Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės UAB „Autobanga“ atstovui advokatui Daliui Boreikai, direktoriui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Autobanga“ ieškinį atsakovei J. K. dėl nuostolių už sugadintą transporto priemonę atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

23. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (remonto sąmata bei su ja susiję dokumentai, liudytojo A. M. parodymai) - patvirtina, kad automobilis buvo remontuotas dėl aptiktų mechaninių jo pažeidimų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jau grąžinimo metu darytoje nuotraukoje matyti variklio apsaugos pažeidimas. Teismo vertinimu, pakankamai akivaizdu, kad kiti automobilių dugno apgadinimai, paaiškėję tik pakėlus automobilius ant keltuvų, galėjo likti ir nepastebėti juos apžiūrint ir fotografuojant stovinčius aikštelėje (duomenys neskelbtini).

25. Ieškovė nagrinėjamu atveju tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą ir pagrindė, kad automobilis sugedo dėl mechaninio jo pažeidimo būtent atsakovės naudojimosi juo laikotarpiu. Atitinkamai, vadovaujantis kasacinio teismo išplėtota praktika, būtent atsakovei šiuo atveju atsiranda pareiga įrodyti, kad automobilis sugedo ne dėl ieškovės nurodomų aplinkybių, tačiau dėl natūralaus jo nusidėvėjimo ar kitų aplinkybių (prieš tai buvusių jo defektų), tačiau, teismo vertinimu, atsakovė tokių aplinkybių esant neįrodė. Ginčo atveju automobilis yra 2015 metų gamybos iš (duomenys neskelbtini), remontuotas ir nuo 2016 metų naudojamas ieškovės veikloje nuomai, byloje pateikta ginčo automobilio remonto įrodymų, iš kurios matyti, kad automobilis buvo nuolat prižiūrimas ir prireikus remontuojamas, atlikta jo techninė apžiūra. Teismas daro išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog sudarant nuomos sutartį automobilis buvo netinkamos kokybės, jo aušinimo sistema jau tuomet buvo mechaniškai pažeista tokiu būdu, jog automobilio eksploatuoti pagal jo paskirtį buvo neįmanoma. Atsakovės atstovo hipotezę, esą dėl ankstesnių nuomininkų esą padarytų aušinimo sistemos pažeidimų, skystis lašėjo po truputį, cirkuliavo sistemoje, kol visas ir išlašėjo, paneigia byloje esantys duomenys dėl įvykio aplinkybių, kad įvykus gedimui, iš variklio skyriaus veržėsi garai (atsakovės paaiškinimai, liudytojo parodymai), kurie netiesiogiai ir papildomai tik patvirtina ieškovės poziciją dėl labiausiai tikėtinos gedimo priežasties, susijusios būtent su mechaniniu pažeidimu esant atsakovės žinioje, –veržėsi garai, taigi akivaizdu, kad nuvažiavus 207 km., aušinimo skystis sistemoje tuo metu vis dar cirkuliavo, o liudytojo A. M. parodymais, tokio apgadinimo kaip šis atveju, aušinimo skystis išbėga akimirksniu. Dėl liudytojo N. V. parodymų, jog nematė po automobiliu jokių skysčių balų, jį atsiimant, teismas atkreipia dėmesį į hidrometeorologines sąlygas automobilio grąžinimo metu (tamsus paros metas, lapkričio mėnesį, lijo), taip pat į tai, kad nuo pranešimo apie gedimą iki atvykstant automobilio atsiimti praėjo keletas valandų. Teismo įsitikinimu, tokiam mechaniniam pažeidimui esant (nulaužtos mechaniškai aušinimo sistemos radiatoriaus apatinės šoninės dalys, dėl ko išbėgo aušinimo skystis), atsakovė neįveiktų net 207 km. atstumo, todėl atmeta atsakovės hipotezę, esą tokie apgadinimai galėjo atsirasti dar iki automobilio perdavimo atsakovei.

26. Taigi, ieškovė pateikė į bylą pakankamai įrodymų, patvirtinančių jos nurodamas aplinkybes, t. y. kad automobilis atsakovei buvo perduotas techniškai tvarkingas ir sugedo būdamas atsakovės žinioje, o to gedimo priežastis – mechaninis jo pažeidimas (variklio dugno apsaugos, aušinimo sistemos radiatoriaus apatinių šoninių dalių mechaninis pažeidimas), automobilį naudojant. Byloje nėra kitų įrodymų, o atsakovė nepateikė apskritai jokių įrodymų, kurie leistų spręsti apie kokią nors kitą gedimo priežastį. Vien palankia bylos baigtimi suinteresuotų liudytojų – atsakovės sūnaus, parodymai negali būti laikomi pakankamai įrodančiais natūralaus nusidėvėjimo sąlygotą gedimą, byloje esant duomenims ir įrodymams dėl mechaninio pažeidimo buvimo, nuotraukoms, ieškovės paaiškinimams ir liudytojų parodymams, kurių visuma nusveria atsakovės įrodinėjamą poziciją ir leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad automobilis sugedo būtent dėl mechaninio pažeidimo, automobiliui esant atsakovės žinioje.

27. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-396/2011). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).

28. Taigi, iš aukščiau nurodytų aplinkybių visumos, byloje pateiktų įrodymų bei teismo posėdžio metu liudytojų duotų parodymų darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė aplinkybes, kuriomis grindžia automobilio sugadinimo priežastį, tuo tarpu atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės poziciją ir pagrįstų kitokias gedimo priežasties aplinkybes.

29. Įstatymas numato, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, išlaikyti jį tvarkingą, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.489 straipsnio 1 dalis, 6.493 straipsnis, 6.499 straipsnis). CK 6.500 straipsnyje nurodyta nuomininko atsakomybė už daikto pabloginimą yra siejama su nuomininko kalte. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008). Remiantis kasacinio teismo praktika, aiškinančia CK 6.499 straipsnio 1 dalies bei 6.500 straipsnio nuostatas, konstatuotina, kad nuomininko atsakomybė už išsinuomoto daikto būklės pablogėjimą paprastai kyla tais atvejais, kai daikto vertė sumažėja arba daiktas netenka dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sąlygų nesilaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007).

30. Nuomotojas (ieškovė) pateikė į bylą pakankamai įrodymų, jog gedimo priežastis nesiejama su natūraliu daikto nusidėvėjimu, o labiausiai tikėtina, buvo sąlygota jo netinkamo eksploatavimo iš nuomininkės (atsakovės) pusės. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu tiek šalių (jų atstovų), tiek liudytojų (abiejų šalių) duotus parodymus, daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad ginčo automobilis, ieškovės 2018 m. lapkričio 14 d. automobilio nuomos sutarties pagrindu perduotas atsakovei, sugedo ne dėl natūralaus nusidėvėjimo ir ne dėl kitų nuomininkų padarytų defektų, bet dėl mechaninio jo pažeidimo, netinkamo jo naudojimo būtent atsakovės naudojimosi juo laikotarpiu.

31. Teismas daro išvadą, jog šalių sudarytos Sutarties, kuria atsakovė prisiėmė įsipareigojimus automobilį naudoti pagal paskirtį bei išlaikyti jį geros būklės, sąlygų nesilaikymas reiškia, kad atsakovė nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, todėl, atsižvelgiant į pačios atsakovės Sutartimi prisiimtą pareigą nuomotojui atlyginti už daikto sugadinimą, atsakovei tenka pareiga atlyginti ieškovei patirtus nuostolius.

32. Nustačius, kad ieškovo turto vertė sumažėjo turtą apgadinus, ieškovui pripažintina teisė į apskaičiuotą turto vertės sumažėjimo atlyginimą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nors atsakovas reiškė teismo posėdžių metu bendro-abstraktaus pobūdžio prieštaravimus ieškovės pateiktoms remonto sąmatoms, tačiau, teismo vertinimu, šių sąmatų turinys (atliktini darbai ir keistinos detalės) visiškai atitinka pateiktose nuotraukose, darytose automobilius užkėlus ant keltuvo, fiksuotus gedimus. Atsakovas neginčijo (CPK 12, 13 straipsniai) ir teismas neturi pagrindo abejoti sąmatose nurodytomis darbų ir detalių kainomis, apskaičiuotomis naudojantis Audatex sistema.

33. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.251 straipsnis), tačiau šalys remdamosi sutarčių laisvės principu gali susitarti dėl kitokių, imperatyvioms įstatymo normoms neprieštaraujančių, sutartinių sąlygų. CK 6.156 straipsnis numato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Sutarties laisvės, asmenų lygiateisiškumo ir dispozityvumo principai lemia, kad kiekvienas asmuo pats rūpinasi savo interesais, teisėmis ir pareigomis. Taigi sutarties laisvės principas nepaneigia ir neatleidžia civilinių teisinių santykių subjektų nuo tam tikros atsakomybės, t. y., nuo pareigos prisiimti atitinkamus savo laisva valia atliktų veiksmų padarinius.

