru?pestingai ir apdairiai, sudarant ir vykdant sutartis dėl turto nuomos. Taigi, ir neatleidžia nuo prievolės atlyginti žalą, dėl kurios ji yra atsakinga.
Dėl procesinės bylos baigties.
44. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
45. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
46. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
47. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos ture?tas byline?jimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir bu?tu? atleista nuo byline?jimosi išlaidu? moke?jimo i? valstybe?s biudžeta?.
48. Prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pateikė tiek ieškovė, tiek atsakovė. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, apeliacinės instancijos teismas netenkina ir atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
49. Ieškovė apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, iš kurio priedų matyti, kad iš viso patyrė 1 361,25 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
50. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 11 punkte nustatyta, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.).
51. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog ieškovės prašomas priteisti 1 361,25 Eur bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl šis ieškovės prašymas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autobanga“, juridinio asmens kodas 126230739, naudai iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 361,25 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą ir dvidešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.