- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-10
- Bylos Nr.
- 1S-13/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-91-1-00533-2011-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Garnelienė
- Kaltinamasis
- L. E.
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.1.2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo L. E. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria kaltinamajam L. E. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2013 m. sausio 6 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje L. E. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), o būtent:
L. E. kaltinamas tuo, kad 2011 m. spalio 4 d. apie 23.35 val., kieme prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, viešoje vietoje ir pašalinių asmenų akivaizdoje, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams menkavertę dingstį - menamą pasikėsinimą pagrobti L. I. priklausantį mobilaus ryšio telefoną, veikdamas bendrininkų grupe su nepilnamečiu L. I., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir D. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, pasivijęs nukentėjusįjį V. S., bendrais veiksmais su nepilnamečiu L. I. ir D. K. tyčia sudavė mažiausiai šešis smūgius rankomis ir spyrė kojomis V. S. į galvą, tuo padarydamas odos nubrozdinimus kaktoje, nosies nugarėlėje, kairiame ausies kaušelyje, kraujosruvas apatinėje lūpoje su gleivinės įtrūkimu, kairiame antakyje, kraujosruvą pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą tyčia sudavė mažiausiai vienuolika smūgių rankomis ir spyrė kojomis V. S. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas pastarajam daugybinius smulkius odos nubrozdinimus bei poodines kraujosruvas rankose, kojose ir nugaroje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą taip pat tyčia spyrė mažiausiai vieną smūgį koja V. S. į pilvo sritį, tuo padarydamas pilvo sumušimą, pasireiškusį kepenų plyšimu tarp dešiniosios ir kairiosios skilties, kraujosruvomis skrandžio mažosios kreivės srityje bei pasaite apie kasos galvą - kūną, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą dėl ko V. S. dėl pilvo sumušimo, pasireiškusio kepenų plyšimu tarp dešiniosios ir kairiosios skilties, kraujosruvomis skrandžio mažosios kreivės srityje bei pasaite apie kasos galvą - kūną, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, mirė, tai yra tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė V. S..
Taip pat L. E. kaltinamas tuo, kad 2011 m. spalio 4 d. apie 23.35 val., viešoje vietoje ir pašalinių asmenų akivaizdoje - kieme prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), po pavartoto fizinio smurto prieš V. S., veikdamas bendrininkų grupe su nepilnamečiu L. I., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir D. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia sudavė mažiausiai penkis smūgiais rankomis ir spyrė kojomis nukentėjusiajam E. N. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas pastarajam poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke - vokų išoriniame kampe, dešinėje ausyje - smilkinyje, lūpų kairiame kampe - žande su muštine žaizda, pilve - kairiame šone, paviršinį odos nubrozdinimą kairiame antakyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
L. E. kaltinamas tuo, kad 2011 m. spalio 4 d. apie 23.35 val., viešoje vietoje ir pašalinių asmenų akivaizdoje - kieme prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), po V. S. ir E. N. atžvilgiu pavartoto fizinio, veikdamas bendrininkų grupe su nepilnamečiu L. I., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir D. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, ištraukė pasislėpusį po automobiliu nukentėjusįjį V. V., tyčia ranka sudavė mažiausiai du smūgius į galvos sritį, tuo padarydamas pastarajam odos nubrozdinimus kaktoje, dešiniame antakyje, skruoste, odos nubrozdinimą ir sumušimą kairiame dilbyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
L. E. kaltinamas tuo, kad 2011 m. spalio 4 d. apie 23.35 val., kieme prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atvirai iš gulinčio po automobiliu nukentėjusiojo V. V. rankos pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2690“ 180 Lt vertės, tuo padarė nukentėjusiajam V. V. turtinę 180 Lt žalą.
L. E. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2011 m. spalio 5 d. Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. Vėliau kardomosios priemonės – suėmimo terminas L. E. buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 14 d. nutartimi kaltinamajam L. E. kardomosios priemonės - suėmimo terminą pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad L. E. kaltinamas keturių nusikaltimų, iš kurių vienas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, jo pasekmės sunkios ir negrįžtamos – atimta žmogaus gyvybė, padarymu. Už inkriminuojamas nusikalstamas veikas kaltinamajam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, o tai padidina suimtojo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo galimybę. L. E. iki kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo niekur nedirbo, nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, anksčiau jau buvo teistas, naujas nusikalstamas veikas galimai padarė nepasibaigus lygtinio paleidimo terminui. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis L. E., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus.
Šalies argumentai
Kaltinamasis L. E. skundu nurodo, kad suėmimas jam taikomas nuo 2011 m. spalio 5 d. ir taip pažeidžiami Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 20 straipsnis, 31 straipsnio 1 dalis, Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių pakto 9 straipsnio 3 dalis ir kiti teisės aktai. Kauno apygardos teismo nutartyje neleistinai vartojamas teiginys, kad L. E. įvykdė nusikalstamas veikas, kuriomis yra kaltinamas, kuris parodo teismo šališkumą.