34. Šalys automobilio nuomos sutartimi nustatė konkrečias atsakovo atsakomybės ribas, sulygdamos, jog nuomininko atsakomybės dydis vieno įvykio metu – 600 Eur. Sutarties 2 punkte nurodyta, kad nuomojamas automobilis yra apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės ir Kasko draudimais. Duomenys, kad atsakovė buvo informuota, jog jai išnuomojama transporto priemonė nėra apdrausta Kasko draudimu, teismui nepateikti (CPK 178 straipsnis). Sutarties 2 punkte numatyta, jog (...) kai automobilis žūva arba yra sugadinamas draudiminio įvykio metu, nuomininkas privalo atlyginti padarytus nuostolius nuomininko atsakomybės dydžio ribose, išskyrus atvejus, kai įrodo, kad automobilis žuvo ar buvo sugadintas ne dėl jo kaltės ir tikrasis įvykio kaltininkas yra nustatytas. Automobilio nuomos sutarties 4.1. punktu atsakovas įsipareigojo 100 procentų atlyginti padarytą žalą tokiais atvejais: a) jeigu įvyksta nedraudiminis įvykis (vairavimas pavargus, apsvaigus nuo alkoholio ir pan., b) apie įvykį nebuvo pranešta policijai ir/ar nuomotojui; c) nuomininkas nepateikė nuomotojui eismo įvykio deklaracijos ir/ar policijos pažymos ir raštiško įvykio aplinkybių paaiškinimo; d) nuomininkas pateikė melagingą informaciją apie įvykį; e) žala buvo padaryta dėl tyčinių nuomininko veiksmų ar neveikimo; f) nuomininkas nevykdė sutarties sąlygų.

35. Bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog atsakovas neįvykdė Automobilio nuomos sutarties 4 punkte numatytų įsipareigojimų, neatliko b) ir c) punktuose numatytų veiksmų, t. y. nepranešė apie eismo įvykį policijai, nepateikė eismo įvykio deklaracijos ir rašytinių paaiškinimų apie eismo įvykį, todėl jo civilinė atsakomybė neturėtų būti ribojama. Kartu atstovas pripažino, jog nagrinėjamu atveju išnuomotas automobilis Kasko draudimu nebuvo apdraustas.

36. Aiškinant lingvistiniu ir sisteminiu metodu šalių pasirašytos Automobilio nuomos sutarties 2 ir 4 punkto sąlygas matyti, jog šalys sulygo dėl visiško automobiliui padarytos žalos atlyginimo tuo atveju, jei įvykus draudiminiam įvykiui dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo yra negalimas arba apsunkintas draudimo išmokos pagal Kasko draudimą gavimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pažeidė sutartinę pareigą apdrausti automobilį Kasko draudimu, todėl atitinkamai tai negali įtakoti šalių sulygtos nuostatos dėl atsakovo atsakomybės ribojimo 600 Eur dydžiu.

37. Kartu pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju automobilio apgadinimai atsirado ne dėl avarijos su kita transporto priemone, o tikėtina, dėl atsakovės (trečiųjų asmenų) vairavimo būdo ir vietos, todėl jai nekilo pareiga apie automobilio apgadinimą pranešti policijai ar surašyti eismo įvykio deklaraciją. Šiuo atveju atsakovė tik privalėjo informuoti nuomotoją apie automobilio apgadinimų atsiradimo aplinkybes.

38. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Nagrinėjamu atveju tai, jog atsakovė, kaip nurodo ieškovė, rašytiniuose paaiškinimuose nepripažino (nenurodė) automobilio apgadinimo aplinkybes, niekaip nėra susiję su tuo, jog dėl automobilio apgadinimo ieškovė patyrė nuostolių. Teismas daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju nuostoliai buvo patirti dėl to, jog ieškovė, pagal Sutartį atsakovės atsakomybę apribojusi 600 Eur, įsipareigojo automobilį apdrausti Kasko draudimu, tačiau pažeidė savo sutartinę prievolę dėl automobilio apdraudimo Kasko draudimu. Teismo vertinimu, automobilio remonto išlaidos, viršijančios 600 Eur, atsirado dėl pačios ieškovės neveikimo.

39. Dėl ieškovės argumentų, kad aplinkybė, jog nebuvo sudaryta Kasko draudimo sutartis nėra reikšminga, nes draudimo apsauga negalėjo galioti, o ginčo įvykis nebūtų pripažintas draudiminiu, atsakovui neįvykdžius sutartimi prisiimtos pareigos įvykus bet kokiam draudiminiam įvykiui nedelsiant informuoti policiją bei nuomotoją (Sutarties 3.5, 4.1 punktai), teismas pažymi, kad paprastai savanoriškojo automobilių draudimo draudiminių įvykių spektras yra gerokai platesnis nei numatytas transporto priemones draudžiant privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu bei apima įvairesnius žalos atlyginimo atvejus, taip pat ir tuo atveju kai žala transporto priemonei yra padaroma paties valdytojo veiksmais, tačiau dėl įvykio specifikos (mažareikšmiškumo) policijos informavimas nėra būtinas ir jokie oficialūs dokumentai dėl įvykio nėra išduodami, taigi teiginiai, jog net ir esant Kasko draudimui padaryta žala nebūtų atlyginama, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais byloje pateiktais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

