Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. I. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, ir susipažino su pateikta medžiaga.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. I., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas:

2012 m. gegužės 31 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, 2 metais laisvės atėmimo. Bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2013 m. liepos 3 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi paskirta galutinė bausmė, subendrinta su 2012 m. gegužės 31 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu - 9 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2011 m. spalio 5 d., bausmės pabaiga - 2021 m. balandžio 5 d.

Alytaus pataisos namuose Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. lapkričio15 d. nutarimu atmestas nuteistojo L. I. prašymas paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos.

Nutarime komisija nurodė, kad nors nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atliko įstatymo numatytą bausmės dalį, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikia įvertinti ir kitas aplinkybes. Teigiamai vertinama tai, kad nuteistasis yra išsprendęs savo finansinius įsipareigojimus - apmokėjo ieškinį, paleistas iš pataisos įstaigos turėtų pastovią gyvenamąją vietą bei yra keletą kartų raštiškai kreipęsis dėl įdarbinimo. Komisija neigiamai įvertino tai, kad visos bausmės atlikimo metu nuteistasis 36 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, paskutinė nuobauda - 2017 m. liepos 22 d. Nuteistojo elgesiui nepadarė teigiamos įtakos dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 62 balais. Komisija padarė išvadą, kad L. I. neatitinka visų reikalavimų, būtinų sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos - nenustatyta jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

Nuteistasis L. I. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2016 m. vasario 11 d. Nors nuteistasis atliko įstatymu numatytą bausmės dalį, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos namų, taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau vien tai negali būti pagrindu taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.

Kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką vertinama kaip vidutinė - 62 balai (41-99 balai). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo kriminogeniniais veiksniais išlieka: ankstesni nusikalstami veiksniai, gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Reikalavimas, kad būtų matoma nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra viena iš būtinų, BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytų, sąlygų lygtinio paleidimo taikymui. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, jau vien šios aplinkybės nustatymas yra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą.

Teismas teigiamai vertina nuteistojo skunde nurodomas aplinkybes, kad jis yra tris kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį, palaiko glaudžius socialinius santykius su šeima, prisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, įgijo keletą specialybių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti klausimui dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinamos tik svarstymo momentu nustatytos aplinkybės, tačiau reikia atsižvelgti į nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį ir turi būti konstatuota akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant riziką pakartotinai nusikalsti.

Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis bausmės vykdymo metu buvo 36 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Kai kurios iš jų - už grubius pažeidimus. Teismo vertinimu, Komisija pagrįstai atsižvelgė į šią aplinkybę. Nors šios nuobaudos nebegalioja, jų kiekis bei aplinkybės, už kurias buvo paskirtos, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Taip pat teismas įvertina tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą - tyčia nužudė kitą žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Be to, jis ir anksčiau teistas už smurtinį nusikaltimą. Nuteistojo padarytų veikų pobūdis ir kiekis rodo jo didelį pavojingumą visuomenei. Teismas pažymi, kad asmeniui valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas jo paties ir daromų veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne suformuotų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistajam dar liko atlikti daugiau nei 3 metai laisvės atėmimo.

Teismui taip pat kelia abejonių nuteistojo nurodoma aplinkybė, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose turėjo daug teigiamos įtakos jo elgesiui, pasikeitė jo požiūris į gyvenimą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad L. I. yra būdingas impulsyvus elgesys, pirmenybės teikimas veiksmui, o ne planavimui, paskui tenka gailėtis. Nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje yra pasireiškęs agresyvus elgesys, savitvardos praradimas. Nuteistasis laikosi kriminalinės subkultūros. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis iš esmės pakeitė savo elgesį, padarė realią akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Įvertinus visas aplinkybes teismas konstatuota, jog Komisijos 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimas Nr. 357-415, nepaleisti nuteistojo L. I. iš pataisos įstaigos, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu,

nutaria:

Nuteistojo L. I. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.