Mano, kad teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – EŽTK) 5 straipsnio 3 dalį ir nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) suformuota praktika, nes pratęsdamas kardomąją priemonę – suėmimą vertino vien tik gresiančios bausmės griežtumą. Be to, pažeistos jo teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, nes procesas užtrunka ne dėl kaltinamojo kaltės, ir į paleidimą proceso metu (EŽTK 5 straipsnio 3 dalis, 6 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 5 dalis). Mano, kad esant tokiai situacijai teismas privalo jį paleisti proceso metu. Pažymi, kad Baudžiamojo proceso kodeksas numato švelnesnes kardomąsias priemones, kurios garantuotų jo dalyvavimą teismo posėdžiuose, o teismo ir kaltintojo nuomonė, kad net taikius visas įstatyme numatytas švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, negali būti pagrindu nevykdyti Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 26, 27 straipsnių, Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio ir BPK 4 straipsnio 3 dalies.
Kaltinamasis teigia, kad buvo pažeista BPK 121 straipsnio 2 dalis, nes byloje nėra pakankamai duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kuris iš trijų kaltinamųjų sudavė vieną smūgį, nuo kurio mirė nukentėjusysis, ir taip įvykdė sunkų nusikaltimą. Pažeidus BPK 121 straipsnio 2 dalį, tolimesni teismo motyvai dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pažeidžia Konstitucijos 29 straipsnį, t. y. lygybės principą, nes vienam iš kaltinamųjų buvo taikytas – namų areštas.
L. E. nesutinka su teismo argumentais dėl jo šeimyninių bei socialinių ryšių, nes turi gyvenamąją vietą, šeimą, tris mažamečius vaikus. Taip pat, nepagrįstas teismo teiginys dėl bylinėjimosi nustatant tėvystę.
Kaltinamasis prašo panaikinti Kauno apygardos teismo nutartį ir taikyti BPK 132, 133, 134, 135, 136 straipsniuose numatytas kardomąsias priemones.
Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo L. E. skundas atmetamas.
BPK 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos arba pratęsiamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, tačiau sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Pažymėtina, kad dėl tų pačių priežasčių šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas klausimas, ar kaltinamasis kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tai bus atsakyta pirmosios instancijos teisme, priimant byloje sprendimą. Teismas spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą vertina ne įrodymus, o faktinius duomenis, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis nepagrįstai teigia, kad Kauno apygardos teismas pažeidė BPK 121 straipsnio 1 dalį, nes patikrinus apeliacinės instancijos teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, nustatyta, kad šioje byloje yra faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis L. E. galėjo padaryti kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas. Šie duomenys – įvykio vietos apžiūros protokolai, liudytojų, iš dalies pačių kaltinamųjų, nukentėjusiųjų parodymai, teismo medicinos specialisto, teismo ekspertizės centro specialisto išvados ir kiti kaltinamajame akte išdėstyti duomenys.
Kauno apygardos teismas pagrįstai pratęsė L. E. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, bei nepažeidė BPK 119, 121, 122, 125 straipsnių reikalavimų.
Suėmimas gali būti skiriamas, o jo terminas pratęsiamas, kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos suėmimo skyrimo sąlygos ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.
Skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes – kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad L. E. kaltinamas padaręs keturis nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkų (tyčinį nužudymą esant kvalifikuojančioms aplinkybėms), už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę, išsituokęs, nedirbantis, teistas, todėl yra pagrindas manyti, jog L. E., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. L. E. šioje baudžiamojoje byloje kaltinamas padaręs keturias nusikalstamas veikas, viena iš jų priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, praeityje jau buvo teistas, naujas nusikalstamas veikas galimai padarė neišnykus ankstesniam teistumui, t. y. nepasibaigus lygtinio paleidimo terminui, kaltinamas veikas padaręs bendrininkų grupe, tyčia panaudojęs fizinį smurtą, vienas iš nukentėjusiųjų mirė, o kitiems nežymiai sutrikdyta sveikata. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai manyti, kad jis nėra linkęs keisti savo nusikalstamo elgesio, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą.
Kaltinamojo skunde nurodyti argumentai, jog jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, tris mažamečius vaikus, negali būti vertinami kaip išimtinai prioritetiniai, priešpastatomi viešajam interesui ir sąlygojantys kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu, ar būti pakankami šiai kardomajai priemonei paneigti. Pažymima, kad kardomoji priemonė kiekvienam nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui parenkama individualiai, atsižvelgiant į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes, todėl L. E. nepagrįstai teigia, kad buvo pažeistas Konstitucijos 29 straipsnis. Be to, iš LITEKO sistemos duomenų matyti, kad kaltinamasis L. E. 2011 m. spalio 24 d. pateikė Šakių rajono apylinkės teismui ieškinį, pareikštą atsakovei K. E., prašydamas nustatyti, kad jis nėra A. E., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, tačiau vėliau 2012 m. gegužės 22 d. teismas gavo ieškovo L. E. prašymą nutraukti civilinę bylą dėl tėvystės nuginčijimo ir 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi nutraukė civilinė bylą Nr. 2-52-443/2012. Taigi, ginčas dėl tėvystės nuginčijimo buvo.
Teismas pabrėžia, kad aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone. Šis klausimas gali būti sprendžiamas tik pirmosios instancijos teisme.
Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam L. E. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams, BPK, EŽTK, Konstitucijos ar kitų teisės aktų nepažeidė. Ši nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Suėmimo termino pratęsimas yra tinkamiausia priemonė pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus, todėl naikinti apygardos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nuta r i a:
kaltinamojo L. E. skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.