40. Teismas konstatuoja, kad viena iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėti veiksmai) šioje byloje laikytina įrodyta, kaip ir visiškai laikytini įrodytais priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos bei kaltė, tačiau aukščiau išdėstytais argumentais sprendžia, jog nagrinėjamu atveju iš atsakovės priteistina iš viso 870 Eur ieškovės nuostoliams atlyginti (600 Eur (remonto išlaidų) + 150 Eur (automobilio transportavimas (duomenys neskelbtini)), + 60 Eur (pakaitinio automobilio pristatymo išlaidos) + 60 Eur (žalos administravimo mokestis, Sutarties 2 punktas). Be to, tenkinant ieškovo prašymą ir vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 (penkių) procentų metinės palūkanos už priteistą 870 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Ieškovė pateikė prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 30 Eur žyminis mokestis ir 4 020,22 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (2020 m. spalio 27 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas, iš viso – 2 621,16 Eur, kuri apmokėta remiantis pinigų priėmimo kvitu. 2021 m. liepos 13 d. išrašė, iš viso 1 399,06 Eur už teisines paslaugas, apmokėta pagal pinigų priėmimo kvitą.). Atsakovė, taip pat pateikė prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas5036,50 (kurias sudaro 4 536,50 Eur išlaidos advokato pagalbai ir kitos bylinėjimosi išlaidos (advokatas 2020 m. liepos 14 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas, iš viso – 786,50 Eur už susipažinimą su ieškiniu, konsultacija ir atsiliepimo parengimą, kurią atsakovė apmokėjo 2020 m. liepos 14 d. Vėliau 2020 m. rugpjūčio 30 d. išrašė, iš viso – 700 Eur už konsultacijos raštu, žodžiu bei naujų procesinių dokumentų parengimą (apmokėta tą pačią dieną). 2020 m. spalio 5 d. išrašė, iš viso – 150 Eur už teisines konsultacijos ir kitas teisines paslaugas bei 2020 m. spalio 21 d., iš viso – 700 Eur už konsultacijas dėl teismo posėdžio ir kitus susijusius darbus (apmokėta). 2020 m. lapkričio 4 d. išrašė, iš viso – 450 Eur už rašytinius paaiškinimus (apmokėta). 2021 m. liepos 10 d. išrašė, iš viso – 770 Eur už teisines paslaugas (apmokėta). 2021 m. liepos 2 d. išrašė, iš viso – 130 Eur už konsultacijas prieš posėdį kita (apmokėta). 2021 m. rugsėjo 9 d. išrašė, iš viso – 850 Eur už teisines paslaugas, apmokėta. Iš viso 786,50 Eur + 700 Eur +150 Eur + 700 Eur + 450 Eur +130 Eur + 770 Eur + 850 Eur lygu 4 536,50 Eur. Taip pat, 2021 m. liepos 9 d. PVM sąskaita faktūra už rašysenos ekspertizę – 600 Eur, tačiau apmokėta 500 Eur.). Šioje byloje, bylos šalių atstovai advokatai parengė daug procesinių dokumentų, aktyviai padėjo ginčo šalims rinkti įrodymus, atstovavo teismo posėdžiuose, teikė išsamius paaiškinimus tiek dėl pareikštų reikalavimų, tiek dėl nesutikimo su priešingos šalies pareikštais reikalavimais. Atsižvelgdamas į ginčo šalių atstovų advokatų bylos nagrinėjimo metu atliktus procesinius veiksmus, galimas laiko ir darbo sąnaudas, rengiant procesinius dokumentus, ruošiantis teismo posėdžiams ir dalyvaujant juose, teismas konstatuoja, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės patirtos išlaidos už advokatų teisinę pagalbą yra protingo dydžio ir pagrįstos, todėl turi būti atlygintos, proporcingai patenkintų ir atmestų kiekvienos iš ginčo šalių reikalavimų daliai. Ieškinį tenkinus iš dalies, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (65 proc.), ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 2620,27 Eur , atsakovės naudai iš ieškovės – 1762,77 Eur advokato pagalbos išlaidų. Įskaičius šiuos priešpriešinius vienarūšius reikalavimus (CK 6.130 straipsnio 1 dalis), ieškovės naudai iš atsakovės priteistinas 857,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos, kadangi jų dydis, tenkantis kiekvienai iš šalių neviršija minimalaus jų dydžio (2020 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 ,,Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Autobanga“, juridinio asmens kodas 126230739, naudai 870 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų, 00 euro centų) nuostoliams atlyginti, 5 (penkių) procentų metinės palūkanos už priteistą (870 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 857,50 Eur ((aštuonis šimtus penkiasdešimt septynis eurus ir 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.